- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-264-866/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04526-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 30 18,71 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 50 00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18338-19. Ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą - esą ieškovas 2019 m. balandžio 25 d., apie 19 val. 05 min., prie pastato, (duomenys neskelbtini), esančiame miškelyje, mušdamas ir smurtaudamas sukėlė žmogui – R. G. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. sudavė vieną smūgį kastuvu nukentėjusiajam į sėdmenis, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą sėdmens apatiniuose kvadrantuose, kvalifikuotą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
3. Prokurorė nusprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę ir įteikė jam pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Ieškovas paprašė prokurorės nutraukti ikiteisminį tyrimą reabilituojančiu pagrindu, nes jis nepadarė nei pranešime apie įtarimą nurodyto, nei jokio kito nusikaltimo; to nepadarius papildyti ikiteisminį tyrimą mobiliojo ryšio teikėjų duomenimis apie kaltinimo liudytojų A. M., L. M.mobiliųjų telefonų buvimo vietą pranešime apie įtarimą nurodytu metu; išreikalauti iš teismų visus galutinius procesinius dokumentus, sprendimus administracinėse ir civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami teisiniai ginčai tarp R. G., E. G., A. M., L. M. - iš vienos pusės ir V. P., D.P. - iš kitos pusės. 2019 m. liepos 23 d. nutarimu prokurorė ieškovo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo paliko nenagrinėtą, prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą - atmetė ir tą pačią dieną surašė kaltinamąjį aktą bei perdavė bylą teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei prokurorė: 1) patenkino ieškovo prašymą ir įpareigojo UAB Bitė Lietuva iki 2020 m. vasario 6 d. pateikti teismui liudytojo A. M. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 25 d. buvusius elektroninių ryšių srauto duomenis - sujungimų išklotines su konkrečiai juos identifikuojančiais duomenimis - įeinančiais ir išeinančiais sujungimais (telefoniniai skambučiai ir SMS pranešimai), sujungimų laiku, trukme bei bazinių stočių identifikavimo numeriais (vietos nustatymo duomenis, iššifruojant bazinių stočių adresus); 2) patenkino ieškovo prašymą dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų duomenų ir įpareigojo UAB Tele 2 iki 2020 m. vasario 6 d. pateikti teismui liudytojos L. M.abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 25 d. buvusius elektroninių ryšių srauto duomenis - sujungimų išklotines su konkrečiai juos identifikuojančiais duomenimis - įeinančiais ir išeinančiais sujungimais (telefoniniai skambučiai ir SMS pranešimai), sujungimų laiku, trukme bei bazinių stočių identifikavimo numeriais (vietos nustatymo duomenis, iššifruojant bazinių stočių adresus); 3) papildė bylos medžiagą teismų galutiniais procesiniais dokumentais, sprendimais administracinėse ir civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami teisiniai ginčai tarp R. G., E. G., A. M., L. M. - iš vienos pusės ir V. P., D. P. - iš kitos pusės.
5. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai atliktą įvykio vietos apžiūrą. Pirmosios instancijos teismas kaltinamąjį išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Ieškovo vertinimu, tai reiškia, kad prokurorė, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkusi pakankamai duomenų, nepagrįstai surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė bylą teismui. Prokurorė ir nukentėjusysis pateikė apeliacinius skundus, prašydami panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi abu apeliacinius skundus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo ydingumą: teismas skyrė kalbos, balso bei garso signalų ir jų įrašymo priemonių (fonoskopinę) ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Šios ekspetizės išvados dar kartą patvirtino, kad ieškovas nepadarė pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte nurodyto nusikaltimo, pagrįstai prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu.
