- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-627-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00615-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- J. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-4430-308/2024 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei E. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir laidojimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. ieškovė J. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. G. (toliau – atsakovė), kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė su A. G. vedė bendrą ūkį ir veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (8 121,27 Eur santaupų); 2) pripažinti, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ partnerių sukauptų santaupų; 3) priteisti iš atsakovės 2 392,34 Eur A. G. laidojimo išlaidų; 4) priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė su A. G. kartu pradėjo gyventi dar 2012 metais. Ieškovei susipažinus su A. G., jis jau buvo išsituokęs su buvusia sutuoktine ir gyveno buvusios žmonos motinos namuose. A. G. jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo registruotino turto, kuris jam priklausytų nuosavybės teise, nebuvo įgijęs. Ieškovė iki pažinties su A. G. apie 10 metų dirbo Norvegijoje vaikų aukle, todėl turėjo daug santaupų, kurias laikė grynaisiais pinigais. Ieškovė su A. G. gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį. Tarp partnerių buvo sudarytas susitarimas dėl bendrų lėšų kaupimo įvairiems gyvenimo atvejams. Poros sutaupytos lėšos buvo naudojamos A. G. gydymui, gyvenimui, vaistams, reabilitacijai ir kitoms reikalingoms priemonėms. A. G. banko sąskaitą atsidarė 2015 m. sausio 1 d., į kurią įnešė 4 797,92 Eur. Minėtų lėšų didžiąją dalį sudarė ieškovės grynaisiais laikytos santaupos, uždirbtos Norvegijoje. 2015 m. vasario 6 d. 4 000 Eur suma buvo pervesta į indėlį. (duomenys neskelbtini) A. G. mirė. Ieškovė 2020 m. birželį išgrynino 7 882,13 Eur. Kadangi ieškovė su A. G. kartu gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, buvo sudarę susitarimą dėl bendrų santaupų kaupimo todėl santaupos, buvusios banko sąskaitoje, buvo bendra dalinė partnerių nuosavybė. Todėl iš 8 121,27 Eur, buvusių A. G. sąskaitoje, pusė, t. y. 4060,64 Eur, priklauso ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji mirusio A. G. dukra. A. G. buvo susituokęs su atsakovės mama. 1998 m. (duomenys neskelbtini) atsakovės tėvai išsituokė, tačiau ir po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo atsakovės tėvai gyveno kartu kaip šeima iki 2012 m. Tik po to, kai atsakovės mama sužinojo apie jos tėvo ir ieškovės santykius, įvyko tikrosios skyrybos. 2020 m. lapkričio 26 d. Prienų rajono 2-asis notaro biuras atsakovei išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kurio pagrindu atsakovė įgijo teisę paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudarė piniginės lėšos, buvusios Swedbank AB sąskaitoje, kurios savininkas buvo palikėjas. Realizuodama savo teisę į palikimą, atsakovė sužinojo, kad iš tėvo sąskaitos išgrynintos joje buvusios piniginės lėšos, t. y. 7 882,13 Eur. Vėliau atsakovei tapo žinoma, kad šias lėšas be tėvo leidimo ir žinios išsigrynino ieškovė. Atsakovė sužinojusi apie neteisėtą pinginių lėšų išgryninimą kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau 2021 m. gruodžio 31 d. prokuroro nutarimu nutrauktas. Atsakovė, gindama savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių priteisimo, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 7 882,13 Eur. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022, atsakovės ieškinį tenkino ir iš ieškovės priteisė 7 882,13 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-413/2023 pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir sumažino priteisiamą nuostolių dydį laidojimo išlaidų suma, t. y. 1 453,91 Eur, ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 6 428,22 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Todėl siekiant išvengti paminėto teismo sprendimo vykdymo, ieškovė inicijuoja šią bylą. Atsakovė nesutiko su ieškovės pareikštu reikalavimu pripažinti, kad tarp ieškovės ir A. G. buvo susitarimas vykdyti bendrą jungtinę veiklą. Atsakovės teigimu, A. G. neturėjo tikslo sukurti su ieškove bendrą nuosavybę jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Priešingai, dėl ankstesnės iširusios santuokos tėvas sąmoningai siekė neturėti jokios bendros nuosavybės su ieškove, todėl joks bendras dalintinas turtas neegzistuoja. Laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2020 m. ieškovė ir tėvas neįgijo jokio bendro kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, neturėjo jokių bendrų santaupų nei banko sąskaitose, nei grynaisiais pinigais. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022, ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-413/2023, šiuo atveju turi prejudicinę galią.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį dėl reikalavimų pripažinti, kad ieškovė su A. G. vedė bendrą ūkį ir veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (8 121,27 Eur santaupų), o taip pat, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ partnerių sukauptų santaupų, atmetė; civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 392,34 Eur A. G. laidojimo išlaidų nutraukė, ieškovei atsisakius nuo šios ieškinio dalies; priteisė iš ieškovės atsakovei 2 800 Eur jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė rašytinės sutarties dėl jos ir A. G. jungtinės veiklos vykdymo, sukuriant bendrąją nuosavybę dėl bendro indėlio sukūrimo. Ieškovė nepateikė ir jokių kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai spręsti, jog tarp ieškovės ir A. G. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Iš sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2208-805/2022 teismas nustatė, kad ieškovė A. G. bankine mokėjimo kortele pradėjo disponuoti tik 2020 m birželio mėn. pabaigoje, o iki to laiko šia kortele disponavo tik A. G.. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad A. G. būtų išdavęs ieškovei įgaliojimą, kurio pagrindu ieškovė būtų galėjusi disponuoti jo turimomis piniginėmis lėšomis iki jo susirgimo 2020 m birželio mėn. pabaigoje.
6. Iš surinktų įrodymų visumos teismas nenustatė, kad tarp ieškovės ir A. G. buvo susitarimas laikyti pinigus, esančius A. G. banko sąskaitoje, bendrąja daline nuosavybe. Todėl teismas ieškovės ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
7. Ieškovė ieškiniu buvo pateikusi ir reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės. Kadangi Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-555-413/2023, sumažino iš ieškovės priteistą E. G. sumą, ieškovė atsisakė nuo reikalavimo dėl laidojimo išlaidų priteisimo ir prašė šią bylos dalį nutraukti. Kadangi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms, teismas tokį atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
8. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė pateikė prašymą dėl 3 170,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės (2023 m. gruodžio 13 d.), atsakovė pateikė papildomą prašymą priteisti 853,70 Eur jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad prašymas dėl 853,70 Eur išlaidų priteisimo buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, padarė išvadą, kad šių išlaidų priteisimas nėra galimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, įvertinęs jog bylos rezultatas palankus atsakovei, kad ieškovė atsisakė nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos pobūdį, jog prieš tai buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų šalių su panašiomis aplinkybėmis ir proceso ilgumą, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, nagrinėtos bylos faktinę situaciją, atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkino iš dalies ir atsakovei iš ieškovės priteisė 2 800 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
10. Teismas, spręsdamas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatė, kad pradinė ieškinio suma buvo 6 452,98 Eur, todėl byloje iš viso turėjo būti mokamas 146 Eur žyminis mokestis. Ieškovė, paduodama ieškinį buvo sumokėjusi 50 Eur žyminį mokestį valstybei, o 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovė atsisakė nuo reikalavimo priteisti 2 394,34 Eur laidojimo išlaidas, tai mokėtino žyminio mokesčio dalis nuo šios sumos būtų sudariusi 54 Eur. Pritaikius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, žyminis mokestis po suapvalinimo būtų 41 Eur. Žyminio mokesčio dalis nuo reikalavimo dėl 4 060,64 Eur priteisimo, sudarytų 91 Eur. Kadangi ieškovė, paduodama ieškinį, buvo sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio, teismas sprendė, kad nesumokėto žyminio mokesčio suma sudaro 41 Eur. Šią sumą teismas priteisė iš ieškovės valstybei. Be to, teismas iš ieškovės priteisė ir 6,50 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. priimto sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovei 4 023,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai bylinėjimosi išlaidos yra pateikiamos po bylos išnagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
