Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems R. G., jo gynėjai advokatei R. Klimienei; J. G., jo gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį;

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. ir J. G. pažeidė viešąją tvarką, t.y. 2025 m. sausio 25 d. apie 23:50 val., (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinėje, t.y. viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio (R. G. nustatyta 1,26 prom.; J. G. – 1,35 prom.), veikdami bendrininkų grupėje, matant pašaliniams asmenims, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliu elgesiu, iš asmeninių paskatų, tyčia kumščiais sudavė L. A. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodinę kraujosruvą) kairės akies vokuose ir nosies kaulų lūžį, bei tyčia kumščiais sudavė M. U. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodines kraujosruvas) dešinės akies apatiniame voke, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nubrozdinimą ir muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, 21, 32, 41 dantų vainikų lūžius, t.y. padarė nukentėjusiesiems L. A. ir M. U. nesunkius sveikatos sutrikdymus ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to R. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą, t.y. 2025 m. sausio 25 d. apie 23:50 val. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,26 prom.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. G., tyčia kumščiais suduodamas L. A. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodinę kraujosruvą) kairės akies vokuose ir nosies kaulų lūžį, kas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia kumščiais suduodamas M. U. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodines kraujosruvas) dešinės akies apatiniame voke, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nubrozdinimą ir muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, 21, 32, 41 dantų vainikų lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nukentėjusiesiems L. A. ir M. U. nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Be to J. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą, t.y. 2025 m. sausio 25 d. apie 23:50 val. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,35 prom.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu R. G., tyčia kumščiais suduodamas M. U. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodines kraujosruvas) dešinės akies apatiniame voke, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nubrozdinimą ir muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, 21, 32, 41 dantų vainikų lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nukentėjusiajam M. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo R. G. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo R. G. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo R. G. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, kitais byloje surinktais duomenimis, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis R. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą, t.y. 2025 m. sausio 25 d. apie 23:50 val. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,26 prom.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. G., tyčia kumščiais suduodamas L. A. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodinę kraujosruvą) kairės akies vokuose ir nosies kaulų lūžį, kas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia kumščiais suduodamas M. U. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodines kraujosruvas) dešinės akies apatiniame voke, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nubrozdinimą ir muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, 21, 32, 41 dantų vainikų lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nukentėjusiesiems L. A. ir M. U. nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo R. G. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas, kad jo smurtiniai veiksmai gali sukelti atitinkamas pasekmes ir to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo R. G. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo J. G. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, kitais byloje surinktais duomenimis, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis J. G. pažeidė viešąją tvarką, t.y. 2025 m. sausio 25 d. apie 23:50 val., (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinėje, t.y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,35 prom.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G., matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliu elgesiu, iš asmeninių paskatų, tyčia kumščiais sudavė L. A. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodinę kraujosruvą) kairės akies vokuose ir nosies kaulų lūžį, bei tyčia kumščiais sudavė M. U. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodines kraujosruvas) dešinės akies apatiniame voke, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nubrozdinimą ir muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, 21, 32, 41 dantų vainikų lūžius, t.y. padarė nukentėjusiesiems L. A. ir M. U. nesunkius sveikatos sutrikdymus ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo J. G. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. G. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Teismas vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo J. G. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, kitais byloje surinktais duomenimis, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis J. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą, t.y. 2025 m. sausio 25 d. apie 23:50 val. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,35 prom.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G., tyčia kumščiais suduodamas M. U. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, padarė ekchimozę (poodines kraujosruvas) dešinės akies apatiniame voke, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nubrozdinimą ir muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, 21, 32, 41 dantų vainikų lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nukentėjusiajam M. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo J. G. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas, kad jo smurtiniai veiksmai gali sukelti atitinkamas pasekmes ir to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. G. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. G. ir J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos, t.y. jo sutuoktinės G. G., atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu preliminari laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė R. G. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos, t.y. jo mamos V. L., atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu preliminari laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė J. G. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

R. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurie sudaro idealiąją sutaptį, veikos baigtos. Jis nusikalto būdamas neteistas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, per nukentėjusiųjų atstovą jų atsiprašė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nukentėjusiųjų atstovo manymu, R. G. atsiprašymas buvo nenuoširdus, o tik susijęs su galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, vis tik išgirstas iš R. G. atsiprašymas abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, o nuoširdumas yra sąlyginis elementas ir to tikrumą įvertinti yra gana sunku, todėl pripažįstama, kad atsiprašymas buvo. R. G. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 52-53), administracine tvarka baustas vieną kartus už KET pažeidimą (2 t., b. l. 54-55), dirbantis (2 t., b. l. 56), vedęs, turi mažametį vaiką (3 t., b. l. 15). Kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems padarė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, kurią žadėjo atlyginti. Pažymėtina, kad į bylą pateikė 2025 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, kad pradėjo žalą lyginti, L. A. pervedė 200 Eur žalos atlyginimo. Teismo posėdyje R. G. nurodė, kad kiek teismas priteis, tiek ir atlygins. Žadėjo žalą mokėti iš gauto atlyginimo dalimis. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad R. G. iš baudžiamojo proceso jo atžvilgiu padarys atitinkamas išvadas ir yra pagrindas tikėti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

J. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurie sudaro idealiąją sutaptį, veikos baigtos. Jis nusikalto būdamas neteistas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jau pirmojo posėdžio metu tiesiogiai atsiprašė nukentėjusiųjų. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). J. G. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 81-82), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 83-84), dirbantis, nevedęs. Kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems padarė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, kurią žadėjo atlyginti. Nurodė, kad jau žalą pradėjo lyginti ir M. U. sumokėjo pirmus 200 eur žalos atlyginimo, žadėjo žalą lyginti dalimis į mėnesį pervedant po 200 Eur. Žalą atlygint iš darbo užmokesčio. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad J, G. iš baudžiamojo proceso jo atžvilgiu padarys atitinkamas išvadas ir yra pagrindas tikėti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė G. G.. Teismo posėdžio metu prašydama atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, preliminari laiduotoja G. G. nurodė, kad mananti, jog gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniai, nurodė, kad jis jos klausantis, jų santykiai geri. Paaiškino, kad matė, jog dėl to kas įvyko sutuoktinis gailėjosi, supranta, kad to galėjo išvengti. Šiuo metu ji nedirba, nes prižiūri mažametį vaiką. Prašyme G. G. nurodė, kad jie augina dukrą M. G., gimusią (duomenys neskelbtini), o jos asmeninės savybės leis daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui ir R. G. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad G. G. neteista, tačiau bausta administracine tvarka du kartus (3 t., b. l. 12, 13).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad G. G. galės įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, darys teigiamą įtaką kaltinamojo R. G. elgesiui.

Pažymėtina ir tai, kad R. G. jauno amžiaus (21 metai), jo asmenybė ir vertybių sistema dar besiformuojanti, todėl svarbu suteikti galimybę taisytis, įrodyti, kad juo galima pasitikėti ir jis sieks būti pavyzdingu visuomenės nariu. R. G. ir laiduotoja G. G. sutuoktiniai, augina mažametį vaiką, kaip nurodė laiduotoja, R. G. rūpinasi vaiku, todėl tikėtina sieks rodyti tinkamą pavyzdį šeimoje ir daugiau nenusikals.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad G. G. tokio sutuoktinio elgesio netoleruoja, iš aplinkybių matyti, kad pati iškvietė policiją, jie gyvena kartu ir jų santykiai geri, tikėtina G. G. geba daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinio elgesiui, jos apsisprendimas prisiimti atsakomybę už sutuoktinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja G. G. yra verta teismo pasitikėjimo, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jie gyvena kartu ir tarp jų yra nuolatinis ryšys (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys). Esant G. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį G. G. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be piniginio užstato.

J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo mama V. L.. Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateiktame prašyme atleisti jos sūnų J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, preliminari laiduotoja V. L. nurodė, kad mananti, jog gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, nes jie nors ir kartu negyvena, tačiau susitinka, pasikalba faktiškai kiekvieną dieną. Nurodė, kad sūnus į jos nuomonę ir patarimus įsiklauso. Savo sūnų pažįsta gerai ir mano, kad nusikalstamas veikas jis padarė siekdamas padėti draugui, pasikarščiavęs. Tai buvo atsitiktinumas. Pažymėjo, kad sūnus dirbantis ir žalą atlygins iš atlyginimo. Mano, kad jos sūnus laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Iš pateiktų duomenų matyti, kad V. L. neteista, nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 6, 7), Ariogalos seniūnijos charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 4), nėra registruota dėl psichikos sutrikimų ar priklausomybės ligų (3 t., b. l. 8, 9).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad V. L. yra pavyzdinga pilietė ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką savo sūnui J. G., tinkamai įgyvendins savo kaip laiduotojos pareigas.