6. Prokurorė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, veikė padrikai, skubotai ir tokie jos veiksmai neatitiko baudžiamojo proceso tikslų bei esmės - nustatyti byloje tiesą. Prokurorės veiksmai (neveikimas) ikiteisminiame tyrime (V. P. prašymų ignoravimas, netinkama įvykio vietos apžiūra, ekspertizės neskyrimas, nepagrįstas kaltinamojo akto surašymas ir bylos perdavimas teismui, apeliacija Kauno apygardos teisme) patenka į CK 6.272 straipsnio 1 dalies nebaigtinį ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų sąrašą ir vertinant pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, laikytini neteisėtais. Dėl šių neteisėtų veiksmų (neveikimo) neteisingai apkaltintas ieškovas buvo priverstas gintis ikiteisminiame tyrime, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir šiais neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala.
Atsiliepimas
7. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo pašalinti Teisingumo ministeriją iš proceso dalyvių šioje byloje; netenkinus šio prašymo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Teisingumo ministerija tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo valstybę atstovauja tik kai žala kildinama dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministerijai nėra suteikti įgaliojimai vertinti kitų institucijų ar pareigūnų veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą, todėl šiuo atveju Teisingumo ministerija nepagrįstai įtraukta į bylą atsakovės atstove.
8. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje apsiribojama abstrakčiu galimai neteisėtų veiksmų išvardijimu, nenurodant, kodėl baudžiamasis persekiojimas vykdytas nepagrįstai, kokias įrodinėjimo klaidas ar kitus įstatymo pažeidimus padarė ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai. Darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Taigi, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18338-19 pradėtas teisėtai ir pagrįstai, buvus pakankamai duomenų, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Baudžiamojoje byloje teismai nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar buvus aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas.
9. Prokurorė 2019 m. liepos 23 d. surašė kaltinamąjį aktą, atitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimus, pagal duomenis, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo akto surašymą ir perdavimą teismui lėmė prokurorės įsitikinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių Ieškovo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo duomenys neleido visiškai atmesti Ieškovo galimų nusikalstamų veiksmų ir galimos kaltės padarant ikiteisminiame tyrime aptariamą nusikalstamą veiką, vienintelis prokuratūros veiksmas ir tegalėjo būti - perduoti Ieškovo kaltės klausimą įvertinti teismui, t. y. šiuo atveju prokuroro veiksmai atitiko BPK 218 straipsnio nuostatas. Paminėtina, kad teismas, siekiant objektyviai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 287 straipsniu („Teismo teisė atlikti bet kokį proceso veiksmą“), įpareigojo kaltinimą palaikančią prokurorę organizuoti įvykio vietos apžiūrą, o ne dar kartą kokybiškai atlikti įvykio vietos apžiūrą. Įstatyme numatytas, prokuroro kompetencijai priskirtas veiksmas - apeliacinio skundo pateikimas, atliktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, vien dėl to, kad šis skundas buvo atmestas. Apeliacinio skundo netenkinimo faktas, negali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį kilti. Nėra būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
10. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsiliepdama į ieškovo argumentus dėl prokurorės nerūpestingumo ir neatidumo atsakovė nurodo, kad visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus galutinai vertina teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės. Tačiau ieškovas nesutinka, kad pastaroji aplinkybė pateisina prokurorei dėl jos atliekamų pareigų specifikos ir svarbos keliamų aukštesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų nepaisymą. Atsakovė nenurodo nei teisės akto, nei teismų praktikos, kur nepagrįstas kaltinamasis aktas būtų traktuojamas kaip kaltinamojo teisių gynimo priemonė, todėl ieškovo manymu, jo teisių pažeidimas dėl nepagrįsto kaltinamojo akto pateikimo teismui lieka nepaneigtas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.
11. Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas prokurorei organizuoti tinkamą įvykio vietos apžiūrą reiškia, kad byloje neišaiškintos aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę, pateikiant kaltinimą, kitaip sakant – kad ikiteisminis tyrimas, už kurį yra atsakinga prokurorė, atliktas netinkamai ir teismui perduota nagrinėti neparengta baudžiamoji byla. Ieškovas mano, jog tai, kad pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, prokurorė teikė apeliacinį skundą, kuris Kauno apygardos teismo buvo atmestas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prokurorė netinkamai įvertino išteisinamojo teismo nuosprendžio argumentus ir toks jos, profesionalės, elgesys neatitinka jai keliamų ypatingo atidumo ir rūpestingumo kriterijų.
12. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tripliku prašo pašalinti Teisingumo ministeriją iš proceso dalyvių šioje byloje; netenkinus šio prašymo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
13. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra tripliku prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, nedaro ikiteisminio tyrimo ir prokuroro veiksmų neteisėtų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prokurorė nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė jo teises. Prokurorės veiksmų neteisėtumas grindžiamas iš esmės retrospektyviu vertinimu po išteisinamojo nuosprendžio. Teismų procesiniuose sprendimuose (nuosprendyje, nutartyje) nėra nurodytos aplinkybės, kurios nagrinėjamos civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus prokuroro veiksmus ar klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę Ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek Ieškovas, tiek jo sutuoktinė atsisakė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, prašymo atlikti papildomą ikiteisminio tyrimo veiksmą - įvykio vietos apžiūrą neteikė. Tuo labiau, iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo Ieškovas sprendė, nesant pagrindo apžiūrėti įvykio vietą, teikė teismui pareiškimą prašant atšaukti įvykio vietos apžiūrą, argumentuodamas tuo, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą byloje nebus nustatyta tiesa, gauti rezultatai bus visiškai nepatikimi, klaidinantys ir iškreips galimas galutines teismo išvadas (žr. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-970/2020).
Žemesnės instancijos teismas
14. Taigi, aplinkybė, kad teismas, įvertinęs teisme ištirtus įrodymus (įskaitant Ieškovo sutuoktinės tik teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus), vadovaudamasis BPK 287 straipsniu 2020 m. vasario 12 d. nutarė įpareigoti prokurorę organizuoti įvykio vietos apžiūrą, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai, o prokurorės veiksmai buvo neteisėti. Ieškovo nuomonė, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti išreikalauti konkrečių abonentų 2019 m. balandžio 25 d. elektroninių ryšių srauto duomenys, paskirta ekspertizė bei sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, grįsta subjektyviu vertinimu ir nėra pagrindu konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumą, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2 904 Eur turtinę žalą, kitą ieškinio dalį atmesti.
16. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nesutiko su ieškovo teiginiais, kad egzistuoja valstybės neteisėti veiksmai (šiuo atveju pareigos elgtis rūpestingai, apdairiai pažeidimas), kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų valstybės atsakomybei kilti.
17. Ieškovo pagrindinis argumentas, kuriuo jis remiasi įrodinėdamas prokurorės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą yra tai, kad ieškovo prašymus baudžiamajame procese ir ikiteisminio tyrimo duomenis prokurorė vertino skirtingai nei baudžiamąją bylą nagrinėję teismai. Tačiau teismas nurodė, kad aplinkybė, jog teismas kitaip nei prokuroras vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir kaltinamąjį išteisino, neleidžia daryti išvados, jog prokuroro veiksmai organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, taip pat perduodant bylą su kaltinamuoju aktu teismui, buvo neteisėti, jog prokuroras esamoje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, aplaidžiai vykdė jam įstatymo numatytas pareigas. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis BPK 287 straipsniu teismas turi teisę atlikti bet kokį veiksmą, todėl aplinkybės, kad teismas įpareigojo organizuoti įvykio vietos apžiūrą ar paskyrė ekspertizę, nesudaro pagrindo konstatuoti prokuroro veiksmų (neveikimo) neteisėtumą.
18. Teismas nustatė, kad ieškovui 2019 m. liepos 17 d. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir išaiškinta, kad jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas pateikė 2019 m. liepos 22 d. pareiškimą, kuriuo prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą arba papildyti ikiteisminį tyrimą. Iš 2019 m. liepos 23 d. prokurorės nutarimo, kuriuo netenkintas ieškovo pareiškimas, matyti, kad prokurorė motyvuotai išnagrinėjo ieškovo pareiškimą, atsakydama į ieškovo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakankamumo; prokurorė, kaip ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis subjektas turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, kad surinktų duomenų pakanka kaltinimui pagrįsti, o ieškovo prašymas išreikalauti papildomus duomenis yra netikslingas. Prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas nenagrinėtas pagrįstai, nes tai nebuvo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad atskirai gautą su ikiteisminio tyrimo papildymu nesusijusį proceso dalyvio prašymą (pvz., nutraukti ikiteisminį tyrimą) prokuroras palieka nenagrinėtą priimdamas nutarimą.
