Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Č. 2024 m. birželio 17 d. apie 11.00 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vykstant namo gyventojų talkos darbams ir matant aplinkiniams gyventojams, būdamas agresyviai nusiteikęs priėjo prie V. Z. Š. ir tyčia suėmęs jai už kairės rankos riešo jį stipriai suspaudė ir patempė, tokiais savo veiksmais padarydamas V. Z. Š. kairio riešo sumušimą, sukėlusį jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024 m. birželio 17 d. prieš 11 val. draugė iš gretimo daugiabučio pakvietė jį pietų. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme buvo trys moterys – V. Š., O. B. ir G. K.. Jam pradėjus eiti prie draugės daugiabučio, viena iš tų moterų, t. y. Š., išėjo jį pasitikti laikydama telefoną dešinėje rankoje ir demonstratyviai jį fotografavo, filmavo. Kodėl jį filmavo, nežino. Jam priėjus prie Š. paklausė, kodėl jį filmuoja, bet Š. užstojo kelią ir pareiškė, kad jis yra nepageidaujamas, nes čia yra privati valda ir jis turi grįžti namo. Norėdamas praeiti pasitraukė į šalį ir norėjo, kad jo nefilmuotų, norėjo uždengti telefoną, nulenkti ranką ir praeiti pro ją link draugės laiptinės. Jis nukentėjusiosios neprilietė, bet ji tada pasisuko ir kažkaip jai pasisukant, pagavo jo ranką ir jis ją palietė, bet jos rankos negriebė ir nespaudė. Kai nukentėjusioji sukosi, jo dešinė ranka ir jos kairė ranka susikibo. Su pirštais lietė nukentėjusiosios rankos dalį netoli telefono, bet prie telefono neprisilietė, o už riešo nebuvo paėmęs. Telefonas buvo nukentėjusiosios dešinėje rankoje, o kai traukėsi, jo ranka papuolė tarp nukentėjusiosios kairės rankos, o tada, kai nukentėjusioji pasisuko, jautė, kad patraukė nukentėjusiosios kairę ranką, bet ne už riešo. Viskas truko pusantros sekundės ir tuo metu pribėgo O. B., kuri pradėjo grasinti su šepečiu. Pamatęs, kad jos įsiaudrinusios, jis apsisuko ir pradėjo eiti atgal namo. Jis žengė keletą žingsnių ir B. su šepečiu trenkė jam į nugarą, pradėjo jį visaip vadinti. Tam, kad jo daugiau nežalotų, ištraukė iš jos tą šepetį, numetė į šalį ir ėjo toliau. Nuėjęs iki bordiūro net nematė V. sugyventinio, kuris pasivijęs trenkė jam į nugarą ir jis nukrito. Jis galimai prarado sąmonę, nes pasimetė laike. Viską matė jo draugė A. S.. Matė, kaip jis gulėjo ir S. B. su medžio genėtuvu stovėjo šalia jo. Jis sulaukė policijos, po to nuvyko į gydymo įstaigą, kurioje buvo apžiūrėtas ir gydytojai rado, kad jam buvo patempti kaklo raiščiai ir slanksteliai, ir tą pačią dieną prirašė gydymą. Prieš šį įvykį jis nesipyko nei su viena kaimyne. Atsidėkodamos B. ir Š. už padarytus darbus ir suteiktas paslaugas, jų abiejų prašymu B. ir kitos liudytojos siekia jį melagingai apkaltinti. Jis ten gyvena virš 40 metų ir per visus tuos metus jokių pykčių nebuvo nei su B., nei su kažkuo kitu. Jis nebuvo įžūlus, apsisuko ir ėjo namo. Taip pat nesikeikė, jokių darbų nesutrikdė, nes esant policijai, viena iš jų toliau tempė šakas. Pas nukentėjusiąją mėlynės yra kokių 5 dienų senumo ir jis nukentėjusiajai nieko nepadarė. S. B. visai nebuvo, nieko nesimatė. Kai jis ėjo, O. B., stovėjo toliau, visai šalimais, o kai priėjo ir paklausė Š., tada B. staigiai pribėgo su šluota prie jų. Kai norėjo nulenkti telefoną B. nebuvo. Kai jis ėjo, B. S. visai nebuvo, nesimatė. Ji į kiemą atėjo prieš policiją ar po to. Kai jis ėjo K. stovėjo šalimais, toliau šonu, kaip ir nedalyvavo visai, bet gal ji ir galėjo matyti įvykį. J. Z. visai nebuvo, jos jis visai nematė, matė ją prieš policijai atvykstant, ji pasirodė kieme ir ji negalėjo matyti įvykio. Pamena, kad fotografuojant jį taip pat pavadino „kuiliu“, kitų žodžių neprisimena (3 t., b. l. 13–15).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Liudytoja O. B. parodė, kad kilus konfliktui nukentėjusioji norėjo telefonu nufilmuoti kaltinamąjį, bet nespėjo. Kaltinamasis griebė nukentėjusiajai už rankos pirštų ir užsuko norėdamas atimti telefoną. Liudytojas S. B. parodė, kad išgirdęs klyksmą atbėgo į įvykio vietą ir pamatė, kad kaltinamasis savo rankomis buvo suėmęs nukentėjusiajai už abiejų riešų, tuo pačiu metu O. B. atėjo su šepečiu gelbėti. Kai jis kaltinamajam suriko „ką darai?“, kaltinamasis paleido nukentėjusiąją, griebė už B. šepečio ir jį numetė į pievą. Tada jis paėmė kaltinamąjį už rūbų ir atbulą stūmė. Kaltinamasis užkliuvo už bordiūro ir atsisėdo ant žolės, tada šoktelėjo ir nuėjo į automobilį. Liudytoja G. K. parodė, kad pamačiusi ateinantį kaltinamąjį pasislėpė už namo, nes jo bijo. Tada išgirdo triukšmą, V. rėkė, todėl ji išlindo iš už namo ir matė, kad kaltinamasis laikė V. pačiupęs už rankų ir norėjo iš jos atimti telefoną. Kaltinamasis laikė abiejų V. rankų riešus, kitų kaltinamojo veiksmų nematė. Po to atėjo S. B., pastūmė kaltinamąjį ir šis atsisėdo ant grindinio, o po to atsistojo ir keikdamasis nuėjo. Ji nematė, kad kaltinamasis būtų įspyręs V.. Liudytoja B. S. parodė, kad eidama į rūsį išgirdo triukšmą, girdėjo, kad kaltinamasis šaukė „išsipagiriok“. Matė, kad V. rankoje laiko telefoną, o J. Č. puolė V. už tos rankos, o po to spyrė kojos galu V. į kairę pusę, žemiau klubo. Išgirdęs triukšmą atbėgo S. ir pastūmė kaltinamąjį, po ko jis atsisėdo ant žemės. Neatsimena už kurios rankos ir kur J. Č. buvo suėmęs V.. Liudytoja J. Z. parodė, kad pirmiausia pamatė ateinantį rankomis mosikuojantį ir kažką dirbančioms moterims rėkiantį kaltinamąjį. Kaltinamasis ėjo tiesiai pas nukentėjusiąją, puolė iš V. atimti telefoną, susistumdė. Kaltinamasis pagriebė už V. rankos riešo, tačiau kurios rankos, nepamena. Nepamena, kad kaltinamasis būtų spyręs. Taigi iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajai V. Z. Š. už rankos riešo, bandė paimti jos telefoną. Nors tarp liudytojų yra tam tikrų prieštaravimų dėl to ar kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai, tačiau byloje esantis vaizdo įrašo nepatvirtina, kad nukentėjusiajai buvo spirta, be to ši aplinkybė kaltinamajam nėra inkriminuota, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako, o liudytojų O. B. ir B. S. parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktai įrodymų visumai. Teismas atkreipia dėmesį, kad suėmęs nukentėjusiajai už rankos riešo ir bandydamas atimti telefoną, kaltinamasis J. Č. judėjo, vaizdo įraše matyti, kad kaltinamasis paeina ar perkelia koją, todėl susidariusioje konfliktinėje situacijoje ir būdamos išsigandusios paminėtos liudytojos galėjo sąžiningai klysti parodydamos, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti pirmiau paminėtų liudytojų parodymais apie įvykio aplinkybes ir nukentėjusiosios riešo suėmimą, suspaudimą ir patempimą, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaringi ir nekito viso proceso metu, be to šiuos parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kiti byloje surinkti įrodymai, be to tuoj po įvykio atvykusiems pareigūnams liudytojai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes.

Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajai ir liudytojoms O. B. bei G. K. stovint prie namo, iš kito namo išėjo kaltinamasis. Po kiek laiko paminėtos moterys pradėjo dairytis einančio J. Č. pusėn, po ko nukentėjusioji paėmusi telefoną jį nufotografavo. Vaizdo įraše matyti, kad kaltinamasis eina tiesiai link nukentėjusiosios, o priėjęs prie nukentėjusiosios suima jai už rankos, patraukia ar patempia ranką, bando atimti nukentėjusiosios telefoną, tačiau nukentėjusioji priešinasi, jie susistumdo. Praradusi pusiausvyrą nukentėjusioji pasilaiko į liudytoją O. B.. Kaltinamasis su ranka mosuoja prieš stovinčią nukentėjusiąją, kažką sako, o liudytojai O. B. bandant įsiterpti į konfliktinę situaciją ir kažką sakant kaltinamajam, kaltinamasis liudytojai O. B. demonstratyviai parodo kumštį, atkiša ranką, po ko liudytoja suima už kaltinamojo rankos. Kaltinamasis patraukia ranką ir paeina, grūmoja ranka atstatęs rodomąjį pirštą, kažką kalba, po ko O. B. su šluota suduoda kaltinamajam per nugarą, o kaltinamasis priėjęs prie liudytojos atima šluotą, ja užsimoja ir šluotą numeta tik pasirodžius liudytojui S. B.. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis ėjo tiesiai link nukentėjusiosios, aplinkybės, kad nukentėjusioji būtų užstojusi kaltinamajam praėjimą ar neleidusi praeiti, nenustatyta. Be to, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ir kaltinamojo nurodoma aplinkybe, kad po to, kai užkliuvo už bordiūro jis prarado sąmonę. Vaizdo įrašė užfiksuotas aplinkybes sugretinus su kaltinamojo ir liudytojų parodymais matyti, kad priėjus liudytojui S. B., vaizdo įrašo laiku 1:59:00 val. kaltinamasis galimai parkrinta ant žemės, vaizdo įraše matosi tik kaltinamojo koja, po ko praėjus vos keturiolikai sekundžių kaltinamasis užfiksuotas jau einantis link savo gyvenamojo namo.

