Kauno apygardos teismo nutartis

2023-12-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1606-390/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
e2S-1606-390/2023
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00615-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
E. G.
Ieškovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1606-390/2023Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00615-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei E. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei E. G., kuriuo prašoma pripažinti, kad ieškovė J. V. su A. G. vedė bendrą ūkį ir veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (8 121,27 Eur santaupų), kad ieškovei J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ partnerių sukauptų santaupų.

Šalies argumentai

2. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0127/23/00828 iki bus išnagrinėta ši civilinė byla Nr. e2-4430-308/2023.

3. Nurodė, kad antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/23/00828 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-2208-805/2022 pagrindu, išieškotoja E. G.. Vykdomasis raštas išduotas civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei J. V. dėl 7 882,13 Eur nuostolių priteisimo. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Kauno apygardos teismas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeitė, priteisė ieškovei E. G. iš atsakovės J. V. 6 428,22 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 2 998,32 Eur pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas bei 635,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Vykdomoje byloje Nr. 0127/23/00828 J. V. sumokėjo dalį priteistos sumos, dėl kurios nėra ginčo, t. y. 4 300 Eur. Dėl likusios dalies, t. y. 4 060,64 Eur yra nagrinėjamas ginčas šioje civilinėje byloje. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio patenkinimo atveju ieškovei gali būti apsunkintas piniginių lėšų išieškojimas iš atsakovės, kadangi atsakovė gyvena Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje neturi turto, negauna pajamų ir apskritai neturi socialinių ryšių su Lietuvos Respublika. Antstolis pritaikė ieškovės turto ir piniginių lėšų areštą, ieškovė gauna nuolatines pajamas, todėl net ir tuo atveju, jei nebus tenkinamas ieškinys, ieškovė neketina vengti priteistų lėšų grąžinimo atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2023 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0127/23/00828 dėl piniginių lėšų išieškojimo iš J. V. iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.e2-4430-308/82023 ir įsiteisės teismo sprendimas.

5. Teismas nurodė, pateiktas ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

6. Teismo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes vykdant piniginių lėšų išieškojimą iš ieškovės, atsakovės naudai vykdomojoje byloje Nr. 0127/23/00828, o vėliau paaiškėjus, kad yra pagrindas tenkinti dabar nagrinėjamą ieškinį, ieškovei gali būti apsunkintas piniginių lėšų išieškojimas iš atsakovės, kadangi atsakovė gyvena Didžiojoje Britanijoje bei, kaip nurodė ieškovė, atsakovė Lietuvoje neturi turto ir negauna pajamų. Dabar pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio patenkinimo atveju, vėliau galėtų būti taikomas tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymas – tai atitiktų ekonomiškumo principą. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir leidžiant toliau vykdyti priverstinį išieškojimą, ieškovės interesams būtų pakenkta labiau, nes kol neišnagrinėtas ginčas dėl 2020 m. birželį ieškovės išgrynintų pinigų, yra tikimybė, kad tų (visų) pinigų ji neturės prievolės grąžinti atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai faktinę aplinkybę, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, laikė pagrindu abejoti atsakovės sąžiningumu ir jos galimybe įvykdyti galimai jai nepalankų sprendimą. Taip pat teismas suabsoliutino ieškovės pateiktą melagingą informaciją dėl atsakovės turtinės padėties, šios informacijos nepatikrino, nesuteikė galimybės atsakovei iki skundžiamos nutarties rašytiniais įrodymais paneigti ieškovės pateiktą informaciją. Ieškovė neįrodė atsakovės galimo nesąžiningumo siekiant išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

1.2. Teismas neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Teismas atsakovės atžvilgiu taikė suvaržymus didesnėje apimtyje nei ieškovės ieškinio reikalavimai, kas neatitinka proporcingumo principo. Taip pat buvo pažeistas ekonomiškumo principas, nes ieškovė įgijo teise naudotis atsakovei priklausančiomis lėšomis, nors šios lėšos jau yra priteistos teismo sprendimu, o ieškovė vengia ir nevyko jau įsitesėjusio teismo sprendimo.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė gyvena ir gauna pajamas Didžiojoje Britanijoje ir dėl šių priežasčių išieškojimas gali būti apsunkinamas. Taip pat teismas vertino ir tai, ar nebus pažeidžiami atsakovės kaip išieškotojos teisėti interesai ir nenustatė kliūčių, kurios, ieškinio atmetimo atveju, trukdytų pratęsti išieškojimą iš ieškovės, atsakovės naudai vykdomojoje byloje Nr. 0127/23/00828. Teismas nekvestionavo atsakovės sąžiningumo, o iš esmės vertino, kiek pagrįstas yra ieškovės prašymas ir atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė, nurodydama, kad atsakovė neturi Lietuvos Respublikoje turto, sąžiningai klydo, kadangi jai aplinkybės apie atsakovės turimą turtą nėra žinomos, tačiau, nepaisant to, atsakovė iš tiesų gyvena Didžiojoje Britanijoje ir ten yra visi jos socialiniai ryšiai ir gaunamos pajamos, o aplinkybių, kad būtų kitaip atsakovė savo skunde nenurodė, todėl esant šiai situacijai, išieškojimas iš gaunamų lėšų, periodinių išmokų būtų itin sudėtingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – nekilnojamojo turto registro išrašus, pagrindžiančius aplinkybę dėl atsakovės turimo nekilnojamojo turto Lietuvoje bei prašo juos priimti.

10. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, atsisakoma priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus nekilnojamojo turto registro išrašus.

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad byloje yra pareikštas ieškinys pripažinti, kad ieškovė vedė bendrą ūkį ir sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ partnerių sukauptų santaupų. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pirmosios instancijos teismas taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nusprendęs, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė gyvena ir gauna pajams Didžiojoje Britanijoje, turto Lietuvoje neturi, kad apsunkins lėšų išieškojimą. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo.

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį vertino preliminariai pagrįstu, atsakovė šios teismo išvados neskundžia. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta praktika).

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nenurodė konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip jį apsunkinti (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui laikė aplinkybes dėl atsakovės gyvenamosios vietos ir pajamų gavimo Didžiojoje Britanijoje. Akivaizdu, kad šių aplinkybių nepakanka išvadai apie realią grėsmę sprendimo neįvykdymui, visiškai nevertinant atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Taigi, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu nėra teisinio pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

15. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

13. Kaip jau nurodyta, ieškovės ieškinio reikalavimai yra dėl pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1207-943/2020). Taigi, ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų patenkinimas apskritai nesietinas su įvykdytinumu ar vykdytinumu, nes teismo sprendimas dėl ieškinio reikalavimo patenkinimo realizuotųsi savaime, o teismo procesinio sprendimo priverstinio vykdymo būtinumas bet kuriuo atveju neatsirastų. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. CPK yra numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pavyzdžiui, išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 straipsnis). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas (CPK komentaro I dalis, Bendrosios nuostatos, p. 337). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013). Ieškovės ieškinys nei vienam iš nurodytų atvejų nepriskirtinas.

15. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir aktualią teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis