Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Irena Beliačic 2017-06-29 patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, skolininko išmoka už netinkamas laikymo nelaisvėje sąlygas, nepatenka į Civilinio proceso kodekso 739 str. ir 668 str. 1 dalies nurodytus atvejus. Pareiškėjas byloje nepateikė piniginių lėšų kilmę patvirtinančių įrodymų iš kurių išieškojimas nebūtų galimas. Nurodė, kad lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės veiksmai yra teisėti.

Teismo 2017-07-12 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr.0011/12/00346 medžiagos nustatyta, kad antstolei vykdyti yra pateiktas vykdomasis dokumentas Nr. 1-23-416/2008, dėl 725,05 Eur išieškojimo iš skolininko trečiosios eilės išieškotojos Valstybės naudai. Remiantis vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 1 d. buvo priimti patvarkymai areštuoti lėšas, esančias skolininko sąskaitoje AB „Swedbank“ banke. Antstolei nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose. Antstolė nurodė, kad iš skolininko negavus jokių duomenų apie turimas lėšas, darbo užmokestį bei apie lėšas į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, antstolė išieškojimą iš skolininko sąskaitos vykdė visa apimtimi. Nustatyta, kad iš skolininko buvo išieškota 161,77 Eur ir 173,04 Eur.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ir kuris už nurodytų funkcijų vykdymą turi teisę gauti atlyginimą. Todėl vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Iš skundo turinio nustatyta, kad skolininkas skundžia antstolio patvarkymą tuo pagrindu, kad pagal antstolė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti skolininko asmeninėms reikmėms. Remiantis 2017 m. vasario 6 d. antstolio patvarkymu, išieškojimas yra nukreiptas į visas skolininko lėšas. Antstolė patvarkymu nurodė skolininkui pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau antstolei skolininkas apie turimą turtą nesuteikė informacijos.

Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismas pažymi, kad nei Civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-05-02 pervedė į pareiškėjo banko sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)) 210 Eur sumą mokėjimo paskirtimi nurodydama „Žalos atlyginimas A. B.“ (v. b. l. 69). 2017-05-03 ir 2017-05-26 į antstolė Irena Beliačic depozitinę sąskaitą nuo pareiškėjo sąskaitos nurašyta 173,04 Eur ir 161,77 Eur sumos, kurias antstolė 2017-05-16 ir 2017-06-08 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais paskirstė išieškotojui VMĮ (v. b. l. 67-68).

Pažymėtina, kad 2017-06-15 skunde pareiškėjas nenurodo, kokį konkretų antstolio veiksmą (ar neveikimą) skundžia, t. y. koks konkretus antstolio veiksmas, pareiškėjo manymu, yra neteisėtas, o tik formuluoja prašymą dėl 2017-05-03 ir 2017-05-26 iš pareiškėjo banko sąskaitos išskaičiuotų sumų grąžinimo. Pažymėtina, kad 2017-05-03 ir 2017-05-26 piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą nurašytos vykdant 2017 m. vasario 6 d. nurodymą dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo, o šis antstolio veiksmas CPK 512 straipsnio pagrindu nebegali būti skundžiamas pasibaigus numatytam 90 dienų terminui.

Pareiškėjas pateiktą skundą grindžia dviem argumentais: 1) išieškojimas negalėjo būti nukreiptas atsižvelgiant į lėšų kilmę; 2) išieškojimas negalėjo būti vykdomas, nes piniginių lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį buvo mažesnė nei 1 MMA.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad į jo banko sąskaitoje buvusias lėšas negalima nukreipti išieškojimo vien dėl piniginių lėšų kilmės. Į antstolės depozitinę sąskaitą 2017-05-03 ir 2017-05-26 nurašytos sumos iš lėšų, pareiškėjui 2017-05-02 pervestų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip žalos atlyginimas (v. b. 69). Iš Lietuvos teismų informacinės teismų LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3332-968/2016, pareiškėjui buvo priteista 1 700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (Civilinio proceso kodekso 179 str. 3 d.).

Civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal CPK 738 straipsnį, iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Be to, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos (Civilinio proceso kodekso 739 str.). Nurodyti išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai yra absoliutaus pobūdžio, todėl Civilinio proceso kodekso 738, 739 straipsniuose įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptų lėšų, gautų kaip minėtuose straipsniuose išvardytos pašalpos ir kitos išmokos, kiekio (Kauno apygardos teismo 2016-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-952-259/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė bei nepateikė įrodymų, jog lėšos, kurios buvo nurašytos iš jo asmeninės banko sąskaitos, priklausė kuriai nors iš minėtų kategorijų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-15821-994/2017 2017-04-10 nutartyje, kuria remiasi pareiškėjas, nėra konstatavęs, jog į pinigines lėšas, pareiškėjo gautas kaip kompensacija už netinkamas įkalinimo sąlygas, negali būti nukreipiamas išieškojimas. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-06 nutartyje aiškiai nurodė, jog į tokias lėšas, vien įvertinant jų kilmę, išieškojimas galėtų būti nukreipiamas, o pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies kitais motyvais.

Civilinio proceso kodekso atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pažymi, kad vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius). Antstoliui vykdant išieškojimą iš skolininko lėšų, kurias jis po išieškojimo pradėjimo periodiškai gauna iš valstybės kaip žalos atlyginimą už netinkamas įkalinimo sąlygas, šios lėšos laikytinos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, Civilinio proceso kodekso 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Kartu pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio jo lėšų išieškojimas visiškai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Pareiškėjas neginčijo nurodymo priverstinai nurašyti lėšas, taip pat neginčijo ir iki šio nurodymo priimto patvarkymo dėl lėšų arešto. Pažymėtina, kad 2017-02-06 nurodymo priverstinai nurašyti lėšas pagrindu į antstolio depozitinę sąskaitą nurašant pinigines lėšas 2017-05-03 ir 2017-05-26, antstolė jokių veiksmų neatliko, t. y. piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) automatizuotu būdu paskirstė skolininko sąskaitoje esančias pinigines lėšas po kelių antstolių depozitines sąskaitas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skolininkas neskundė antstolio priimtų patvarkymų dėl piniginių lėšų paskirstymo (tokio reikalavimo nekėlė), todėl teismas dėl šių patvarkymų pagrįstumo nepasisako. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato pačios šalys, procesiniuose dokumentuose formuluodamos savo reikalavimus ir reikalavimų pagrindą. Aiškiai suformuluoti savo reikalavimus ir jų pagrindą yra besikreipiančio į teismą asmens pareiga. Nei teismas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys neturi nei teisės, nei pareigos už pareiškėją formuluoti jo skundo reikalavimų ar teikti patarimus, kokiu būdu pareiškėjas galėtų ginti galimai pažeistas ar ginčijamas teises ar interesus.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į Civilinio proceso kodekso 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintom išmokom. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad Civilinio proceso kodekso 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Civilinio proceso kodekso 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas Civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui likusiam po Civilinio proceso kodekso 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad teismui nenustačius vykdymo proceso pažeidimų ar antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. B., skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 00011/12/00346, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.