Teismas konstatuoja, kad liudytojų O. B., S. B., G. K., J. Z., B. S. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad paminėti liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta. Tuo labiau, kad jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kaltinamojo teiginius, kad liudytojai duoda melagingus parodymus, nes S. B. ir V. Z. Š. organizavo daugiabučio kiemo tvarkymą, vertintini kaip deklaratyvūs, objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai. Kaltinamojo teiginius, kad jis nebuvo suėmęs už nukentėjusiosios riešo, pačiai nukentėjusiajai sukant ranką kaltinamojo ranka prilietė nukentėjusiosios ranką, teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokie kaltinamojo teiginiai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms įvykio aplinkybėm.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo J. Č. neteisėti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu prasidėjo ir jo metu atsiradę padariniai kilo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, kuriame, dėl laisvo priėjimo į šią gatvę bet kuriuo momentu, nepaisant paros laiko ir oro sąlygų, galėjo patekti, praeiti ar būti pašaliniai asmenys, kurie dėl nusikalstamos veikos patirs nepatogumų. Nors paminėtas kiemas nuomos teise priklauso konkretaus daugiabučio namo gyventojams, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad į įvykio vietą bet kuriuo metu galėjo laivai pateikti pašaliniai asmenys. Be to, šioje teritorijoje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Taigi, teritorija – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, kur ir įvyko nagrinėjamas įvykis, yra laikoma vieša vieta.

Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai – įžeidžiančių žodžių vartojimas, nukentėjusiosios kairės rankos riešo suėmimas, suspaudimas ir patempimas, buvo įžūlus elgesys. Teismas vertina, kad kaltinamasis savo pasirinktu elgesio modeliu ir agresyviais veiksmais, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismų praktikoje vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2010, 2K-160-967/2019). Taigi išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, kaip buvo paminėta pirmiau, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis suėmė už nukentėjusiosios kairės rankos riešo, suspaudė jį, patempė, taigi kaltinamasis nesikėsino į turtą turintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, jo veiksmai taip pat nebuvo nukreipti į svetimo turto gadinimą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – vandališki veiksmai – šalintinas iš kaltinimo. Pažymėtina, kad vieno iš viešosios tvarkos pažeidimo būdų – vandališkų veiksmų – pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos veikos kvalifikacijai, kaltinamojo teisės į gynybą nepažeidžia, faktinės veikos aplinkybės nesikeičia, todėl leistinas.

Kaip minėta, šį įvykį matė kiti tuo metu viešoje vietoje buvę asmenys – liudytojai G. K., O. B., B. S., J. Z.. Dėl susidariusios situacijos jie išsigando, buvo šokiruoti, pasipiktinę, taigi paminėtų liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga patvirtina kilusius padarinius. Nukentėjusioji, tuoj po įvykio, kvietė policijos pareigūnus, tuo tarpu specialiųjų tarnybų iškvietimas teismų praktikoje vertinamas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tai, kad kaltinamasis J. Č. viešoje vietoje vartojo įžeidžiančius žodžius, panaudojo fizinę jėgą suimdamas nukentėjusiajai už kairės rankos riešo, jį suspausdamas ir patempdamas, matant kitiems asmenims, kurie tuoj pat sureagavo, rodo, jog jis demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors kaltinamojo veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, kaltinamasis viešoje vietoje ir prie pašalinių asmenų elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turėjo realų pagrindą sureaguoti į jo neadekvačius veiksmus.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad J. Č. 2024 m. birželio 17 d. apie 11.00 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vykstant namo gyventojų talkos darbams ir matant aplinkiniams gyventojams, būdamas agresyviai nusiteikęs priėjo prie V. Z. Š. ir tyčia suėmęs jai už kairės rankos riešo jį stipriai suspaudė ir patempė, tokiais savo veiksmais padarydamas V. Z. Š. kairio riešo sumušimą, sukėlusį jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