Pažymėtina ir tai, kad J. G. jauno amžiaus (21 metai), jo asmenybė ir vertybių sistema dar besiformuojanti, todėl svarbu suteikti galimybę taisytis, įrodyti, kad juo galima pasitikėti ir jis sieks būti pavyzdingu visuomenės nariu. Tikėtina, kad preliminarios laiduotojos V. L. brandi asmenybė, gyvenimiška patirtis, padarys teigiamą poveikį ir leis apsispręsti kaltinamajam kokį elgesio modelį jam rinktis ir autoritetą jam turinčio asmens priežiūroje, tikėtina sąmoningai apgalvojęs savo netinkamą elgesį sieks pozityvių pokyčių ir laiduotoja padarys jam įtaką.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad V. L. kriškai vertina savo sūnaus elgesį, jie nuolat palaiko ryšį ir V. L. nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja V. L. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jie palaiko nuolatinį ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys). Esant V. L. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. L. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be piniginio užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – kaip šiuo atveju, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (pagal įstatymo redakciją galiojusią iki 2025 m. vasario 1 d.). BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas skiriamas, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai, o šio straipsnio 3 dalyje sakoma, kad žala atlyginama per teismo nustatytą laiką (1, 3 dalys) (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.).

Siekiant paveikti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, kad jie iš savo kaltų veiksmų padarytų išvadas ir siektų ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, R. G. ir J. G. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. Turtinę žalą nustatoma atlyginti per vienerius metus keturis mėnesius.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje nukentėjusysis M. U. yra pareiškęs civilinį ieškinį kaltinamiesiems J. G. ir R. G. dėl 6 370 Eur turtinės žalos ir 5 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 147-148). Civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu M. U. nurodė, kad dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu jis patyrė sumušimus, buvo sulaužyta nosis ir nuskelti keli dantys. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro: 70 Eur už UAB ,,C. K.“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultaciją, kur konsultuotas dėl sumuštos nosies deformacijos, 3 800 Eur už rekomenduotiną būsimą nosies rinoplastikos operaciją bendroje nejautroje po 5-6 mėnesių, nes gydytojas konsultacijos metu sakė, kad dėl nosies deformacijos – ašies nukrypimo į kairę, nedidelės kuprelės bei šnervės asimetriškumo rekomenduotina minima operacija, taip pat 2 500 Eur už rekomenduotiną bendrą trijų dantų protezavimą, nes gydytojas-odontologas konsultacijos metu rekomendavo protezuoti nuskeltus 21, 32 ir 41 dantis laminatėmis.. Dėl neturtinės žalos M. U. paaiškino, kad jis buvo kaltinamųjų sužalotas be jokios aiškios priežasties viešoje vietoje, tai yra daugiabučio namo laiptinėje jis buvo užpultas, nes gynė draugą L. A.. Jam buvo suduota kumščiais keliolika kartų į veidą ir tokiu būdu nesunkai sutrikdyta sveikata. Po suduotų smūgių kraujavo nosis ir apatinė lūpa, drabužiai visi buvo kruvini. Po įvykio jis jautė fizinį skausmą, pažeminimą. Jam buvo nustatytas nosies lūžis dėl ko buvo sunku kvėpuoti, po didesnio fizinio krūvio trūkdavo oro. Dėl kraujosruvos ties dešine akimi ir nosies patinimo jautė nepatogumus bendraujant su aplinkiniais. Taip pat jam teko riboti vykdomą individualią veiklą įkurtame naujame autoservise dėl ko sumažėjo pajamos. Dėl nuskeltų trijų priekinių dantų padidėjo jautrumas maistui, su pažeistais dantimis negali kąsti karšto/šalto/kieto maisto. M. U. planuojama nosies deformacijos operacija ir nuskeltų dantų protezavimas dėl ko jis vėl patirs nepatogumus, teks lankytis pas gydytojus, gaišti laiką ir patirti nemalonius pojūčius. Iki šiol žala jam neatlyginta. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Į bylą pateikti turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai – UAB ,,C. K.“ čekis 70 Eur, UAB ,,C. K.“ medicininio dokumento išrašas/siuntimas, kur nurodyta, kad rekomenduotina M. U. rinoplastika bendrinėje nejautroje, kaina 3 800 Eur; kitas medicinos dokumento išrašas, kur nurodyta, kad M. u. yra fractura danties 21 41, 32, dantys užplombuoti, bet plombos pastoviai iškrenta, rekomenduotina dantis protezuoti dantų laminatėmis, kaina būtų 2 500 Eur (2 t., b. l. 149, 150, 151-152).

