- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- II-6-408/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00580-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Pažeidėjas
- K. K.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Marius Astrauskas, Diana Višinskieneibė
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.8.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K. ir jo atstovams advokatei Dianai Višinskienei bei advokato padėjėjui Mariui Astrauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 475 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių už tai, kad vairuodamas automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą iš anksto prieš atlikdamas manevrą nerodė įspėjamojo posūkio signalo, toliau važiuodamas nesilaikė eismo dalyvių elgesio normų, kurios grindžiamos savitarpio pagalba ir atsargumu, bei visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui. Priekyje važiavusio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodydamas įspėjamąjį posūkio signalą, pradėjo persirikiavimo manevrą iš antros eismo juostos į trečią eismo juostą, tuo pačiu metu paskui ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusio automobilio BMW vairuotojas, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo pradėjo persirikiavimo į trečią eismo juostą manevrą matydamas kliūtį, t. y. priekyje važiuojantį automobilį Toyota, BMW vairuotojas iš chuliganiškų paskatų sąmoningai ir tyčia, rodydamas savo išskirtinumą ir keldamas grėsmę eismo saugumui didino važiavimo greitį, Toyota automobiliui baigus persirikiavimo manevrą, nesilaikydamas saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio prie jo pavojingai priartėjo, bandė jį apvažiuoti iš kairės pusės, dėl ko jį kliudė, Toyota dėl tokių BMW vairuotojo veiksmų nuo smūgio pradėjo slysti šonu, tapo valdomas, užvažiavo ant apsauginių kelio atitvarų, juos pervažiavęs išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko kilo reali grėsmė priešpriešais važiavusiems kitiems eismo dalyviams, pastarieji buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, vengdami susidūrimo su automobiliu Toyota. Dėl automobilio BMW vairuotojo veiksmų buvo sužaloti du automobiliu BMW važiavę keleiviai, kuriems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, apgadintos abi transporto priemonės, kelio ženklai ir apsauginiai kelio atitvarai bei jų elementai.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. birželio 6 d. K. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundas dėl Institucijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas nesutinka su visais jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais, laiko, jog Nutarimas yra nepagrįstas, ir prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Visų pirma, Pareiškėjas, priešingai nei teigiama Nutarime, nepažeidė eilės kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų ir nevairavo transporto priemonės iš chuliganiškų paskatų. Pareiškėjas neginčija, jog jo galinis kairės pusės posūkio signalas įvykio metu neveikė dėl techninio gedimo, tačiau Institucija nurodė, jog neveikė ir priekinis kairės pusės veidrodėlio posūkio signalas, todėl Institucija laiko, jog Pareiškėjas tyčia nerodė posūkio signalo persirikiuodamas, o ne dėl techninio gedimo. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matoma, jog transporto priemonės „Toyota“ vairuotojui staigiai įsiliejus į antrąją eismo juostą, kuria važiavo Pareiškėjas, užsidegė transporto priemonės „BMW“ galinis dešinės pusės stabdžių signalas, tačiau neužsidegė galinis kairės pusės stabdžių signalas. Akivaizdu, jog ši aplinkybė patvirtina Pareiškėjo duotus paaiškinimus, jog kairysis posūkio signalas neveikė dėl techninio gedimo. Be to, neįtikima ir nėra aišku, kokiu būdu Institucija užfiksavo, jog transporto priemonės „BMW“ kairės pusės veidrodėlio posūkio signalas neveikė, nes posūkio signalo ant Pareiškėjo automobilio veidrodėlio apskritai nėra. Kategoriškai atmestinas Nutarimo argumentas, jog iš vaizdo įrašo galima teigti, jog Pareiškėjo vairuojamas automobilis „BMW“ staigiai padidina greitį, kuris akivaizdžiai išsiskiria lyginant su kitų transporto priemonių dalyvaujančių eisme judėjimo greičiu. Iš vaizdo įrašo aiškiai matoma, jog Pareiškėjo vairuojamas automobilis „BMW“, persirikiavęs į trečiąją eismo juostą, toliau važiuoja tiesiai, o jo greitis, lyginant su kitomis transporto priemonėmis, neišsiskiria. Dar daugiau, Pareiškėjas nedidino greičio ženkliai, kadangi automobilio „Toyota“ vairuotojas, pamatęs, jog Pareiškėjas ketina persirikiuoti, taip pat pradėjo persirikiavimo manevrą ir baigęs persirikiavimo manevrą buvo beveik visu automobilio korpusu priekyje Pareiškėjo. Jeigu Pareiškėjas būtų ženkliai didinęs važiavimo greitį kitų transporto priemonių atžvilgiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Priešingai, Pareiškėjas, siekdamas išvengti avarinės situacijos, pakeitė važiavimo juostą, o jo važiavimo greitis, jeigu ir padidėjo, tai tik nežymiai. Taigi, nėra suprantami Nutarime dėstomi argumentai, jog Pareiškėjas ženkliai padidino važiavimo greitį. Taip pat nesutiktina su Nutarimo motyvais dėl staigiai padidėjusių išmetamųjų dujų kiekiu pro išmetimo vamzdį. Pažymėtina, jog išmetamųjų dujų spalva skirtinguose automobiliuose yra skirtinga, t. y. dyzeliniuose automobiliuose įprastai išmetamųjų dujų spalva yra tamsesnė, tuo tarpu benzininiuose automobiliuose (automobilis „Toyota“ yra benzinu ir elektra varomas hibridas) išmetamųjų dujų spalva yra šviesesnė. Šiuo atveju, dėl didelio kiekio išmetamųjų dalelių (juodų dūmų, smalkių) sklindančių iš Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės teigtina, jog dyzeliniams automobiliams yra būdingas suodžių kaupimasis ties duslintuvo pabaiga, todėl kiekvienas, net ir momentinis, variklio sūkių padidėjimas, padidinantis išmetamųjų dalelių kiekį, lemia juodų dūmų (suodžių) „išspjovimą“ iš duslintuvo, kas atitinkamai pasireiškia juodų dūmų pavidalu. Kartu su skundu yra teikiamas UAB (duomenys neskelbtini) techninių reikalavimų įvertinimas, kuriame nurodoma, jog Pareiškėjo vairuojamo automobilio ,,BMW“ dūmingumas yra beveik tris kartus mažesnis už leistiną ribą. Taigi, šiuo atveju negalima teigti, jog Pareiškėjas ženkliai padidino greitį. Toks pat išmetamųjų dalelių kiekis, tačiau baltu pavidalu (dėl benzinu varomo variklio), buvo matomas ir iš automobilio „Toyota“, todėl akivaizdu, jog automobilio „Toyota“ vairuotojas padidino greitį, persirikiuodamas į trečią eismo juostą. Kategoriškai atmestinas Nutarimo pagrindas, jog Pareiškėjas vairavo transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų, kadangi jokių chuliganišką elgesį patvirtinančių veiksmų jis neatliko. Antra, eismo įvykis kilo ne dėl Pareiškėjo veiksmų, bet dėl automobilio „Toyota“ vairuotojo veiksmų. Iš vaizdo įrašo galima teigti, jog transporto priemonė „BMW“ persirikiuodama į trečią eismo juostą, didino greitį, tačiau greičio didinimas nebuvo žymus, kadangi Pareiškėjui persirikiavus į trečią eismo juostą ir važiuojant trečia eismo juosta, automobilio „Toyota“ vairuotojas taip pat persirikiavo į trečią juostą ir baigus persirikiavimo manevrą buvo beveik visu automobilio korpuso ilgiu priekyje Pareiškėjo vairuojamo automobilio. Taigi akivaizdu, jog Pareiškėjo greitis nepadidėjo ženkliai. Be to, iš to paties ginčijamo vaizdo įrašo matosi, jog automobilio „Toyota“ vairuotojas pradėjo persirikiavimo manevrą Pareiškėjui jau baigus persirikiavimo manevrą ir važiuojant trečiąja eismo juosta, todėl būtent „Toyota“ automobilio vairuotojui kilo pareiga įsitikinti, jog yra saugu persirikiuoti į kitą eismo juostą. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilyje „Toyota“ yra įdiegti aklosios zonos indikatoriai (su skundu teikiamos nuotraukos, užfiksuotos policijos pareigūno įvykio vietoje, kuriose matomas aklosios zonos indikatorius), kurie įmontuoti abiejuose veidrodėliuose. Šiuo atveju Pareiškėjo vairuojamas automobilis „BMW“ buvo automobilio „Toyota“ aklojoje zonoje, todėl automobilio „Toyota“ vairuotojas negalėjo nepastebėti ir nežinoti, jog Pareiškėjas baigia atlikti persirikiavimo manevrą į trečiąją eismo juostą. Svarbu paminėti tai, jog analizuojant „Bodycam“ vaizdo įrašus, esančius byloje (vaizdo įrašo export-jzzgq.mp4 aktualus laikas nuo 02:05), automobilio „Toyota“ vairuotojas bendraudamas su policijos pareigūnu ir pasakodamas įvykio aplinkybes nurodo, kad jam reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą (link (duomenys neskelbtini)), todėl akivaizdu, kad automobilio „Toyota“ vairuotojui nebuvo jokio poreikio persirikiuoti į trečiąją eismo juostą. Toks automobilio „Toyota“ vairuotojo veiksmas (persirikiavimas) laikytinas kaip siekis tyčia neleisti Pareiškėjui važiuoti tiesiai, kadangi akivaizdu, jog už kelių šimtų metrų (nuo eismo įvykio vietos) jam (automobilio „Toyota“ vairuotojui) reikėjo išvažiuoti iš kelio sukant į dešinę pusę, tam, kad jis galėtų tęsti savo iš anksto numatytą kelionės tikslą (duomenys neskelbtini) kryptimi. Toks automobilio „Toyota“ vairuotojo elgesys duotuoju atveju yra visiškai neracionalus ir netgi tyčinis, siekiant kitam eismo dalyviui sutrukdyti važiuoti tiesiai. Automobilio „Toyota“ vairuotojas priešingai nei numato Kelių eismo taisyklės, tyčiniais veiksmais bandė persirikiuoti į trečiąją eismo juostą, taip sudarydamas kliūtį trečiąja eismo juosta važiavusiam Pareiškėjui. Tai akivaizdžiai matosi iš vaizdo įrašo, kuriame matoma, jog Pareiškėjui jau įpusėjus persirikiavimo manevrą, automobilio „Toyota“ vairuotojas tik tuo metu įjungė kairįjį posūkio signalą, aiškiai reaguodamas į Pareiškėjo veiksmus ir siekdamas sutrukdyti Pareiškėjui. Taip pat automobilio „Toyota“ vairuotojas, persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą, posūkio signalą parodė tik pradėjęs persirikiavimo manevrą, o tai pažeidžia kelis kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus. Automobilio „Toyota“ vairuotojas dar iki eismo įvykio padarė kelis kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų pažeidimus (persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą neparodė posūkio signalo, nepasirinko saugaus greičio, nepasirinko saugaus atstumo), dėl ko Pareiškėjas buvo priverstas staigiai stabdyti, siekiant išvengti kontakto su automobiliu „Toyota“. To pasėkoje Pareiškėjas, siekdamas pasitraukti į kitą eismo juostą, nenorėdamas važiuoti paskui automobilį „Toyota“ rikiavosi į trečiąją eismo juostą, tačiau tai pamatęs automobilio „Toyota“ vairuotojas nedelsdamas pradėjo persirikiavimo manevrą, po ko ir kilo eismo įvykis. Trečia, dėl automobilio „Toyota“ vairuotojo veiksmų buvo nežymiai sužaloti Pareiškėjo automobilyje važiavę asmenys. Dėl automobilio „Toyota“ vairuotojo veiksmų buvo ne tik apgadinti kelių eismo ženklai ir atitvarai, ne tik Pareiškėjo automobilis, bet ir nežymiai sužaloti Pareiškėjo automobilyje važiavę keleiviai. Taip pat administracinio nusižengimo byloje nėra fiksuotas T. K., skambučio į bendrąjį pagalbos centrą faktas. Nėra aišku, kodėl ši informacija nebuvo pateikta į administracinio nusižengimo bylą. Administracinio nusižengimo byloje nėra A. M. parodymų, ji administracinio nusižengimo byloje net nebuvo apklausta. Ketvirta, Pareiškėjo prašymas dėl autotechninės ekspertizės, kurios metu ekspertai neginčijamai nustatytų eismo įvykio mechanizmą ir atsakytų į Pareiškėjo prašyme pateiktus klausimus, liko netenkintas, formaliai motyvuojant įrodymų byloje pakankamumu. Be to, nėra aiškios ir vaizdo įrašo pateikimo į bylą aplinkybės, t. y. nenustatytas asmuo, pateikęs vaizdo įrašą, šis asmuo neapklaustas. Priešingai, nei teigiama Nutarime, nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad Pareiškėjas savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, todėl Nutarimu Pareiškėjui inkriminuoti administraciniai nusižengimai yra nepagrįsti ir naikintini. Bylos duomenys nepatvirtina, jog Pareiškėjas siekė demonstruoti savo išskirtinumą kitiems eismo dalyviams, todėl konstatuotina, kad būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalies požymio - chuliganiškos paskatos, Pareiškėjo veiksmuose nėra (b. l. 3–11).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie Pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, o apskųsdamas nutarimą, Pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl liudytojų apklausos, dėl neatliktos autotechninės ekspertizės pažymėtina, kad įrodinėjimo procese įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas. Dėl įrodymų pakankamumo byloje, sprendžia sprendimą priimantis pareigūnas. Pareiškėjo prašomi apklausti asmenys yra suinteresuoti teikti parodymus išimtinai naudingus pareiškėjui, todėl jų parodymai, negalėtų būti vertinami kaip objektyvūs, kuriais galima remtis priimant sprendimą iš esmės. Ginčo, kad K. K. 2024-02-27 nuo 12.40 val. iki 12.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Iš byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad jau išsukant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) (kryptis į (duomenys neskelbtini) pusę) BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas nerodo dešiniojo posūkio signalo, o įsukęs persirikiuodamas į antrą juostą, nerodo kairiojo posūkio signalo. Skunde ir nagrinėjimo metu, keliama versija dėl kairiojo posūkio signalo neveikimo, niekuo nepagrįsta. Skundo argumentas, kad spaudžiant stabdžio pedalą neužsidegė galinis kairės pusės stabdžių signalas, o jam neužsidegus tik patvirtina posūkio signalo gedimą, visiškai nelogiškas ir neatitinka realybės. Pažymėtina, kad nedeganti galinių stabdžių kairė lempa niekuo nėra susijusi su posūkio signalo lempute, tai rodo tik stabdžių žibinto lemputės perdegimą, o ne posūkio. Vertinant, kad BMW vairuotojas keisdamas važiavimo kryptį nerodė nei kairiojo, nei dešiniojo posūkio signalo, kas tik patvirtina, kad BMW vairuotojas tyčia nerodė šių įspėjamųjų signalų, kas pagal kelių eismo taisykles yra privaloma. Be to, vertinant tokius pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad automobilio posūkio signalo lemputės gedimus rodo automobilio prietaisų skydelis, todėl asmeniui pamačius šį gedimą privalu pakeisti lemputę ir dalyvauti viešajame eisme su techniškai tvarkinga transporto priemone. O bet to, kaip nurodo KET 82,2 punktas, kurį cituoja ir pareiškėjas savo skunde, kai šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – apie ketinamus atlikti manevrus reikia informuoti ranka, tačiau BMW vairuotojas to irgi neatliko, nei sukant į dešinę, nei du kartus persirikiuojant į kairę. Priešingai nei nurodoma skunde, automobilio Toyota vairuotojas, įspėjamuosius signalus apie keičiamą važiavimo kryptį visada rodė. Tačiau įvertinus visą bylos medžiagą, vaizdo įrašus, akivaizdu, kad BMW vairuotojui sukilo emocijos dėl to, kad TOYOTA automobilio vairuotojas įsirikiavo, prieš jo vairuojamą transporto priemonę. Analizuojant vaizdo įrašus matyti, kad šioje situacijoje kaip abi transporto priemonės važiavo viena paskui kitą, pareiškėjas pamatęs, kad Toyota vairuotojas rodo kairiojo posūkio signalą