- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-2375-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25986-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,SB lizingas“
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Elena Gylienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadas byloje teikiančios institucijos: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,SB lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko nuo 2015-07-26, palikti šalims pavardes G., G., nustatyti nepilnametės dukters G. G. gyvenamąją vietą su motina S. G., nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką pagal ieškovės pateiktą grafiką, padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei paliekant transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui paliekant transporto priemonę BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti šalių įsigytą neregistruotiną kilnojamąjį turtą pagal patikslintame ieškinyje nurodytą sąrašą, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės ir 1 420 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Atsakovas priešieškiniu, patikslintu priešieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti šalims pavardes G., G., nustatyti nepilnametės dukters G. G. gyvenamąją vietą su motina S. G., priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką pagal atsakovo pateiktą grafiką, padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei paliekant transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui paliekant transporto priemonę BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės 3 824,50 Eur kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui jo asmeninius daiktus: auksinį žiedą, grandinėlę, mašinos bagažinę, asmeninius dokumentus ir rūbus, garso kolonėlę, televizorių.
Teismo proceso metu šalys sudarė taikos sutartį dėl dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, t. y. šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo. Ginčas tarp šalių liko dėl periodinio išlaikymo priteisimo ir dėl grąžintinų daiktų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės S. G. ir atsakovo V. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2180, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei S. G. paliko santuokinę pavardę – G., atsakovui V. G. paliko pavardę – G., patvirtino ieškovės S. G. ir atsakovo V. G. taikos sutarties sąlygas dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo, ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, priteisė iš atsakovo V. G. išlaikymą nepilnametei G. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-12-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovei S. G. po santuokos nutraukimo paliko asmeniškai vykdyti prievoles pagal UAB „SB lizingo“ (UAB „Ūkio banko lizingo“) vartojimo kredito sutartį Nr. C409531239, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo – be valstybės teiktinos paramos, sudaro įprastus vaiko poreikius, t. y. pripažino, kad abiejų tėvų teiktinas išlaikymas yra vienas minimalus darbo užmokestis (380 Eur).
Teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, sprendė, kad ji yra iš esmės panaši, šalys duomenų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, ar darbo sąlygos būtų ribojamos, teismui nepateikė. Teismas pripažino, kad dėl dukters neįgalumo ieškovės galimybės dirbti ir gauti pajamas, kurios būtų pakankamos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra ribotos, kad atsakovo, dirbančio tolimųjų reisų vairuotoju, pagalba nuvežti dukrą pas specialistus taip pat yra ribota. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina didesnė dalis išlaikymui skirtinų lėšų nei ½ d. nuo vienos minimalios algos. Teismas nustatė, kad 230 Eur suma yra pakankama pagal esamus vaiko poreikius, atsakovo gaunamą darbo užmokestį ir galimybes jį teikti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. G., atstovaujamas advokatės Elenos Gylienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas po 230 Eur kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Teismas, nurodydamas, kad ieškovės galimybės dirbti visą darbo dieną yra ribotos, vadovavosi tik pačios ieškovės paaiškinimais. Ieškovė, nurodydama, kad dukrą reikia vežti ir veža pas specialistus, nepateikė jokių įrodymų, posėdžio metu tik nurodė, kad dukrą reikėtų vežti pas psichologą tris kartus per savaitę, kas sudarytų 240 Eur per mėnesį. Apelianto nuomone, ieškovė visą dieną yra laisva, kadangi dukra lanko darželį, kuriame praleidžia visą dieną. Ieškovė yra sveika, darbinga, todėl turi dėti visas pastangas gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų vaiko poreikius.
Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Teismas neįvertino, kad atsakovas paliko visą užgyventą kilnojamąjį turtą, atsisakydamas kompensacijos, todėl atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės.
Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytais didesniais dukters poreikius, nei realiai reikia. Ieškovės nurodyta 100 Eur suma maistui dukrai per mėnesį yra per didelė. Dukra nuo 2015 m. rudens lanko darželį, kuriame praleidžia visą dieną ir gauna pilną maitinimą. Atsakovas nesutinka, kad dukrai kiekvieną mėnesį reikia skirti 25 Eur vaistams, kadangi jai nėra paskirta jokių medikamentų ir jų kiekvieną mėnesį pirkti nereikia, be to, daugelis vaistų yra kompensuojami. Vitaminų taip pat pirkti kiekvieną mėnesį nereikia, nes pakuotės užtenka ilgesniam laikotarpiui. Per didelė suma skiriama rūbams, kurių vaikui taip pat nereikia pirkti kiekvieną mėnesį. 103 Eur mokesčiai už butą ir nuomą vaikui yra per dideli, šios prievolės didesnė dalis turėtų atitekti ieškovei. Be to, 168 Eur mokama pašalpa neįgaliajam vaikui taip pat turėtų būti skiriama dukters poreikių tenkinimui.
Teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, netinkamai taikė materialines teisės normas, numatančias, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovas neturi galimybės teikti sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo. Atsakovui mokant po 230 Eur išlaikymą, jam iš gaunamų pajamų liktų 130 Eur, kurių neužtektų net maistui.
Atsiliepimas
Ieškovė S. G., atstovaujama advokatės Eglės Grucytės, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 sprendimą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nepilnametė buvo vežama pas specialistus. Nepilnametė dukra lankė VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos reabilitacijos skyrių, šį faktą patvirtina byloje esantys dokumentai. Įvertinus dukters amžių ir diagnozuotas ligas, akivaizdu, kad pati viena dukra nuvykti į gydymo įstaigą negalėjo. Visos su nepilnametės dukters pristatymo pas specialistus išlaidos, specialistų konsultacijų išlaidos išimtinai tenka ieškovei. Apeliantui jokiais būdais neprisidedant prie nepilnametės dukters išlaikymo, o mokant tik teismo priteistą išlaikymą, yra pagrindas nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo.
Nepilnametei dukrai yra diagnozuotas raidos sutrikimas, sutrikusi kalbinių įgūdžių, girdimojo suvokimo, socialinės adaptacijos raida, jai yra reikalinga nuolatinė, sisteminė logopedo, spec. pedagogo ir psichologo pagalba, kineziterapija, kas akivaizdžiai padidina nepilnametės dukters poreikius.
Kasacinio teismo praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris yra 380 Eur. Apelianto nurodyti argumentai, kad priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai yra per didelis, yra visiškai neatitinkantys teismų suformuotos praktikos. Nepilnametės dukters poreikius užtikrina tik ieškovė, todėl jai ir yra geriausiai žinomos patiriamos su nepilnametės dukters išlaikymu išlaidos.
Šalies argumentai
Apelianto pajamos yra ženkliai didesnės, nei jis nurodo oficialiai. Apeliantas nurodo, kad jo pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra 360,66 Eur atskaičius mokesčius, tačiau teismo posėdžio metu pats apeliantas nurodė, kad realiai šeimos išlaikymui reikėdavo 740 Eur per mėnesį, 405,46 Eur (1 400 Lt) pragyventi šeimai neužtekdavo. Apeliantas nurodė, kad jo paties asmeninės išlaidos yra apie 100 Eur tėvams už pragyvenimą, 120 Eur telefono išlaidos, kurių 70 proc. dengia darbdavys, 600 Eur maistui. Apeliantas kiekvieną mėnesį gauna ir dienpinigius, kurie yra ne mažiau nei 40 Eur per mėnesį. Todėl oficialus apelianto darbo užmokestis, kurį nurodo apeliantas, nėra jo faktiškai gaunamos pajamos.
Ieškovės nurodytos išlaidos nepilnametės dukters išlaikymui nėra padidintos. Apeliantas civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad minimalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui reikia 401,33 Eur. Ieškovė pažymi, kad į šią sumą nebuvo įtrauktos būtinos išlaidos specialistų konsultacijoms – psichologo konsultacija 20 Eur, spec. pedagogo konsultacija 20 Eur, sanatorijos išlaidos 42 Eur parai.
