Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis M. Ž. savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2013 m. spalio 22 d. Kaišiadorių mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su akcine bendrove (toliau – AB) „L. A.“ sudarė sutartį Nr. 14P_KS-03 dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti, sutarties sudarymo metu pateikdamas klaidingus duomenis apie jo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras, nurodydamas, kad augins 65 ha kviečių, 50 ha žieminių rapsų, 14 ha žieminių kvietrugių, 100 ha vasarinių kviečių, 25 ha vasarinių rapsų, viso – 254 ha, ir 2014 m. birželio 30 d. Kaišiadorių mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su AB „L. A.“ sudarė sutartį Nr. 15P_KS-02, sutarties sudarymo metu pateikdamas klaidingus duomenis apie jo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras, nurodant kad augins 200 ha žieminių kviečių, 13 ha žieminių pašarinių miežių, 20 ha žieminių rapsų, 10 ha žieminių kvietrugių, 40 ha vasarinių kviečių, viso – 283 ha, nors tokių plotų kultūrų neaugino, 2014 m. deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai tik 23,41 ha plotą pagrindinei tiesioginei išmokai gauti, taip iš esmės suklaidino AB „L. A.“, iš AB „L. A.“ gavęs 234 588,98 Lt (kas atitinka 67 941,66 Eur) vertės prekinį kreditą, už kurį įsigijo trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių, šias trąšas, sėklas bei priemones apgaule savo naudai užvaldė iki 2014 m. liepos 8 d., pagal sutartis su AB „L. A.“ 2014 m. laikotarpiu nuo liepos 31 d. iki rugsėjo 8 d. atsiskaitęs, pateikus grūdų tik už 67 033,1 Lt (kas atitinka 19 414,13 Eur), tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. kovo 28 d., Kaišiadorių r., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „B. A.“ sudarė sutartį Nr. PP/140328/44AD dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti, sutarties sudarymo metu pateikdamas klaidingus duomenis apie jo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras, nurodydamas, kad augins apie 200 ha rapsų ir kviečių, taip iš esmės suklaidino UAB „B. A.“, nes jau buvo sudaręs sutartį su AB „L. A.“ dėl 254 ha planuojamų auginti kultūrų prekinio kredito ir tokio ploto kultūrų neaugino, iš AB „B. A.“ gavo 110 929,78 Lt (kas atitinka 32 127,48 Eur) vertės prekinį kreditą, už kurį įsigijo trąšų ir augalų apsaugos priemonių, šias priemones apgaule savo naudai iki 2014 m. rugsėjo 22 d. užvaldė, AB „L. A.“ padarydamas 173 389,41 Lt (kas atitinka 50 217,04 Eur) turtinę žalą ir UAB „B. A.“ padarydamas 110 929,78 Lt (kas atitinka 32 127,48 Eur) turtinę žalą, viso apgaule užvaldydamas svetimą didelės vertės – 284 319,19 Lt (kas atitinka 82 344,53 Eur) turtą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis M. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad visas šitas tariamai baudžiamasis veiksmas yra ne kas kitas kaip civiliniai teisiniai santykiai, kurie yra sprendžiami antstolių kontorose. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pridavęs visą buhalteriją, kurioje matyti, kad iš 16 hektarų nėra realu prikulti tokius kiekius, kokie buvo prikulti pas jį. Deklaravimas, apie kurį visi kalba, tai nėra nei vieno ūkio, kuriame būtų deklaruota šimtas procentų dirbamos žemės, šiuo laiku nėra protinga imti iš žmogaus žemę už didelę nuomą ir deklaravus gauti 100,00 Eur vietoje sumokėtų 150,00 Eur, todėl yra paprasčiau palikti deklaraciją žemės savininkui ir dirbti tą žemę taip kaip ir dirbai. Jokiuose reglamentuose nenumatyta, kad ūkininkas privalo deklaruoti žemę, tai yra laisva valia ar jis nori paramos ar ne, nėra priverstina. D. P. apklausoje teigė, kad deklaruoti pasėlius galima bet kaip, bet kokius, bet taip nėra. Žemės deklaravimas vyksta savivaldybėse, pas specialų darbuotoją ir tik atsinešus visus žemės dokumentus, tai yra galiojančias sutartis, planelio kopiją, tam, kad įrodyti kokiu pagrindu tą žemę deklaruoji, o ne taip, kaip čia buvo sakoma, kad kaip nori ir kada nori. Kiekvienas nutraukimas ar lauko perdeklaravimas yra taip pat atžymėtas tam tikru dokumentu ir jį atsekti nėra jokių problemų. Dėl ūkio patikrinimo tai taip pat buvo minima, kad niekas nebuvo tikrinta. Patikrinti buvo galima labai paprastai, tai yra ūkio balansas, kuriame atsispindi viskas – turtas, žemės, pasėlių kaina. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinta tai, ar vadybininkai dirbo aplaidžiai, nes visos galimybės patikrinti ūkį buvo atviros. Buhalterijoje buvo visos sąskaitos, kad jis teikė paslaugas ir kada tai darė kitam ūkiui, tai galėjo būti G. A. ar koks kitas ūkininkas, nors buvo galima daryti taip, kaip daro ūkiai – vienas kitam padėti be jokių sąskaitų. Dirbant didelius kiekius niekas nenori piktnaudžiauti, yra rašoma į sąskaitą, sumokami mokesčiai ir viskas atsispindi kas daryta, už kiek daryta ir deklaruota visoje buhalterijoje. Santykiai su G. A., tai visoje apklausoje buvo verčiama AB ,,L. A.‘‘ atstovybės ant kažkokio žmogaus, todėl jis pabrėžė, kad tai negali būti vienas žmogus, kuriam jis teikė paslaugas. Galima rasti bet kokį ūkininką, bet kokius ryšius, nes visi aplinkui ūkiai dirba glaudžiai. Dėl produkcijos pardavimų, tai yra tų įmonių, kaip UAB ,,Malsena‘‘, UAB ,,Jonavos grūdai‘‘, AB ,,L. A.‘‘ ir buhalterijoje viskas matosi. Iš viso to galima teigti, kad kaltinimo aktas yra labai netikslus ir nesuprantamas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. paaiškino, kad 2012-2013 metais dirbo UAB ,,L. A.‘‘ vadybininko – konsultanto pareigose. Jo tiesioginis darbas buvo ieškoti klientų ūkininkų ir juos konsultuoti. Pardavinėjo visas būtinas trąšas, chemiją, pirko grūdus. Su kaltinamuoju buvo susitikęs 2013 m. vasarą, tikslaus laiko pasakyti negali. Kaltinamąjį susirado pats, nes toks buvo jo darbas. Ūkininką susirado pamatęs jo ūkį Kaišiadoryse prie degalinės. Tame ūkyje pamatė traktorių, sustojo pakalbinti, M. Ž. buvo vietoje, vėliau paėmė jo telefono numerį. Susitiko bazėje, prisistatė, pasakė kas toks yra, kur dirba, M. Ž. paklausė kiek jis dirba žemės, su kuo dirba, su kokiomis įmonėmis bendrauja. M. Ž. turbūt pasakė kokį žemės kiekį dirba, tiksliai nebeprisimena. Jis ir M. Ž. padarė, atrodo, vieną žodinį susitarimą. Ką jis užsisakė, pasakyti negali, sėklų ar trąšų. Su ūkininkais visada būna sudarytas žodinis susitarimas. Susitarė dėl sėklų ar dėl trąšų, negali dabar pasakyti, tai turėtų būti pilna mašina, tačiau negali garantuoti, kadangi neprisimena. Realu, kad ir trąšų galėjo užsisakyti pilną mašiną. Prekes parduodavo tokiu principu, kad nuvažiuoja į ūkį, paklausia su kuo ūkininkas dirba, ką turi, ko trūksta, jei sako, kad turi trąšų, o trūksta sėklos, tai taip ir parduoda. Sudarinėjo prekybinę sutartį su AB ,,L. A.‘‘. Sutartį pasirašo vadybininkas ir ūkininkas. Su M. Ž. sutartį turėjo pasirašyti jis ir ūkininkas. Sutarties suma turėjo būti iki 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur), kadangi virš šios sumos reikėjo papildomai iš ūkininko imti deklaracijas, o iki šios sumos lengva disponuoti lėšomis, be papildomų iš ūkininko gautų dokumentų. Iš bendravimo su ūkininku nusprendžiama, ar galima su juo sudaryti sutartį, yra klausiama kaip sekėsi pernai, užpernai, koks derlius. Nepasakys, kiek M. Ž. sakė, kad prikulia derliaus. Pas M. Ž. apžiūrėjo ūkio bazę, porą laukų, kur buvo nuvykę apžiūrėti laukų ir kokio dydžio jie buvo, neprisimena. Viską daro pasitikėjimo principu, jei žmogus parodo, kad tai jo žemė, tai ir tiki, dokumentų tikrai netikrina. Nebuvo tikslo domėtis, kur yra tas esamas derlius, todėl nesidomėjo, kadangi ūkininkas nebuvo skolininkas. Iš ko suprato, kad jis yra ūkininkas, tai buvo padargai, esamas ūkis. Jei ūkininko darbuotojas pasitinka, tai jis nukreipia pas ūkininką. Jam nebuvo, kad darbuotojas prisistatytų ūkininku. Neturi duomenų, kad kaltinamasis atsiskaitė su buvusia darboviete. Jam išėjus iš darbo jo pareigas perėmė R. J.. Kad M. Ž. neatsiskaitė, sužinojo tik iškviestas į apklausą. Visose įmonėse yra tas pats, asmens dokumentą, ūkininko pažymėjimą, ūkininko identifikavimo kodą, atsiskaitomąją sąskaitą, ūkininkas gali tiesiog surašyti ant lapelio, kad pagal tai būtų galima supildyti prekybinę sutartį. Patys ūkininkai jam nėra pildę jokios paraiškos, kadangi pats atvažiuoja ir susipildo. Atvykęs iš ūkininkų susižinodavo rekvizitus. Jei yra didesnis ūkis, tuomet reikalingos deklaracijos, kurias ūkininkas turi pateikti. Ūkininkas, kuriam reikia prekių, pasako reikalingą prekių kiekį, galima imti tiek kiek jam reikia, tarkim 100 kg ir 350 kg, abu variantai bus teisingi. Mano, kad M. Ž. jam reikalingą prekių kiekį pasakė žodžiu, bet tiksliai nepamena. Sutartyje duomenys apie turimus ūkininko hektarus yra užrašyti iš ūkininko lūpų. Gali būti, kad M. Ž. pasakė kiek pas jį yra hektarų žemės. Įmonėje nėra skaičiuojama kokio dydžio kreditą galima gauti, bent tuo metu, kai dirbo, nebuvo skaičiuojama. Neprisimena, ar įmonėje AB ,,L. A.‘‘buvo toks žmogus, kuris tikrindavo ar gali ūkininkas gauti tokio dydžio kreditą, kokio prašo. Rekvizitus sutartyje supildė ir pasirašė jis, už jį niekas kitas to nepadarė. Kai ūkininkas užsisako prekes, tada pateikia užsakymą ir logistikos skyrius pristato. Prekybinę sutartį pateikdavo į Panevėžyje esantį ofisą. Prekybinė sutartis yra privaloma ir pasirašoma su kiekvienu klientu. Vekselio forma siunčia užsakymą į AB ,,L. A.‘‘ ir tada jie organizuoja trąšų pristatymą. Vėliau logistika skambina ar priims užsakymą, ar viskas tvarkoje. Sutartyje buvo nurodytas atsiskaitymas, jį nurodyti yra privaloma, tiesiog negali pasakyti ar tais pačiais metais, ar atsiskaitymas nukeltas į kitus metus. Neprisimena kaip buvo sutarta dėl atsiskaitymo dėl pateikto užsakymo, tikėtina, kad ūkininkas buvo tikrinamas ar turi areštų. Sutartyje, kuria grindžiamas kaltinimas, parašas yra ne jo, o R. J.. Turėjo būti sudaryta ir jo sutartis su kaltinamuoju, kurioje pasirašė už AB ,,L. A.‘‘. Dabar negali nurodyti tos sutarties, kurią sudarė su M. Ž., nebent ją surastų kompiuteryje. Sutartyje parašyta, kad sudarymo vieta buvo Panevėžyje, tačiau sutartis pasirašinėdavo pas ūkininkus kieme. Ar iš įmonės AB ,,L. A.‘‘ pas M. Ž. yra buvęs kitas žmogus be jo ir R. J., nežino. Kai dirbo AB ,,L. A.‘‘, R. J. taip pat dirbo, tačiau kitame rajone, tai yra Kėdainių. R. J. neturėjo būti susitikusi su M. Ž.. Kiti darbuotojai iš AB ,,L. A.