Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

– nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką, tarp jo (S. B.) ir atsakovės S. K.-B., sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 171), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

– nustatyti nepilnamečio vaiko, sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove S. K.-B.;

– priteisti iš jo (S. B.) nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki kol M. B. sulauks pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti nepilnamečio vaiko motiną S. K.-B.. Išlaikymas mokamas kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 20 d.) bankiniu pavedimu į vaiko motinos S. K.-B. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymas skiriamas išskirtinai nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių tenkinimui;

– nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kurią proceso eigoje patikslino:

1. Tiek vaiko tėvas S. B., tiek vaiko motina S. K.-B. turi vienodas teises ir pareigas atstovaudami savo nepilnametį vaiką ir dalyvaudami jo auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu.

2. S. B. ir S. K.-B. įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo sūnų M. B., rūpintis jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, būti sveiku, turėti šeimos bei kitus su jo asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės ir moralės normų. Abu tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu.

3. S. B. ir S. K.-B. įsipareigoja ugdydami vaiką siekti, kad vaikas gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus, glaudžius santykius. Tėvas ir motina užtikrina su jais esančio vaiko fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą.

3.1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas S. B. laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. bus komandiruotėje užsienyje – Suomijoje ir Švedijoje, ir tuo laikotarpiu 6 savaites iš eilės dirbs užsienyje ir po to 1 savaitę bus Lietuvoje, šalys susitaria, kad šiuo laikotarpiu ieškovas prieš tris dienas įspėja vaiko motiną S. K.-B. apie savo grįžimą į Lietuvą ir jis turi teisę pasiimti savo vaiką M. B. 5 dienoms su nakvyne nuo pirmadienio 17 val. ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą iki penktadienio 20 val.

4. Šalys susitaria, jog pasibaigus S. B. komandiruotei užsienyje nuo 2025 m. balandžio 3 d. vaiko tėvas S. B. turi teisę pasiimti savo vaiką M. B. kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį, t. y. penktadienį nuo 17 val. ir grąžinti iki sekmadienio 20 val. Vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji vieta.

5. Šalys susitaria, kad Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos švenčiamos su vaiku šalių susitarimu (poriniais metais su – mama, neporiniais metais – su tėvu), suderinant tarpusavyje SMS žinutėmis.

6. Šalys susitaria, kad vaiko gimtadieniai yra organizuojami tarpusavio sutarimu, t. y. poriniais metais sūnus gimtadienį švenčia su motina S. K.-B., neporiniais metais – su tėvu S. B.. Šalys susitaria informuoti apie vaiko gimtadienio šventės vietą ir laiką iš anksto, sudarant tėvui / motinai galimybę joje dalyvauti.

7. Šalys susitaria, kad laikinai išvykstant su sūnumi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų tiek tėvas, tiek motina privalo informuoti vienas kitą apie išvykimo į kitą valstybę datą, trukmę ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki išvykimo dienos. Šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti išvykstant iš Lietuvos.

8. Vaiko tėvas S. B. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų metu (birželio mėn. – rugpjūčio mėn.) ne mažiau kaip pusę laiko. Bendravimo laikas suderinamas su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki atostogų su tėvu pradžios. Vaikas pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos pirmąja suderintą atostogų dieną 10 val. ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

9. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikas praleidžia kartu su motina.

10. Kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir kiekvienų metų tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikas praleidžia kartu su tėvu.

11. Šalys patvirtina suprantančios, kad šioje sutartyje nurodytos teisės bendrauti su vaiku tuo pačiu reiškia ir pareigą tai daryti, tai yra viena iš rūpinimosi vaiku, jo priežiūros forma. Šioje sutartyje numatytas rūpinimasis vaiku nedraudžia nė vienai iš šalių skirti daugiau dėmesio, piniginių lėšų ar kitokių išteklių vaikui.

12. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su vaiko sveikata, o taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl sūnaus papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo.

13. Tėvas bendravimo su vaiku metu pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta (jeigu bendravimo tvarkoje nenumatyta kitaip ar šalys kitaip nesusitarė). Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu. Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko numatytu laiku, jis apie tai, kiek įmanoma operatyviau informuoja motiną.

14. Vaikui susirgus ar patyrus traumą, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsdami informuoti vienas kitą apie sūnaus sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsdamas pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).

15. Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo ir maksimalaus bendravimo su vaiku galimybes tiek tiesiogiai, tiek telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo.

16. Šalys pažymi, jog šios bendravimo tvarkos vykdyme vadovausis racionalumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo vaiko interesų užtikrinimo atžvilgiu principais ir geranoriškai tarpusavyje spręs visus su bendravimo tvarkos tinkamu vykdymu susijusius klausimus ateityje.

17. Vaiko motina įsipareigoja netrukdyti močiutei (vaiko tėvo motinai – I. B.), matytis / susitikti ir tiesiogiai bendrauti su savo vaikaičiu M. B..

18. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

19. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, telefono numeriui ar el. pašto adresui, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo nurodant tikslius pasikeitusius duomenis bei adresą;

– jo (S. B.) asmeninę prievolę kreditoriui AB Swedbank pagal 2018 m. lapkričio 21 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti ir toliau vykdyti jam (ieškovui);

– leisti atsakovei pasirinkti kokią pavardę po santuokos pasibaigimo pasilikti;

– priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas dėl santuokos nutraukimo nurodo, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 171). Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, tarpusavio nesutarimai dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo, bendro ūkio vedimo, pradėjo stipriai ryškėti charakterių nesutapimai. Ieškovo teigimu, visą laiką nuo pat santuokos sudarymo su atsakove momento rūpinosi šeima, dirbo, skyrė lėšas šeimos poreikių tenkinimui, laisvalaikio užtikrinimui. Pažymi, jog atsakovės charakteris yra sudėtingas, o elgesys neprognozuojamas ir savanaudiškas. Kadangi ji buvo ir yra vaiko priežiūros atostogose, o jis nuolat dirbo, negalėjo nuolat būti namuose ir skirti reikiamo dėmesio. Po keleto mėnesių santuokinio gyvenimo, pastebėjo, jog bendras gyvenimas vyksta daugiau ne kaip tarp sutuoktinių, o kaip tarp kambariokų. Sutuoktinės pareigas atsakovė iš esmės pažeidė ne kartą (elgėsi nepagarbiai, psichologiškai smurtavo – žemino ir ignoravo jį kaip vyrą). Atsakovė nuolat būdavo nepatenkinta, žlugdė morališkai, neleisdama matytis ir pasiimti sūnaus, iškeldama ultimatumus, atsisakydama ieškoti kompromisų ir spręsti problemas. Abu mediacijos procese pripažino ir sutarė, jog santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, dėl ko ir bandė taikiai išspręsti esamą situaciją. Akcentuoja, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato. Mano, jog yra pagrindas santuokos nutraukimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nurodo, kad jog ginčo dėl vaiko (sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos nėra (vaikas gyvena su mama), tad jis (ieškovas) sutinka, jog po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Ieškovas taip pat prašo nustatyti patikslintą bendravimo tvarką.