norėdamas persirikiuoti į trečiąją juostą, tyčia staigiai, nes iki tol suodžių iš BMW automobilio išmetimo vamzdžio nebuvo, padidino apsukas, kas reiškia stipriai ir staigiai paspaudė greičio pedalą, taip siekdamas tyčia neleisti TOYOTA vairuotojui atlikti persirikiavimo manevro, apie kurį pastarasis įspėjo rodydamas posūkį. BMW nerodydamas KET 82.2 punkte numatytais būdais posūkio signalo, staigiu manevru ėmė keisti važiavimo krytį į trečią eismo juostą, į kurią jau baiginėjo persirikiuoti TOYOTA automobilis. BMW automobilio vairuotojas intensyviai spausdamas greičio pedalą bandė lenkti besirikiuojančią TOYOTA per kairiąją pusę ir susigrętinus su TOYOTA automobilio galine dalimi trenkėsi į jos kairės pusės galines dureles. Po smūgio TOYOTA automobilis prarado kontrolę ir pradėjo slysti, užvažiavo ant apsauginių kelio atitvarų, juos pervažiavęs išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir taip įvyko eismo įvykis. Įvykio metu buvo sugadintos ne tik transporto priemonės, bet kilo reali grėsmė kitiems eismo dalyviams ir buvo sužaloti du automobiliu BMW važiavę keleiviai. Kaip matyti pagal kelių eismo taisykles eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, kai šiuo atveju situacija buvo nulemta BMW vairuotojo emocinės būsenos ir neteisėtų veiksmų. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, tai šiuo atveju BWM vairuotojo staigus manevras, nerodant įspėjamųjų signalų ir siekiu neleisti TOYOTA vairuotojui persirykiuoti į trečiąją eismo juostą ir buvo nulemtas šio punkto pažeidimo. Aptariamuoju atveju BMW automobilio vairuotojas K. K. pamatęs besirikiuojantį TOYOTA automobilį, kuris jo vertinimu buvo jam kliūtis, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 128 punktu, turėjo sulėtinti važiavimo greitį arba sustoti, ko akivaizdu nepadarė, o pasielgė priešingai, padidino greitį taip tyčia neleisdamas TOYOTA saugiai užbaigti manevro, pro kairią pusę mėginant jį apvažiuoti sukėlė eismo įvykį. Be to net ir kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto, o šiuo atveju BMW vairuotojas bandė apvažiuoti TOYOTA automobilį per kairiąją pusę. Išanalizavus vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, Institucija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad automobilį jis vairavo neturėdamas chuliganiškų paskatų. Šiame kontekste svarbiomis laikytinos aplinkybės, kad chuliganiškai automobiliu buvo manevruojama judrioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, darant vieną po kito kelių eismo taisyklių pažeidimus, tikslu „paauklėti kitą jam nepatikusį eismo dalyvį“, kuris kaip matyti iš pareigūnų kūno kamerų BMW važiavusiems asmenims sukėlė pasipiktinimą dėl savo vairavimo iki įvykio. Vaizdo įrašu fiksuoti BMW vairuotojo K. K. veiksmai pakankami, jo veiksmus vertinti kaip chuliganišką vairavimą. O BMW vairuotojas manydamas, kad TOYOTA automobilio vairuotojas daro kelių eismo taisyklių pažeidimus turėjo teisę kreiptis į atitinkamas instancijas ir taip teisiškai fiksuoti jo manymu padarytus nusižengimus, tačiau nesivadovauti emocijomis, ir taip spręsti gatvės konfliktus (b. l. 29–38).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. ir jo įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Marius Astrauskas patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Institucijos atstovas palaikė savo atsiliepimą į skundą ir prašė Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Ekspertas R. M. patvirtino savo ekspertinę išvadą. Teismo posėdžio metu parodė, kad tyrimui buvo pateikta administracinio nusižengimo byla bei vaizdo įrašai. Pirmoje dalyje aprašyta tyrimo eiga ir atsakyta į klausimus. Jeigu „Toyota“ nebūtų persirikiavusi į antrą eismo juostą, susidūrimo nebūtų. Abiejų automobilių greičiai buvo didėjantys. Byloje nėra duomenų, jog „BMW“ automobilis galėjo nematyti „Toyota“ automobilio. Nėra metodikos nustatyti ar tai chuliganiškas „BMW“ vairavimas. Šį automobilio susidūrimą sąlygojo ir „Toyota“, ir „BMW“ automobilių veiksmai.