Nukentėjusysis L. A. yra pareiškęs civilinį ieškinį kaltinamiesiems J. G. ir R. G. dėl 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 156-157). Civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu L. A. nurodė, kad jam buvo sulaužyta nosis, nes jis buvo užpultas viešoje vieta ir keliolika kartų kumščiais suduota į veido sritį, kitas galvos vietas ir tokiu būdu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu jis jautė skausmą, pažeminimą. 2025 m. sausio 26 d. lankėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur atlikti tyrimai ir diagnozuotas nosies kaulo lūžis, akies paviršinis sužalojimas bei krūtinės sumušimas. Po to jis išleistas ambulatoriniam gydymui ir stebėjimui. Dėl nosies lūžio buvo sunku kvėpuoti, džiūvo burna. Nosies ašis buvo pakrypusi, tad teko ją atstatyti. Be to po didesnio fizinio krūvio trūkdavo oro. Dėl kraujosruvos ties kaire akimi bei nosies patinimo patyrė nepatogumus bendraujant tiek namuose, tiek tarnyboje. Iki šiol žala neatlyginta.

Kaltinamieji fakto, kad padarė žalos neginčijo, tačiau mano, kad prašomos sumos yra per didelės. Nurodė, kad abiem nukentėjusiesiems jau atlyginta po 200 Eur žalos. Paaiškino, kad kiek teismas priteis žalos, tiek atlygins. Žadėjo, kad R. G. atlygins žalą L. A., o J. G. - M. U.. Žalą lyginti žadėjo iš gaunamo darbo užmokesčio dalimis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Solidarioji prievolė yra tuomet, kai kelių asmenų veiksmais yra padaryta žalos (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Civiliniai ieškiniai baudžiamosiose bylose nagrinėjami ir įrodinėjami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, vadovaujantis CK 6.245 - 6.249 straipsniais, t. y. yra privaloma įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl tyčinių kaltų R. G. ir J. G. fizinių veiksmų, nukentėjusieji L. A. ir M. U. buvo sumušti ir jiems abiem nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ką patvirtina į bylą pateiktos specialisto išvados Nr. G 202/2025 (02) ir Nr. G 199/2025 (02). Tiek M. U., tiek L. A. patyrė žalą. M. U. prašė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo, L. A. – tik neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo M. U. patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, jo pateiktus paaiškinimus, kad gydymo procesas nėra pasibaigęs, nes jam reikalinga nosies pertvaros operacija ir trijų dantų protezavimas, kurių kainos paskaičiuotos ir į bylą pateiktos. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais paskaičiavimais, pripažįsta, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta. Kaltinamieji neginčijo, kad dėl jų kaltų veiksmų yra padaryta žala, kurios dydžio taip pat neginčijo. Todėl atsižvelgiant į tai kas nustatyta, į tai, kad tarp kaltinamųjų R. G. ir J. G. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, nes reikalinga atstatyti M. U. sveikatą į padėtį buvusią iki įvykio 2025 m. sausio 25 d., yra pagrindas ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš kaltinamųjų R. G. ir J. G. nukentėjusiojo M. U. naudai solidariai priteistina prašoma turtinės žalos suma – 6 370 Eur.