4. Ieškovas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodo, kad moka ir toliau mokės po 300 Еur/mėn. išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant nepilnamečio vaiko motiną.

5. Nurodo, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar kito bendro turto šalys neįgijo. Šalys yra sudarę ikivedybinę sutartį, kurioje įtvirtintos (ne-) turtinės teisės ir pareigos vienas kito ir turto atžvilgiu. Šalys patvirtino, jog turtas, kiekvienai šaliai priklausantis asmeninės nuosavybės teise, yra nedalintinas, ir po santuokos nutraukimo šio turto teisinis režimas nesikeičia, dėl ko jo padalinimo klausimas sutartyje nesprendžiamas.

6. Su atsakove kaip sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi. Jis turi finansines prievoles asmeniniam kreditoriui (AB Swedbank, 2018 m. lapkričio 21 d. pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias ir po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai iš savo asmeninio turto ir lėšų.

7. Ieškovas dėl atsakovės pavardės po santuokos pasibaigimo nurodo, kad po santuokos nutraukimo palieka teisę spręsti atsakovei kokią pavardę ji norinti pasilikti. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog abi šalys yra darbingos, neturi neordinarių poreikių, todėl nė vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas, todėl jo nereikalauja nei sau, nei atsakovei.

8. Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau kategoriškai prieštarauja tam, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad su ieškovu pragyveno 9 metus, iš jų 8 mėnesius santuokoje (2022 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą skirtis). Santykiai ilgą laiką buvo paremti melu iš ieškovo pusės, bendravimu su kitomis moterimis, psichologiniu smurtu iš ieškovo pusės ir kontrole gimus vaikui bei neįsitraukimu į vaiko priežiūrą. Nuo pat santykių pradžios ieškovas taupė pinigus bendram šeimos būstui ir žadėjo, kad susituokus ir susilaukus vaiko, jis bus abiejų, tačiau susituokus ir susilaukus vaiko, namas yra tik ieškovo nuosavybė. Daug metų tikėjo jo melu, todėl per tiek metų neįsigijo savo nekilnojamo turto. Santykius lydėjo vis pasikartojantis ieškovo bendravimas su kitomis moterimis ir naudojimasis pažinčių programėlėmis. Jau po pirmų draugystės metų, kai persikėlė iš Klaipėdos gyventi kartu Vilniuje, jo kompiuteryje pamatė, kad visus tuos metus jis romantiškai bendravo su kita moterimi ir skundėsi, kad yra nepatenkintas santykiais ir galvoja apie jų nutraukimą. Po šio įvykio ieškovas apgailestavo, ji suteikė jam antrą šansą ir gyveno toliau. 2020 metų žiemą-pavasarį net du kartus jos (atsakovės) draugės atsiuntė ieškovo paskyrų nuotraukas Tinder pažinčių programėlėje. Tuo metu rašė baigiamąjį magistro darbą, dirbo televizijoje, o po darbo dar keliaudavo į paskaitas, mokydavosi naktimis. Vietoje palaikymo ir paskatinimo, visada sulaukdavo priekaištų, o galiausiai ir visiško ignoravimo. Būtent tada ir sužinojo, kad ieškovas bendrauja su kitomis moterimis pažinčių svetainėje. Galiausiai ieškovas vėl apgailestavo, savo elgesį teisino tuo, kad jam trūko dėmesio. Suteikė dar vieną šansą. Tačiau vos išvyko porai savaičių pas mamą į Klaipėdą rašyti baigiamojo magistro darbo, draugės vėl jo anketą pastebėjo toje pačioje Tinder pažinčių programėlėje. Tuomet buvo priėmusi sprendimą nutraukti santykius, tačiau dar būnant pas mamą sužinojo, kad laukiasi, tad santykių taip ir nenutraukė, gyveno toliau. Ieškovės teigimu, nėštumo pabaigoje nesulaukė iš ieškovo jokios pagalbos, o gimus vaikui patyrė psichologinį smurtą, dėl ko pasireiškė ir pogimdyvinė depresija. Išėjus į motinystės atostogas, ieškovas savaitgalius praleisdavo ne su ja, o į jų namus prisikviesdavo draugų ir iki išnaktų linksmindavosi, vartodavo alkoholį. Jam nerūpėjo nori ji to šurmulio, ar ne. Apie jokį susirūpinimą, kaip jaučiasi, ar jaučiasi nešiojamas kūdikis, nebuvo nė kalbos. Vaikui gimus jos (atsakovės) būklė buvo labai sunki. Kadangi nuo gimimo nustatyta hipertenzija, po cezario pjūvio operacijos kraujospūdis kilo beveik iki 200, kas kėlė pavojų nukraujuoti, ar patirti kitas komplikacijas. Vos grįžus iš gimdymo ligoninės sekančią dieną greitoji ją išvežė į ligoninę. Grįžus iš ligoninės vaiku naktimis rūpinosi viena, o po kelių dienų iš ieškovo išgirdo priekaištus, kodėl negamina valgio. Kai