11.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių buvo sumažinta prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, o pateikė tik deklaratyvius teiginius. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ne tik, kad neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), tačiau bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą buvo kur kas mažesnės nei nurodyta Rekomendacijose. Byla buvo nagrinėjama daugiau nei pusę metų. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko dokumentinio proceso tvarka – buvo ruošiamas atsiliepimas į ieškinį, triplikas. Be to, procesiniai dokumentai yra ne tik rengiami, bet ir susipažįstama su bylos aplinkybėmis, konsultuojama teisės klausimais, atstovaujama teismo posėdžiuose, bei teikiamos kitos teisinės paslaugos, už kurias skaičiuojamos papildomos sumos pagal Rekomendacijas. Taigi, priešingai nei nurodo teismas, įvertinus bylos aplinkybes ir Rekomendacijose nurodomus dydžius, 4 023,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą suma yra laikytina teisėta ir atitinkančia tiek Rekomendacijose nustatytus dydžius, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
11.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad byla buvo nesudėtinga ir prieš tai buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų šalių su panašiomis aplinkybėmis. Apeliantės nuomone, byla negali būti laikytina nesudėtinga, kadangi ieškovė bandė įrodyti, kad ji sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę su atsakovės tėvu, tuo tarpu atsakovei reikėjo į tokias aplinkybes atsikirsti ne tik teikiant paaiškinimus, bet taip pat ir renkant bei analizuojant rašytinius įrodymus. Byloje buvo pateikti didelės apimties banko sąskaitų išrašai, socialinio draudimo pažymos. Visus šiuos dokumentus reikėjo išanalizuoti ir atitinkamai vadovaujantis teismų praktika, paneigti ieškovės dėstomus argumentus. Be to, ieškinys buvo sąlyginai didelės apimties, reikalaujantis laiko su juo susipažinti bei parengti motyvuotą ir išsamų atsiliepimą. Triplikas taip pat buvo rengiamas remiantis naujais į bylą pateiktais įrodymais, buvo renkami papildomi duomenys. Tripliko argumentai buvo skirtingi, nei atsiliepimo į ieškinį argumentai. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, teismų praktika byloje nagrinėtais klausimais nėra pakankamai išplėtota. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje išdidino ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese, kurios vėliau Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintos, tenkinus atsakovės atskirąjį skundą. Teismo posėdžio metu buvo apklausiami net trys liudytojai iš ieškovės pusės ir viena liudytoja iš atsakovės pusės. Taigi, pati ieškovė išplėtė šios bylos nagrinėjimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prieš tai buvo išnagrinėta byla panašiomis aplinkybėmis. Apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo nagrinėjimas ne vienas ginčas, tačiau pirmoji byla buvo nagrinėjama dėl nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo, tuo tarpu ši byla buvo nagrinėjama dėl bendros dalinės nuosavybės pripažinimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad atsakovė piktnaudžiautų savo teisėmis. Atsakovė visada savalaikiai teikė dokumentus, visada dalyvavo teismo posėdžiuose, neprašė teismo posėdžių atidėti, o, priešingai, stengėsi, kad posėdis būtų išnagrinėtas kuo greičiau. Todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11.4. Atsakovės nuomone, nebuvo jokio pagrindo mažinti prašomas priteisti išlaidas, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu bandė įrodyti savo itin gerą turtinę padėtį, teigė, kad ji yra pasiturinti ir apsirūpinusi visam likusiam gyvenimui. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, vadinasi sprendimas byloje priimtas atsakovės naudai, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nesant pagrindų sumažinti prašomas pritesit bylinėjimosi išlaidas.