‘‘ nebuvo atvykę pas M. Ž. tuo metu, kai jis su juo sudarinėjo sutartį, nebent logistas. Sprendimą dėl kredito suteikimo iki 50 000,00 Lt priimdavo pats vadybininkas, o didesnei sumai nežino ar reikėjo patvirtinimo ar ne, bet kiek pamena irgi sprendimą priimdavo vadybininkas. Suma iki 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur) galėjo disponuoti iš principo savo valia. Tuo metu, kai bendravo su M. Ž., jam nekilo jokių abejonių, kad M. Ž. nėra ūkininkas. Jeigu M. Ž. jam būtų sukėlęs kokių nors abejonių, kad jis ketina negrąžinti skolos, tai jam nebūtų pardavęs prekių. Parduoti prekes iš karto jis turėjo galimybę, net ir kaina tokiu atveju būtų buvusi geresnė. Ar tokia galimybė buvo pasiūlyta M. Ž., neprisimena.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. paaiškino, kad AB ,,L. A.‘‘ dirba nuo 2010 metų, pagrinde aptarnauja Kauno, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonus. Dirba vadybininkės – konsultantės pareigose. Kaip vadybininkė turi parduoti prekes: trąšas, pesticidus, sėklas, mikroelementines trąšas ir nupirkti grūdus. Taip pat turi žiūrėti, kad ūkininkas atsiskaitytų su įmone. Pirmą kartą M. Ž. jai paskambino ir pasakė, kad yra Kaišiadorių ūkininkas, kad nori dirbti su AB ,,L. A.‘‘ ir paklausė, kokios yra galimybės. Ji pasakė, kad atvyks į Kaišiadoris ir susitarė dėl susitikimo. Ji pasižiūrėjo kompiuteryje, kad M. Ž. yra įmonės sistemoje, kad jam yra parduota prekių, todėl jis jau yra laikomas patikimesniu ūkininku. Kadangi automobilis yra kaip ir ofisas, tai su M. Ž. susitiko prie ,,IKI‘‘ parduotuvės. Kokie tai buvo metai, neprisimena, tikriausiai 2013 m., koks buvo sezonas, pasakyti negali, gal pavasaris. V. M. pažinojo, jis buvo AB ,,L. A.‘‘ darbuotojas, jis prieš tai ir dirbo Kaišiadorių rajone. V. M. jai apie ūkininką M. Ž. nepasakojo. Pati matė kompiuteryje, kad M. Ž. yra kažką užsisakęs. Paskambinęs M. Ž. sakė, kad jis augina kviečius, rapsą. Susitikus M. Ž. papasakojo, kad jis yra Kaišiadorių r. ūkininkas, turi apie 250 hektarų žemės Kaišiadorių rajone. M. Ž. sakė, kad yra daug žemės plotų, jog dirba apie 250 hektarų, kad yra žemės ir Rumšiškėse, kitose seniūnijose. Įmonė realių galimybių patikrinti, kiek ūkininkas turi žemės, kaip ir neturi. Jis pasakojo kur turi žemę, ką su ja daro ir kokią techniką turi. Jis skuto, arė, sėjo kviečius ir rapsus. M. Ž. sakė, kad prikulia įvairiai, apie 5-6 ir daugiau tonų. Jo pajamų neklausė, tik klausė kokių jis turi įsipareigojimų kitoms įmonėms. Neklausė, ar jis turi kokių įsipareigojimų jų įmonei, kadangi šiuos duomenis mato pati. Jis sakė, kad nori dirbti su bendrove. Tuo metu, kai ji jau dirbo, V. M. nebedirbo. Ji jau prieš susitikdama žinojo, kad M. Ž. dirbo prieš tai su V. M.. Iki to laiko su atsiskaitymais viskas buvo gerai. Apsitarė kiek ir kokių prekių M. Ž. norės. Jis norėjo trąšų, chemijos, kokio kiekio, nežino. Negali pasakyti už kokią sumą M. Ž. norėjo prekių, kadangi kredito limitas yra suteikiamas Panevėžyje. Ji turėjo didesnį kredito limitą nei V. M., tai yra daugiau nei 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur), tačiau koks jis buvo, neprisimena. M. Ž. pasakė, ką jis augins, kokie yra įsipareigojimai bankams, kitoms įmonėms ir tada dėl kredito yra sprendžiama pagal tai, ką jis yra pasėjęs. Šių duomenų ji paklausė automobilyje, o anketą surašė ofise. Automobilyje jie tik kalbėjo, jog jis sėja, M. Ž. pasakė, kokius planuoja daryti tręšimus, purškimą. Techninės bazės apžiūrėti nevažiavo, kadangi ji to daryti neprivalo. Žemės plotus apžiūrėjo tada, kada važiavo apžiūrėti pasėlių. M. Ž. lauke yra netgi nufotografavusi, kadangi fotografuoja pasėlius, fotografuoja tam, kad nesusipainiotų koks pasėlis, todėl nusifotografuoja ūkininką lauke ir po to fotografuoja pasėlius, tuos įrodymus yra pateikusi į bylą. Atvažiavo tą dieną, kurią pasakė M. Ž., pasitarė, tada jis nupirko chemijos. Su kaltinamuoju vėliau susitiko gal po savaitės. Ji atvažiavo pas jį į bazę apžiūrėti, ten matė traktorių, priekabų ir kitos technikos, tada jis pasakė, kad dabar važiuos į laukus, nes sakė, kad jis nori apsitarti ką pirkti. Atrodo, kad buvo pavasaris, į laukus vežė M. Ž., laukų apžiūrėjo daug. Laukų plotas buvo įvairus, buvo ir mažų ir labai didelių. Jei yra pasėtas rapsas, tai mato, koks yra plotas. Mato, ar tai vienas hektaras, ar dešimt, ar penkiasdešimt. Plotą nustato iš akies, jų niekas neįpareigoja tikrinti dokumentų. M. Ž. laukuose buvo keletą kartų, gal 3-4 kartus nuvažiavo su M. Ž. ir vaikščiojo po tą patį lauką. M. Ž. jai žemės dokumentų nepateikė, kadangi nėra privalu prašyti dokumentų, todėl ji jo ir neprašė. Kai jis ją atvežė į laukus, ji matė į kokio dydžio lauką jis ją atvežė, ar tai 10 hektarų, ar tai 50 hektarų žemės. Ką M. Ž. užsisakė, neprisimena. Sutartį atsivežė pasiruošusi su viskuo, M. Ž. tik pasirašė. Sutartis yra tik dėl to, jog ji gali su juo dirbti. Sutartyje rašosi vardas, pavardė, parašas. Prekes perkant rašomos jau naujos sąskaitos. Po kiek laiko jis vėl skambino, sakė, jog reikia susitikti ir apžiūrėti laukuose ko reikia. Neprisimena, ar po pirmo to susitikimo jam buvo suteiktos kokios nors paslaugos. Dėl tręšimo jos konsultacijos nereikia, ji jį konsultavo dėl purškimo. Kainą pasakė ūkininkui tokią, kokią turi kainyne, kitokios kainos pasakyti negali. Pasako ūkininkui kainą, o jis tada sprendžia, ar pirkti tą prekę ar ne. Ūkininkui žodžiu pasakė kiek reikia litrų ir kiek tai kainuos, kainą pasakė tokią, kokia yra kainyne. M. Ž. pasirašė sutartį, kuri jį įpareigoja atsiskaityti rudenį pardavus grūdus – arba grūdais arba pinigais. Sutartis yra visoms prekėms viena. Kiek kartų jis skambino į įmonę ir už kokią sumą bendrai buvo užsisakęs prekių, neprisimena. M. Ž. netgi buvo pats atvažiavęs pas ją į Kėdainius ir pats parsivežė trąšas. Atsiskaitinėjimas vyksta pagal terminą, nustatytą sutartyje ir jeigu jis neatsiskaito po sutartyje nurodyto termino – rugsėjo 30 d., tai jau yra blogas ženklas, kadangi tokiu metu jis jau parduoda savo užaugintą derlių ir ūkininkas turi būti suinteresuotas atsiskaityti. M. Ž. sakė, kad jam reikia purkšti. Kokiai sumai buvo sudaryta sutartis, pasakyti negali, kadangi prieš tai jai reikėjo pasiruošti. Ūkininkas turi pasakyti, ar jis turi įsiskolinimų, ji jo patikrinti negali, tai yra jo sąžinės reikalas. M. Ž. neatsiliepė, kai reikėjo atsiskaityti, tada bendravimas ir nutrūko, tai buvo nuo rugsėjo 30 d. Jam skambino daug kartų, jis neatsiliepė, tada pranešė savo įmonės vadovui, kad kažkas yra negerai su tuo ūkininku ir, kad reikia kažką su juo daryti. Nežino, ar vadovybė turi tokius įgaliojimus, kad pasižiūrėti ką ūkininkas turi tuo metu ir ką jis veikia. Ji tokių įgaliojimų neturiu. Ji skambino ir skambino, dėl atsiskaitymų jo ieškoti pradėjo tada, kada jis sudarė kviečių sutartį, tada truputį kviečių atvežė ir paskui nebevežė. M. Ž. klausė, kodėl jis nebeveža kviečių, tai jis vis teisinosi. Tai buvo tada, kada prasideda javapjūtė, tai yra nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 30 d. Tai yra tas laikas, kai žmogus gali iškarto pilti į sandėlį, gali tiesiogiai vežti į elevatorių. M. Ž. atvežė tik dalį javų ir visos sutarties neįvykdė, nebeatsiliepė į skambučius. Vekselis buvo surašytas tada, kada M. Ž. nupirko prekes, tada atsirado suma ir atsirado vekselis. Dėl vekselių pasirašymo su M. Ž. problemų nekilo. Antstoliams perdavus vekselius, su antstoliu ir savo įmonės juristu atvažiavo į Kaišiadoris prie M. Ž. bazės. Atvykęs M. Ž. pripažino tą skolą ir viską, sakė, kad atsiskaitys. M. Ž. parodė techniką, jie tą techniką apsirašė, atrodo, jog ten buvo ir didelis kombainas, „kamazas“. Atrodo, kad technikos dokumentus tikrino antstolė. Ta technika iš pradžių buvo M. Ž., o vėliau pasidarė ne jo. Turtas, kai aprašinėjo antstolis, buvo jo, o vėliau jis jau tapo nebe M. Ž.. Jis meluodavo, kodėl negali atsiskaityti, sakydavo, kad kombainas sugedo, lyja lietus ir negali kulti, kad neatėjo darbininkas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. L. paaiškino, kad AB ,,L. A.‘‘ dirbo nuo 2000 metų, nuo 2008 metų tapo augalininkystės skyriaus vadovu, atsakingu už prekybinę veiklą, už veiklos rizikos valdymą, nebedirba nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., nėra šios įmonės akcininkas. Įmonė nuo 2000 metų jau kredituoja ūkininkus ir suteikia prekinius kreditus, taip pat suteikia ir piniginius kreditus. Natūralu, kad finansavimo laikotarpis trunka kartais ilgiau nei 3 mėnesiai, o ir 15 mėnesių. Įmonė sukūrė savo tokį kaip rizikos valdymo įrankį, sistemą, pagal kurią galima įvertinti kiek kokiam klientui galima suteikti piniginio arba prekinio kredito ir kaip jis galės atsiskaitysi. Įmonei visada yra įdomu ką klientas augina, kiek augina ir kaip jam sekėsi ankstesniais laikotarpiais. Ar jis sugebėjo užauginti tą derlių, kuris buvo numatytas užauginti, lygina su statistiniais elementais, yra daug tokio analitinio darbo ir tai per ilgus metus tapo nusistovėjusia sistema. Vienas iš tos sistemos kūrėjų, dalyvių buvo ir jis. AB ,,L. A.‘‘ turėjo pasitvirtinę kreditavimo taisykles, kreditavimo principus, juos peržiūrėdavo pagal pasikeitusias ūkininkavimo sąlygas, atsiradus Europos Sąjungos rėmimo fondams. Dėl kredito limito suteikimo įmonė turi tam tikrus rėžius, kur vadybininkas gali savo nuožiūra, įvertinęs ūkininko laukus, pasėlius, savarankiškai skirti 15 000,00 Eur kredito limitą. 