19. Taigi, teismas padarė išvadą, kad prokurorė, organizuodama ikiteisminį tyrimą, surašydama kaltinamąjį aktą ir perduodama bylą teismui laikėsi ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nepažeidė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Prokurorės veiksmai paduodant apeliacinį skundą taip pat negali būti pripažinti neteisėtais veiksmais, nes teikdama apeliacinį skundą prokurorė realizavo BPK 312 straipsnio 1 dalyje nustatytą prokuroro teisę paduoti apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.
20. Pasisakant dėl ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą, teismas nustatė, kad nei Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu nei 2021 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria buvo paliktas galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis, ieškovo baudžiamajame procese patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Teismas remdamasis BPK 106 straipsniu, Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teismas sprendė, kad ieškovo baudžiamajame procese patirtos 2 904 Eur teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus jų pobūdį, aplinkybes, dėl kurių jos buvo patirtos, yra realios ir protingo dydžio, jų patyrimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl yra pagrindas jas priteisti ieškovui iš valstybės visa apimtimi. Reikalavimą priteisti kitas proceso išlaidas – 106,01 Eur, už degalus važiuojant į Kauno apygardos teismą, ir 8,70 Eur, už automobilio parkavimą prie Kauno apygardos teismo, teismas atmetė, pagal ieškovo pateiktus dokumentus nėra galimybės tiksliai identifikuoti kokie asmenys (asmuo) patyrė šias išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
21. Apeliantas (ieškovas) V. P. pateikė apeliacinį skundą ir prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti ieškovui iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, neturtinės žalos, kurią sudaro 5 000 Eur, atlyginimą.
22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo cituota Vilniaus apygardos teismo nutartis šioje byloje netaikytina, kadangi faktinės aplinkybės Vilniaus apygardos civilinėje byloje Nr. e2A-834-854/2023 ir faktinės aplinkybės šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje skiriasi iš esmės. Ieškinyje ieškovas pabrėžė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ėmėsi rinkti taip pat ir tuos duomenis, kuriuos surinkti ieškovas prašė prokurorės ikiteisminiame tyrime, tačiau pastaroji juos rinkti atsisakė. Papildęs baudžiamąją bylą duomenimis, kurie turėjo būti, bet nebuvo surinkti ikiteisminio metu, pirmosios instancijos teismas ieškovą išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
23. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-834-854/2023. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, o į aukštesnės instancijos tesimo sprendime pateiktus išaiškinimus tik atsižvelgė. Nurodo, kad savo turiniu ir prasme parodymų patikrinimas vietoje yra platesnis ir išsamesnis tyrimo veiksmas, iš esmės apimantis įvykio vietos apžiūrą. Taigi, įvykio vieta, apie kurią davė parodymus nukentėjusysis (liudytojai), faktiškai buvo apžiūrėta, todėl vertinti, kad prokurorė, neorganizuodama papildomo ikiteisminio tyrimo veiksmo – įvykio vietos apžiūros, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad prokurorė, įstatymų nustatyta tvarka ir savo kompetencijos ribose priėmė procesinius sprendimus, kurie netenkino ieškovo, o teismai ieškovą išteisino, taip pat nėra pakankama konstatuoti prokurorės veiksmų neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kuria ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
28. Nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18338-19, kuriame ieškovui buvo pareikštas įtarimas padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką. Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Romutė Švaikauskaitė. Prokurorė 2019 m. liepos 23 d. surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo ieškovas buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką ir perdavė baudžiamąją bylą Alytaus apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2021 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi šis nuosprendis paliktas nepakeistas.
29. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad žalos atlyginimo pagrindą sudaro prokurorės pažeista bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas šį pažeidimą įrodinėja, nurodydamas, kad šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad prokurorė: ignoravo ieškovo prašymus, kurie vėliau teismo buvo tenkinti; neorganizavo įvykio vietos apžiūros, kurią vėliau teismas įpareigojo organizuoti; nepagrįstai surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui; neskyrė ekspertizės, kurią vėliau paskyrė apeliacinės instancijos teismas; padavė apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
30. Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.
31. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą).
33. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019 28 punktą). Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 56 punktą).
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 35 punktą).
35. Ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 54 punktą).
36. BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas, o tam ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuroras įpareigojami imtis visų įstatymų nustatytų priemonių. Žalos atlyginimo civilinėje byloje įrodinėjant ikiteisminio tyrimo ir (ar) prokuratūros pareigūnų neteisėtus veiksmus teikiami įrodymai, pagrindžiantys, kaip konkrečiai nebuvo įvykdyta ši pareiga, kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ar ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas. Tai gali būti konkrečių įrodymų surinkimo galimybių neišnaudojimas (pvz., liudytojų nenustatymas ir neapklausimas, neįsitikinimas asmenų parodymų patikimumu juos patikrinant vietoje, ekspertizės neatlikimas ar nepakankamos medžiagos jai pateikimas, įvykio vietos neapžiūrėjimas ar netinkamas jos atlikimas, nesurenkant visų įkalčių), įrodymų netinkamas fiksavimas (kaip antai, neįrašymas buvusių duomenų, įrašymas realybėje nebuvusių dalykų, technikos nepanaudojimas įrodymo duomenims patikimai fiksuoti), įrodymo duomenų praradimas, įvykio reikšmingų aplinkybių neištyrimas ar net bylai reikšmingos informacijos nuslėpimas bei kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 48 punktą).
37. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 75 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 71 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 38 punktą). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (žr. ten pat, 49 punktą).
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taip pat įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 74 punktą).
40. Tačiau kasacinio teismo praktikoje vien ta aplinkybė, kad asmuo buvo išteisintas nenustačius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio, t. y. reikalaujamos kaltės formos, teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nelaikoma esmine klaida ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023 50 punktą).
41. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagal 2019 m. liepos 23 d. prokurorės surašytą kaltinamąjį aktą, ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. balandžio 25 d. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų (R. G.) ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis tyčia sudavė vieną smūgį kastuvo metaline dalimi nukentėjusiajam į sėdmenis. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu ieškovas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės ir nukentėjusiojo R. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, nuosprendį paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad prieštaravimų ir abejonių, kilusių ištyrus įrodymus, pašalinti nepavyko, įrodymai, kuriais grindžiama V. P. kaltė dėl R. G. sužalojimo yra prieštaringi ir abejotini. Apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą atlikta vaizdo ir garso įrašo ekspertizė šių prieštaravimų ir abejonių taip pat nepašalino.
