Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiai K. J., jos atstovui advokatui J. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini)teistas: Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020-04-14 nutartimi pripažįstant Švedijos Karalystės teismo nuosprendį suderinant bausmę su BK 199-2 str. 2 d., ir paliekant paskirtą bausmę - 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Taikytas lygtinis paleidimas, 2021-10-14 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 01:08 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis suėmė sugyventinei K. J. už plaukų ir tempė, po to dešiniąja ranka sudavė jai į kairiąją ausį, kairės rankos delnu sudavė į dešiniąją ausį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka suėmė už plaukų ir pastūmė link laiptinės laiptų ir sudavė ranka į pakaušį bei suėmęs už plaukų kilstelėjo ir stūmė link laiptinės durų, įėjus į laiptinę ranka suėmė už plaukų ir kilstelėjo į priekį ragindamas ir liepdamas greičiau rakinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurio koridoriuje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka sudavė jai į pakaušį, po to rankomis suėmė už plaukų ir nutempęs į svetainę pastūmė ant lovos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje krūtinkaulio projekcijoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei E. S. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad tyčia nežymiai buvo sužalotas būtent kaltininko šeimos narys. Šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Aiškinant BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, reikšminga Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka šeimos sampratą, jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Dėl to, sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010, 2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016, 2K-31-489/2022. Teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo šeimos santykiai, jie jau kurį laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu. Nors prieš nusikalstamą veiką dėl ankstesnio nesutarimo E. S. persikėlė pas tėvus, tai, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu kaltinamojo ir nukentėjusios faktiniai šeimos santykiai dar nebuvo nutrūkę, patvirtina tai, kad nukentėjusios gyvenamojoje vietoje likę kaltinamojo daiktai, taip pat pats kaltinamojo elgesys (telefono paėmimas ir tikrinimas, įtarimai dėl bendravimo su buvusiu draugu) rodo, kad iki šio momento kaltinamąjį ir nukentėjusią siejo šeiminiai tarpusavio santykiai. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, kad ankstesnis konfliktas buvo tik laikinas, faktinė šeima iširo po smurto panaudojimo jos atžvilgiu.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis E. S. tyčia smurtaudamas prieš asmenį su kuriuo kartu gyveno nesusituokęs, tai yra šeimos narį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo veika kvalifikuota teisingai, kadangi atitinka nusikaltimo numatyto BK 140 str. 2 d. požymius.

Kaip matyti iš byloje surinktų ir išdėstytų įrodymų, kaltinamasis veiksmus atliko prie daugiabučio gyvenamo namo, jo laiptinėje ir buto viduje, dalis veiksmų atlikta viešoje vietoje, tačiau veika padaryta nakties metu, nesant pašalinių asmenų, neabejotina, kad E. S. paskatos asmeninio pobūdžio, tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, todėl veiksmai pagrįstai nekvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus, tyčinis ir baigtas, veiksmų pasekoje sunkesnių padarinių sveikatai nekilo. Vertintina, kad E. S. anksčiau teistas, administracinėmis nuobaudomis baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, dirbantis, kas rodo jog gali gyventi dorai ir tikslų siekti teisėtais būdais, atlygino turtinę žalą, taip pat dalį neturtinės žalos. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinęs nustatytas lengvinančią aplinkybę bei jos reikšmę, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jam turi būti skiriama sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė mažesnė už vidurkį.

Nukentėjusi K. J. reiškė civilinį ieškinį (1t. b.l. 70-93), prašė priteisti iš atsakovo E. S. 2000 eurų neturtinės žalos ir 575,85 eurų turtinės žalos bei išlaidas atstovo pagalbai apmokėti. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi jai buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė emocinį sukrėtimą, didelį stresą socialinius apribojimus, atsirado nuolatinis nerimas dėl sveikatos, baimė išeiti iš namų.

Nukentėjusi civiliniame ieškinyje nurodė, kad įvykio metu prarado vieną auskarą. Kadangi auskarai naudojami poroje, negalės pasinaudoti vienu auskaru. Praktiškai identiškų auskarų kaina yra 499 eurų (pateikė internetinės parduotuvės prekės pavyzdį ir pasiūlymą), todėl žala dėl auskaro praradimo 499 eurai. Dėl padaryto sužalojimo teko vartoti vaistus, kurie kainavo 76,85 eurus. Kreipėsi teisinės pagalbos, ikiteisminio tyrimo metu patyrė 302,02 eurus išlaidas atstovo pagalbai apmokėti.

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018, 1A-109-478/2018, 1A-44-844/2025 ir kt.). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, nes kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiai sudavė ne vieną smūgį į jautrią žmogaus kūno vietą- galvos sritį, tampė už plaukų, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą, yra itin svarbus. Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, ją turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Didesnė žala yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, asmuo patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti artimoje aplinkoje, fiziškai silpnesnio bei ribotas galimybes apsiginti turinčio asmens atžvilgiu, vertintina ir tai, kad aiškiai matomų sužalojimų, dėl ko nukentėjusi būtų patyrusi diskomfortą viešumoje ar darbinėje aplinkoje, nebuvo padaryta.

Be aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, svarbu paminėti tai, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusio patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jo gyvenimo kokybei. Kaip minėta, virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta.

Teismas neabejoja, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusi patyrė tam tikrą dvasinį sukrėtimą, jai atsirado baimė, nesaugumo jausmas ir kt. Analizuojant nukentėjusios sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, teismo nuomone, kilusios pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse).

Taigi, teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kas išdėstyta aukščiau, į tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti didesnė suma, nei panašiose situacijose būna priteisiama teismų praktikoje, tai, kad kaltinamasis darbingas ir gaunantis pajamas, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusio ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad neturtinė žala yra 900 eurų. Kadangi kaip nurodė kaltinamasis 300 eurų neturtinės žalos atlyginta, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusios reikalavimas dėl žalos patirtos vaistams įsigyti yra atlygintas.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024).

Dėl reikalavimo priteisti nuostolius patirtus vieno auskaro praradimu, visų pirma teismas pažymi, kad pati nukentėjusioji paaiškino, jog auskaro pasigedo po įvykio ryte. Pažymėtina, kad nenustatyti jokie sužalojimai nukentėjusios ausyse dėl kaltinamojo naudoto fizinio smurto, K. J. taip pat paaiškino, kad jau po įvykio auskaro teiravosi ir ligoninės priėmimo skyriuje, kaip matyti iš 2024-08-26 jos kaip liudytojos apklausos protokolo, apklausiama sekančią dieną po įvykio paaiškino, kad materialinė žala jai nebuvo padaryta (1t. b.l. 50). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nukentėjusi kaltinamojo veiksmus kaip auskaro praradimo priežastį vertina tik kaip galimus, tai yra daroma prielaida, neatmetant, kad turtas prarastas kitoje vietoje, kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis bei nuostolis nesusijęs priežastiniu ryšiu sau kaltinamojo padarytu nusikaltimu. Teismas sprendžia, kad nėra neabejotinai įrodyta, jog auskarą nukentėjusi prarado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti ieškinio.

Kaip matyti iš pateiktų PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimo (2t. b.l. 97,98) nukentėjusi turėjo 363 eurų išlaidas advokato pagalbai teisme apmokėti (nukentėjusios turėtos išlaidos ikiteisminiame tyrime atlygintos). Teismas sprendžia, kad turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, todėl vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusios naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio.

Civilinės ieškovės K. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai 600 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos iš E. S., likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. S. 363 eurus K. J. naudai, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.