2014 m. buvo 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur), kur galėjo pats vadybininkas savarankiškai pats paskirti kredito limitą. Nuo 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur) iki 700 000,00 Lt (202 734,01 Eur) jau turėjo būti augalininkystės skyriaus vadovo patvirtinta. Nuo 700 000,00 Lt (202 734,01 Eur) ir daugiau buvo formuojama ir surenkama ūkininko duomenų dosjė, kur buvo įvertinami 2 metų finansiniai rezultatai, balansai, pelno- nuostolio ataskaitos, turimas turtas, hipoteka, debitoriaus anketa, tai buvo visas paketas, reikalingas gauti didesnei sumai. Suteikiant ūkininkui prekes į kreditą, yra atsižvelgiama į ūkio dydį, auginamų kultūrų spektrą, dažniausiai suklūstama, jei auginama tik viena kultūra, kadangi turi būti sėjomaina. Taip pat žiūrima, kad klientas neturėtų arešto. Ūkininkai registruose neprivalo registruoti žemės plotų, imamų nuomai arba panaudai. Konkrečiu atveju vadybininkė R. J. negalėjo pati savarankiškai patvirtinti kredito limito, todėl kreipėsi į jį. Ji pateikė debitoriaus anketą, kurioje buvo nurodytos auginamos kultūros, neatsimena dabar, kiek ir kokių konkrečiai, bet žino, kad buvo 250 hektarų žemės ir prašė 160 000,00 Lt (46 339,20 Eur) kredito limito. Kreditavimo norma, kuri buvo maždaug apie 1500,00 Lt (434,43 Eur) hektarui, atitiko. Įtarimų, kad yra didžiuliai įsipareigojimai tiems tiekėjams, žemės nuomotojams, ar skolos, kad ūkininkas turi areštų, irgi nebuvo matyti. Įmonė turi labai griežtą taisyklę nekredituoti klientų, kurie turi areštus. Netgi tuo atveju, jei ūkininkas vėlavo sumokėti už elektrą, tada įmonė labai atsakingai žiūri, gilinasi į priežastis ir dažniausiai duoda neigiamą atsakymą dėl kreditavimo. Pats su M. Ž. nebendravo, susipažino su juo tik pirminėje apklausoje prieš keletą mėnesių. Yra matęs jo debitoriaus anketą, kurią nagrinėjo ir pats sudarinėjo, nieko ten nelogiško, neteisingo nematė, todėl pasirašė. Viskas buvo normalu, patvirtinto kredito ribose. Įmonė turi tam tikrą išskaičiavimo metodiką, kiek į hektarą prekių vertės ūkis galėtų naudoti. Įmonė niekada nenorėjo ir nevaldė kompanijos taip, jog ūkininkai pradėtų pusvelčiui perpardavinėti savo į kreditą nupirktas prekes kitiems ūkininkams, tokiu būdu norėdami pasipelnyti. Šiuos dalykus jis yra įvertinęs, taip pat įvertinęs ūkio plotą į prašomą kredituoti sumą ir pasirašė kaip atsakingas darbuotojas. Jis buvo vienas iš dalyvių kuriant visą tą kreditavimą. Žemės plotas dažniausiai yra nustatomas pasitikėjimo principu. Kliento yra klausiama kiek jis augina konkrečių augalų ar kviečių, ar kvietrugių ir taip toliau. Kad tinkamai ūkininkauti, reikia daryti sėjomainą ir čia yra tokia „savideklaracija“ to kliento. Įmonės verslas yra pagrįstas pasitikėjimu tų duomenų, kuriuos pateikia klientas, kad jie nėra melagingi. Dažniausiai bendradarbiavimo istorija prasideda nuo produkcijos pirkimo, konkrečiu atveju buvo lygiai tas pats. Iš pradžių įmonė šio ūkininko nekreditavo, o pirko iš jo produkciją maždaug 2 metus iš eilės iki pradedant jį kredituoti. Ūkis turi produkcijos, ją atveža ir toliau vystosi kažkokie bendradarbiavimo santykiai. Ūkininkas išreiškia norą būti kredituojamas, pirkti prekes su atidėtu apmokėjimu, įmonė tuo džiaugiasi, kad vadybininkai važiuoja tada ir randa tą kontaktą. Vadybininkas tuomet važiuoja į vietą, paklausia ką ūkininkas augina, kaip planuoja vykdyti veiklą ir panašiai. Tokie žmogiški santykiai labai padeda susigaudyti rinkoje. Kad įgytų įmonės pasitikėjimą, pirmi keli automobiliai pristatytų grūdų turėtų būti apie 50-70 tonų. Kiek grūdų pristatė M. Ž., pasakyti negali. Dokumentus patikrina dažniausiai tada, kai debitoriaus anketoje yra nelogiškų skaičių, tai yra kai imamas didesnis kredito limitas, nei ūkininkas gali sunaudoti į hektarą. Arba ūkininkas deklaruoja didelius įsipareigojimus kitiems tiekėjams ar bankams, žemės nuomai. Jeigu yra kažkokie nelogiški arba išeinantys iš normos ribų neatitikimai, tai tada prašoma daugiau informacijos patikrinti ūkininko turtą. Anketoje M. Ž. deklaravo 250 hektarų žemės, anketoje buvo prašyta 160 000,00 Lt (46 339,20 Eur), o kreditas buvo suteiktas 200 000,00 Lt (57 924,00 Eur), kodėl taip buvo padaryta, nepamena. Tuo metu, kada buvo pasirašytas vekselis, problemų su M. Ž. atsiskaitymu nebuvo. 2013–2014 m. su ūkininkais atidėto mokėjimo sutartys buvo sudaromos retai. Įmonė sudaro prekinio pardavimo sutartis, kurių kodavimas yra PP. Sąlygomis piniginio kredito sutartis ir prekinio kredito sutartis skiriasi. Suteikiant piniginio kredito sutartį iš karto suteikiamas įpareigojimas pateikti konkretų kiekį grūdų už konkrečią kainą. Prekinio kredito sutarties atveju tokia prievolė netaikoma, tai yra kliento pasirinkimas, jis gali ir grūdus atvežti, gali daryti ir pavedimą. Debitoriaus anketos pagal įmonės reglamentą užteko, kad M. Ž. būtų suteiktas kreditas. Nekilo kažkokių didelių įtarimų dėl M. Ž., nes tie skaičiai rodė normalaus kliento būklę. Tokių klientų per sezoną prakredituojama apie 2000, todėl atrodė normalus klientas, su kuriuo galima vystyti santykius, tuo labiau, kad prieš tai du sezonus buvo pristatęs grūdus. Pasirašyti vekselius dažniausiai rekomenduojama ir pats vadybininkas, pagal savo kompetenciją, jausmą, gali siūlyti pasirašyti, jei dirbama pirmus metus, kadangi negalima išsiaiškinti ir numatyti klientų blogų kėslų, tokiu atveju vekselis padėtų pagreitinti skolos išieškojimą. Vekselis yra naudojamas grynai pagal vadybininko nuojautą, kaip jisai su tuo klientu jaučiasi. R., turbūt save ir kompaniją bandydama apdrausti, pasiūlė pasirašyti vekselį. Mano, kad vekselius R. J. su M. Ž. pasirašė pati. Įmonės visiškai nauja praktika, kad kaip ir minėjo, kasmet kredituojama virš 2000 klientų. Prisimena, kad iš tų 250 hektarų M. Ž. žemės, pasirodo, kad buvo deklaruota tik 16 hektarų ir buvo labai mažai vežta produkcijos. Kokią sumą ūkininkas to kredito uždengė, dabar neatsimena.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. (buvusi Lipskienė) paaiškino, kad antstolio D. J. kontoroje nuo 2014 m. spalio 6 d. vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš M. Ž., turi 5 vykdomąsias bylas. Bylos užvestos pagal vekselius, 3 vekseliai – 3 bylos AB ,,L. A.‘‘ naudai. Skolų nelabai pavyko išieškoti. Buvo 2014 m. spalio 29 d. nuvykę M. Ž. nurodytos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), tada pas jį buvo nuvykę pirmą kartą. Nuvyko į Girelės gatvę, buvusias Kaišiadorių statybos patalpas, ten yra tokie angarai, kurie priklauso Kaišiadorių statybai. Nesidomėjo prieš tai, kokie santykiai sieja M. Ž. ir Kaišiadorių statybą, važiavo tiesiai žiūrėti ar yra kilnojamo turto. Nekilnojamą turtą jau buvo patikrinę, M. Ž. turėjo tik įkeistą žemės sklypą. Žiūrėjo, ar jis turi nekilnojamo turto ir, kad pastatai yra ne jo, tai tikrai, nuomos sutartis taip pat neįregistruota. Nuvykus rado patį M. Ž., jis buvo su keliais kitais asmenimis, tuo metu remontavo oranžinį sunkvežimį, ,,MAN‘‘. Kieme buvo pilna technikos. Pasakė jam, kad atvyko dėl skolų – 82 tūkst. Lt, 77 tūkst. Lt ir dar buvo 19 tūkst. Lt, iš viso – apie 180 tūkst. Lt skola tai dienai, mokėjimo, nes raginimų jo nurodytu adresu – Girelės g. 52-208, Kaišiadorys, nepavyko įteikti, ten gyvena mama ir raginimų neima. M. Ž. rado pagal buveinę, išaiškino ko atvyko, jog dėl skolų išieškojimo, konkrečiai turto iš M. Ž. ieškojimo. Tuo metu turėjo išieškoti skolą AB ,,L. A.‘‘ naudai. Atvyko su AB ,,L. A.‘‘ atstovais D. P. ir jo kolege R. J.. Šnekėjo apie grūdų pristatymą, nes jis ūkininkauja, ima trąšas. M. Ž. sakė, kad grūdus pristatinėja į Kaišiadoris. Jo paklausus, kaip jis juos pristato, sakė, kad pristato G. A. vardu. Jis sakė, kad ūkininkauja sau, plius padeda G. A., pavyzdžiui pristatyti grūdus ar dar kažką, nes G. A. čia nėra, jis Danijoje. Suprato, kad grūdai priklausė G. A.. M. Ž. sakė, kad žemę pagrinde nuomojasi. M. Ž. turėjo privalomai deklaruoti žemę, kurią nuomojosi, visos ilgalaikės nuomos turi būti deklaruojamos, žemės įstatyme tikrai tai yra. Žinojo, kiek jis turi žemės, prieš tai buvo patikrinę. Kai pas jį buvo atvažiavę 2014 m. spalio 29 d., atrodo kad jis turėjo kažkokį įkeistą žemės sklypą, apie porą hektarų, tikrai nedaugiau. Kiek tiksliai žemės turėjo tada, reikėtų pasižiūrėti dokumentuose, bet tikrai ne 200 hektarų ir ne 20 hektarų. M. Ž. sakė, kad apie skolas žino, skolas tikrai mokės, ūkininkauja, dirba 200 hektarų žemės, kieme buvo pilna įvairios technikos, viena buvo naujesnė, kita senesnė. Sakė, kad technika yra jo, jis prekiauja, ne tik ūkininkauja, dirba žemę, bet ir atsiveža iš Danijos techniką ir ja prekiauja. Ant technikos nematė jokių registracijos numerių, M. Ž. sakė, kad technika perparduodama, veža ir parduoda, už tai čia Lietuvoje jų net neregistruoja. Sakė, kad viskas gerai, dokumentus turi namuose, juos tikrai pristatys atvykęs į kontorą, bet nieko pardavinėti nereiks, nes skola bus sumokėta, bus mokama dalimis. M. Ž. pasakė, kad yra įmonės atstovai, jog tartųsi su jais dėl taikos sutarties sudarymo ir skolos išmokėjimo dalimis. M. Ž. patikino, kad susitars taikiai. AB ,,L. A.‘‘ atstovas nusifotografavo techniką, nebuvo atsitiktinai fotografuojama, buvo fotografuojama beveik viskas iš eilės, kad paskui atsirinkti kiek reikia skoloms dengti. Sakė, kad skolų apie 180 tūkst. Lt, tai mano, kad pusę kombaino vertės, to didžiojo, būtų ir užtekę. Dokumentų dėl kombaino niekas jiems ir nepateikė. Paskui surašė areštus, nes M. Ž. sakė, kad vienas traktorius yra paruoštas pardavimui, žalias, stovėjo prie vartų, sakė jį parduos ir atsiveš kitą, sakė, kad nieko čia nereikės pardavinėti, nes viskas bus sumokėta. Arešto aktas buvo surašytas dėl visa ko, nes M. Ž. buvo informuotas, kad be jų žinios nieko pardavinėti negalima. Skolos pakankamai didelės, todėl jis visus pardavimus turi derinti su jais. Tačiau M. Ž. pas juos neatvyko, dokumentų neatvežė, todėl surašė arešto aktą ir nuvažiavę įteikė jam patys. Paskui nuvyko pas jį į namus, paklausti kur jis dingo, kur tie dokumentai dingo. M. Ž. nurodė, kad jis gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) name. Kai nuvyko pas jį į namus, rado tik sugyventinę su vaiku namuose, ji sakė, kad M. Ž. šiuo metu išvyko į Daniją ir nieko apie jo reikalus ji nežino, nieko negali pasakyti. Po to, kai jau surašė turto arešto aktą, tai M. Ž. atnešė skundą, kad areštuotas ne jo turtas. Visas turtas yra ne jo, jo vardu yra tiktai registruotas javų kombainas ,,Donas‘‘, kuris buvo visiškai surūdijęs ir mano, jog net ir nevažiuojantis, toks mažas, mėlynos spalvos traktoriukas, pusiau savadarbis, o viso kito jis neturi. Paprašė M. Ž. pristatyti dokumentus, jie buvo pristatyti, turbūt byloje yra policijos atšviesti visi dokumentai, tokie kaip ranka surašyti, kažkokios sąskaitos, kad pirko tikrai ne jis. Dar buvo pristatytos nuomos sutartys su įmone ,,Ailima‘‘, kad vienas didelis kombainas ,,Makintošas‘‘ ir traktorius yra nuomojami. Užsiklausė tos įmonės, ar turi ji tokios registruotos technikos, kurios įtrauktos į nuomos sutartį. Technikos registras pateikė duomenis, kad pagal B identifikatorių sutartyje nenurodyta niekas, nei serija, nei numeris, nustatyti, ar jie turi ar neturi, neįmanoma, realiai jų tokių nėra. Daugiau M. Ž. atvykęs buvo tik dėl pažymų, skolų nemoka. Realiai, kiek iš deklaracijos gavo, tiek. 2015 m. pardavė traktoriuką, o kombaino niekas nepirko, skolos taip ir nemokamos. M. Ž. į kontorą buvo atvykęs 2014 m. lapkričio 21 d. ir pasakė, kad sudarys mokėjimo grafikus dėl skolos mokėjimo. Mokėjimo grafiką sudarys kontoroje ir mokės kaip priklauso, bet grafiko nesudarė. Buvo nuvykę į angarus 2018 m. lapkričio 28 d. ir technikos kieme jau buvo sumažėję. M. Ž. kieme nebuvo, į skambučius neatsiliepė. Kieme nebuvo to didelio traktoriaus ir to žalio, tai tikrai, nes jie ryškiausi, kiek atsimena. Didelis kombainas buvo laikomas užrakintas angare, tai jo nematė. Vartai buvo užrakinti, tai tik tiek, kiek pro vartus pamatė, kad technikos apmažėję. Skambino M. Ž., bet jis neatsiliepė. Mokėjimo grafiko nepateikė, skolų nemokėjo. Dar buvo atvykę gruodžio 1 d., toliau ieškojo M. Ž., tačiau niekas nepasikeitė, jo nerado. Nuo spalio 29 d. M. Ž. ieškojo intensyviai. Buvo kalbama, kad M. Ž. gaus PVM deklaraciją, kompensaciją kažkokią ir tikrai tada duos tuos pinigus. Už PVM deklaraciją susigražina kažkokius mokesčius, tačiau jokių pinigų negavo. M. Ž. sekantį kartą buvo atvykęs 2018 m. balandžio 11 d. pažymos. Nuo 2014 m. su juo susitiko tik 2018 metais. Jis prašė išduoti pažymas apie kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas išieškotojai AB ,,L. A.‘‘ ir UAB ,, B. A.‘‘, kokiu pagrindu šios bylos užvestos. Šiai dienai yra 5 vykdomosios bylos M. Ž. atžvilgiu. Skolos buvo AB ,,Kauno grūdai‘‘, beveik 50 tūkst. Lt, AB ,,L. A.‘‘ – 100 tūkst. Lt skola ir dar 34 tūkst. eurų UAB ,,B. A.‘‘ skola . Žino, kad ir kiti antstoliai vykdo vykdomąsias bylas, kokiai sumai ir kiek tų bylų yra šiandien, nežino. UAB ,,B. A.‘‘ vykdomąją bylą užvedė 2015 m. sausio 26 d. Nuo 2014 m. spalio 26 d., kada buvo užvesta pirma vykdomoji byla, grynųjų pinigų į M. Ž. sąskaitą neįplaukė. Iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gavo pajamų pagal areštą iš trečiųjų asmenų. Iki 2014 m. buvo įplaukos į M. Ž. sąskaitą. Nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. spalio 6 d., kada buvo užvesta byla, tuo laikotarpiu buvo 166 348,39 Lt (48 177,82 Eur) įplaukos. Su M. Ž. dėl to, kas atsitiko, kad staiga sąskaitoje nebeliko įplaukų, nekalbėjo, nes jis su jais nebebendravo. Kada užvedė vykdomąją bylą, patikrino M. Ž. kitą registruotiną ir neregistruotiną turtą. Jis turėjo vieną kredito unijai nuo 2013 m. įkeistą 2,16 hektarų žemės sklypą, mini traktoriuką, surūdijusį ,,Donas‘‘ ir lengvąjį automobilį. Nežino, kas M. Ž. siejo su G. A., tik pagal banko sąskaitos išrašą buvo daug G. A. įmokų. Be to, jis G. A., prieš pat vykdomųjų bylų atsiradimą, pardavė tuos savo sunkvežimius. Pardavė du sunkvežimius, kuriuos rado pas M. Ž. kieme, kurie nebuvo niekur registruoti, nes jiems buvo pasibaigęs draudimas ir sunkvežimis su priekaba buvo neregistruoti, jis juos pardavė neregistruotus. Neregistruotą techniką galima taip pat labai sėkmingai parduoti, o po to užsiregistravai ir viskas. Tai buvo „Maz 642208“, parduotas 2014 m. rugsėjo 16 d. Jis jau buvo parduotas, kai jie turtą apžiūrinėjo, kad jis parduotas, M. Ž. nesakė, jis sakė, kad visa kieme esanti technika yra jo. Tą „Maz“, kai buvo atvykę, M. Ž. remontavo, nors jis jau buvo parduotas vos ne prieš pusantro mėnesio. Tada, kai jis buvo atvykęs, sakė, kad už tą sunkvežimį buvo atsiskaityta grynais – Giedrius A. M. Ž.i sumokėjo grynais pinigais. Susidarė toks įspūdis, kad dirba du asmenys, vienas dirba Danijoje, kitas dirba Lietuvoje. Vienas Danijoje suranda techniką, kitas atsiveža ją čia ir parduoda, prekiauja ta technika ir žemes dirba, ir visa kita. G. A. dirba Danijoje. Kaip suprato, M. Ž. parveža techniką iš užsienio ir parduoda čia Lietuvoje. „Maz“ iš Danijos jis neparvežė, turėjo jį Lietuvoje. Susisiekus su G. A. klausė jo, gal jis gali atvykti į Lietuvą ir paaiškinti, kokie ryšiai jį sieja su M. Ž., tačiau jis sakė, kad Lietuvoje nebūna. Jei M. Ž. dirba jo žemę ir nuiminėja jo grūdus, tai čia kaip ir darbiniai santykiai. G. A. pervesdavo M. Ž. pakankamai dideles sumas. Neklausė už ką G. A. moka tuos pinigus M. Ž.. G. A. atžvilgiu nevykdė jokių vykdomųjų bylų. Kad M. Ž. kokia nors forma dirba pas G. A., darbo sutarčių nėra. Arba kaip dalininkas, bet tada irgi turi būti įforminti dokumentai. UAB ,,B. A.‘‘ naudai nuo 2014 metų buvo išieškota apie 850,00 Eur. Šiai dienai iš M. Ž. išieškoti nėra galimybės. Grūdus į elevatorių pristato, užklausus elevatorių gavo atsakymą, kad grūdai pristatyti G. A. vardu, daugiau G. A. netikrino, nes jis nėra skolininkas. Šiai dienai M. Ž. vardu yra areštavę gal 30 įmonių grūdus, tačiau jokių grūdų nėra. 2015 m. balandžio 21 d. pardavė trąšų likučius, dėl trąšų likučių pardavimo išieškotoją informavo, išieškotojas nepageidavo sudalyvauti likučių perėmime. Buvo surašytas turto pardavimo aktas ir trąšos buvo parduotos už 2421,00 Eur M. Ž. pasiūlytam pirkėjui A. M., Kaišiadorių ūkininkui. Buvo parduota 1,23 tonos magnio sulfato, 0,4 tonos karbamido, 5 tonos NPK, 2 tonos NPK2736. Gautas lėšas paskirstė išieškotojams. Neskaitant to pirminio arešto, kitų antstolio veiksmų M. Ž. ir kiti asmenys neskundė. Turto ir pinigų M. Ž. neturi. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros paskutinį kartą lėšos gautos 2017 m. spalio 30 d. Įmokos yra nedidelės, buvo gauta 495,52 Eur, kurie mokami už deklaruojamą žemę, už tuos du hektarus. 2016 m. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo 559,50 Eur sumą, 2015 m. – 450,61 Eur sumą, suma kiekvienais metais skiriasi.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad nuo 2013 m. dirba „L. A.“ juristu, pareigos susijusios su skolomis – skolų išieškojimas, sutarčių sudarymas į pareigas neįėjo. Byla žinoma, visa bylos eiga prasidėjo nuo prekybinių santykių su M. Ž., rezultatas toks, jog M. Ž. neatsiskaitė. Su M. Ž. bendravo tuomet, kai kilo problema, surinko informaciją apie ūkininką. Bendravimas su M. Ž. prasidėjo, kai įmonei 2013 m. pristatė rapsų, žemės ūkio produkcijos apie 24 tonas, kiek atsimena. Visi duomenys pateikti byloje, sąskaitos išrašas yra kiek ir kokios produkcijos pateikta. Pristatė apie 24 tonas rapsų, dirbo V. M., jis sudarė sutartį. M. išėjo į kitą įmonę. Ž. pasirodė kaip ūkininkas, stambus ūkininkas. Kiek žino, Ž. susisiekė su J. dėl prekių įsigijimo su atidėtu mokėjimu. Įmonės vadybininkai vyksta pas ūkininką, apsižiūri, įvertina ūkį ir jo galimybes. Vadybininkė nuvyko pas Ž., jis turėjo gamybinę bazę Paukštininkų g., visą būtiną techniką: traktoriai, padargai, kurie specialiai skirti trąšų barstymui, tos technikos buvo pakankamai ir ūkis sudarė įspūdį, kad yra stambus, o ūkininkas – pajėgus dirbti žemės ūkyje. Lankėsi toje bazėje su antstolės padėjėja ir įmonės vadybininke J. 2014 m. spalio ar lapkričio mėn. Bendraudama su ūkininku vadybininkė nustatė, kiek jis dirbo laukų, kokie buvo dirbami plotai, kokias kultūras sėja, kokias technikas taiko. Vadybininkei Ž. rodė dirbamus laukus. Vadybininkas vyksta į laukus, pažiūri plotus, žiūri žemės pasėlių kokybę, laukų dydį, pagal tai vertinama, ar ūkininkas bus pajėgus atsiskaityti, apmokėjimo atidėjimas siejamas į derliaus gavimą. Jeigu rašoma sutartis su ūkininku, tai atsiskaitymas vyksta iš kito derliaus. Ūkininkų pajamos yra derlius ir tiesioginės išmokos, iš tų pajamų ūkininkai atsiskaito. Pardavusi prekes įmonė turi įsivertinti, nes ūkininkas galės atsiskaityti tik nuėmus derlių liepos-rugsėjo pabaigoje. Visos sutartys ir datos nustatomos kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Įsivertinti reikalinga įvertinti ūkio galimybes. Ūkis vertinamas pagal ūkininko pateiktą informaciją, gauti kitus duomenis, ką ūkininkas augins ir sės, nėra įmanoma. Kai kurios kultūros yra sėjamos rudenį, kitos pavasarį. Ūkininkas nurodo kiek kokių kultūrų sės. Ką sės ūkininkas nurodo deklaruodamas pasėlius, pasirašydamas sutartį, tos kultūros įrašomos į sutartį. Į 2012 m. spalio 22 d. sutartį įrašytas 265 ha plotas. Auginamos kultūros reikalauja specialių auginimo technologijų ir specifinių prekių, pradedant nuo sėklos, sėklos turi savo pavadinimus, veisles, pagal veislę parenkamos trąšos, apsaugos priemonės ir mikroelementai, visos prekės dozuojamos, yra nustatytos normos. Viskas priklauso nuo pasirinktų kultūrų ir plotų, pagal tai galima skaičiuoti kokias prekes ir kokiam plotui parduoti. Niekas neparduos prekių, jei prašys prekių, skirtų ne tai kultūrai. Vadybininkė išsiaiškino kultūras ir plotus, ji susidarė įspūdį, kad Ž. moka ūkininkauti ir žino ko reikia, tie užsakymai buvo suderinti pagal Ž. poreikį. Vadybininkas neformuoja poreikio. Darbas su ūkininku neužsibaigia tik sutarties pasirašymu, ūkininkai gauna konsultacijas iš vadybininkų, stebimas pasėlių augimas, sprendžiama kokių prekių reikia, kad užauginti pasėlius. Vadybininkas–konsultantas yra taip pat ir agronomas, jie patarinėja kaip tinkamai užauginti pasėlius. J. lankė Ž., duodavo patarimų, žiūrėdavo laukus, žiūrėjo pasėlių būklę, kad pasėliai augtų. Apie tai jam yra paaiškinusi J.. Bendravimas nesukėlė įtarimų, kad Ž. negalėtų turėti laukų, veikla buvo demonstruojama, jis parodydavo laukus ir buvo pagrindas įvertinti, kad ūkininkavimo veikla vyksta. Duomenys, pagal kuriuos vadybininkas sprendžia apie ūkininkavimą – deklaracija, ūkininkas pasėlius deklaruoja nuo balandžio iki birželio, turi deklaruoti kokius plotus sės. Pvz. 2019 m. ką sės, ūkininkas turi deklaruoti 2019 m. balandžio – birželio mėn. Jis turi nurodyti kiek ko sės. Šiandien darant sutartį, ūkininkas dar gali nežinoti kokias vasarines kultūras augins ir jokių dokumentų jis pateikti negali, gali pateikti tik kai deklaruoja. Ūkininkas deklaruoja savo pasėlius per Nacionalinės mokėjimo agentūros sistemą, gali bet kada prisijungti ir keisti duomenis, kad augins kitas kultūras ar nieko nesės. Jis duomenis gali bet kada keisti. Ūkininkas, jeigu įmonei atneštų deklaraciją, ji būtų aktuali tik tai dienai. Labai didelė terpė sukčiavimui. Ūkininkai gali bet kada keisti deklaraciją. Deklaravimai duoda rezultatą, kad turi pasėlių, tačiau bet kada gali pakeisti. Ką ūkininkas įrašo į sutartį, tuo ir remiasi. Dėl galimybių patikrinti laukus, ta informacija nėra tiksli, daugeliu atveju žemė dirbama žodiniais susitarimais, be sutarčių, ūkininkui nėra pareigos nurodyti kokiu pagrindu dirba konkretų lauką, net jokiuose nutarimuose nėra tokio įpareigojimo. Jis įbraižo į planą, kad tai jo laukai, pareiga patvirtinti laukus atsiranda tik tada, kai kitas ūkininkas pažymi savo plane tą patį lauką. Tokia sistema yra galiojanti, deklaracijos nėra informatyvios. Kitas momentas su tuo, kokiu pagrindu ūkininkas dirba, kai kurie žmonės net nesirašo sutarčių, duoda naudotis žeme žodiniu susitarimu, tai įprasta praktika, tam nėra būdų užkirsti kelio, turi tikėti ūkininku, kad jis tiek dirbs ir augins tokias kultūras. Su Ž. istorija klostėsi logiškai, prekės į jo gamybinę bazę pristatytos, turėjo dirbančių žmonių, vadybininkė darbo sutarčių neprašė. Ž. turėjo parodyti, kad vystė veiklą. Jis dalį skolos sudengė iš derliaus – gavo derliaus ir pristatė įmonei. Vadybininkė, matydama veiklą, 2014 m. birželio mėn. pasirašė antrą sutartį, nes buvo siekis toliau dirbti su ūkininku, kadangi dalį skolos atsiskaitė, tačiau atėjus terminui atsiskaityti, to padaryta nebuvo. Vadybininkė kreipėsi į jį, nurodė, kad susisiekti su ūkininku nepavyksta, tada buvo kreiptasi su vekseliu į antstolį. Su vadybininke J. ir antstolio padėjėja Lipskiene nuvyko pas Ž. į gamybinę bazę Paukštininkų g., buvo susitarta ten susitikti, Ž. juos priėmė. Pamatė angarą – gamybinę bazę, buvo daugybė technikos, Ž. paklausė kieno ta technika, jis patvirtino, kad technika yra jo, tada paklausė ar gali nufotografuoti, jis sutiko, nufotografavo techniką. Pagal tuos duomenis, kurie surasti, buvo sudarytas arešto aktas. Ta technika buvo neregistruota, antstolio padėjėja net negalėjo jos rasti. Angaras gal nuomojamas, nėra sutarties. Įmonė informacijos, kam priklauso angaras, neturėjo, būna, kad niekas neturi dokumentų, žemės ūkyje nėra tvarkos, kad turėtų dokumentus. Iki šiol Ž. neturi dokumentų, kokiu pagrindu ten vystė veiklą, gal ten nuoma, bet tas įvaizdis, kad tai jo teritorija, buvo sudarytas. J. buvo atvažiavusi, Ž. nurodė sutartyje kokios bus auginamos kultūros ir kiek kultūrų augins. Vadybininkas susirenka informaciją atvykus, Ž. nurodė plotus, parodė laukus ir auginamus plotus, gamybinę bazę. Realybėje yra taip, kad ūkininkas pasakė, jog tai jo laukas ir tuo tiki. Tokia realybė. Gali būti, kad stovi didžiulis ūkis, o pasirodo, kad tai 4 asmenų, ta pačia technika važiuoja arti keliems ūkiams. Ūkininkas turi privilegijas nepildyti jokių dokumentų, todėl įmonė yra priversta dirbti toje rinkoje. Technika pas Ž. buvo tokia, su kuria gali arti, sėti, kulti, nes jeigu paklausi ūkininko, su kuo jis gali arti laukus ir jei jis pasakys, jog techniką pasiskolins, tai įmonės toks atsakymas netekins. Pamačius bazę įvertinta, kad ūkis turi galimybę dirbti. Tas, kas liko, tai aprūdijusios „Nivos“. Pas Ž. bazėje stovėjo didelės vertės kombainas, paklausus jo sakė, kad tai jo kombainas, klausė, ar gali jį įkeisti, nes jo vertė dengtų skolos dydį. Pasirodo, kad kombainas yra dar kitos įmonės, M. Ž. pateikė dokumentus, kad tai yra ne jo kombainas. Parašyta, kad kombainas Ž. duotas panaudai. Tie plotai, kam priklausė, informacijos neturėjo. Išsitraukė duomenis apie Ž. žemes, pasirodė, kad Ž. turi tik 2 ha žemės. A. duomenų rinkti negalėjo. Kai skambino A. advokatas, įmonei atsiuntė deklaraciją, ten reikia parašyti kultūrą ir ha skaičius. Tokią deklaraciją pateikė. Viso 181 ha, jeigu nebūtų buvę rapsų, būtų atsisakę mokėti A.. Angare taip pat buvo rastas trąšų likutis. Rasta ir daugiau trąšų, bet M. Ž. nurodė, kad kitos trąšos ne jo. Kitos trąšos buvo jo, artimiausiu metu trąšas išgabeno ir realizavo. Teritorijoje bendraujant su Ž. klausė, ar jis turi derliaus, sakė, kad derliaus neturi, tada klausė kada turi gauti tiesiogines išmokas, pasakė, kad išmokų neturės. Klausė M. Ž., kur išmokos, jis atsakė, kad nieko nedeklaravo, išmokų negauna. Gaunasi, kad laukų jis nedeklaravo, rodyti laukai buvo ne jo. Paaiškėjo, kad jis pasėlių neturėjo, jis rodė ne savo teritoriją, laukus. Areštavus techniką, Ž. pateikė skundą ir pateikė įsigijimo dokumentus, kad technika priklauso G. A., buvo tik vienas traktorius, smulkus, jis buvo realizuotas už 3000,00 Lt (868,86 Eur), realizavo antstolis. Teritorijoje buvo traktorius, sunkvežimis, Ž. pasakė, kad jie jo, leido areštuoti, o paskui pateikė skundą, kad tai ne jo technika. Gudienos punkte supirkinėjo rapsus, Ž. savo technika pristatė rapsus, sumos nepasakys, buvo ženklus kiekis. Tačiau kai jo paklausė, sakė tai ne jo produkcija, sakė, kad čia G. A.. Paklausus kas priėmė grūdus, sakė, jog juos pristatė Ž.. Su įmone susisiekė A., pasakė, kad tai jo rapsai, liepė jam sumokėti pinigus, sakė, jog su Ž. neturi jokių reikalų. Sakė A., jog čia akivaizdus sukčiavimas, A. atsakė, jog teks kalbėti su jo advokatu. Susisiekė advokatas, pasakė, kad A. yra pardavėjas ir jam nesumokėti pinigai, tuomet įmonė ir kreipėsi dėl skolos priteisimo. Įmonė buvo priversta sumokėti A.. A. paklausė, iš kur jis gavo grūdus, jis pateikė deklaraciją, jog iš tų pasėlių turi produkcijos, būdamas Danijoje augina produkciją. Jam kilo prielaida, kad tai tie patys pasėliai, kuriuos demonstravo Ž., adekvatus kiekis, kurį nurodė sutartyje. Vienas prekes pirko, kito asmens pasėliai deklaruoti. Už produkciją gauti pinigai buvo panaudoti ne Ž. skolos dengimui, o išmokėti A.. Suprato, kad buvo apgauti, kreipėsi į prokuratūrą. Kiek susipažinęs su bylos medžiaga, Ž. turi 16 ha, A. 161 ha žemės. Ta produkcija, kurią pridavė, per didelė iš 16 ha, bet ji adekvati 181 ha. A. yra patvirtinęs, kad gyvena Danijoje, į Lietuvą negrįžta, gauna derlių, technika jam priklausė. Įmonei paaiškėjo, kad Ž. sudarė ūkininko įvaizdį, todėl turėjo pagrindą tuo patikėti, iš jo ūkininkavo žinių, bet jis neatsiskaitė. Klausimas iš kur grūdai pas Ž. ir iš kur grūdai pas A.. Kad Ž. negalėjo užauginti grūdų, kuriuos pristatė įmonei, sužinojo tada, kuomet Ž. neatsiskaitė, daro prielaidą, kad A. laukuose užaugino ir atvežė. Įmonės nuomone, šiuose veiksmuose yra sukčiavimo požymių. Sudarydamas ūkininko įvaizdį Ž. įsigijo prekes, įmonės įtarimais, kurias panaudojo A. ūkyje, gavo pajamas ir panaudojo apgaulę, sukčiavo. Šioje byloje Ž. panaudojo apgaulę ir neatsiskaitė. Daro prielaidą, kad prekes panaudojo A., ta schema turi būti nustatyta iki galo. Visur akcentavo, kad reikia išsiaiškinti santykius, nes buvo pervedimai tarp Ž. su A. po 60 tūkst. Pinigai vaikščiojo tarp sąskaitų. Kaip žmogus, gyvenantis Danijoje, dirba Lietuvoje ir jam nereikia darbininkų. Skambino A. į Daniją, sakė, kad jis negyvena ir negrįžta į Lietuvą. Sunku buvo su jo apklausomis. Įmonė, remdamasi bylos duomenimis, mato situaciją taip, kad yra daugiau nei vieno asmens dalyvavimas šioje veikoje. Įmonėje vekselių politika taikoma tam, kad būtų greitesnis būdas imtis skolos išieškojimo, kai rugsėjo 30 d. nepristatoma nei tona grūdų, tada turima kreiptis į teismą, tai užtrunka ilgai. Vekselio atveju, galima kreiptis dėl išieškojimo, vekselius pasirašo dėl operatyvumo. Įmonė nieko neįkeičia, aplinka tokia, jei prašai įkeitimo, ūkininkas sako, jog konkurentai nieko neprašo. Privalo prisiimti riziką ir toje aplinkoje veikia. Dažniausiai ūkiai yra įsikeitę bankams, neleidžia duoti laidavimų, nes ūkininkai aktyviai gauna paskolas. Ūkis gali dirbti didelį kiekį žemės ir gali neturėti nei vieno ha nuosavos žemės. Jiems reikia prekių užauginti, todėl duoda prekes su atidėjimu. Paskutinį kartą pinigų už skolą gavo iš to parduoto vieno traktoriaus, apie 3000,00 Lt (868,86 Eur), gavo išmokas už jo eksploatuojamą plotą – 16 ha, tai nedidelė suma. Daugiau jokių išmokų M. Ž. negauna.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. paaiškino, kad nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. galo dirbo UAB ,,B. A.‘‘ agronomu–konsultantu, į jo pareigas įėjo ūkininkų aptarnavimas, žemės ūkio produktų, tai yra trąšų, pesticidų pardavimas, grūdų supirkimas, konsultacijos, sutarčių sudarymas. Galėjo sudaryti grūdų pirkimo ir prekių pirkimo– pardavimo sutartis. Trąšas, chemiją parduodavo, o grūdus supirkinėjo. Ž. nepažinojo, pirmą kartą su juo M. Ž. susisiekė 2014 m. pavasarį, dienos pasakyti negali. Jis pasakė, kad domina bendradarbiavimas įsigyjant trąšas, chemiją. Susitikti susitarė atvažiuojant į Kaišiadoris kairėje pusėje esančiuose laukuose. Susitikimo vietą susitarė telefonu. Vietą susitikimui nurodė M. Ž., norėjo aptarti, užsisakyti, pasirašyti sutartį. Apie M. Ž. dirbamą žemės kiekį jis nežinojo iš niekur kitur, tik iš jo. Jo pirmas skambutis ir buvo apie tai, kad jis nori įsigyti trąšas. Kiek jis norėjo ir ko įsigyti, tiksliai neatsimena, gal dvi mašinas, tai turbūt 48 tonas NPK trąšų ir 48 tonas salietros. NPK trąšos, tai azoto, fosforo, kalio trąšos. Telefonu M. Ž. sakė, kad dirba grubiai 200 hektarų, o dėl to, kieno nuosavybė, neatsimena ar ką nors sakė. Užsakyti kiekiai maždaug atitiko jo dirbamą plotą. Mano, kad M. Ž. ir dirbo tą žemę, tik ne savo vardu. Su skolomis įmonėje dirbo moteris, kuri patikrina ūkininkus, jeigu būna kokios nors blogos informacijos, tai neleidžia į kreditą parduoti prekių. Tikriausiai tai dienai kažkokios blogos informacijos apie M. Ž. nebuvo. Paklausė žmonių, gavo atsakymą, kad yra toks ūkininkas M. Ž.. Atsimena Ūkininkų sąjungos pirmininko S. S. žodžius, kad „yra toks jaunas vyrukas, jis čia griebiasi ir dirba“. Su kaltinamuoju pirmą kartą susitiko laukuose, jie yra važiuojant nuo autostrados link Kaišiadorių, neprivažiavus Kaišiadorių kairėje pusėje, o dešinėje pusėje yra kažkokia dėvėtos technikos aikštelė, o jo laukai – priešingoje pusėje. Ten gal (duomenys neskelbtini) kaimas. Su M. Ž. susitikę kalbėjo apie pesticidus, jis rodė laukus. Jis išlipo iš traktoriaus, nes kažką purškė, dabar neatsimena ką, gal herbicidus nuo žolių. Kokio dydžio buvo tas laukas, pasakyti negali. M. Ž. išlipus iš traktoriaus, kalbėjo apie pesticidus, ką ateityje reikėtų naudoti. Sutartį sudarinėjo tą dieną, kai susitiko. Jis pasirašė spausdintą sutartį, vienas egzempliorius liko jam, vienas M. Ž.. Tą sutartį atsivežė jis. Ten yra pirkimo–pardavimo standartinė sutartis. Ten nėra nei trąšų kiekių, nei kainų, nei to žmogaus dirbamos žemės. M. Ž. pasakė, kas jam reikalinga, tada jis skambino į užsakymo centrą ir pasakė, kad tokiam ir tokiam žmogui reikia tokios ir tokios prekės, pasakė kokia kaina, mokėjimo terminas. Mano, kad dėl trąšų sutarė telefonu, tada atvažiavo ir pasirašė sutartį, toliau kalbėjo apie pesticidus. Į sutartį trąšų kiekis nebuvo įrašytas. Sutartis yra bendra ir netgi neterminuota. Būdavo terminuota metams sutartis. Sutartyje nėra nurodomi trąšų kiekiai, tik prie sutarties atrodo buvo galima daryti užsakymą raštu arba žodžiu. Net sutartyje būdavo parašyta, kad užsakymai gali būti daromi raštu arba žodžiu. Tai yra bendradarbiavimo sutartis. Ne su vienu M. Ž. yra sudaręs sutartį, ten kiek vienais metais būdavo virš 100 ir daugiau klientų. Sutartyje apibrėžta kaip yra užsakomos prekės, kokia yra tvarka tiekimo, kaip jas galima grąžinti, mokėjimai, delspinigiai, viskas. Kovo 28 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo apibrėžti bendri pirkėjo–pardavėjo santykiai, kiekiai nurodyti nebuvo. Po to M. Ž. telefonu gal dar 1-2 kartus užsakė pesticidus. Po susitikimo dar aptarė ką jau užsakė ir po to dar buvo skambučių, užsakymų buvo ir vėliau. Atrodo, kad ne vienu kartu buvo užsakytos prekės. Ką augina, tai M. Ž. pasakė pradžioje telefonu, susitikimo metu. O kam parduos, tai paprastai atsiskaito už suteiktas prekes produkcija, grūdais arba pinigais. Jeigu produkcija, tai kai suveža grūdus, o jeigu pinigais, tai paprastai, kaip M. Ž. ir sakė – „pardaviau kitur, nes geresnė kaina“. Tai jei parduoda kitur, tada turi sulaukti pinigų iš ten ir tada atsiskaito pinigais. Tai kalba buvo tokia, kad įmonei atsiskaitys grūdais, bet sutarčių nedarė, nes kaip bus derlius tada ir tos sutartys paprastai daromos. Aišku, kai kurios derliaus sutartys daromos iš anksto, bet ši nebuvo sudaryta. Sutartis sudaroma viena pirkėjui ir viena pardavėjui. Savo sutartį pristatė į UAB ,,B. A.‘‘ kontorą. Pagal sudarytą sutartį ir susitarimą M. Ž. buvo pristatytos trąšos. Tiksliai neatsimena, mano, kad M. Ž. buvo pristatytos dvi mašinos su 48 tonomis NPK ir 48 tonomis salietros. Trąšas veža ne jis. Didžioji dalis, apie 90 proc. prekybos vyksta su atidėtu mokėjimu, todėl kaip ir nekyla įtarimas, nes visiems taip pat reikia. 2014 m. per javapjūtę žadėjo, kad veš grūdus, tai 2014 m. rudenį jau turėtų būti grūdai. Žadėjo vežti rapsus ir kviečius. Įmonei grūdų neatvežė, pasakė, kad pardavė AB ,,L. A.‘‘, nes pas juos buvo geresnė supirkimo kaina. Tai įtarimų nekelia, nes visi žiūri, kur geresnė kaina, ten ir parduoda, nesvarbu, kad pas juos įmonėje skola, pardavė, gaus pinigus, atsiskaitys su įmone. M. Ž. jam pasakė, kad pardavė produkciją ir atsiskaitys pilnai. Sakė, kad padengs skolą, kai atgaus pinigus už produkciją, išvežtą į AB ,,L. A.‘‘. Praėjus mėnesiui laiko jis turėtų gauti už produkciją pinigus ir tada sumokėti tais pinigais. Paprastai per mėnesį laiko visi atsiskaito už produkciją, tai jeigu jis nuvežė kažkam kitam ir pinigus gavęs turėjo pravesti įmonei. Tų pinigų nesulaukęs pradėjo klausinėti ir paskambino į AB ,,L. A.‘‘, ten dirbo jo buvęs bendradarbis, paklausė ar pas juos yra toks žmogus, vežęs grūdus. Buvęs bendradarbis pradėjo juoktis, kad ne grūdai yra, o gal 100 tūkst. Lt skola. Tada sužinojo, kad M. Ž. ir ten paėmęs produkcijos, nežino tik kokios. Suprato, kad M. Ž. jam visą laiką melavo, nes pamelavo, kad ten vežė grūdus, suprato, kad jis tos skolos turi ne tik jo įmonėje, bet ir kitur. Tada ir suprato, kad liko apgautas. Bandė su M. Ž. susitikti, pakalbėti ką jis galvoja. Bandė skambinti, kiek kartų, nežino. Kol buvo visas tas žadėjimas, tai M. Ž. atsiliepdavo, po to nebekėlė telefono. Bandė jo ieškoti pagal gyvenamą adresą. Rado M. Ž. mamą, ji pasakė, kad M. Ž. Lietuvoje nėra, pasirodo, jis buvo pusė kilometro nuo namų. M. Ž. surado tą pačią dieną, kai jo mama pasakė, kad jo nėra Lietuvoje, jį rado maždaug už pusvalandžio. Jį rado šalia Kaišiadorių esančiame angare. Kur ieškoti Ž., jam pasakė pažįstamas. Nuvažiavo, viskas buvo užrakinta, bet per vartų plyšį pamatė, kad viduje kažkas yra, pasilipo per tvorą ir viduje pamatė M. Ž., kuris jį įsileido į kiemą. Pakalbėjo su juo kaip bus su ta skola, M. Ž. jokių variantų skolai grąžinti neturėjo, tik kalbėjo, kad gal galima sutarti, palaukti dar iki sekančio derliaus ir tikrai atiduos, grąžins. Pasakė M. Ž., kad toks variantas gal ir galimas, reiktų derinti su valdžia ir visa kita, bet reiktų bent pasirašyti skolai vekselį. M. Ž. sutiko, sutarė, kad jis nuvažiuos atspausdinti vekselį, tačiau grįžęs po 10 minučių M. Ž. nerado, viskas buvo užrakinta, buvo paleisti šunys. Susisiekti su M. Ž. bandė iš karto, niekas nekėlė, telefonas buvo ar išjungtas ar nekėlė, neatsimena. Po to susitikę nebuvo. Teritorijoje buvo trąšų likučiai, gal net UAB ,,B. A.‘‘, jų buvo juokingas kiekis, gal keletas maišų. Buvo senos įvairios technikos. Mano, kad kai kuri technika buvo dirbanti, t. y. važiuojanti. Ten buvo tokie senoki laužai. Jie kažkokią kainą, vertę turi, bet minčių, kad už skolą bandyti kažką su ta technika daryti, nekilo. Neradęs M. Ž., apie viską informavo vadovybę. M. Ž. piktybiškai neatsiskaitė su įmone, nes įmonei nesumokėjo nei lito. M. Ž. klausė, kur jis padėjo tokį didelį kiekį trąšų, bet atsakymo jokio negavo. G. A. jam yra žinomas ūkininkas, bet kad jie su M. Ž. kažką tarpusavyje bendro turėtų, nežinojo. G. A. yra pačioje pradžioje, kai pradėjo dirbti, pardavęs trąšas, tai žino, kad G. A. labai sunkiai atsiskaitinėjo. Tai buvo kokie 2005–2006 m., mokėjo skolas gal 3 metus. Bet G. A. yra atsiskaitęs, paskui po visos šitos istorijos su M. Ž. girdėjo, kad jie kažką ten daro, kažkas kažkieno vardu ūkininkauja, bet čia tik gandus girdėjo. Dabar dirba kitoje, su UAB ,,B. A.‘‘konkuruojančioje įmonėje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. T. paaiškino, kad pas M. Ž. dirbo prieš kokius keturis metus. Susipažino per pažįstamus, Modestas pasiūlė padirbėti pas jį. Dirbo pas jį gal metus laiko, gal ilgiau. Buvo traktorininkas, dirbo žemės ūkio darbus. Dirbo sąžiningai, atsiskaitinėjo bendru sutarimu grynais pinigais, ką liepdavo, tą dirbdavo. Dirbo žemę – akėjo, sėjo, tvarkė kiemą, barstė trąšas, su chemija nedirbdavo, pats M. Ž. purkšdavo. Laukai yra Kaišiadorių rajone. Darbo sutarties iš pradžių nesudarė, jis pabandė paarti žemę, apsižiūrėjo. Iki darbo sutarties sudarymo dirbo 1–2 dienas. Dirbo su rusišku traktoriumi, atrodo „T-150“. Traktorių pasiėmė iš Kaišiadorių mieste esančios (duomenys neskelbtini) bazės (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Pirma kartą, kai nuėjo į M. Ž. kiemą, be traktoriaus „T-150“ buvo traktorius, plūgas, priekaba. Kur važiuoti ir ką dirbti nurodė M. Ž.. Su „T-150“ traktoriumi važiavo į laukus, esančius už miesto ribų link (duomenys neskelbtini) M. Ž. nesakė kieno ta žemė. Apie 200 hektarų plius minus buvo. Be jo pas M. Ž. dirbo dar vienas darbuotojas. Kitas darbuotojas po kūlimo dažniau dirbdavo žemę, skutinėjo. G. A. ir M. Ž. yra draugai ar pažįstami. G. A. atvažiuodavo ne dažnai, į mėnesį 1–2 kartus. Grūdus nuimdavo M. Ž.. Grūdus supildavo į angarą, jeigu būdavo koks lietus, o po to semdavo ir veždavo į elevatorių. Tas angaras tikriausiai buvo M. Ž.. Tame pačiame angare buvo laikoma technika. Ten grūdai būdavo sandėliuojami 1–2 dienas. Kurą pildavo M. Ž.. Kai kada kurą pylė kartu, kai kada jau būdavo užpilta. Kurą pildavo iš plastmasinių bakų. Kurą pildavo degalinėje. Kuro pats nepildavo. Kada su juo buvo sudaryta darbo sutartis, nepamena. Darbo sutartį sudarė pas M. Ž. kabinete, angare. Sutartis buvo neterminuota, apmokėjimas nebuvo numatytas. Kas buvo numatyta darbo sutartyje, neatsimena. Sutarė, kad už dieną mokės apie 40,00 Lt. Tikriausiai tai buvo parašyta darbo sutartyje, nežino. Sutartyje buvo numatytas tikriausiai mėnesinis atlyginimas. Kam priklausė žemės plotai, nežino. Nuvažiavęs M. Ž. aprodydavo žemės plotus, kuriuos jam reikės dirbti, tada grįždavo atgal į vietą pasiimti techniką ir važiuodavo dirbti. Traktoriaus dokumentai būdavo paduoti jam. Traktoriaus dokumentus pažiūrėdavo, traktorius „T-150“ buvo M. Ž. vardu. Buvo mašina, sunkvežimis ir kitas traktorius „Keisas“, su jais irgi važinėjo. Transporto priemonių dokumentus matė. „Mazas“ ir „Keisas“ priklausė M. Ž.. Dokumentus žiūrėjo, bet 100 procentų tų savininkų nežiūrėjo, pasižiūrėjo technikinę, draudimą. Kas buvo technikos savininkai, 100 procentų neatsimena, nežino. Dirbo gal nuo 2012 m. iki 2013 m., buvo išėjęs, po to vėl grįžo. Už darbą su juo buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Atsiskaitydavo visaip, jeigu turėdavo, atsiskaitydavo už dieną, jeigu neturėdavo, tai už kelias dienas, savaitę, dvi. Kaip buvo atskaičiuojamos pajamos, nežino. Rašydavosi valandas, po to susiskaičiuodavo, darbo užmokestį gaudavo grynais. G. A. iš matymo pažįsta, jis tikriausiai užsiima žemės ūkiu, tiksliai nežino. Kokius G. A. žemės plotus dirba ir kur jie yra, nežino. Pats gyvena (duomenys neskelbtini). Dirbo tik su traktoriumi ir su mašina, su kombainu nedirbo. Grūdus iš po kombaino veždavo jis. Per metus yra nuėmę vieną derlių kviečių ir rapsų. Kur vežti grūdus, nurodydavo M. Ž.. Per tuos metus išvežė gal 5–10 priekabų grūdų, nežino. Trąšas pas M. Ž. matė, jos buvo sandėliuojamos šalia angaro, ant medinių padėklų kieme ir uždengtos. Trąšos buvo maišuose. Atveždavo tas trąšas sunkvežimiai, bet iš kokių firmų, nežino. Kaip atsiskaitydavo už tas trąšas, neklausdavo, jam tai nebuvo aktualu. Tas trąšas barstydavo arba jis arba pats M. Ž.. Trąšas atveždavo mašina, kurioje būdavo apie 24 tonas trąšų. Per jo darbo laiką buvo gal 1–2 tokios mašinos. Grūdus nuimdavo pats M. Ž.. Jis turėjo tokį seną kombainą „Doną“, jis su tuo kombainu tas kultūras nuimdavo. Grūdus priduoti į elevatorių veždavo arba jis arba M. Ž., dažniau veždavo jis. Grūdus veždavo į elevatorių į Vievį arba į Jonavą. M. Ž. nurodydavo kur juos konkrečiai vežti. Nuvežus grūdus reikėdavo parašyti kieno grūdus atvežei, transporto priemonės numerį ir kas atvežė. Veždavo M. Ž. grūdus, taip ir parašydavo, kad atvežė jo grūdus. Kitų asmenų nebuvo. Kur buvo G. A. žemė, nežino. Atvežtas trąšas sandėliuodavo pačiame kieme. Padėdavo atvežti trąšas ar priimti augalų apsaugos priemones. Atvažiuodavo tie vadinami mikroautobusiukai, iškrauni prekes, pasirašai, kad priėmei ir viskas. Vairuotojas palikdavo antrus dokumentus, jis neskaitydavo iš kokių firmų buvo pristatomos prekės, pasirašydavo, nunešdavo į angare esantį kambariuką ir padėdavo ant stalo. Firmų, iš kurių veždavo trąšas, neatsimena. Nežino, ar trąšos buvo pristatytos iš tų pačių firmų ar iš kitų, pasirašydavo ir tiek. Pesticidais buvo purškiami laukai, to darbo jis pats neatlikdavo, tačiau kartais berdavo trąšas, kai kada jas berdavo M. Ž.. Visos trąšos būdavo panaudojamos, likdavo gal 2-3 maišai. Techniką skolindavosi ir iš kitų ūkininkų. Pats M. Ž. atlikdavo mechanizatoriaus darbus. Purkšdavo vienas M. Ž., kiti darbuotojai nepurkšdavo, nes tokio uždarbio negaudavo, kad nuodytis. Iš darbo pas M. Ž. išėjo, nes netenkino atlyginimas. Kiek žino, M. Ž. toliau ūkininkauja ir tos veiklos nenutraukė, dirba, kažką daro. Konkrečiai kas tuose hektaruose dirba, jis nežino, jie sudirbti ir pasėti.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. A. paaiškino, kad yra ūkininkas, savo ūkį įregistravęs 2012–2013 m. Ūkininko pažymėjimą išsiėmė galbūt 2008 m. Šiai dienai valdo apie 200 hektarų žemės plotus. Tie žemės plotai yra nuomojami, savo nuosavos žemės turi 12 hektarų. Nuomos sutartys yra sudarytos. Asmenų, su kuriais sudarytos nuomos sutartys, yra labai daug. Išnuomotų žemės plotų yra ir nuo hektaro ir iki 40 hektarų. Žemę nuomojasi iš Dzūkijos miškų, tai vieni iš didžiausių, apie 40 hektarų plotai, visų iš ko nuomojasi, tikrai nepasakys. 