Tiek M. U., tiek L. A. iš kaltinamųjų prašė priteisti jų patirtas neturtines žalas: M. U. 5 700 Eur, o L. A. 4 500 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, į protingą abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyrą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje teismui jokių abejonių dėl to, kad nukentėjusieji M. U. ir L. A. dėl kaltinamųjų R. G. ir J. G. jiems padarytų sveikatos sužalojimų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų J. G. ir R. G. nusikalstamų veikų buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiesiems, jiems nesunkiai sutrikdyta sveikata: M. U. sulaužyta nosis ir nuskelti trys dantys, L. A. sulaužyta nosis. Abu nukentėjusieji dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų patyrė skausmą, nepatogumus tiek fizinius: dėl lūžusios nosies sunku kvėpuoti, trūko oro, tiek moralinius: pažeminimas, nepatogumas prieš aplinkinius, kurie matė sužalojimus, sutriko įprastas gyvenimo ritmas. Nors L. A. nurodė, kad jis pats gebėjo atsistatyti nosį ir į medikus nesikreipė, o M. U. kreipėsi pagalbos į medikus, tačiau pripažintina, kad abu nukentėjusieji patyrė neturtinės žalos, nes abiem teko išgyventi fizinį skausmą, emocinius nepatogumus, rūpintis savo sveikata. Nukentėjusiajam M. U. padaryti tokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, aptinėje lūpoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nubrozdinimas ir muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžis, 21, 32 ir 41 danties vainikų lūžiai (1 t., b. l. 99-101). Nukentėjusiajam L. A. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 88-90). Kaltinamieji veikė tyčia, brutaliai panaudodami fizinę jėgą ir sąmoningai siekdami sukelti nukentėjusiesiems fizinį skausmą, smurtinius nusikaltimus jie padarė prieš du asmenis. Nukentėjusieji kurį laiką dėl tokių kaltinamųjų veiksmų negalėjo gyventi sau įprasto gyvenimo, buvo subjaurotas veidas, teko patirti skausmus ir dvasinius išgyvenimus, todėl už tai turi būti atlyginta.

Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo. Kaltinamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino, teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų abu atsiprašė. Nukentėjusieji nepateikė duomenų, kad jų sveikata būtų negrįžtamai paveikta, be to nėra duomenų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai, paveiktos socialinė, profesinė, šeimos sritys būtų tiek ryškai paveiktos, kad negalėtų atsistatyti į padėtį buvusią iki įvykio 2025 m. sausio 25 d., t.y. patirta neturtinė žala būtų ilgalaikio ir sunkaus pobūdžio.

Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, kaltinamųjų elgesį, jų turtinę padėtį, kaltės laipsnį, tai, kad jau pradėjo lyginti žalą (abiem nukentėjusiesiems sumokėta po 200 Eur), sprendžia, kad nukentėjusiųjų prašomos neturinės žalos yra per didelės, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, todėl turi būti mažinamos. Teismo vertinimu, teisinga ir proporcinga žalos suma būtų po 2 000 Eur kiekvienam. Atsižvelgiant į tai, kad po 200 Eur sumokėta, neatlyginta žala sudarytų kiekvienam po 1 800 Eur, kuri solidariai priteistina iš kaltinamųjų R. G. ir J. G..

Nukentėjusieji taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje nukentėjusieji L. A. ir M. U. kiekvienas patyrė po 625 Eur išlaidų advokatui, abu nukentėjusiuosius atstovavo advokatas S. Alysas. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai – L. A.: 175 Eur sumokėta 2025 m. gegužės 29 d.; 350 Eur 2025 m. liepos 16 d.; 100 Eur 2025 m. spalio 10 d. M. U.: 175 Eur sumokėta 2025 m. gegužės 29 d.; 350 Eur 2025 m. liepos 8 d.; 100 Eur 2025 m. spalio 24 d. (2 t., b. l. 153-155; 158-160; 185-188; 3 t., b. l. 19-22). Pateikta atstovavimo sutartis (2 t., b. l. 161).

Svarstant klausimą dėl išlaidų sumos dydžio priteisimo, įvertinama tai, kad baudžiamoji byla nėra didelės apimties, ji nelaikytina sudėtinga, ją sudaro tik 3 tomai, iš kurių didžioji dalis teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai dokumentai. Pažymėtina, kad advokatas S. Alysas atstovavo nukentėjusiesiems, kurių pozicijos tapačios, rengiami dokumentai analogiški, tačiau esant atstovui, buvo galimybė nukentėjusiesiems nedalyvauti visame teisiamajame procese ir galėjo tęsti savo darbinius įsipareigojimus. Nukentėjusieji atstovauti nuo civilinių ieškinių parengimo ir pateikimo teismui. Byla teisme išnagrinėta surengus keturis teisiamuosius posėdžius, tačiau vienas posėdis nevyko kaltinamiesiems pageidaujant pasisamdyti gynėjus. Posėdžiai neilgi: 1 val. – 1.30 val. Vertintina ir tai, kad nukentėjusiuosius advokatas S. Alysas atstovavo tik nuo teisminio bylos nagrinėjimo pradžios, t. y. nebuvo susipažinęs su baudžiamąją byla ikiteisminio tyrimo metu. Priteisiant išlaidas atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamieji dirbantys, R. G. turi mažametį vaiką, nėra duomenų, kad J. G. turėtų išlaikytinių, abu kaltinamieji turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau pažymėtina, kad dėl savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio turi prisiimti atsakomybę, todėl vadovaujantis įstatymo nuostatomis ir protingumo, sąžiningumo principus, nukentėjusiųjų prašymai priteisti atstovavimo išlaidas tenkintini pilnai ir iš kiekvieno kaltinamojo priteistina nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato pagalbai, t.y. iš kiekvieno po 312,50 Eur M. U. naudai ir L. A. naudai.

Buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 347,29 Eur sumoje (1 t., b. l. 102-109), tačiau pagal 2025 m. gegužės 23 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą matyti, kad J. G. žalą Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino, ieškinio atsisakyta (1 t., b. l. 116, 117).

R. G. ir J. G. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 32-35, 70-73), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tiek R. G., tiek J. G. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. J. G. gynė advokatas S. Jankauskas, R. G. – R. Klimienė. 2025 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimis, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi J. G. ir R. G. paskirti gynėjai (2 t., b. l. 176, 177, 178, 193A). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad išlaidos J. G. gynybai sudarė 291,67 Eur, o R. G. – 225,00 Eur (2 t., b. l. 181, 182; 3 t., b. l. 17).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant išlaidų atlyginimo valstybei klausimą nustatyta, kad du kartus kaltinamieji prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes jie ketino pirmą kartą pasisamdyti gynėją patys, antrą kartą prašė, kad jiems būtų paskirtas gynėjas. Abiem kaltinamiesiems buvo paskirti gynėjai pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 punktą (2 t., b. l. 176). Nustatyta, kad tiek R. G., tiek J. G. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, t.y. kai teismas mano, kad be gynėjo dalyvavimo nebus tinkamai apgintos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl jų nerūpestingo ir neatsakingo elgesio negalėjo būti pradėtas bylos nagrinėjimas, nukentėjusieji turėjo atsitraukti nuo savo darbinių pareigų ir vykti į posėdžius, gaišti laiką teko ne tik nukentėjusiesiems, bet ir jų advokatui, prokurorui. Tik nukentėjusiųjų atstovo iniciatyva nukentėjusieji buvo apklausti ir leista nebedalyvauti posėdžiuose, o juos atstovavo advokatas. Teismo vertinimu, kaltinamieji nebuvo suinteresuoti koncentruotu ir ekonomišku bylos nagrinėjimu, nedėjo pastangų savarankiškai susirasti gynėją. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad nors ir turėdami finansines galimybes, nes abu dirbantys, tačiau patys gynėjo nepasikvietė, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais iš R. G. ir J. G. priteistinos išlaidos už jiems suteiktą antinę teisinę pagalbą. Iš R. G. priteistina 225 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, iš J. G. – 291,67 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

R. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą G. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be piniginio užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. U., įpareigojant ją atlyginti per 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. G. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be piniginio užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. U., įpareigojant ją atlyginti per 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. G. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

L. A. naudai iš kaltinamųjų R. G. ir J. G. solidariai priteisti 1 800 Eur (vieną tūkstantį arštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir iš kiekvieno kaltinamojo jo patirtas atstovavimo išlaidas, t.y. iš R. G. priteisti 312,50 Eur (tris šimtus dvylika eurų 50 ct) ir iš J. G. 312,50 Eur (tris šimtus dvylika eurų 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

M. U. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

M. U. naudai iš kaltinamųjų R. G. ir J. G. solidariai priteisti 6 370 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės žalos ir 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir iš kiekvieno kaltinamojo jo patirtas atstovavimo išlaidas, t.y. iš R. G. priteisti 312,50 Eur (tris šimtus dvylika eurų 50 ct) ir iš J. G. 312,50 Eur (tris šimtus dvylika eurų 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. G. 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) valstybės patirtų išlaidų už jam suteiktą advokatės Raimondos Klimienės kaip gynėjos pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš J. G. 291,67 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) valstybės patirtų išlaidų už jam suteiktą advokato Stanislovo Jankausko kaip gynėjo pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.