- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1786-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01207-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nazkafa“
- Ieškovas
- N. J.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nazkafa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nazkafa“ dėl skolos, delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo 51 500 Lt skolą, 9270 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolos ir delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šias prievoles ieškovė kildina iš 2010 m. lapkričio 30 d. šalių sudarytos paskolos sutarties Nr. 362.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti, tačiau teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu iš dalies. Sutiko, kad ieškovė pagrįstai reikalauja skolos 51 500 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau reikalavimą dėl netesybų (0,1 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelsto mokėjimo dieną) laiko pernelyg dideliu; prašė sumažinti iki 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelsto mokėjimo dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovei iš atsakovo 51 500 Lt skolą, 9 270 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (60 770 Lt) nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 525,61 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 24,60 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2010 m. lapkričio 30 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 362, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 51 500 Lt, o atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą iki 2011 m. liepos 7 d.. Sutartyje šalys sulygo dėl 0,5 proc. negrąžintos sumos dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą skolos grąžinimo dieną (paskolos sutarties 4 p.). Paskolintas lėšas ieškovė 2010 m. lapkričio 30 d. pervedė į atsakovo sąskaitą (b. l. 8,- mokėjimo nurodymo kopija). Atsakovas paskolos nei sutartu laiku, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės negrąžino. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 16 sprendimu (civ. byla Nr. 2A-3087-611/2013) UAB „Nazkafa“ ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė, be to, teisminio nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl skolos, procesinių palūkanų. Taigi teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl netesybų pagrįstumo.
Teismas, priteisdamas delspinigius, atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepagrįstai uždelsė grąžinti ieškovei skolą, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimą priteisti 9 270 Lt delspinigių už 180 dienų laikotarpį, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71, 6.73 str.). Teismas pažymėjo, kad nors delspinigiai numatyti sutartyje Nr. 362 (4 p.), ieškovė reikalauja iš atsakovo mažesnių delspinigių, negu numatyta sutartyje (vietoje 0,5% už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną- 0,1%), be to, ieškinyje nurodytas delspinigių laikotarpis – 180 dienų neperžengia CK 1.125 str. 5 d. įtvirtinto sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino netesyboms reikalauti ribų, nors atsakovas ir neprašė taikyti senaties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nazkafa“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo ir sumažinti iš atsakovo ieškovo naudai priteistus delspinigius nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc., t.y. nuo 9270 Lt iki 1854 Lt.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas netesybų (delspinigių) dydis (tarifas) yra neproporcingai ir neprotingai didelis, todėl turi būti sumažintas. Tai grindžiama šiais motyvais:
1. Taikant minėtą delspinigių dydį, šalis, kurios naudai nustatyti delspinigiai gautų pajamų, kurių procentinis dydis siekia 36,5 proc. nuo sandorio kainos per metus. Esamomis ekonominėmis sąlygomis, tai nepagrįstai didelis ir neprotingas palūkanų dydis tiek skolininkui, tiek kreditoriui.
2. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas netesybos yra įskaitomos į nuostolius, t.y. jos turi nuostolių kompensacinę funkciją. Netesybos negali būti baudinės.
3. Netesybų dydis turi atkurti teisingumą tarp šalių, taip pat kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau negali būti priemone nepagrįstai praturtėti sutartį pažeidusios šalies sąskaita.
4. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, kai byloje keliamas klausimas dėl netesybų dydžio, kreditorius turi įrodinėti tikėtinus nuostolius, norėdamas pagrįsti reikalaujamų netesybų dydį. Šiuo atveju ieškovė to nedarė ir nepateikė jokių įrodymų ir nepateikė įrodymų, kad dėl laiku negrąžintos paskolos patyrė kokių nors nuostolių. Be to, iš atsakovo nereikalavo sumokėti netesybas, nors dėl pačios skolos grąžinimo kreipėsi.
5. Netesybos ir jų dydis turi būti adekvačios skolininko (ieškovo) padarytam sutartinių prievolių pažeidimui.
6. Pritaikytas delspinigių dydis (jo suma) sudaro 18 proc. visos paskolos sumos, todėl negali būti vertinamas kaip adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui.
