- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-364-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01151-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB "Gelvora"
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei R. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, nustatyti bankroto administratorės prašomą 610 Eur lėšų sumą bankroto procedūroms atlikti iki mokumo atkūrimo plano teismui pateikimo dienos, nustatyti 563 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui. Nurodė, kad pareiškėjas yra nemokus, kadangi bendra skola visiems kreditoriams viršija 19 000 Eur. Pažymėjo, kad jo finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Pareiškėjas iki 2009 metų turėjo nekilnojamojo turto, kurį buvo įsigijęs su banko paskola, tačiau, netekęs darbo, nebegalėjo mokėti kredito įmokų pagal grafiką, todėl sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Realizavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas hipotekos kreditoriui liko skolingas. Nurodo, kad po 11 metų priverstinio skolos išieškojimo jo skola yra padvigubėjusi. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku. Pareiškėjo gaunamas pajamas sudaro 1 000 Eur neatskaičius mokesčių. Taip pat jis gauna dienpinigius ir kitas kompensacijas. Kitų pajamų ar turto, į kuriuos galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, neturi. Skolininkų, iš kurių galėtų gauti lėšų, neturi. Pažymėjo, kad pagal savo amžių ir darbingumo lygį jis turi teisę gauti išankstinę senatvės pensiją. Pareiškėjas patvirtino, kad nėra sąlygų, dėl kurių teismas turėtų pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs staliaus profesiją, taip pat baigė santechnikų kursus. Nurodė, kad dirba užsienyje – renovuoja senus pastatus. Komandiruočių užsienyje metu gauna 760 Eur dydžio dienpinigius, juos išleidžia būtiniesiems poreikiams užsienio valstybėje, susimoka jam tenkančią dalį už komunalinius patarnavimus. Jo atlyginimą per mėnesį sudaro apie 500 Eur suma. Kai būna Lietuvoje, gyvena mamos būste, prisideda prie būsto išlaikymo. Sveikatos problemų neturi, iki senatvės pensijos amžiaus liko 2 metai. Pažymėjo, kad skolas kreditoriams priverstinai išieško antstolis. Apgailestavo, kad skola tik didėja, nepaisant aplinkybės, kad visą laiką skola buvo dengiama, išieškant ją priverstinai. Jokio turto neturi. Geriau apmokamo darbo neieškojo. Priklausomybių neturi.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą dėl A. M. pareiškimo priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. M. pareiškimą. Nurodė, kad iš pareiškimo nėra aišku, kokiomis priemonėmis pareiškėjas ketina pagerinti savo mokumą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad pareiškėjas turi ribotas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Akcentuoja, kad pareiškėjas nuo 2015 metų nėra savarankiškai atlikęs jokių įmokų, o išskaitos buvo gaunamos tik iš antstolio. Pareiškime nenurodomi duomenys apie pareiškėjo turimą išsilavinimą, darbinę patirtį. Mano, kad pareiškėjas nepagrindžia būtiniesiems poreikiams prašomos nustatyti sumos ir pažymi, kad turi būti siekiama suderinti savo ir kreditorių interesus. Taip pat nurodo, kad lieka neaišku, kokią sumą pareiškėjas žada skirti kreditorių reikalavimams dengti. Pareiškime nėra duomenų, kokio dydžio dienpinigiai yra mokami pareiškėjui, todėl nėra galimybių įvertinti, ar tai yra būtinosios išlaidos. Mano, kad per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 31 d. pareiškėjas kreditiniams įsipareigojimams padengti galėjo skirti apie 5 000,00 Eur, tai reiškia, kad jis per protingą terminą galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad esant tokiai situacijai bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad jos naudai iš pareiškėjo vykdomas priverstinis išieškojimas antstolės R. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 129,52 Eur kriminalinės baudos pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-56-360. Pažymėjo, kad minėta bauda, nustatant fizinio asmens nemokumo būklę, nėra įskaitoma į kreditorių reikalavimus, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies pagrindu negali būti nurašyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui A. M. fizinio asmens bankroto bylą.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas A. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dar yra skolingas 336,13 Eur. Kadangi minėtos skolos valstybei pagrindas yra pareiškėjui teismo paskirta bauda už nusikalstamą veiką, ši skola pagal FABĮ reikalavimus bankroto procesui pasibaigus nebūtų nurašoma, todėl, nustatant fizinio asmens mokumo būklę, t. y. jo turtinės padėties ir kreditinių reikalavimų santykį, šis reikalavimas negali būti įskaitomas į kreditorių reikalavimų apimtį.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo turimi įsipareigojimai kreditoriams, kurių terminai yra suėję, nežymiai viršija 25 MMA ribą, t. y. skolos suma tik 748,99 Eur viršija įstatymų leidėjo nustatytą ribą, kuri yra viena iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų.