Apeliantas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Taikos sutartyje šalys sutarė, kad apeliantas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra jos gyvenamojoje vietoje, savaitgaliais, kai grįžta iš komandiruočių. Apeliantas jokių papildomų išlaidų, susijusių su intensyviu bendravimu su nepilname dukra, nepatirs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl išlaikymo dydžio
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui mokėtino išlaikymo dydžio. Apeliacinio skundo esmė – teismas nekonstatavo teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2017 m. birželio 22 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-12-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2017-06-22 Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir patenkinti priešieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. G. po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. G., kuriai nustatytas raidos sutrikimas, sutrikusi kalbinių įgūdžių, girdimojo suvokimo, socialinės adaptacijos raida, reikalinga sisteminga logopedo, spec. pedagogo bei psichologo pagalba, kineziterapija. G. G. 2015-10-23 – 2016-10-22 ir pakartotinai 2016-12-22 – 2018-12-21 laikotarpiu nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, 2016 metais diagnozuotas lengvas autizmas. Ieškovė nuo 2016-12-30 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendriems vaiko poreikiams, neskaitant specialiųjų, reikalinga 380 Eur/mėn. suma. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Be to, konstatavo, kad specialieji vaiko poreikiai susiję su specialistų pagalba, artimi valstybės teikiamai paramai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vaiko poreikiams, išskyrus specialiuosius, užtikrinti yra reikalingas 380 Eur išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju, įvertintina tai, kad šalių dukrai yra penkeri metai, ji lanko darželį, gyvena kartu su mama iš savivaldybės nuomojamame būste. Nors ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad tarp būtinųjų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti yra skiriama 26 Eur sauskelnėms, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie sauskelnių vaikui būtinumą (atsižvelgtina į tai, kad vaikui yra 5 metai). Be to, nepagrįsta laikytina ieškovės nurodoma 100 Eur suma vaiko maistui. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog vaikas lanko darželį, kur gauna maitinimą. Vaiko specialieji poreikiai nesusiję su specialiu maisto asortimentu, todėl spręstina, kad 100 Eur nurodoma suma vaiko maitinimui pernelyg didelė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad G. G. būtų paskirti vaistai, ir jiems kas mėnesį būtų skiriama 25 Eur. Teismas daro išvadą, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti šiuo atveju pakankama suma yra 330 Eur.
Vertindamas vaiko specialiuosius poreikius apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad surinktų rašytinių įrodymų pakanka daryti išvadai, jog vaikui reikalingos psichologo konsultacijos, logopedo, kineziterapeuto pagalba. Atsižvelgtina į tai, kad vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti reikalinga ne tik skirti lėšų, tačiau ir užtikrinti jo patekimą pas specialistus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog valstybės skiriama 168 Eur išmoka vaikui dėl jo neįgalumo atitinka vaiko specialiuosius poreikius.
Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008,2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.).
Apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės, jis gauna 360,66 Eur darbo užmokestį, gyvena pas tėvus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis dėl objektyvių aplinkybių neleidžia gauti pajamų, kurios reikalingos vaiko poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, neturintis kitų išlaikytinių. Todėl darytina išvada, kad apeliantas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų maksimaliai patenkinti vaiko poreikius. Be to, pažymėtina, kad nors apeliantas teigia, jog jo pajamos yra darbo užmokestis, kurio dydis yra 360,66 Eur per mėnesį, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas yra tolimųjų reisų vairuotojas, jo darbas susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis į vakarų Europos šalis, pvz.: Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija (t. 2, b.l. 112). LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2017-07-01 – 2017-12-31) pateiktas dienpinigių dydžių sąrašas, iš kurio matyti, kad, pvz., 1 dienos dienpinigių dydis vykstant į Lenkiją yra 38 Eur, į Italiją – 56 Eur. Akivaizdu, kad apeliantui mokami dienpinigiai už komandiruotes. Apeliantas nepateikė įrodymų apie gaunamus dienpinigius, taip pat nepateikė duomenų apie dienpinigių panaudojimą. Darytina išvada, kad apeliantas nepateikė visas pajamas patvirtinančių įrodymų. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
Teismas taip pat įvertina ir tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaiko ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Be to, atsižvelgiant į vaiko neįgalumą, ieškovei teks užtikrinti vaiko specialiuosius poreikius siekiant dukters raidos progreso, jos socializacijos. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad esant 330 Eur vaiko būtiniesiems poreikiams, ieškovei tenkanti išlaikymo dalis yra 100 Eur, o atsakovui 230 Eur ir spręstina, kad 130 Eur suma, kuria apeliantas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, proporcinga ieškovės kasdieniam rūpinimuisi vaiku.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui, santykyje su ieškove, kyla pareiga daugiau prisidėti prie vaiko materialinio aprūpinimo nei įvertino pirmosios instancijos teismas, ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog būtiniesiems vaiko poreikiams, išskyrus specialiuosius, reikalinga 380 Eur, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš apelianto pagrįstai priteista 230 Eur dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nėra pateikusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme susidariusios 2,48 Eur pašto išlaidos iš apelianto nepriteistinos CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.