Teismo posėdyje liudytoja A. M. parodė, kad įvykio dieną važiavo su K. K. ir T. K. namų kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir sėdėjo galinėje keleivio vietoje. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį priartėjęs automobilis. Viskas įvyko labai staigiai. Prieš tai su tuo pačiu automobiliu vos išvengė susidūrimo. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), tiksliai gatvės neprisimena, tačiau automobilis „Toyota“ staigiai persirikiavo ir K. K. staigiai stabdė, jog išvengtų susidūrimo.
Teismo posėdyje liudytojas D. A. parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), suko į dešinę, rikiavosi vieną kartą, kitą kartą ir pamatė staigiai iššokusį „BMW“ automobilį, tačiau nespėjo atsitraukti ir dėjo į jo automobilio ratą.
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 26 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikus ekspertinį tyrimą nustatyta, kad 1. Automobilis „BMW 530“ ir automobilis „Toyota RAV4“ judėjo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta. Po to automobilio „BMW 530“ vairuotojas persirikiavo į antrą eismo juostą. Važiuodamas ja didino važiavimo greitį, vaizdo įraše užfiksuotose atkarpoje jo judėjimo greitis didėjo nuo vidutinio 77,6 km/h iki 78,6 km/h. Automobiliui „BMW 530“ persirikiavus į antrą eismo juostą automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojas keitė judėjimo kryptį į kairę ir jam įvažiavus į antrą eismo juostą kilo grėsmė eismo saugumui. Artėjant link susidūrimo automobilio „Toyota RAV4“ vidutinis judėjimo greitis vaizdo įraše užfiksuotose atkarpose didėjo nuo vidutinio 69,9 km/h iki 74,3 km/h. Automobiliai susidūrė antroje eismo juostoje, susidūrimo metu automobilis „BMW 530“ priekiniu dešiniuoju kampu turėjo kontaktą su automobilio kairės pusės galinėmis durimis, kai tarp automobilio „Toyota RAV4“ kairiojo šono ir automobilio „BMW 530“ dešiniojo šono buvo smailas kampas atviras link galinių automobilių dalių. Po to automobilis „Toyota RAV4“ pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį, užvažiavo ant atitvarų ir, pravažiavęs priešpriešinio eismo juostas, sustojo. Automobilis „BMW 530“ po susidūrimo buvo sustabdytas ant brūkšninės linijos skiriančios pirmą ir antrą eismo juostas. 2. Abi transporto priemonės link susidūrimo vietos artėjo greitėdamos. Automobiliai susidūrė antroje eismo juostoje, susidūrimo metu automobilis „BMW 530“ priekiniu dešiniuoju kampu turėjo kontaktą su automobilio kairės pusės galinėmis durimis, kai tarp automobilio „Toyota RAV4“ kairiojo šono ir automobilio „BMW 530“ dešiniojo šono buvo smailas kampas atviras link galinių automobilių dalių. 3. Prieš susidūrimą automobilis „BMW 530“ ir automobilis „Toyota RAV4“ greitėjo. Artėjant link susidūrimo vietos vidutinis automobilio „BMW 530“ judėjimo greitis 23,7 m atkarpoje buvo 77,6 km/h. Artėjant link susidūrimo vietos vidutinis automobilio „Toyota RAV4“ judėjimo greitis 23,7 m atkarpoje buvo 69,9 km/h. Prieš susidūrimą vidutinis automobilio „BMW 530“ judėjimo greitis 22,7 m atkarpoje buvo 78,6 km/h. Prieš susidūrimą vidutinis automobilio „Toyota RAV4“ judėjimo greitis 22,7 m atkarpoje buvo 74,3 km/h. 4. Vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad automobilio „BMW 530“ prieš persirikiuodamas į antrą eismo juostą ir artėdamas link susidūrimo vietos būtų rodęs posūkio signalus, tačiau iš atlikto tyrimo nėra pagrindo teigti, kad tai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. 