11.5. Teismas nepagrįstai atsisakė pritiesti 853,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad prašymas dėl jų priteisimo buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pažymi, kad įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamas atsakovės atskirasis skundas dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovė, žinodama, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamas atskirasis skundas bus išnagrinėtas vėliau, nei bus užbaigta ši byla (atskirasis skundas buvo išnagrinėtas 2023 m. gruodžio 12 d., o byla buvo išnagrinėta 2023 m. gruodžio 6 d.), pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atskirojo skundo parengimą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2S-1606-390/2023. Tačiau Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir jį tenkinęs, atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad tai yra tarpinis sprendimas byloje ir Kauno apygardos teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimo. Taigi, bylinėjimosi išlaidos liko nepaskirstytos. Prašymas dėl patirtų išlaidų pritiesimo buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 13 d., t. y. iškart po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo arba priimti papildomą sprendimą arba išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą skundžiamame sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
15. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinio dalį dėl reikalavimų pripažinti, kad ieškovė su A. G. vedė bendrą ūkį ir veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (8 121,27 Eur santaupų), o taip pat, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ partnerių sukauptų santaupų, atmetė; civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 392,34 Eur A. G. laidojimo išlaidas nutraukė, ieškovei atsisakius nuo šios ieškinio dalies; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 800 Eur jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė pateikė prašymą dėl 3 170,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės (2023 m. gruodžio 6 d.), atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. pateikė papildomą prašymą priteisti 853,70 Eur jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad prašymas dėl 853,70 Eur išlaidų priteisimo buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, padarė išvadą, kad šių išlaidų priteisimas nėra galimas.
18. Teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti 3 170,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, konstatavo, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 papunkčiais prašomos priteisti išlaidos atsakovės advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo ir tripliko, procesinių prašymų parengimą neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą. Prašoma priteisti suma už pasirengimą nagrinėti bylą teisme bei atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyto maksimalaus priteistino užmokesčio. Tačiau teismas, įvertinęs teiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos pobūdį, jog prieš tai buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių su panašiomis aplinkybėmis ir proceso ilgumą, įvertinęs Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, nagrinėtos bylos faktinę situaciją, atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies, ir atsakovei iš ieškovės priteisė 2 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino jos prašomų priteisti 3 170,20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pažymi, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių ir net yra už juos mažesnės. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko dokumentinio proceso tvarka – buvo ruošiamas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, taip pat buvo teikiami prašymai, kuriuos rengė atsakovės atstovai. Byla negali būti laikytina nesudėtinga, kadangi kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo nagrinėjimas ne vienas ginčas, tačiau pirmoji byla buvo nagrinėjama dėl nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo, tuo tarpu ši byla buvo nagrinėjama dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo. Todėl, atsakovės nuomone, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Iš atsakovės kartu su 2023 m. gruodžio 6 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktų ataskaitų nustatyta, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė patyrė 1 306,80 Eur išlaidas (išlaidų patyrimo data 2023 m. spalio 30 d.), už tripliko parengimą atsakovė patyrė 653,40 Eur išlaidas (išlaidų patyrimo data 2023 m. rugsėjo 12 d.), už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje atsakovė atitinkamai patyrė 338,80 Eur ir 338,80 išlaidas, viso – 677,60 Eur išlaidas, už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje atsakovė atitinkamai patyrė 168,40 Eur ir 338,80 Eur išlaidas, viso – 508 Eur išlaidas. Išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patirtos 2023 m. gruodžio 6 d.
21. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nurodytos ir prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių sumų. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Tačiau pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti 3 170,20 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 2 800 Eur sumos, be kita ko, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidas sumažina įvertinęs Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus.
22. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015) Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas). Iš to seka, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 61 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos trukmę (pusė metų), byloje sprendžiamų klausimų pobūdį, procesinių dokumentų apimtį, byloje dalyvaujančių asmenų skaičių, byla nebuvo labai sudėtinga.