42. Taigi, minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas išteisintas nenustačius vieno iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinųjų subjektyviosios pusės požymių – kaltės. Baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, t. y. konfliktą mačiusių parodymus, vaizdo įrašą ir medicininius dokumentus, padarė kitokias išvadas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarinių (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), nei nurodyta prokurorės surašytame kaltinamajame akte. Taigi, šiuo atveju prokurorė netinkamai įvertino įrodymus ieškovo kaltės nustatymo aspektu, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad prokurorė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
43. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad buvo padarytos esminės klaidos ikiteisminio tyrimo metu, dėl kurių ieškovas buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas. Surašant kaltinamąjį aktą, prokurorė rėmėsi tiek liudytojų parodymais, tiek vaizdo įrašo medžiaga bei medicininiais dokumentais. Prokurorė tinkamai nustatė liudytojus ir jie buvo apklausti, prokurorė įsitikino šių asmenų parodymų patikimumu juos patikrinant vietoje. Kita vertus, teismas baudžiamojoje byloje abejojant dėl teikiamų įrodymų patikimumo, konkrečiai dėl abejonių, ar liudytojai galėjo matyti kaltinamajame akte nurodytą įvykį, pasinaudojo BPK 287 straipsnyje įtvirtinta teise ir įpareigojo kaltinimą palaikančią prokurorę organizuoti įvykio vietos apžiūrą, tačiau tai nėra laikytina aplinkybe, patvirtinančia prokurorės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, ko nepatvirtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje iš dalies patenkino nukentėjusiojo prašymą ir atnaujinus įrodymų tyrimą peržiūrėjo vaizdo įrašą bei paskyrė teismo vaizdo ir fonoskopinę ekspertizę. Kaip minėta, prokurorė atliko parodymų patikrinimą vietoje ir įsitikino liudytojų parodymų patikimumu, prokurorė surašė kaltinamąjį aktą, atitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimus, įsitikinusi, kad ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, tačiau tai, kad bylą nagrinėjant teisme, teismas priešingai vertino šių įrodymų pakankamumą ar patikimumą, šiuo atveju nėra laikytina esmine klaida, lėmusia ieškovo teisių pažeidimą, ir sąlyga priteisti neturtinę žalą.
44. Aptarto vertinimo nekeičia aplinkybė, kad prokurorė netenkino ieškovo prašymų nutraukti ikiteisminį tyrimą arba papildyti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pabaiga reglamentuojama BPK 218 straipsnyje. Pagal BPK 218 straipsnio 1 dalį prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Atlikus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą (BPK 218 straipsnio 7 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi. Vienas iš tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintos Rekomendacijos dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui (toliau – Rekomendacijos).
45. Nustatyta, kad ieškovui 2019 m. liepos 17 d. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir išaiškinta, kad pastarasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas pateikė 2019 m. liepos 22 d. pareiškimą, kuriuo prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą arba papildyti ikiteisminį tyrimą. Iš 2019 m. liepos 23 d. prokurorės nutarimo, kuriuo netenkintas ieškovo pareiškimas, matyti, kad prokurorė motyvuotai išnagrinėjo ieškovo pareiškimą, atsakydama į ieškovo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakankamumo; prokurorė, kaip ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis subjektas turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, kad surinktų duomenų pakanka kaltinimui pagrįsti, o ieškovo prašymas išreikalauti papildomus duomenis yra netikslingas.
46. Nors prokurorė atsisakė tenkinti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų duomenimis, o pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje šį prašymą tenkino, tai nesudaro pagrindo manyti, kad prokurorė atliko esminę klaidą, lėmusią ieškovo teisių pažeidimą, kadangi to nepagrindžia apeliantas, teismai abonentų elektroninių ryšių srauto duomenimis baudžiamojoje byloje vertinant kaltinimą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus nesirėmė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą papildė galutiniais procesiniais dokumentais, sprendimais administracinėse ir civilinėse bylose, kurie patvirtina konfliktiškus ieškovo ir liudytojų santykius, nors prokurorė ikiteisminio tyrimo metu ir atsisakė šiuos duomenis išreikalauti, taip pat negalėtų būti vertinama, kaip turėjusi esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t. y. tuo, kad apeliantas buvo nepagrįstai apkaltintas. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą, konkrečiai teismų procesinius sprendimus, esminė aplinkybė dėl liudytojų parodymų vertinimo kaip nepatikimų, buvo jų prieštaringumas ir įvykio vietos apžiūra (kurios ieškovas ikiteisminio tyrimo metu skirti neprašė), tačiau ne ieškovo ir liudytojų konfliktiniai santykiai. Taip pat vertinama, kad prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas nenagrinėtas pagrįstai, nes tai nebuvo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad atskirai gautą su ikiteisminio tyrimo papildymu nesusijusį proceso dalyvio prašymą (pvz., nutraukti ikiteisminį tyrimą) prokuroras palieka nenagrinėtą priimdamas nutarimą.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (ieškovo) V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.