Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis 2025 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S-25-179-33829 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0179/23/18597 persiuntė nagrinėti teismui.

4. Patvarkyme nurodoma, kad skolininkė IĮ „Soula“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Išregistravus skolininkę, teisių ir pareigų perėmimas nėra įvykęs. Nurodoma, kad 2025 m. balandžio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-25-179-13854 apskaičiuota 32 Eur bylos administravimo išlaidų pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir Instrukcija) 109, 120 punktus, 39,80 Eur papildomų vykdymo išlaidų pagal Instrukcijos 123, 130 punktus ir 429,23 Eur atlygis antstoliui. Neapmokėtos vykdymo išlaidos sudaro 39,80 Eur, vykdymo išlaidų detalizacija pateikta vykdymo išlaidų apskaičiavime. Nurodoma, kad vykdymo procesas vyko nuo 2018 m., antstolis periodiškai atliko vykdymo veiksmus, įskaitant duomenų apie skolininkės turtinę padėtį tikrinimą valstybės registruose ir informacinėse sistemose. Prašomos apmokėti vykdymo išlaidos patirtos iki 2019 m. liepos 31 d. Išieškotojas nėra iš valstybės biudžeto finansuojama įmonė. Tai, kad išieškotojas patyrė nuostolį dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų, kurios nebuvo išieškotos iki skolininko išregistravimo, nesudaro pagrindo nemokėti vykdymo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išregistravus skolininką iš Juridinių asmenų registro ir esant neapmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų, antstolis neviršijo įstatymo leidėjo jam suteikta prerogatyva reikalauti apmokėti likusias antstolio patirtas vykdomosios bylos administravimo išlaidas iš pareiškėjos (CPK 610 str. 1 d.). Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, kad ji ir taip patyrė nuostolių dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų, kurios nebuvo išieškotos iš skolininkės iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir nesant teisių ir pareigų perėmimo, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti teisinio reglamentavimo. Nurodytos teisės normos nenumato išimties, kad tokiu atveju išieškotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apmokėti antstoliui šio turėtas vykdymo išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. CPK 336 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės 2025 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Julianus inkaso“ skundas dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio 2025 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-179-33572 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo ir sąskaitą Nr. 9245.

14. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti pareiškėja sumokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas, o išregistravus skolininkę ir nesant teisių ir pareigų perėmimui ir ne dėl kreditorės kaltės nesant galimybės išieškoti iš jos kitų papildomų vykdymo išlaidų, antstoliui nėra teisinio pagrindo reikalauti šias papildomas vykdymo išlaidas apmokėti iš kreditorės, be to, toks finansinės naštos perkėlimas kreditorei neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0179/23/18597 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-11494-294/2010 dėl 686,64 Eur skolos, 2 857,62 Eur palūkanų ir 97,89 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės IĮ „Soula“ išieškotojai AB DnB NORD bankui (AB Luminor Bank), kurią anksčiau vykdė antstolis Donatas Kisielius. Pastarojo 2019 m. vasario 6 d. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo Nr. S-19-174-1782 pradinė išieškotoja Luminor Bank AB pakeista nauja išieškotoja Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, o 2019 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-19-174-8431 išieškotoja Luminor Bank AS, , pakeista nauja išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“. Nuo 2023 m. sausio 12 d. antstolio Donato Kisieliaus įgaliojimai laikomi pasibaigusiais, o jo administruoti dokumentai bei lėšos 2023 m. sausio 10 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. (1,16E) 7R-130 perduoti antstoliui Robertui Vasiliauskui (www.antstoliurumai.lt).

16. Antstolio Roberto Vasiliausko 2024 m. liepos 30 d. patvarkymu Nr. S-24-179-18134 išieškotoja pakeista į UAB „Julianus Inkaso“. Antstolis nustatė, kad skolininkė 2024 m. lapkričio 5 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, išregistravus skolininkę, teisių ir pareigų perėmimas nėra įvykęs, todėl 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymu Nr. S-25-179-13854 apskaičiavo vykdymo išlaidas nurodydamas, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose sudaro 32 Eur, nurodytos 124 ir 130 punktuose (4 vnt. akto ar patvarkymo surašytas po 3,12 Eur, 4 vnt. antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimas po 1,87 Eur, 10 vnt. skolininko duomenų patikrinimas po 1,87 Eur (indeksuojamos taikant 1,561), atlygis antstoliui – 429,23 Eur. Antstolis 2025 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S-25-179-33572 įpareigojo pareiškėją (išieškotoją) apmokėti vykdymo procese iki 2019 m. liepos 31 d. susidariusias 39,80 Eur administravimo išlaidas (antstolio 2025 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymas Nr. S-25-179-33829).

17. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 str. 1 d., 583 str. 1 d.). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 21 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., 2 d.); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 str. 4 d.).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas viršijant įgaliojimus vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

19. Nagrinėjamu atveju sprendžiamam ginčui yra aktuali CPK 609 ir 610 straipsnių redakcija galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d., bei Sprendimų vykdymo instrukcija galiojusi iki 2019 m. liepos 31 d.

20. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalies vykdymo išlaidas sudarė: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (2d.). CPK 610 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui; vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (2 d.).

21. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktą visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punkte įtvirtinta, kad išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui, išskyrus šioje instrukcijoje nustatytus atvejus, o 43 punkte įtvirtinta vykdymo išlaidų struktūra, analogiška CPK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam teisiniam reglamentavimui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punkte nustatyta, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas šios instrukcijos ir išieškotojo prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas, o 72 punkte nustatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad mirus skolininkui reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių ar pareigų perėmėjui, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skolininko išregistravimo atveju iš Juridinių asmenų registro atveju ir nesant teisių parėmimo, nebėra galimybės išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas ne dėl kreditoriaus kaltės, tačiau nėra pagrindo teigti, jog išregistravus skolininką iš Juridinių asmenų registro ir ne dėl kreditorės kaltės nesant galimybės išieškoti iš jos kitų papildomų vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidų perkėlimas kreditoriui neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad nėra ir antstolio, kuris apskritai nebuvo kreditoriaus ir skolininkės teisinių santykiu dalyviu, kaltės, todėl jis neturi dengti ir kreditoriaus iniciatyva pradėto išieškojimo išlaidų, kai kreditorius nėra atleistas nuo vykdymo išlaidų mokėjimo, jos nėra sumažintos, taip pat nėra atidėtas šių išlaidų mokėjimas.

23. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nagrinėjamu atveju išregistravus juridinį asmenį ir esant neapmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų, antstolis vadovavosi ir neviršijo įstatymo leidėjo jam suteikta teise reikalauti apmokėti likusias antstolio patirtas vykdomosios bylos administravimo išlaidas iš išieškotojo. Išieškotojos skundo argumentai, kad ji ir taip patyrė nuostolių dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų, kurios nebuvo išieškotos iš skolininko iki jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro atveju ir nesant teisių parėmimo, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti teisinio reglamentavimo. Nurodytos teisės normos nenumato išimties, kad tokiu atveju išieškotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apmokėti antstoliui šio turėtas vykdymo išlaidas.

24. Atsižvelgiant į užklausų teikimo laikotarpį, antstolio atlikti patikrinimai, už kuriuos suskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos, taip pat priimtų patvarkymų siuntimas nelaikytini nereikalingais ar pertekliniais. Išieškotoja tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kad suskaičiuotos ir pareikalautos apmokėti vykdymo išlaidos neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų ar yra suskaičiuotos neteisingai, todėl antstolis pagrįstai pareikalavo šias vykdymo išlaidas apmokėti iš išieškotojos.

25. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis apeliantės atskirajame skunde nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-23964-1134/2025, kuria buvo nutarta, kad papildomos išlaidos antstolio buvo priskaičiuotos nepagrįstai. CPK 4 straipsnyje įtvirtina, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog apeliantės nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartis Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi buvo panaikinta ir klausimas buvo išspręstas iš esmės, atmetant skundą dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. e2S-619-544/2025). Be to, nagrinėjamos bylos ir minėtos anksčiau nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės, nors ir yra panašios, tačiau turi esminių skirtumų – civilinėje byloje Nr. e2S-619-544/2025 buvo spręsta, ar išieškotojas privalo atlyginti realiai patirtas pašto išlaidas, kai jų buvimą lėmė imperatyvus įstatymo reikalavimas siųsti skolininkui raginimą sprendimą įvykdyti geruoju, o skolininkas nebuvo miręs.

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

28. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.