vaikui buvo maždaug trys savaitės, iš Klaipėdos mėnesiui atvažiavo jos mama, kad būtų lengviau prižiūrėti naujagimį, kad paruoštų šilto maisto, aptvarkytų namus ir leistų pamiegoti. Ieškovas vietoje to, kad džiaugtųsi, jog jo moteris su vaiku turi pagalbą iš šalies, atvirkščiai – reiškė priekaištus, kad jos (atsakovės) mama per ilgai užsibuvo, kad jis negali jaustis gerai savo namuose. O galiausiai vieną vakarą pasikvietė ir liepė rinktis jis, ar mama. Per visą tą mėnesį po darbo jis grįždavo, pavalgydavo ruoštą vakarienę ir keliaudavo į antrą aukštą ilsėtis, o ji su mama ir sūnumi būdavo pirmame aukšte. Jokios pagalbos rūpinantis sūnumi nesulaukė. Kai vaikui buvo maždaug mėnuo, ieškovas vietoje to, kad padėtų prižiūrėti naujagimį sūnų, kiekvieną savaitgalį linksmindavosi su draugais, grįždavo girtas 1-2 val. nakties. Patikrinus jo mobilųjį, pamatė, kad savo kolegei naktimis, prieš grįždamas namo, siuntė širdeles. Vėliau ieškovo telefone rado dar vieną aktyvią pažinčių programėlę. Mamai grįžus į Klaipėdą, vaiką prižiūrėjo viena ir vietoje atsiprašymo už tokį elgesį sulaukdavo kaltinimų. O galiausiai ieškovas pasakė: „Ačiū dievui, kad tau čia niekas nepriklauso“, turėdamas galvoje namą, kuriame gyveno. Neatlaikiusi psichologinio smurto, praėjus vos kelioms dienoms po mamos išvykimo, kreipėsi į savo drauges, kad padėtų su vaiku ir svarbiausiais daiktais parvykti pas mamą į Klaipėdą. Nors ieškovas grįžęs iš darbo matė, kad daiktus neša į mašinas ir ji jam pasakė, kad su kūdikiu nebegali taip gyventi ir išvažiuoja į Klaipėdą, nesulaukė jokio atsiprašymo ar bandymo šeimą išsaugoti. Taip ir išvažiavo į Klaipėdą. Po keleto dienų sulaukė ir ieškovo su draugu, jis atvežė visus vaiko daiktus, nepratarė nė žodžio ir išvažiavo. Maždaug iki vaikui sukako pusė metukų, taip ir gyveno pas mamą. Paveikta hormonų, pogimdyvinės depresijos, tikėjimo šeima ir prisirišimo, nepaisant visko, jos iniciatyva ji su ieškovu susitaikė. Tačiau po susitaikymo pareiškė, kad po tokių įvykių nebenori nieko laukti, kad reikia susituokti ir, kad nori su vaiku ant rankų būti finansiškai saugi. Tada paaiškėjo, kad ieškovas neketina laikytis daug metų duoto pažado gimus vaikui ir susituokus, perrašyti namo abiem. Po daugybės ginčų jis pasiūlė pasirašyti ikivedybinę sutartį, kurioje susitarė, kad ieškovo įsigytas nekilnojamas turtas skyrybų atveju priklausys jam vienam, tačiau jis bus įpareigotas sumokėti 15 000 Eur, kad su vaiku galėtų pasiimti paskolą savo būstui. Susituokę gyveno kartu, tačiau santykiai buvo paremti psichologiniu smurtu, ignoravimu. Visada pasakius kas jos netenkina, ar pasiūlius pasikalbėti, ieškovas tai ignoruodavo arba nueidavo miegoti. Taip pat panorus pasikalbėti apie artimiausią ateitį, apie grįžimą į darbus Vilniuje, apie vaiko darželį, sulaukdavo tik replikos: „Viskas bus gerai“. Ieškovas gimus vaikui pakeitė darbovietę, kurioje dirbdamas turėdavo keliauti po įvairius Lietuvos miestus, su perspektyva ateityje dirbti ir užsienyje. Tuo metu jau buvo pradėti ir didžiuliai remontai namuose Vilniuje. Tad su vaiku neturėjo galimybės gyventi Vilniuje ir buvo priversta po keletą mėnesių ar pusmetį gyventi ten, kur gyvena ieškovas. Tačiau ji niekada ieškovui nebuvo sakiusi, kad ji po vaiko priežiūros atostogų negrįš į savo darbus televizijoje, be to ir vaikui reikėjo pastovumo norint, kad jis lankytų darželį. Tačiau ieškovas, žinodamas, kad ji neturi pasirinkimo ir neturi, kur su vaiku gyventi Vilniuje, pats nusprendė, kad ji negrįš į savo darbus, kad su vaiku keliaus ten, kur keliauja jis, kad vaikui nereikia eiti į darželį, nes jį prižiūrėti gali pati. Jai svečiuojantis pas mamą gavo pranešimą, kad sūnus gavo vietą valstybiniame darželyje Vilniuje. Pranešus naujienas ieškovui, jis nenorėjo pasirūpinti jų gyvenamąja vieta Vilniuje ir nenorėjo, kad ji grįžtų į darbus. Dėl ieškovo savanaudiško požiūrio ir bandymo ją kontroliuoti, jo noro, kad neturėtų nei savo būsto, nei savo asmeninių pinigų, nei galų gale artimų žmonių šalia, nusprendė santykius nutraukti. Apie tai ieškovui pranešė 2022 m. gegužės 5 d. Atsakymas iš ieškovo buvo: „Ačiū Dievui, dabar galėsiu ramiai gyventi“. Ir galiausiai, kai pasakė, kad nori nutraukti santykius, jau kitą mėnesį socialiniuose tinkluose ieškovas viešino nuotraukas, kuriose jis apsikabinęs kitą moterį.

9. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam dydžio nurodo, kad ginčo, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, nėra, tačiau nesutinka su ieškovo siūlomu išlaikymo dydžiu. Viskas akivaizdžiai brangsta, vien nuėjus į parduotuvę ir nupirkus svarbiausių produktų porai dienų išleidžia mažiausiai 50-60 Eur, vaiko darželis kainuoja apie 100 Eur per mėnesį, maždaug po 20 Eur vis tenka skirti kitoms darželio reikmėms (tai gimtadieniai, tai priemonės, tai šventės). Lauko batai kainuoja apie 60-80 Eur, batai po namus ir darželį po 50-60 Eur, o juos atnaujinti reikia kas du tris mėnesius, lauko drabužiai, ypač šaltojo sezono, apie 100 Eur, pirštinės ir kepurės apie 50 Eur, kiti rūbai mažiausiai 50 Eur per mėnesį. Vaiko vizitai pas akių gydytoją kainuoja 60 Eur, pas kardiologą ir neurologą, jeigu negauna ilgai nemokamos vietos, kainuoja maždaug po 50 Eur, vitaminams ir papildams išleidžia apie 30 Eur per mėnesį, jei vaikas suserga suma siekia ir 50 ar 70 Eur per mėnesį. Kadangi negavo darželio prie namų, vaiką kasdien tenka vežioti į darželį ir iš jo, savaitgaliais vaiką dažnai veža pasivaikščioti prie jūros, tad per mėnesį vien tokioms kelionėms kuras kainuoja apie 50-60 Eur. Dabar vaiko pramogoms (žaidimų kambariai) ir žaislams bei lavinamosioms priemonėms užtenka apie 50 Eur per mėnesį, tačiau vaikas paaugs, prasidės būreliai, kurie taip pat kainuoja. Taip pat vaikui augant teks daugiau skirti ir rūbams, vaikui reikės ir telefono, ir kompiuterio ir dviračių, paspirtukų, kitų baldų, kanceliarinių prekių, išlaidų laisvalaikiui ir kitiems daiktams bei poreikiams. Net prieš šį rugsėjį, prieš vaikui pradedant lankyti darželį, ieškovas nepasiteiravo, ar vaikui visko užtenka darželiui, ar nereikia prisidėti daugiau materialiai. Ieškovas, atvykęs aplankyti vaiką, su juo tik papramogauja, o visu kitu rūpinasi ji. Atsižvelgiant į tai, tėvas sūnui galėtų skirti bent jau didesnį materialinį dėmesį ir taip pasirūpinti vaiko poreikiais. Ieškovas dirba tarptautinėje įmonėje, taip pat yra sakęs, kad jo pajamos per mėnesį siekia apie 8 000 Eur ar net daugiau. Atsižvelgiant į tai, sūnaus išlaikymui tėvas turėtų skirti 500 Eur per mėnesį.

10. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos mano, kad vaikas su tėvu per naktį galėtų pasilikti ne anksčiau, kaip jam sukaks treji metai ((duomenys neskelbtini)). Gyvenant kartu tėvas nebuvo įsitraukęs į vaiko priežiūrą. Niekada jam neruošdavo valgio ir nemaitindavo, o taip pat ir niekada nemigdydavo. Net kai ji sirgdavo ir prašydavo vaikui išvirti košę, ar vaiką užmigdyti, tėvas to padaryti nesugebėdavo arba nenorėdavo. Dabar, kai jau apie pusmetį gyvena atskirai, suteikė visas sąlygas vaiką pačiam migdyti pietų miego, tačiau to padaryti tėvas nesugebėjo. Vaikui būdavo didžiulis stresas, jis isteriškai verkdavo, ilgai nenurimdavo ir su tėvu neužmigdavo. Taip pat tėvas kelis kartus vaiką pasiimti atvyko neišsiblaivęs, su alkoholio kvapu. Dėl maitinimo taip pat turi prašymą, kad bent iki vaikui sukaks treji metai, maistas, kurį valgys sūnus, būtų aptartas su ja, nes tėvas vaikui duoda šokoladus, didžiules ledų porcijas, bandeles ir kitokius saldumynus. Prašo, kad bent iki vaikui sukaks treji metai tėvas galėtų jį pasiimti kas antrą savaitgalį po pusryčių ir gražintų vakarais 20 val. Taip pat nesutinka su tuo, kad vaikas atostogautų kartu su močiute I. B.. Vaikas turėtų atostogauti su tėvais, o ne seneliais. Matytis ir bendrauti su vaiku niekada nedraudė nei vienam iš senelių, prosenelių ar kitų artimų žmonių. Močiutė I. B. atostogauti su anūku, jei norės, galės ieškovo atostogų su vaiku metu. Taip pat ieškovo pateikta informacija, kad ji kažkaip riboja jo ir vaiko bendravimą, yra šmeižtas. Jis vaiką lanko visada kas antrą savaitgalį. Net tokiais atvejais, kai ieškovas negali atvykti aplankyti vaiko numatytą dieną, leidžia jam atvykti kitą sutartą dieną. Jei ieškovas nori vaizdo skambučio pagalba pamatyti sūnų, tai ir padaro. Tačiau nori pabrėžti, kad prašymų pamatyti sūnų vaizdo skambučio pagalba, sulaukia labai retais. Taip pat tėvas niekada nepasiteirauja, kaip vaikui sekasi. To nedaro nei telefonu, nei atvykęs. Vaikas jam yra kaip gyvas žaisliukas, su kuriuo atvykęs papramogauja ir išvažiuoja.

11. Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė sutiko ir neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau dėl jos psichologinio smurto, nuolatinių manipuliacijų vaiku, neleidimo kaip tėvui dalyvauti vaiko gyvenime, jos noro apriboti teisę ir galimybes sūnų pasiimti bendravimui su nakvyne (o ne vos kelioms valandoms) – derinamas taikus susitarimas ikiteisminės mediacijos procese nebuvo pasiektas. Visi atsakovės bandymai kaltinti absurdais (nelojalumu, psichologiniu smurtu, kontrole, neįsitraukimu į vaiko priežiūrą ir pan.) išimtinai orientuoti į sąmoningą jos siekį sukurpti neegzistuojančias aplinkybes, tikslu gauti finansinės naudos tikintis, jog teismas jos subjektyvius ir niekuo nepagrįstus teiginius, t. y. melą priims už tiesą. Iš jo pusės jokio smurto jokia forma niekada nebuvo (jis ramus ir taikus žmogus), o iš atsakovės pusės psichologinio smurto apraiškų buvo nuolat. Ji nuolat jį žemino visomis prasmėmis kaip vyrą, sutuoktinį, tėvą, daug keikdavosi ir nevaldė savęs net prie artimųjų. Visas pastangas dėjo šeimos išsaugojimui, visiškai ją ir sūnų išlaikė, net jos šeimos nariams skirdavo pinigų (padėdavo esant galimybei). Pažymi, jog automobilis (kuris registruotas jos vardu irgi nupirktas už jo asmenines lėšas ir registruotas jos vardu) ir kiti atsakovei reikalingi daiktai nupirkti iš jo asmeninių lėšų.