7. Sutarties laisvės principas, apimantis ir sutarties sąlygų nustatymą, nėra absoliutus, ir įstatymas gali nustatyti tam tikrus ribojimus. CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir CK 6.258 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismui ex officio arba ginčo šaliai (skolininkui) prašant sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą ir atsiradusius padarinius, skolininko elgesį vykdant prievolę, arba kai prievolė iš dalies įvykdyta.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pats sau prieštarauja. Viena vertus, nurodo, kad skola negrąžinama jau dvejus su puse metų, kita vertus teigia, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai nėra aiškiai per dideli, esant neilgam (kelių dienų) skolos grąžinimo vėlavimui. Be to, teismas neteisus argumentuodamas, kad atsakovas sąmoningai vilkino grąžinti skolą, žinodamas, kad tai didina netesybų dydį. Priešingai nei teigia teismas, paskolos grąžinimas užtruko dėl to, kad teisme buvo ginčijama ieškovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė bylos Nr. 2-3910-294/2013).
9. Teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią pripažįstama, kad protingi ir proporcingi delspinigiai už prievolės neįvykdymą yra 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; kt.)
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl delspinigių dydžio
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl delspinigių dydžio. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė neprotingus ir aiškiai per didelius delspinigius.
Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Ši CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios įskaitomos į nuostolių atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymo nustatytas netesybas) santykio bei taip konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Novrita“, bylos Nr. 3K-3-636/2013; kt.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Taigi CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Šios normos nuostatos dėl netesybų ir nuostolių santykio netesybų mažinimui reikšmingos tuo, kad teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl to šalių susitarimuose numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. lapkričio 30 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 362, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 51 500 Lt, o atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą iki 2011 m. liepos 7 d.. Sutartyje šalys sulygo dėl 0,5 proc. negrąžintos sumos dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą skolos grąžinimo dieną (paskolos sutarties 4 p.). Taigi šalys sutartyje nustatydamos netesybų dydį, susitarė dėl nuostolių ir netesybų santykio bei taip konkretizavo sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Dėl to laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė turėjo įrodinėti patirtų nuostolių dydį
Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2010 m. lapkričio 30 d. į atsakovo sąskaitą pervedė 51 500 Lt, o atsakovas paskolos sutartu laiku negrąžino. Šių nustatytų aplinkybių atsakovas neginčijo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 9270 Lt delspinigių, o pirmosios instancijos teismas juos priteisė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama galimybę sumažinti šalių pasirašytoje sutartyje nustatytą netesybų dydį, pažymi, jog atsakovas yra verslininkas, taigi jis neturi pranašumo prieš kitą, šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarusios paskolos sutartyse laisva valia, todėl šie susitarimai šalims turėjo įstatymo galią. Sutarties nuostata dėl delspinigių yra aiškiai ir suprantamai suformuluota. Atsakovo nurodytos kasacinio teismo nutartys, kuriomis 0,02 proc. dydis už kiekvieną uždelstą dieną pripažintas pagrįstu nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes šių bylų aplinkybės su nagrinėjama byla nesutampa. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Pavyzdžiui, vienoje byloje tinkamu netesybų dydžiu buvo pripažinti 0,1 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008), o kitoje byloje 0,1 proc. delspinigių tarifas teismo pripažintas kaip aiškiai per didelis ir sumažintas iki 0,02 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-3-173/2006). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra verslininkas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašydamas paskolos sutartį, žinojo sutartyje nustatytą delspinigių dydį, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Be to, įvertinus tai, kad ieškovė, turėjo pagrindą prašyti sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių dydžio už kiekvieną pradelstą dieną, ieškiniu reikalavo tik 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad priteistos netesybos, palyginus jas su skolos suma, sudaro sąlygas ieškovei piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Taip pat pabrėžtina, kad, atsakovo argumentas, jog skolos grąžinimas užtruko dėl to, jog teismuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Nazkafa“ ieškinį V. J. ir N. J. dėl 2010 m. lapkričio 30 d. paskolos sutarties Nr. 362 nuginčijimo neturi reikšmės delspinigių skaičiavimui, nes šis ieškinys buvo atmestas ir UAB „Nazkafa“ reikalavimas pripažintas nepagrįstu. (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-3087-611/2013). Kadangi delspinigių skaičiavimą sustabdyti pagrindų nenustatyta, tai ieškovės reikalavimas skaičiuoti delspinigius nuo 2011 m. liepos 8 d. (paskolos grąžinimo termino) iki 2012 m. gegužės 4 d. (ieškinio surašymo dienos) laikytinas pagrįstu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą, į sutartimi nustatytą ir ieškinio reikalaujamą delspinigių normą, konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovo priteista 9270 Lt delspinigių suma nėra aiškiai per didelė, palyginus su atsakovo prievole pagal paskolos sutartį laiku grąžinti 51 500 Lt sumą, kuri yra pakankamai didelė.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
Kiti apeliantų apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo/papildomo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai jį motyvavus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio, priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Nazkafa“ (į. k. 225701630) ieškovės N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500,00 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.