2013–2015 m. valdė gal apie 180 hektarų, bet kiekvienais metais valdomų plotų dydis kisdavo. Visada stengėsi judėti į priekį. Šiuo metu ūkininkauja. 2013–2015 m. metais buvo Lietuvoje, buvo ir Danijoje. Danijoje praleisdavo didžiąją metų dalį nuo rudenio iki pavasario ir vasaros dalį, maždaug nuo spalio–lapkričio iki gegužės–balandžio mėnesio. Danijoje dirbo žemės ūkyje, kitokia veikla ten neužsiiminėjo. Nusipirkdavo Danijoje žemės ūkio technikos dėl savęs. Nusipirkdavo žemės ūkio padargus, tokius kaip plūgas, kultivatorius, sėjamoji, tai yra neregistruojamus žemės ūkio padargus. 2013–2015 m. registruojamos žemės ūkio technikos turėjo gal kokius 2 traktorius, tai tikriausiai traktorių „Belarusą“, nes jį labai senai pirkęs, ką dar, neprisimena. Lizingo būdu turi įsigijęs kombainą „Rostrimaš“, bet jį įsigijo tikrai ne 2015 m., o 2016 m. Kombainas yra 2015 m. gamybos, asmeniškai už tą kombainą moka lėšas. Lizingas paimtas 5–6 metų laikotarpiui. Dar lizingas nesibaigė, šie metai yra treti. Už kombainą moka į metus 9000,00 Eur, plius palūkanos. Kaltinamąjį M. Ž. pažįsta maždaug nuo 2007 metų. Juos sieja geri, draugiški santykiai. Jo žemėje M. Ž. dirbdavo tokius darbus kaip arimas, kūlimas, sėja, transportavimas, jeigu jis nespėdavo pats, M. už tai apmokėdavo. Kada buvo pirmas susitarimas su M. Ž., tai yra buhalterijoje, jis gaudavo sąskaitą faktūrą. Kada M. Ž. pirmą kartą pas jį pradėjo dirbti, neatsimena. M. Ž. samdė tokiems darbams kaip kūlimas, grūdų transportavimas, kultivavimas, akėjimas. M. Ž. jam kūlė tokiu kombainu, kokį turėjo. M. Ž. gal turėjo kombainą, jis to nežino. M. Ž. jam atliko paslaugą, jis jam sumokėjo. Nežino, kokią techniką M. Ž. turėjo. Jis M. Ž. paklausė, ar jis jam galėtų atlikti kūlimo darbus, o jis gal subrangovą pasiėmė, nežino. Nežino, kokia technika M. Ž. atliko darbus. Būdavo, kad M. Ž. paskolindavo savo technikos, kurią buvo parsisiuntęs iš Danijos. Iš Danijos veždavosi techniką, skirtą arimui, kultivavimui, sėjimui. Parsivežtą techniką iš Danijos sandėliuodavo pas tėvus. Jeigu jį vadinamas „šeimininkas“ iškviečia, kad yra labai skubaus darbo ir „šeimininkas“ nespėja, jis turėdavo skubiai grįžti į Daniją. M. Ž. nurodydavo kokius žemės plotus reikia nudirbti ir ką ten daryti. Kiek M. Ž. yra aprodęs žemės plotų, pasakyti negali, tikrai ne visus. Su bendrovėmis, kurios teikia trąšas, sutartis sudarinėjo. Su kokiomis bendrovėmis sudarinėjo sutartis 2013–2015 m., neatsimena. Su UAB ,,L. A.‘‘jokių sutarčių dėl trąšų pirkimo nebuvo sudaręs. Niekam nebuvo pavedęs sudaryti sutarčių dėl trąšų pirkimo. Įgaliojimų M. Ž., kad jis pirktų trąšas savo vardu ir naudotų jo laukams, nebuvo suteikęs. Žodinio ar prašymo, kažkokio įgaliojimo M. Ž. pirkti trąšoms taip pat nebuvo. Kiek gali, tiek tas žemes tręšė. Iš kur 2013–2015 m. gavo trąšas, nepasakys, reikia atsiversti buhalteriją. Nežino, ar M. Ž. turėjo kažkokią gamybinę bazę ir kur laikė jam priklausančią techniką. M. Ž. pas jį nedirbo, jis galėjo dirbti tik valandą ar dvi, jam reikėjo padaryti darbą ir viskas. Į jo ūkį M. Ž. savo vardu trąšų nepirko, nebent į savo ūkį. Žinojo, kad M. Ž. yra ūkininkas, bet nuo kurių metų, nežino. Kokius žemės plotus M. Ž. valdė, taip pat nežino. 2013–2015 m. nuo žemės plotų produkciją nuiminėjo pats ir buvo toks momentas, kad samdė M. Ž.. Yra toks dalykas kaip talkavimas pas ūkininkus, tai jis vienam ūkininkui padeda, kitas ūkininkas ­­– kitam. Jeigu jis pas kitą ūkininką nuvažiuoja, tuo pačiu atsidėkodamas kitas ūkininkas atvažiuoja dirbti su savo technika pas jį. 2013–2015 m. jis M. Ž. nieko nepadėjo dirbti jo ūkyje. Neatsimins kas buvo prieš 5 metus, greičiausiai, kad M. Ž. pas jį kažką dirbo. Gal jo kažkokia technika pasinaudojo, gal savo, neprisimena. Nuo jo laukų nuimtą produkciją automatiškai jo vardu ir pristatydavo. 2013–2015 m. nuo jo laukų nuimtą produkciją veždavo pats, jo vardu vežė ir M. Ž.. Šita produkcija buvo vežama transporto priemonėmis, priklausančiomis M. Ž.. Jis nežino, kokia technika M. Ž. nuveždavo produkciją, gal traktoriumi, gal sunkvežimiu. Jeigu M. Ž. dirba žemę, vadinasi turi kažkokią techniką tikriausiai. Per visą bendravimo laikotarpį, kurį pažįsta M. Ž., pas jį yra matęs daug visokios rusiškos technikos – traktorių „T-150“, dar kažkokį traktoriuką, be kabinos „Fordą“. Turėjo kažkokį rusišką sunkvežimį. Jeigu jis važiavo, tai gal jam ir priklausė, nežino. Jeigu M. Ž. jam atlikdavo paslaugą, jis M. Ž. pasakydavo į kokią bendrovę vežti grūdus ir pinigai keliaudavo į jo sąskaitą. 2015 m. užaugintus rapsus yra pridavęs UAB ,,L. A.‘‘, apie 70–80 tonų. Jam M. Ž. atliko transportavimo ir kūlimo paslaugas. Su UAB ,,L. A.‘‘ buvo didelė problema. Pasižiūrėjęs tos dienos kainas, kurios buvo pas juos didžiausios ir elevatorius jų buvo Kaišiadoryse, kas buvo labai patogu, su jų vadybininke pasirašė sutartį, kai suvežė rapsus į elevatorių, jie jam pareiškė, kad pinigų nemokės. Turėjo kreiptis į teisininkus ir tik tokiu būdu atgavo pinigus. Iš M. Ž. yra nupirkęs 1 traktorių, žino, kad jis buvo su defektais, taip pat yra nupirkęs sunkvežimį. Ar iš M. Ž. pirko kombainą, nežino, neatsimena. 2012–2013 m. M. Ž. kreipėsi į jį dėl laidavimo. Jis tuo metu pasakė, kad pradėjo ūkininkauti ir nori paimti iš banko paskolą, bet neturi turto, todėl jam neduoda paskolos. Iš kokio banko, nežino. Paskola buvo reikalinga pirkti technikai. Už M. Ž. laidavo. Kokį traktorių nusipirko M. Ž., nežino, pasitikėjo juo. Už kokią sumą laidavo, dabar neatsimena. Už M. Ž. laidavo 1 kartą, kokiai sumai, neatsimena, gal 30–40 tūkst. Lt. M. Ž. už šią sumą įsigijo traktorių. 2013 m. M. Ž. finansinės galimybės buvo silpnos, jeigu jam bankas nedavė paskolos. M. Ž. pas jį ūkio darbus dirbo paskutinį kartą 2015 m., toliau netęsė veiklos, nes jam pradėjo skambinėti iš antstolių. Antstoliai jam kažkokiu būdu areštavo techniką. Su antstoliais susitikęs nebuvo, teko tik kalbėti telefonu. M. Ž. paminėjo, kad turi problemų dėl atsiskaitymo. Buvo toks dalykas kaip neregistruojama technika ir jeigu ji yra kieme, antstoliai šiais laikais net nežiūri, jie pasidaro ir nueina. Pateikė antstoliams įrodančius dokumentus, kad tai yra jo technika. Ta technika stovėjo pas M. Ž., kur ji pas jį buvo, nežino. Techniką jis sandėliuodavo pas tėvus (duomenys neskelbtini). Žino tokią kaip UAB ,,Kaišiadorių statyba‘‘, Paukštininkų g. randasi. Paskutinį kartą ten yra buvęs nuo 2012 m. iki 2015 m. keletą kartų, neskaitant vakar. Ten lankėsi, nes ta bazė buvo parduodama. 2012–2015 m. laikotarpiu toje bazėje matėsi su M. Ž., atrodo, kad M. Ž. ten nuomojosi kažkokią teritoriją. Kokiu tikslu jis ją nuomojosi, neklausė. Nežino, kas toje teritorijoje buvo, su M. Ž. prie tvoros kalbėjo, o tvora apie 2 metrus. Ar toje teritorijoje M. Ž. sandėliavo ir laikė ten kažkokią techniką, nežino. Ar ten M. Ž. sandėliavo kokias nors trąšas, nežino. Apie tai, ar M. Ž. toje teritorijoje, priklausiusioje UAB ,,Kaišiadorių statyba‘‘, nuomojosi kažkokį angarą, nežino. Žino, kad M. Ž. turi skolų, greičiausiai skolos dėl sutarčių, bet dėl kokių, nežino. Pats M. Ž. prašęs, kad jo dirbamai žemei savo vardu būtų sudarinėjęs kokias nors sutartis trąšų įsigijimui, nebuvo. Ar laikotarpiu nuo 2012–2015 m. M. Ž. dirbo kokius nors kitus žemės ūkio plotus, nežino. Ar tuo pačiu laikotarpiu galėjo M. Ž. turėti savo ir nuomotis dar 200 hektarų žemės, nežino. Kiek pajamų buvo skirta M. Ž. už paslaugų suteikimą, yra išrašytos sąskaitos faktūros, yra įkainiai, pagal tai ir reikia žiūrėti. 2013–2015 m. žinojo apie deklaravimą, deklaravo ir gavo išmokas, kur jas panaudojo, neatsimena. Pats rūpinosi tais šimtais hektarų žemės. Kai antstolė areštavo jam priklausantį turtą, tai buvo kultivatorius, sėjamoji. Keli vienetai, tiksliai neprisimena. Technika buvo areštuota pas M. Ž., nes jis buvo ją pasiskolinęs. Ta technika, kuri buvo areštuota, buvo ten kur jis ūkininkaudavo, nežino kur tiksliai. Techniką paskolindavo M. Ž., nes jis prašė, sakė, kad jį spaudžia darbai. M. Ž. samdė, nes jo įkainiai galbūt būdavo mažesni, bet kokie jie, neprisimena. M. Ž. samdydavo atlikti konkretų darbą, jam buvo mokamas atlyginimas už konkretų darbą, už hektarą. Koks buvo hektaro įkainis ir kokią bendrą sumą sumokėjo, neprisimena. Darbiniai santykiai su M. Ž. buvo įforminti PVM sąskaita faktūra. Darbo sutarties su M. Ž. nebuvo, yra žodžiu sutarta ir išrašoma sąskaita. Jo išlaidos yra įtrauktos į buhalterinę apskaitą. M. Ž. turėjo įgaliojimą. Visi darbai atliekami pagal įgaliojimą nurodyti kaip neatlyginami, tai darbai pagal talkavimą. Įgaliojimas tik abstrakčiai parašytas. M. Ž. buvo palikęs įgaliojimą tos pačios technikos pirkimo–pardavimo sudarymui. Pagal įgaliojimą M. Ž. suteiktos funkcijos labai plačios, bet jis jomis visomis nesinaudojo. M. Ž. neturėjo įgaliojimų atsiskaityti už jo įsigytas trąšas, viską mokėjosi pats. Kad M. Ž. už jį 2014 m. spalio 1 d. mokėjo įmonei ,,Žvalguva‘‘, tokio dalyko neatsimena. ,,Žvalguva‘‘ yra jam žinoma įmonė, yra iš jos pirkęs, atsiskaitydavo grūdais. 2014 m. iš tos įmonės greičiausiai įsigijo kažkiek sėklos, gal kažkiek trąšų. M. Ž. yra suteikęs gal vieną ar du įgaliojimus. Santykiai su M. Ž. nutrūko 2015 m., Modestas jam jokių darbų nebedirbo, bet jį atstovauti galėjo. M. Ž. pagal paliktą įgaliojimą galėjo jo vardu išregistruoti ar įregistruoti techniką, galėjo jo ir tik jo vardu sudaryti sutartį. Jo vardu M. Ž. galėjo tai dienai rinkoje nupirkti pasirodžiusias pigesnes trąšas. Įgaliojimas apibrėžtas plačiai, bet be jo suderinimo M. Ž. nieko negalėdavo daugiau daryti. Trąšas jo vardu nupirktas M. Ž., pats realizavo ant laukų. 2014 m. augino grūdines kultūras – kviečius, rapsus. Derlių kūlė pats, samdė. Samdė galbūt tą patį M. Ž., tokiems darbams kaip arimas, kūlimas, transportavimas. Už 2014 m. kiek gavo pajamų, neatsakys, nes čia yra jo asmeninis reikalas. Jo reikalas yra kiek jis išleidžiu pinigų. 2014 m. iš kokių firmų pirko trąšas, neatsimena, bet su tomis įmonėmis atsiskaitė. Su AB ,,B. A.‘‘sutarčių neturėjo. Už trąšas atsiskaitydavo pats. Už ką M. Ž. 2014 m. pervesti 64 tūkst., tai turbūt už atliktus darbus, tokius kaip arimas, transportavimas ir technikos pirkimas. Pavesdavo M. Ž. jo vardu sudaryti sutartis su ,,Žvalguva‘‘, ,,Agrospelta‘‘. Kelintais metais tai buvo, neatsimena. Jam nėra žinoma, jog M. Ž. iš UAB ,,L. A.‘‘būtų pirkęs trąšas. Nežino, ar buvo pretenzijų iš ko nors, kad M. Ž., veikdamas pagal jo išduotą įgaliojimą, būtų padaręs kokios nors žalos įmonėms. 