5. Prieš automobiliui „Toyota RAV4“ įvažiuojant į antrą eismo juostą automobilis „BMW 530“ jau važiavo antra eismo juosta, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojui nebuvo galimybės pamatyti automobilio „BMW 530“. Automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio nepersirikiuodamas į antrą eismo juosta, kuomet manevrui nebuvo pakankamo saugaus tarpo iš šono. 6. Automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio nepersirikiuodamas į antrą eismo juosta, kuomet manevrui nebuvo pakankamo saugaus tarpo iš šono. Automobilio „BMW 530“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota RAV4“ reaguodamas į persirikiuojantį automobilį „Toyota RAV4“, mažindamas važiavimo greitį. 7. Automobiliui „BMW 530“ persirikiavus į antrą eismo juostą automobilis „Toyota RAV4“ irgi artėjo link antros eismo juostos. Sisteminio laiko 02:16:56, 56-os sekundės 22-e kadre automobiliui „Toyota RAV4“ įvažiavus į antrą eismo juostą kilo grėsmė eismo saugumui (5 pav.). 8. Automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojo veiksmai, - viršydamas maksimalų leistiną greitį įvykio vietoje persirikiuodamas į antrą eismo juostą nepaliko saugaus tarpo iš šono ir joje susidūrė su kairiau važiavusiu automobiliu „BMW 530“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „BMW 530“ vairuotojo veiksmai, - viršydamas maksimalų leistiną greitį atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai nestabdė, bet didino važiavimo greitį ir susidūrė su automobiliu „Toyota RAV4“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 46–52).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str.1 d. 2 p.).
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, K. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 475 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu – teisės vairuoti transporto priemones – 15 mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. vasario 27 d. 12.40 val. iki 2024 m. vasario 27 d. 12.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą iš anksto prieš atlikdamas manevrą nerodė įspėjamojo posūkio signalo, toliau važiuodamas nesilaikė eismo dalyvių elgesio normų, kurios grindžiamos savitarpio pagalba ir atsargumu, bei visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui. Priekyje važiavusio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodydamas įspėjamąjį posūkio signalą, pradėjo persirikiavimo manevrą iš antros eismo juostos į trečią eismo juostą, tuo pačiu metu paskui ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusio automobilio BMW vairuotojas, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo pradėjo persirikiavimo į trečią eismo juostą manevrą matydamas kliūtį, t. y. priekyje važiuojantį automobilį Toyota, BMW vairuotojas iš chuliganiškų paskatų sąmoningai ir tyčia, rodydamas savo išskirtinumą ir keldamas grėsmę eismo saugumui didino važiavimo greitį, Toyota automobiliui baigus persirikiavimo manevrą, nesilaikydamas saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio prie jo pavojingai priartėjo, bandė jį apvažiuoti iš kairės pusės, dėl ko jį kliudė, Toyota dėl tokių BMW vairuotojo veiksmų nuo smūgio pradėjo slysti šonu, tapo valdomas, užvažiavo ant apsauginių kelio atitvarų, juos pervažiavęs išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko kilo reali grėsmė priešpriešais važiavusiems kitiems eismo dalyviams, pastarieji buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, vengdami susidūrimo su automobiliu Toyota. Dėl automobilio BMW vairuotojo veiksmų buvo sužaloti du automobiliu BMW važiavę keleiviai, kuriems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, apgadintos abi transporto priemonės, kelio ženklai ir apsauginiai kelio atitvarai bei jų elementai. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 86, 127, 128 punktus.