Šalies argumentai
9. Teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo finansinę būklę apibūdinančių duomenų analizės matyti, kad net ir atmetus jo pareiškime prašomą nustatyti lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą (563,50 Eur), kreditorių reikalavimams tenkinti per mėnesį galėtų būti skiriama apie 900 Eur suma, kuri yra daugiau nei tris kartus didesnė negu yra išskaitoma iš gaunamo darbo užmokesčio pagal antstolio vykdomuosius raštus (išskaitoma 260,16 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie kreditorės reikalavimų tenkinimą gera valia, bendradarbiavimą dėl skolos modifikavimo (išdėstymo). Teismo vertinimu, pasyvus pareiškėjo elgesys ir nenoras gera valia skirti didesnes sumas kreditorių reikalavimams tenkinti (turint tam realias galimybes), sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Šalies argumentai
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai bandys atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pagal savo amžių ir darbingumo laipsnį turi teisę gauti išankstinę senatvės pensiją, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė negali būti pretekstas vengti atsiskaitymo su kreditoriais, juo labiau, kad pareiškėjas yra visiškai sveikas, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturi jokių sveikatos problemų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo deklaruojama nemokumo būklė neatitinka įstatymo ir jį aiškinančios teismų praktikos, pagal kurią nepakanka nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, tačiau būtina konstatuoti ir tai, kad asmuo objektyviai neturi galimybės šios skolos padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Be to, pareiškėjo pasyvus elgesys su kreditore UAB „Gelvora“, turinčia vos daugiau nei 25 MMA reikalavimų apimtį, rodo jo sąmoningą neveikimą ir siekį išvengti atsiskaitymo, o tai vertinama kaip pareiškėjo nesąžiningumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rajono rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės pagal 2021 m. gruodžio d. pareiškime nurodytus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantas pažymėjo, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju teismas nutartyje nenurodė, koks laikotarpis laikytinas protingu.
13.2. Byloje neatsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjas yra beveik pensinio amžiaus, kad susirasti geriau apmokamą darbą yra ypač sudėtinga, be to, pareiškėjo išsilavinimas ir kitos savybės ar aplinkybės sudaro sunkumų skirti didesnę sumą kreditoriams.
13.3. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie kreditorės reikalavimų tenkinimą gera valia, bendradarbiavimą dėl skolos modifikavimo (išdėstymo) neatitinka į bylą surinktų duomenų, kuriuose du kartus (vieną el. paštu, kitą paprastu paštu) kreiptasi į didžiausią kreditorių su pasiūlymais.
13.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvas dėl galimybės mokėti didesnę skolos sumą nei šiuo metu numato sprendimo vykdymo taisyklės, CPK normos, Darbo kodekso normos ir kiti reikalavimai yra visiškai nepagrįstas. Nutartyje apskaičiuota, kad pareiškėjas turi galimybę mokėti 900 Eur per mėnesį, nes gauna daugiau pajamų nei jo prašomos būtinosios išlaidos, net nevertinant pareiškėjo patiriamų išlaidų esant komandiruotėje. Apeliantas nurodo, kad jo gaunami dienpinigiai yra mažesni nei gaunamas atlyginimas, o juos naudoti, papildomai mažinant kreditorių reikalavimus, yra neįmanoma, kadangi jie naudojami komandiruotės metu užsienio valstybėje padengti papildomai atsirandančias išlaidas, kurios neegzistuotų, jei pareiškėjas nevyktų į komandiruotes.