12. Ieškovas nurodo, kad atsakovė pateikia išsigalvotus ir tikrovės neatitinkančius teiginius apie neva planuotą bendro būsto įsigijimą. Taip pat melagingai teigia, jog už viską mokėjo per pusę, kad skyrybų atveju neva jai turi bet kokiu atveju sumokėti 15 000 Eur, kad neįsigijo savo nekilnojamojo turto, nes apie tai negalvojo. Pažymi, jog eilę metų atsakovei gyvenant kitų (jo mamos ir jo) sąskaita, minčių įsigyti nekilnojamąjį turtą ar pasiimti paskolą jai nekilo, nes taip buvo labai patogu. Ikivedybinė sutartis buvo sudaryta atsakovei primygtinai reikalaujant susituokti ir perrašyti jai jo asmeninį turtą. Atsakovės esminis tikslas gauti 15 000 Eur, ko tikėtina ji ir siekė nuo pat pradžių.

13. Pažymi, jog atsakovės poreikiai tiek nėštumo periodu, tiek gimus vaikui buvo tenkinami daugiau nei būtina, o jie buvo ganėtinai dideli. Natūralu, jog dėl darbo specifikos negalėjo nuolat su ja būti, nes kažkam reikėjo rūpintis visų sąskaitų apmokėjimu ir lėšų uždirbimu. Nesupranta apie kokias linksmybes namuose ar triukšmą atsakovė šneka, nes namuose vienintelį kartą buvo atėję svečiai pasveikinti gimus sūnui, niekas jokio alkoholio negerdavo ir jokių svečių, apart to karto, nebuvo.

14. Ieškovas nurodo, kad santykiai iki santuokos nebuvo geri, manė, jog santuoka juos padės sutvarkyti į gerąją pusę, kad atsakovė pasikeis (taps rūpestinga mama ir žmona, gamins nors kartais maistą ir pan.), tačiau apart pinigų gavimo iš jo jai mažai kas rūpėjo. Ji nuo pat santuokos sudarymo dėjo visas pastangas, kad greičiau išsiskirti ir bet kokiais būdais gauti 15 000 Eur. Santuoka jai reikalinga buvo tik todėl, kad ir toliau priversti ją visiškai išlaikyti, nors iki santuokos žadėjo, jog susituokus ji pasikeis, prašė taikytis dėl vaiko, o jis ja patikėjo. Dar iki santuokos su atsakove buvo tartasi, jog iki vaikui reikės į mokyklą ji keliaus su juo ir jai tai buvo priimtina, nes ji į darbus sugrįžti artimiausiu metu neplanavo, be to, buvo visiškai išlaikoma. Bendro šeimos ūkio nebeveda nuo 2022 m. pavasario ir nebegyvena kaip šeima, todėl visiškai nesuprantama prie ko minimos kažkokios soc. tinklo nuotraukos vasarą, kuomet šalys kartu kaip šeima jau negyveno.

15. Atkreipia dėmesį, kad net ir nebegyvendamas kartu su vaiko motina jai pervedinėjo SODROS išmokas (po 760 Eur). Jeigu vaiko motina būtų vaiko priežiūros atostogas (antrais metais) forminusi savo vardu, būtų gavusi ženkliai (kelis kartus) mažesnę sumą, nes pirmaisiais metais gavo apie 300 Eur (antraisiais suma būna dar mažesnė). Tad jo per mėnesį pervedamų lėšų suma atsakovei sudaro virš 1 000 Eur. Be to, jis turi daug finansinių įsipareigojimų kreditoriams (būsto paskolų ir kt.) bei išlaidų individualios veiklos vykdymui bei palaikymui. Be to, važinėjimai, kad galėtų bendrauti su sūnumi pagal atsakovės nurodymus ir laikinąją bendravimo tvarką (be teisės pasiimti vaiką su nakvyne) du kartus per mėnesį sukelia papildomus didelius kaštus (tai kelionių ir gyvenimo viešbučiuose išlaidos).

16. Ieškovas nurodo, kad visada derindavo savo darbą ir kai reikėdavo būdavo namie, o ne darbe. Sūnus su juo jaučiasi puikiai ir visada džiaugiasi pamatęs jį ir su juo bendraudamas. Ir pietų miego dažnai būdavo užmigdomas jo pastangų dėka, o ne atsakovės, kuri neturėjo kantrybės tam. Teigia, jog kaip tėvas turi lygias teises, kaip ir mama bendrauti su vaiku. Kadangi jis gyvena Vilniuje, važinėti į Klaipėdą užtrunka daug laiko, o taip pat pažymi, kad mama kūdikio krūtimi nemaitina, todėl nėra jokio pagrindo vaiko neleisti būti per naktį.

17. Trečiasis asmuo AB Swedbank pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutinka su ieškinyje numatyta kredito bankui grąžinimo tvarka.

18. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

– nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką, tarp ieškovo ir jos, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 171), nutraukti dėl ieškovo kaltės;

– nustatyti nepilnamečio vaiko, sūnaus M. B., gyvenamąją vietą kartu su motina, atsakove S. K.-B.;

– priteisti iš ieškovo savo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki kol M. B. sulauks pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti nepilnamečio vaiko motiną S. K.-B.. Išlaikymas mokamas kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 20 dienos) bankiniu pavedimu į vaiko motinos S. K.-B. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta;

– nustatyti tokią ieškovo ir nepilnamečio vaiko M. B. bendravimo tvarką:

1. Vaiko tėvas (S. B.) turi teisę bendrauti su sūnumi M. B. kiekvieno mėnesio neporinį šeštadienį nuo 10 val. iki 20 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą.

2. Vaiko tėvas (S. B.) turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku (telefonu ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), netrikdant nusistovėjusio vaiko užsiėmimų grafiko ar režimo, o vaiko motina įsipareigoja užtikrinti tokią bendravimo galimybę.

– ieškovo asmeninę prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ (2018 m. lapkričio 21 d. pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti ir toliau vykdyti ieškovui;

– po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę – „K.“.