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, įvertino ir tai, kad prieš tai buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių su panašiomis aplinkybėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad šioje byloje ir anksčiau tarp tų pačių šalių Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022, buvo sprendžiami skirtingi ginčai ir skirtingi teisiniai klausimai. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo, tuo tarpu ši byla nagrinėjama dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl kitos bylos, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, išnagrinėjimo atsakovė nagrinėjamoje byloje atitinkamai patyrė mažiau laiko sąnaudų tiek ieškovės procesinių dokumentų analizei, tiek juose dėstomų faktinių ir teisinių argumentų formavimui, kas galėtų sąlygoti ir realiai mažesnių bylinėjimosi išlaidų patyrimą. Tai pat byloje nėra duomenų apie netinkamą atsakovės ar jos atstovų procesinį elgesį.
26. Nustatytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo mažinti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų ir buvo pagrįstos. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš ieškovės atsakovei prašomas pritiesti 3 170,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
27. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pritiesti ir jos prašomas 853,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir EŽTT praktikoje (žr. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 22 punktas). Galimybės prisiteisti turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 22 punktas).
29. Kaip minėta anksčiau, CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 76 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2S-1606-390/2023 buvo nagrinėjamas atsakovės atskirasis skundas dėl šioje byloje 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2023 m. gruodžio 12 d. Atsakovė 2023 m. lapkričio 28 d. minėtoje byloje pateikė prašymą dėl 853,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Tačiau Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą ir jį tenkinęs, atsisakė priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad tai yra tarpinis sprendimas byloje ir Kauno apygardos teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
31. Nustatytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad prašomas priteisti 853,60 Eur išlaidas sudarė išlaidos už atskirojo skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties parengimą ir žyminis mokestis už jį. Atsakovės atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išnagrinėtas 2023 m. gruodžio 12 d., o ši civilinė byla iš esmės buvo išnagrinėta 2023 m. gruodžio 6 d. Todėl Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1606-390/2023, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė, taip iš esmės užkirsdamas kelią atsakovei, kurios atskirasis skundas buvo patenkintas, į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad atsakovė papildomą prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pritiesimo pateikė 2023 m. gruodžio 13 d., t. y. iškart po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1606-390/2023.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktualus ir atstovavimo išlaidų realumo kriterijus.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidų už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 853,60 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos 2023 m. spalio 25 d., t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2023 m. gruodžio 6 d.). Prašymas dėl jų atlyginimo Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pateiktas 2023 m. lapkričio 28 d., t. y. irgi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau ne į pagrindinę bylą.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis šios nutarties 29 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, nustatytos aplinkybės pripažintinos reikšmingomis ir sudarančiomis pagrindą spręsti dėl atsakovės prašomų priteisti 853,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, nepaisant to, kad prašymas dėl jų priteisimo buvo pateiktas po bylos iš esmės išnagrinėjimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šių bylinėjimo išlaidų priteisimas nėra galimas.
37. Iš pateiktos 853,60 Eur išlaidų detalizacijos nustatyta, kad prašomą priteisti sumą sudaro: 55 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą ir 798,60 Eur atskirojo skundo parengimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prašoma pritiesti bylinėjimosi išlaidų suma už atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ji laikytina pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, yra pagrindas atsakovės prašomas 853,70 Eur išlaidas priteisti iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).
Dėl kitų argumentų
38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
39. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų klausimu suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip: priteisti atsakovei iš ieškovės 4 023,90 Eur išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
40. Atsakovė pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 508,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Patirtų išlaidų dydis yra pagrįstas. Be to, prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Todėl tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisintos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies trečią pastraipą, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, išdėstyti taip:
„Priteisti atsakovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 023,90 Eur (keturių tūkstančių dvidešimt trijų eurų 90 ct) išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.“.
Likusią Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 508,20 Eur (penkių šimtų aštuonių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.