13.5. Apelianto nuomone, konstatuoti fizinio asmens nesąžiningumą vien tuo aspektu, kad jis nedėjo papildomų pastangų grąžinti didesnės dalies skolos nei šiuo metu grąžina, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kuri formuojama, remiantis Lietuvos Respublikoje priimtu nemokumo bylų fiziniams asmenims modeliu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
16. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti pareiškėjui A. M. fizinio asmens bankroto bylą konstatuodamas, kad pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro sąlygas padengti skolinius įsipareigojimus, ir pripažindamas, jog pareiškėjo elgesys vykdant įsipareigojimus nevertintinas kaip sąžiningas.
17. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
18. Fizinio asmens bankroto bylai iškelti pareiškėjo turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y., jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Taigi, nusprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo būklės, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Fizinio asmens nemokumui konstatuoti būtina šių sąlygų visuma. Įstatymas nenumato konkretaus laikotarpio, kuriuo turėtų būti įvertinama bankrutuoti siekiančio fizinio asmens skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyva, todėl būtina atsižvelgti į skolininko ir jo kreditorių teisėtų interesų pusiausvyrą. Esminis skolininkų interesas yra grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šių interesų pusiausvyros išsaugojimas, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?217?969/2015). Dėl konkrečiu atveju protingo laikotarpio įsipareigojimams vykdyti nustatymo, spręstina vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siekiant išlaikyti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-561/2014; Nr. 3K-3-217-969/2015; Nr. 3K?3?269-219/2015 ir kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelstų mokėjimų suma atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pajamos sudaro 1 466,25 Eur – 1 512,25 Eur per mėnesį, teismas darė išvadą, kad atmetus pareiškime prašomą nustatyti lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, sumą (563,50 Eur), kreditorių reikalavimams tenkinti per mėnesį galėtų būti skiriama apie 900 Eur suma, kuri yra daugiau nei tris kartus didesnė negu yra išskaitoma iš gaunamo darbo užmokesčio pagal antstolio vykdomuosius raštus.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašydamas nustatyti būtiniesiems poreikiams tenkinti reikiamą sumą, nedetalizavo, kokios būtinos išlaidos šią sumą sudaro. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad tuo metu, kai būna Lietuvoje, gyvena mamos būste ir prisideda prie būsto išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kokia yra tiksli pareiškėjo išlaidų suma, skirta komunalinėms paslaugoms, kitoms išlaidoms. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas teigia, jog gaunami dienpinigiai yra naudojami komandiruotės metu užsienio valstybėje padengti papildomai atsirandančias išlaidas. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kokios konkrečiai ir kokio dydžio yra patiriamos išlaidos komandiruotės metu.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje trūksta tam tikrų duomenų pareiškėjo mokumo nustatymui (šiuo atveju apie pareiškėjo patiriamas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti tiek gyvenant Lietuvoje, tiek komandiruotės metu užsienyje), turėjo pareikalauti iš pareiškėjo A. M. papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba savo iniciatyva juos surinkti. Tik įvertinus A. M. patiriamas realias būtinąsias išlaidas, būtų galima svarstyti klausimą, kokio dydžio yra pareiškėjo būtiniausi poreikiai ir atitinkamai kiek lėšų galėtų būti skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti.
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjas, gaudamas nuolatinį darbo užmokestį, dienpinigius, turi realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, padarė, atsižvelgdamas į įsipareigojimų dydį, vertindamas pareiškėjo pajamas (jo gaunamą darbo užmokestį su dienpinigiais) ir pareiškėjo nurodomą niekuo nepagrįstą sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentavimas nagrinėjamu atveju yra pernelyg abstraktus. Sprendime nenurodyta, kiek laiko galėtų trukti toks skolų padengimas (t. y. kokį laikotarpį teismas laiko protingu atsiskaityti su kreditoriais), nepagrįsta skaičiavimais, kaip keisis skoliniai įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu vykdant prievoles kreditoriams, mokant palūkanas.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje trūkstant tam tikrų įrodymų ir (ar) duomenų, leidžiančių padaryti pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo mokumo, pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti pareiškėjo A. M. pateikti papildomus įrodymus ir (ar) paaiškinimus. Be to, teismas turėjo aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu, per kurį pareiškėjas galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo mokumu, nebuvo išsamiai nustatytos ir detaliai įvertintos, taip neatskleidžiant bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikintina, bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.