– iš ieškovo priteisti 15 000 Eur kompensaciją;

– priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsakovė priešieškiniu nurodo tapačias aplinkybes kaip ir atsiliepimu į ieškinį. Akcentuoja, jog santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Papildo, kad ieškovas šiuo metu gyvena Vilniuje, o ji su vaiku Klaipėdoje. Tokio amžiaus vaikui ilgos kelionės yra labai varginančios, jau nekalbant apie saugumo grėsmes. Mano, kad turi būti palikta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Teigia, jog išlaikymas iš sutuoktinio nereikalingas. Dėl kompensacijos priteisimo paaiškina, kad tarp šalių buvo sudaryta vedybų (ikivedybinė) sutartis, pagal kurią nutraukus santuoką, S. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos įsipareigojo sumokėti jai (S. K.) vienkartinę kompensaciją, lygią 15 000 Eur. Gera valia ieškovas nesiruošia sumokėti jai kompensacijos. Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo nurodo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar kito bendro turto neįgijo. Yra sudarę ikivedybinę sutartį, kurioje įtvirtintos (ne-)turtinės teisės ir pareigos vienas kito ir turto atžvilgiu. Dėl kreditorinių įsipareigojimų pažymi, kad ieškovas su ja bendrų kreditorių neturi. Ieškovas turi finansines prievoles asmeniniam kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2018 m. lapkričio 21 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurias ir po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai iš savo asmeninio turto ir lėšų.

20. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodo tapačias aplinkybes kaip ir ieškinyje bei papildomuose paaiškinimuose. Papildo, kad ikivedybinė sutartis buvo sudaryta, atsakovei primygtinai reikalaujant susituokti ir perrašyti jai asmeninį turtą. Manė, kad santuoka padės santykius sutvarkyti į gerąją pusę, kad atsakovė pasikeis (taps rūpestinga mama ir žmona, gamins nors kartais maistą ir pan.), tačiau ji nuo pat santuokos sudarymo dėjo visas pastangas, kad greičiau išsiskirti ir bet kokiais būdais gauti 15 000 Eur. Ieškovas pažymi, jog yra bedarbis, o reikalaujamas išlaikymas yra nepagrįstai didelis, kas suponuoja situaciją, jog atsakovė nelinkusi skirti sūnui savo išlaikymo dalies, nors abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Su siūloma atsakovės bendravimo tvarka nesutinka, nes jis (kaip tėvas) turi lygias teises, kaip ir mama bendrauti su vaiku. Važinėjimas ir gyvenimas viešbučiuose savaitgaliais yra nepakeliama finansinė našta. Pažymi, jog esminė ginčo priežastis yra atsakovės godumas ir noras finansiškai pasipelnyti, mažametį vaiką naudojant kaip svertą, kad priversti vaiko tėvą vykdyti jos neteisėtus reikalavimus, žinant, jog jis dėl sūnaus padarys viską.

21. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje dėl gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, kad nesant duomenų apie tai, jog atsakovė negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, skyrius neprieštarauja dėl priešieškinyje pateikto reikalavimo, nustatyti nepilnamečio M. B. gyvenamąją vietą su vaiko motina S. K.-B.. Skyriaus specialistė lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiuo metu gyvena jai ir jos artimiesiems giminaičiams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, kuris yra tvarkingas, su visais patogumais, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Ieškovas šiuo metu gyvena su seserimi ir jos sutuoktiniu, kadangi jo gyvenamojoje vietoje vyksta remonto darbai. Ieškovas paaiškino, kad remonto darbai užtruks maždaug 1 mėnesį. Ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos gyvenamąjį namą sudaro 2 aukštai ir rūsys, name yra trys miegamieji kambariai, keli sanitariniai mazgai, erdvi svetainė su virtuvės ir valgomojo zonomis, numatytas atskiras kambarys sūnui. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodo, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (vaikui 2 metai), prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau atkreipia dėmesį, jog vaikui augant turėtų būti svarstomas klausimas ir dėl nepilnamečio vaiko svečiavimosi tėvo namuose su nakvynėmis. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nėra prašoma nustatyti detalios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku šventinėmis dienomis, tėvų (nepilnamečio vaiko) atostogų laikotarpiu, todėl tiriant (aiškinantis) bylos aplinkybes, būtina įvertinti, ar vaiko tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški ir šalys abipusio kompromiso būdu gebės susitarti dėl bendravimo su vaiku šventinėmis, atostogų, vaiko gimtadienio dienomis. Šiuo metu skyrius neturi duomenų, jog vaiko motina trukdytų ar sudarytų kliūtis ieškovui bendrauti su vaiku. Pirminėje išvadoje, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra detali, išsami ir prašomos nustatyti bendravimo tvarkos tikslas siejamas su vaiko teise nesusilpninti (neprarasti) ryšių su atskirai gyvenančiu tėvu, tačiau nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į tai, jog M. B. yra mažo amžiaus (1 m. 10 mėn.), didesniąją laiko dalį leidžia kartu su motina ir dėl objektyvių priežasčių galimai jaučia artimesnį emocinį prisirišimą prie motinos, vaiko tėvas gyvena kitame mieste. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį nesutarimą dėl bendravimo tvarkos su mažamečiu sūnumi, būtina atsižvelgti (nustatyti) vaiko ir tėvų tarpusavio bendravimo ryšį ir apsvarstyti, jog tokio mažo amžiaus vaikui gali būti reikalingas pereinamasis laikotarpis, po kurio mažametis galėtų svečiuotis tėvo namuose su nakvyne. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodo, kad priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Eur per mėnesį, atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

28. Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo sesuo. Nurodė, kad santuoka buvo sudaryta tik dėl to, kad atsakovė norėjo pasipelnyti. Jų bendravimas buvo komplikuotas visada, atsakovė sakydavo, kad kol neužrašys brolis namo, ji su juo nebus. Ji nuolat žemindavo brolį, vadindavo „durniumi“, „debilu“, „lepšiu“, „tu ne vyras“ ir pan. S. niekada nesitvarkydavo namų. Brolis alkoholį vartoja kaip ir kiti žmonės, jis nėra agresyvus. Šiuo metu brolis turi draugę.

29. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo draugas ir kolega. Nurodė, kad kai S. įsigijo namą, S. pas jį grįžo, ji jam sakė, kad jei nori būti kartu, jis turi jai perrašyti namą. Jo nuomone, santuoka iširo dėl to, kad S. S. neužrašė namo. Visas aplinkybes žino iš S. pasakojimų.

30. Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo draugas. Nurodė, kad jų santuokoje buvo daug pykčių. Jų santuoka nebuvo tikra, tarp jų nebuvo bendravimo. Esant svečiuose, kaip ir visi žmonės vartodavo alkoholį, tačiau vengdavo važiuoti pas juos į svečius, nes visų draugų tarpe atsakovė nebuvo mėgiama, aplink ją reikėdavo šokinėti, ji buvo lyg „princesė“, „įpilk man gėrimą“, „padaryk man kokteilį“ ir pan.

31. Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės mama. Nurodė, kad dukra ir ieškovas kartu taupė pinigus, ji buvo patenkinta vaikų gyvenimu. Jie taupydavo per pusę pinigus, ji prisidėjo prie buto nuomos, prie maisto. Kai jie būdavo susipykę, ji (mama) girdėdavo kaip pykstasi. Kai dukra pagimdė, po mėnesio ji (mama) atvažiavo padėti prižiūrėti vaiką. Savaitgaliais ieškovas pareidavo išgėręs. Kai ji gyveno pas juos, S. liepė dukrai pasirinkti, arba ji (mama) arba jis. S. prieš vestuvės buvo nuvežta pas notrą dėl sutarties pasirašymo su patvirtinimu, kad ji nepretenduos į jo turtą. Teigia, kad S. su vaiku nelabai bendrauja, jis neskambina. Jei susipyksta, jis nebeduoda pinigų vaikui. Vaikas nėra pratęs būti su tėvu per naktį. Tvirtina, kad ieškovas tik save mylėjo. Nurodė, kad šiuo metu dukra kartu gyvena su ja, ji padeda dukrai, sumoka mokesčius.

32. Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės draugė. Nurodė, kad 2020 m. S. jai paskambino naktį apsiverkusi, kai nuvyko pas juos, sužinojo, kad S. pamatė, jog S. susirašinėja su kitom. Kai S. rašė magistrinį, S. ieškojo merginų per „Tinder“ programėlę. S. po gimdymo buvo visiškai išsekusi, tačiau ieškovas jai nepadėjo. Ji padėjo S. ir vaikui grįžti į Klaipėdą pas mamą su vaiku. S. grįžęs po darbo tik valandą pabūdavo su vaiku. Mano, kad tai tik ieškovo kaltė dėl skyrybų. Ji niekada neįžeidinėdavo vyro, tačiau prašydavo, kad padėtų.

33. Liudytoja K. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės draugė. Nurodė, kad jų santuokoje buvo nesklandumų. Kai S. pagimdė, S. jai nepadėjo prižiūrėti vaiko.

48. Ieškovas ir atsakovė prašo nustatyti konkrečias jų siūlomas bendravimo su vaiku tvarkas.

49. Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas matosi su tėčiu, leidžia su juo laiką. Tačiau, ieškovo teigimu, atsakovė kartais kliudo jam matytis su sūnumi, kyla ginčų, nesutarimų, ieškovas nori sūnų pasiimti per naktį. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, nežino kaip rūpintis vaiku, kaip jį rengti ir kuo maitinti, todėl neleidžia sūnui pasilikti su tėvu per naktį. Taigi, šalių pozicijos teismui leidžia spręsti, kad esama situacija neužtikrina ieškovo ir sūnaus tarpusavio pilnavertiško ryšio palaikymo.

50. Ieškovas ir atsakovė pateikė detalią jų siūlomą bendravimo tvarką.

51. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.

55. Ieškovas 3.1 punktu siūlo, kad, atsižvelgiant į tai, jog jis laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. bus komandiruotėje užsienyje – Suomijoje ir Švedijoje, ir tuo laikotarpiu 6 savaites iš eilės dirbs užsienyje ir po to 1 savaitę bus Lietuvoje, šalys susitaria, kad šiuo laikotarpiu ieškovas prieš tris dienas įspėja vaiko motiną S. K.-B. apie savo grįžimą į Lietuvą ir jis turi teisę pasiimti savo vaiką M. B. 5 dienoms su nakvyne nuo pirmadienio 17 val. ir gražinti jį į gyvenamąją vietą iki penktadienio 20 val.

56. Atsakovė atsiliepimu nurodė, kad vaikas su tėvu per naktį galėtų pasilikti ne anksčiau, kai jam sukaks treji metai ((duomenys neskelbtini)), šiuo metu jis yra per mažas ir jam reikia mamos. Taip pat siūlo, kad vaiko tėvas (S. B.) turi teisę bendrauti su sūnumi M. B. kiekvieno mėnesio neporinį šeštadienį nuo 10 val. iki 20 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą.

57. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, kad vaikas yra mažo amžiaus, reikalingas pereinamasis laikotarpis dėl pasilikimo su tėvu per naktį, pvz. pirmi susitikimai iki 10 kartų čia Klaipėdoje, vieną naktį ar kelias vaikui praleidžiant su tėvu.

64. Ieškovas 5 punktu siūlo, kad Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos švenčiamos su vaiku šalių susitarimu (poriniais metais su – mama, neporiniais metais – su tėvu), suderinant tarpusavyje SMS žinutėmis.

68. Ieškovas 8 punktu siūlo, kad kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir kiekvienų metų tėvo gimimo dieną (balandžio 25 d.) vaikas praleidžia kartu su tėvu.

69. Atsakovė posėdžio metu prieštaravo, kad vaikas praleistų kartu tėvo gimtadienį, teigdama, kad gimtadienio metu yra vartojama daug alkoholio.

74. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas nepilnamečio vaikų išlaikymui posėdžio metu sutiko skirti po 350 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės.

75. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

79. Atsakovė nurodė, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro 1 000 Eur bei teigia, jog nuėjus į parduotuvę ir nupirkus svarbiausių produktų porai dienų išleidžia mažiausiai 50-60 Eur, vaiko darželis kainuoja apie 100 Eur per mėnesį, maždaug po 20 Eur skiria kitoms darželio reikmėms (tai gimtadieniai, tai priemonės, tai šventės), lauko batai kainuoja apie 60-80 Eur, batai po namus ir darželį po 50-60 Eur, o juos atnaujinti reikia kas du tris mėnesius, lauko drabužiai, ypač šaltojo sezono, apie 100 Eur, pirštinės ir kepurės apie 50 Eur, kiti rūbai mažiausiai 50 Eur per mėnesį, vaiko vizitai pas akių gydytoją – 60 Eur, pas kardiologą ir neurologą, jeigu ilgai negauna nemokamos vietos, kainuoja maždaug po 50 Eur, vitaminams ir papildams išleidžia apie 30 Eur per mėnesį, jei vaikas suserga suma siekia ir 50 Eur ar 70 Eur per mėnesį, vaiką kasdien tenka vežioti į darželį ir iš jo, savaitgaliais vaiką dažnai veža pasivaikščioti prie jūros, todėl per mėnesį kuras kainuoja apie 50-60 Eur, vaiko pramogoms (žaidimų kambariai) ir žaislams bei lavinamosioms priemonėms užtenka apie 50 Eur per mėnesį.

80. Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui, nepateikė.

81. Ieškovas byloje savo detalių paskaičiavimų vaiko poreikių tenkinimui nenurodė, tačiau atsiliepime ir posėdžio metu teigė, kad atsakovės nurodyta suma vaiko poreikiams yra perteklinė.

82. Nagrinėjamu atveju, analizuojant atsakovės teiginius dėl vaiko poreikių, visų pirma pastebėtina, kad atsakovės pajamos per mėnesį, jos teigimu, sudaro maždaug 1 000 – 1 100 Eur, atsakovė taip pat gauna „vaiko pinigus“ apytiksliai 85 Eur, posėdžio metu atsakovė nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda maždaug po 300 Eur. Taigi atsakovės valdomos pajamos per mėnesį yra apytiksliai 1 485 Eur. Nors, atsakovės teigimu, ji vaikui skiria 1 000 Eur per mėnesį, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pajamos sudaro apie 1 485 Eur, mažai tikėtina, kad atsakovė daugiau nei puse disponuojamų pajamų skiria vien vaikui ir kad realiai turi tokias finansines galimybes. Tai leidžia daryti išvadą, jog nepilnamečio sūnaus poreikiams skiriama suma yra žymiai mažesnė nei nurodoma teismui.

83. Posėdžio metu atsakovės mama nurodė, kad dukra ir anūkas gyvena kartu su ja, ji kartais už juos sumoka komunalinius ir kitus mokesčius. Bylos duomenimis, atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena jai, jos sesei ir mamai nuosavybės teise priklausiančiame bute, todėl, atsižvelgiant į tai, byloje negali būti paneigtas faktas, kad mama galimai padeda atsakovei auginti sūnų. Tačiau tuo pačiu pastebėtina, jog byloje nėra konkrečių duomenų, kiek mama kas mėnesį prisideda prie anūko išlaikymo. Taigi, ir dėl to ieškovės nurodoma 1 000 Eur suma skiriama tokio amžiaus vaiko išlaikymui vertintina kritiškai. Juo labiau, kad vaikas neturi specialių poreikiu dėl sveikatos ar kt., dėl ko būtų patiriamos papildomos išlaidos.

97. Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 15 000 Eur kompensaciją ir nurodo, kad šalys ikivedybine sutartimi susitarė, jog skyrybų atveju ieškovas jai išmokės 15 000 Eur jos ir vaiko gyvenimo pradžiai, pradiniam būsto įsigijimo įnašui. Tuo tarpu ieškovas neigia prievolę mokėti atsakovei kompensaciją, teigdamas, kad pagal vedybų sutartį, tik esant jo kaltei dėl santuokos nutraukimo, jis turėtų išmokėti atsakovei 15 000 Eur kompensaciją.

101. Atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad tikroji šalių, o būtent atsakovės, valia, pasirašant sutartį, buvo ta, kad bet kuriuo atveju šalims skiriantis jai bus išmokėta 15 000 Eur kompensacija. Atsakovė teigė, kad 15 000 Eur kompensacija buvo žadėta jos ir vaiko gyvenimo pradžiai, pradiniam įnašui už perkamą būtą, iki santuokos sudarymo jie 8 metus gyveno kartu ir taupė būstui. Teismas šiuo atveju kritiškai vertina atsakovės ir jos atstovo poziciją dėl tikrosios šalių valios. Atsakovė posėdžio metu teigė, kad 15 000 Eur kompensacija jai buvo žadėta dėl to, kad ji skyrybų atveju liks be jokio turto, nes ieškovas iki sudarant santuoką asmeninės nuosavybės teise turėjo namą, nors jie iki santuokos sudarymo ilgą laiką (8 metai) draugavo ir buvo kartu, taupė. Atsakovės mama posėdžio metu nurodė, kad atsakovė ir ieškovas visų santykių metu taupė pinigus ir atsakovė prisidėdavo prie išlaidų. Tuo tarpu pati atsakovė posėdžio metu tvirtino, kad visą jų draugystės laikotarpį visas išlaidas su ieškovu jie dalydavosi pusiau, t. y. tiek už maistą išlaidas, tiek laisvalaikio išlaidas jie mokėdavo kiekvienas už save. Ieškovas nurodė, kad atsakovės uždirbti pinigai būdavo tik jai. Tokių aplinkybių atsakovė neginčijo. Atsakovė taip pat neginčijo, jog jie gyveno pas ieškovo mamą ir ten ji prie jokių būsto, komunalinių mokesčių išlaidų neprisidėdavo. Be to, atsakovė nurodė, kad atskirai vedant finansus, ieškovas visą laiką buvo labai taupus. Taigi, atsižvelgiant į pačios atsakovės teiktus paaiškinimus, akivaizdu, kad šalys iki sudarant santuoką savo asmeninius biudžetus vedė atskirai, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neturėjo kažkokių įsipareigojimų atsakovei kompensuoti jos patirtas išlaidas prisidedant prie bendro ūkio. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė finansiškai prisidėjo prie ieškovo namo statybų (įsigijimo), paskolos dengimo. Atsakovė nurodė, kad jokių įnašų už ieškovo nuosavybę neatliko. Vadinasi, nėra ir jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė, pasirašydama ikivedybinę sutartį, galėjo pagrįstai tikėtis gauti 15 000 Eur kompensaciją už tai, kad skyrybų atveju ieškovui liks jam asmeninės nuosavybės teise priklausanti turtas – namas.