2014–2015 m. „įstojo į PVM mokėtoją“, todėl jam deklaruoti žemę yra privaloma. Jeigu ūkininkas nėra PVM mokėtojas, jis turi mokėti pajamas, bet ar turi deklaruoti žemę, nežino. Mano, kad neprivalu deklaruoti žemės plotų, nes deklaruoji dėl to, kad gautum Europos Sąjungos išmoką. Jei nepageidauji gauti tokios išmokos, tai tada nebūtina deklaruoti žemės plotų. Kai pristatė savo rapsus UAB „L. A.“, pastarieji atsisakė sumokėti, nurodė, jog jis atvežė M. Ž. rapsus, tačiau kreipėsi į teisininkus ir mokėjimo bėda buvo išspręsta.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės UAB „B. A.“ atstovė advokatė A. K. paaiškino, kad kaltinamasis M. Ž. 2014 m. kovo 28 d. su UAB ,,B. A.“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo trąšų, augalų apsaugos priemonių už 32 127,00 Eur, toks prekių kiekis su atidėtu mokėjimu buvo parduotas tik todėl, kad Ž. nurodė, jog augina grūdines kultūras 200 ha plote. M. Ž. buvo parduodamos ne šiaip prekės, bet būtent tos prekės, tos trąšos, kurios buvo reikalingos Ž. nurodytam kultūrų derliui užauginti nurodytame žemes plote. Taigi, UAB ,,B. A.“ agronomas pardavė prekes tiksliai apskaičiuodamas kokias kultūras Ž. augins ir kokiame žemės plote tai darys, skaičiuojant hektarais, atsižvelgiant į tai, kad jis grūdus nurodė auginantis 200 hektarų plote ir Ž.i garantavus, kad jis padengs įsigytas prekes iš užaugintų grūdų derliaus, todėl Ž.i apmokėjimas buvo atidėtas iki derliaus nuėmimo, tai yra iki rudens. Jei Ž. būtų pasakęs tiesą, kad iš tiesų naudojasi tik 23 hektarų žemės plotu, kas buvo nurodyta jo pateiktoje deklaracijoje Nacionalinei mokėjimo agentūrai, o iš pasėlių deklaracijos matyti, kad iš tų 23 ha grūdinės kultūros jis augina tik 6 ha, likęs žemės plotas yra kuliamas, tai savaime suprantama, kad UAB ,,,B. A.“ būtų pardavusi prekių būtent tiek, kiek reikalinga užauginti grūdines kultūras 6 ha žemės plote. M. Ž., panaudodamas apgaulę teigdamas, kad jis augina grūdines kultūras 200 ha plote, parodydamas pasėlius ir tariamai savo bazę, techniką, angarą, tiesiog įgijo UAB ,,B. A.“ agronomo pasitikėjimą, dėl ko buvo parduotas didelis kiekis prekių su atidėtu apmokėjimu. Akivaizdu, kad sutarčių sudarymo momentu Ž. žinojo, kad pateikė melagingus duomenis UAB ,,B. A.“ atstovui ir jau tada žinojo, kad su ,,B. A.“ neatsiskaitys, pažymėtina ir tai, kad ,,B. A.“ sutartis buvo sudaryta jau po to, kai jau buvo sudaryta sutartis su AB ,,L. A.“ ir akivaizdu, kad sudarius sutartį su AB ,,L. A.“, Ž. jau buvo užsitikrinęs reikiamą prekių kiekį ir, kad šitos prekės, kurios buvo parduotos su atidėtu apmokėjimu, tikrai nebuvo reikalingos jo nurodytam hektarų kiekiui. Akivaizdu, kad M. Ž. sąmoningai suklaidino UAB „B. A.“ nurodęs, kad jis augina grūdus 200 ha plote, nes būtent toks jo nurodytas pasėlių plotas turėjo lemiamos įtakos UAB ,,B. A.“ apsisprendimui parduoti tokį kiekį prekių ir būtent tokį asortimentą, koks ir buvo parduotas. Toks prekių kiekis buvo adekvatus ir pagrįstas M. Ž. nurodytam žemės ir auginamų kultūrų plotui. Tai patvirtino ir buvęs UAB ,,B. A.“ darbuotojas A. D., nes jis ir pardavė Ž.i prekes, pastebėtina ir tai, kad Ž. pats susirado ,,B. A.“ agronomą A. D., pats jam skambino ir pats siūlė bendradarbiauti. Tuo tarpu ,,B. A.“ buvo apdairi ir rūpestinga, nes agronomas A. D. prieš sudarant sutartį ir prieš parduodant prekes buvo nuvykęs pas M. Ž., matė jį dirbant laukuose, matė jį purškiantį laukus, taip pat A. D. buvo nuvykęs į Žemės ūkio skyrių ir susitikęs su Žemės ūkio skyriaus vadovu, taip pat buvo susitikęs su Kaišiadorių ūkininkais, sąjungos atstovais ir būtent šių asmenų teiravosi ar tikrai Ž. ūkininkauja, ir tik gavęs patikinimą, kad M. Ž. tikrai ūkininkauja, ,,B. A.“ agronomas pardavė prekes. Vėliau paaiškėjo, kad Ž., parodydamas ir dirbdamas ne jam priklausančius pasėlius, kūrė rimto ir stambaus ūkininko įvaizdį. Lygiai taip pat buvo klaidinama netik ,,B. A.“, bet ir ,,L. A.“, kurio atstovams Ž. taip pat nurodė, kad augina derlių 250 ha plote. Ž. pasamdytas darbininkas Taparauskas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paliudijo, kad Ž. buvo sudaręs darbo sutartį ir, kad jis dirbo pats Ž. lauko darbus 200 ha plote. Antstolio padėjėja paliudijo, kad net pradėjus vykdymo veiksmus, Ž. tvirtino, kad jis augina grūdus virš 200 ha plote ir nebus problemų dėl atsiskaitymo. Pastebėtina, kad Ž. iki sutarčių pasirašymo su ,,B. A.“ užtikrintai sakė, kad jis grūdus augina 200-250 ha plote, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu jis į paprastą tyrėjo klausimą, kuris buvo užduotas ne vieną kartą, – kokiame žemės plote jis vykdė žemės ūkio veiklą, pagal kokias teises, Ž. atsakyti nesugebėjo. Jokių žemės nuomos ar panaudos sutarčių Registrų centre nėra, nebuvo įregistravęs, šiuo metu yra vienas įrašas, kad Ž. turi 2 ha įkeistos žemės. Pozicija yra tokia, kad ,,B. A.“ atstovas buvo apdairus ir rūpestingas, iš savo pusės padarė viską, ką galėjo padaryti. Matoma akivaizdi schema, jog Ž., panaudodamas apgaulę, sudarydamas įspūdį, kad yra stambus ūkininkas, įsigydavo didelės vertės turtą, šį turtą naudodavo ne savo ūkyje, įmonės įsitikinimu, A. priklausančiuose laukuose. Pats Ž. prižiūrėdavo laukus, nukuldavo grūdus, pats nuveždavo į supirkimo punktus, priduodavo grūdus ne savo, bet A. vardu, taip siekdamas išvengti atsiskaityti už įsigytas trąšas. Akivaizdu, kad buvo veikiama bendrai, iš anksto susitarus bei apgaule siekiant neatsiskaityti už įsigytas prekes. Visus įsipareigojimus prisiimant asmeniui, kuris nedirba, neturi jokio turto, tai yra Ž.i, o visas pajamas nukreipiant asmeniui, kuris turi turto, bet neturi jokių įsipareigojimų. Kur Ž. dėjo tokį turtą – trąšas, viršijančias 100 000,00 Eur, Ž. paaiškinti negali. Akivaizdu, kad Ž. panaudojo apgaulę netik įsigyjant prekes iš UAB ,,B. A.“, bet ir vykdymo procese antstolės padėjėja, būtent duodama parodymus teisme, nurodė, kad vykdant išieškojimą ,,L. A.“ ir „B. A.“ naudai, buvo nuvykusi pas Ž. į jo angarą, ten buvo jo darbo kabinetas, gavus patvirtinimą, kad angare rasta technika priklauso Ž.i, M. Ž. įsipareigojo kitą dieną antstolei pristatyti tos technikos dokumentus, tačiau atsitiko taip, kad tų dokumentų nepristatė, o po keleto dienų Ž. pateikė skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų areštuojant techniką. Atsitiko taip, kad skundą pateikė ne pats technikos savininkas, bet Ž.. Po to paaiškėjus, kad neregistruotos technikos savininku prisipažino esąs A., viskas pasidaro aiškiau, ši aplinkybė dar kartą patvirtiną faktą, kad Ž. ir A. veikė kartu, bandydami apgaule užvaldyti svetimą turtą ir išvengti atsakomybės bei atsiskaitymo su kreditoriais civiline tvarka. Ž. skolos ,,B. A.“ nesumokėjo, antstolės vykdomi išieškojimai nuo 2015 m. sausio 26 d. davė kuklius rezultatus – ,,B. A.“ naudai buvo išieškota 1658,00 Eur, turint omenyje, kad išieškojimas vykdomas virš 4 metų. Ž., kaip pats nurodė antstolės pateiktais duomenis, niekur nedirba. Neoficialiai dirba A. ūkyje, be jokių sutarčių ir oficialių darbo raštų. Ž. neturi nei turto nei pajamų, į ką būtų galima nukreipti išieškojimą skolai padengti, kaip nurodė antstolės padėjėja, iš Ž. išieškoma suma viršija 100 000,00 Eur, o vienintelis turimas turtas yra 2 ha žemės, žemė įkeista ir ją yra areštavę net trys antstoliai. Civilinio proceso tvarka išieškoti nurodytų sumų yra neįmanoma, o Ž. pats nededa jokių pastangų skolai padengti. Pats savanoriškai nėra pervedęs nei vieno cento, o iš turto, kuris buvo rastas, tai nedidelis turtas, jis buvo parduotas, šiuo metu tiesiog nėra į ką nukreipti išieškojimo, todėl teismo prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį Ž. atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Ž. nusikalstamą veiką padarė ne vienas, o veikdamas su Aleksejūnu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 257 straipsnio nuostatomis, prašoma teismo motyvuota nutartimi pranešti prokurorui apie A. galimai padarytą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. deklaruoti žemės plotai 2014 metais atitiko tuos plotus, kuriuos teigė turintis Ž., taip pat atitiko ir auginamos kultūros, kurias nurodė auginantis Ž.. A. jau 15 metų gyvena užsienyje ir tikrai pats neūkininkauja. Antstolio padėjėja patvirtino, kad susisiekus su Aleksejūnu per ,,Facebook“, jis pats nurodė, kad užsienyje gyvena nuolatos, A. motina, uošvis ir jo sutuoktinė patvirtino, kad G. A. gyvena užsienyje 15 metų, Danijoje. M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 16 d. pats tvirtino, kad G. A. gyvena užsienyje. Be to, apklausiamas teisme G. A. nesugebėjo atsakyti į elementarius klausimus, susijusius su ūkininkavimu, tai yra negalėjo atsakyti nei kiek trąšų reikia 1 ha pasėlių, nei kokia technika buvo apdirbami jo laukai. Tuo tarpu M. Ž. turėjo A. išduotą įgaliojimą veikti A. vardu, duodamas parodymus teisme A. patvirtino, kad Ž. jo laukus ardavo, kuldavo grūdus bei 2013-2015 m. veždavo juos parduoti į supirkimo punktus. Akivaizdu, kad M. Ž., neturėdamas jokio turto, pirko trąšas savo vardu, o grūdus parduodavo A. vardu, taip išvengdamas atsiskaitymo su kreditoriais. Pateiktomis Ž. sąskaitomis, bankiniais išrašais nustatyta, kad tarp A. ir Ž. vyko atsiskaitymai, A. nesugeba paaiškinti už ką jis Ž. 2014 m. į banko sąskaitą pravedė 64 200,00 Lt (18 593,61 Eur), bandė aiškinti, kad už neva atliktus darbus, tačiau pagal išduodą įgaliojimą visus A. atliktus darbus Ž. turėjo atlikti neatlygintinai, ypač iškalbingas faktas yra tas, kad Ž. visus pravestus pinigus į jo sąskaitą išgrynindavo tą pačią dieną, nesvarbu ar tai būdavo 13 000,00 Lt (3765,06 Eur), ar tai būdavo 20 000,00 Lt (5792,40 Eur), tai rodo, kad Ž. nėra sąžiningas ir vengia atsiskaityti su kreditoriais civilinio proceso tvarka. Teismo prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį Ž. atžvilgiu, taip pat prašoma patenkinti UAB ,,B. A.“ civilinį ieškinį, kadangi ,,B. A.“ buvo padaryta ne tik turtinė 32 127,00 Eur žala, tačiau ir 4000,00 Eur neturtinė žala. ,,B. A.“ yra Danijos kapitalo įmonė, viena didžiausių žemės ūkio kompanijų Lietuvoje, dėl nusikalstamų Ž. veiksmų nukentėjo morališkai, pablogėjo įmonės reputacija kitų klientų, kitų įmonių akyse. M. Ž. savo nusikalstama veika sudarė tokį įvaizdį, kad galima apgauti įmonę, kuri savo veikloje vadovaujasi pačiais aukščiausiai sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Taip pat prašoma priteisti visas ,,B. A.“ bylinėjimosi išlaidas – 2850,00 Eur.