ANK 417 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį numatyta atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, K. K. išdėstytais paaiškinimais apie įvykio aplinkybes, liudytojų parodymai) patvirtina, kad K. K. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė kelių eismo taisyklių, pažeidė KET 4, 9, 86, 127, 128 punktus reikalavimus.
Šioje byloje liko neįrodytas kitas privalomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementas – chuliganiškos paskatos. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-511/2022). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-31-2014, 2AT-36-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Griežtų sankcijų už aptariamą KET pažeidimą pobūdis suponuoja policijos ir teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimų, abejonių nekeliančių faktinių duomenų visuma. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo ar tuo labiau – kito asmens paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio <...>, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-224-361/2017).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas, konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių K. K. kaltę jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, t. y. kad jis padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus būtent dėl chuliganiškų paskatų. Teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės yra nepakankamos konstatuoti, kad K. K. vairavo chuliganiškai. Teismas, įvertinęs K. K. atliktų manevrų amplitudę ir trukmę, bei pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad jam inkriminuotais veiksmais pareiškėjas siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. K. K. veiksmus tyrusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija įvertino juos kaip šiurkštų tyčinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įvertinusi tik objektyvius jo požymius – atliktus ir užfiksuotus objektyvius veiksmus, bet ne subjektyviąją nusižengimo pusę, motyvus ir tikslus. Todėl teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad K. K. veikė tyčia ir chuliganiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus veiką į ANK 420 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus minimalias sankcijoje numatytas baudą ir administracinio poveikio priemonę.
Taip pat šioje administracinėje byloje K. K. nubaustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 225 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių. Už administracinio nusižengimo numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje padarymą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Bei šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Taigi šiuo atveju įstatymas nenumato imperatyvaus minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, todėl šios poveikio priemonės taikymo būtinybė kiekvienu atveju vertinama individualiai.
Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, į tai, jog byloje pateiktas ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodoma pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga – automobilio „Toyota RAV4“ bei automobilio „BMW 530“ vairuotojo veiksmai. Tai yra, jog dėl eismo įvykio yra kalti abu automobilio savininkai. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad anksčiau pareiškėjui nė karto nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės rodo, kad K. K. iš esmės nėra charakterizuotinas kaip linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir daryti administracinius nusižengimus. Šiuo atveju K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pareiškėjui už jo įvykdytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi tokios poveikio priemonės pritaikymas šiuo atveju būtų perteklinis ir neproporcingas nei pareiškėjo asmenybę, nei jo įvykdytus administracinius nusižengimus apibūdinantiems duomenims.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) keistinas ir K. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Dalyje dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje padarymą, neskirtina specialiosios teisės atėmimas.
Taip pat pasisakytina dėl pareiškėjo atstovo prašymo priteisti pareiškėjo naudai iš Institucijos 2550 Eur turėtų advokatų išlaidų (b. l. 116–121). ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad Institucijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeistas tik iš dalies, K. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš Institucijos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,
nutaria:
K. K. atstovės Dianos Višinskienės skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį dėl ANK 420 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir K. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 170 (vieno šimto septyniasdešimties) Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo, netaikyti.
Panaikinti Institucijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos paskyrimo pagal ANK 38 straipsnį ir už ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, K. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 225 Eur baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
K. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato atstovavimą nepriteisti.
Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.