BK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019). Kaip minėta, byloje nustatyti kaltinamojo veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdų, kurie nenustatyti ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be to, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala yra nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219-303/2021, 2K-90-788/2022, 2K-143-788/2022, 2K-113-489/2023). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020). Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis paprastai netaikomas, jei padarytas nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Nagrinėjamoje byloje kokių nors ypatingų aplinkybių, mažinančių J. Č. padaryto nusikaltimo pavojingumą, nenustatyta. Be to, nukentėjusiajai padarytos žalos vertinti nežymia, ar spręsti, jog kaltinamojo veiksmai nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei – visuomenės rimčiai ir tvarkai, įrodymų visuma pagrindo nesuteikia. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad išėjęs į lauką, kaltinamasis mosikavo rankomis, kažką rėkė dirbančioms moterims, pradėjo įžeidinėti O. B., dėl ko sureagavo nukentėjusioji ir nufotografavo kaltinamąjį. Nors kaltinamasis teigė, kad jis norėjo atimti nukentėjusiosios telefoną, tačiau kaltinamojo veiksmai tuo neapsiribojo. Kaltinamasis visų pirma suėmė nukentėjusiajai už rankos, ją stūmė, po ko nukentėjusioji prarado pusiausvyrą. Po smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojimo, kaltinamasis prieš nukentėjusiosios veidą mosikavo pakelta ranka, galimai kažką intensyviai kalbėjo, po to pradėjo grūmoti kumščiu įvykio vietoje buvusiai liudytojai O. B., kuri, sureagavusi į tokį kaltinamojo elgesį, suėmė už kaltinamojo rankos, tačiau kaltinamasis atitraukė savo ranką. Kaltinamasis grūmojo O. B. kumščiu, rankos rodomuoju pirštu nukreipęs į moteris kažką aiškino, liudytojos teigė, kad kaltinamasis jas įžeidinėjo, keikė, grasino, po to kaltinamasis atėmė iš O. B. šluotą. J. Č. smurtiniai veiksmai atlikti dėl menkavertės priežasties (nepasitenkinimo, jog nukentėjusioji kaltinamąjį galimai filmuoja), pykčio protrūkio, jie buvo tyčiniai, įžūlūs, pasireiškė akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu ir iš esmės buvo nutraukti tik atėjus liudytojui S. B.. Taigi, J. Č. veiksmai buvo nukreipti į vieną svarbiausių teisinių gėrių – kito asmens sveikatos sutrikdymą, o taip pat ir viešosios tvarkos pažeidimą, smurtinius veiksmus atliekant viešai. Dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios patirtas skausmas nebuvo trumpalaikis, jai patino ranką, kurį laiką jautė skausmą. Nustatyta, kad konfliktą matę liudytojai išsigando, patyrė šoką, bandė ginti nukentėjusiąją nuo neteisėtų kaltinamojo veiksmų, taigi visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Pasirinkta nusikalstamų veiksmų padarymo vieta (vieša vieta, kurioje buvo pašalinių asmenų), laikas (dienos metas) bei būdas rodo, kad kaltinamasis buvo visiškai abejingas galinčioms kilti pasekmėms tiek nukentėjusiajai, tiek aplinkiniams. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims atliktus smurtinius veiksmus, jų pobūdį, nėra pagrindo pripažinti jo padarytą veiką mažareikšme.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo J. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam J. Č. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta, materiali nusikaltimo sudėtis; kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio; kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – neteistas (2 t., b. l. 4–5), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 6–9), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 13–14), kaltinamasis psichiškai sveikas, veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 18, 41–43), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis yra pensinio amžiaus, nedirba, duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus byloje nėra, gauna pastovias pajamas, todėl kaltinamajam skirtina artima minimaliai 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur bauda.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi nagrinėjant bylą teisme atliktas išsamus įrodymų tyrimas, BK 64¹ straipsnis netaikytinas.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą J. Č. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Z. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl J. Č. užpuolimo ji jaučia baimę, nemigą, skausmą kojoje ir rankoje. Naudoja vaistus dėl miego, skausmo malšinimui. Po įvykio jaučia didelę moralinę traumą ir išgyvenimus (1 t., b. l. 100). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad moralinę žalą sudaro tai, kad jai yra baisu dėl kitų žmonių, kadangi kaltinamasis juos užkabinėja, tačiau pati kaltinamojo nebijo.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neabejotina, kad nukentėjusioji V. Z. Š. dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, galėjo jausti išgąstį, nepatogumus, skausmą, taigi ji neabejotinai patyrė neturtinę žalą, vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų tokia nukentėjusiosios būklė truko ilgai. Nors nukentėjusioji teigė, jog jai ranką skaudėjo kelis mėnesius, apklausta teisiamojo posėdžio metu ekspertė Z. M. paaiškino, kad rankos skausmo negalėjo būti nei vieną, nei du mėnesius, nebent būtų atsitikę kažkas kito. Pas medikus nukentėjusioji nesikreipė, psichologų pagalbos neprireikė, objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius teismui nepateikta.

Iš teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-272-648/2015, 2K-170-699/2016, 2K-296-719/2020, 2K-34-303/2020, 2K-239-697/2022, 2K-70-942/2022 ir kt.). Tuo tarpu nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymo metu, kuomet nukentėjusiajam buvo padaryti panašūs sužalojimai, buvo priteista 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-278-898/2022). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, o dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo gaunamas pajamas bei galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamasis yra pensinio amžiaus, nedirba.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, liekamųjų reiškinių nenustatyta, pas psichologus nukentėjusioji nesilankė. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas kaltinamojo ir nukentėjusiosios skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai mažintinas iki 300 eurų.

Teismo vertinimu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiosios patirtiems nepatogumams).

Kaltinamajam J. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 67–70), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

šluota, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 54–55, 166), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina;

skaitmeninės laikmenos (3 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 151, 158, 163), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Kaltinamasis pateikė prašymą atlyginti patirtas teisinės pagalbos išlaidas (3 t., b. l. 22–30).

Kadangi kaltinamasis pripažintas kaltu, kaltinamojo patirtos teisinės pagalbos išlaidos jo naudai nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jei bauda nesumokama savarankiškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kaltinamajam J. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Z. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. Č. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Z. Š. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

šluotą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

skaitmenines laikmenas (3 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.