- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-2464-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02647-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- K. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Ona Gasiulytė, Andrius Verikas ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo, civilinėje byloje ieškovės K. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė K. S. kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė santuoką, sudarytą 2010 m. sausio 22 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įrašu Nr. 18 tarp K. S. ir A. S. nutraukti dėl sutuoktinio A. S. kaltės, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti pavardes „S.“ ir „S.“, priteisti iš atsakovo A. S. 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ieškovės K. S. naudai, nepilnametės dukters U. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina K. S., priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą, periodine išmoka po 1.300 Lt kas mėnesį jo dukters U. S., gim. 2010-07-22, naudai, išlaikymą mokant nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės dienos, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. S., santuokoje įgytą automobilį Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) 2.000 Lt vertės, priteisti ieškovei K. S., santuokoje įgytą automobilį Seat Toledo, v/n (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. S. Ieškovė nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis ta, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, tapo neištikimas. Kartu su sutuoktiniu nebegyvena nuo 2014 m. liepos 26 d. Ieškovė buvo nuvilta, nes atsakovas žadėjo išsaugoti šeimą, bet jai teko iš atsakovo patirti patyčias, kad jam yra labai gerai gyventi su drauge, jis iš ieškovės tyčiodavosi kaip iš moters. 2014 m. liepos mėn. atsakovas išėjo gyventi pas savo draugę, o ji liko viena su dukterimi Ugne. Ieškovė nurodė, kad iš Norvegijos į Lietuvą ji sugrįžo 2014 m. vasarą, buvo bedarbė, užsiregistravo darbo biržoje. Dėl atsakovo veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 5.000 Lt. Ieškovė nurodė, kad bendrų kreditorių su atsakovu neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Atsakovui atvykus į Lietuvą ir ieškovei dalyvaujant, ji nedraus atsakovui susitikti su dukra. Nors pragyvenimas Norvegijoje yra brangus, atsakovas vaikui gali teikti išlaikymą po 1.300 Lt į mėnesį, nes atsakovas vaikui pirkdavo brangiausius daiktus, mergaitė negali pajusti, kad šiuo metu ji nebeturės žaislų ir kt. Pats atsakovas sau perkasi tik brangiausius daiktus. Mergaitė turės lankyti vaikų darželį, nes ieškovė sieks įsidarbinti, o U. ar ieškovei pačiai sergant ar tvarkant kitus reikalus, reikės samdyti auklę, tam išlaidos bus 200-300 Lt per mėnesį, darželio mokestis 200 Lt, maistas 300-400 Lt. Būsto išlaikymas kainuoja 200 Lt, apranga (drabužiai avalynė, apatinis trikotažas) 200 Lt, žaislai, teatras, kinas, pasakų knygos 200 Lt, vaistai, vitaminai 100 Lt, atostogoms kaupiant kas mėnesį atidedama po 100 Lt. Viso mergaitės išlaikymui reikia 1.600 – 1.700 Lt per mėnesį. Atsakovas kitų išlaikytinių jis neturi. Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi, yra įgyti du automobiliai, vieną jų atsakovas vairuoja Norvegijoje, kitas automobilis turi būti priteistas ieškovei be piniginės kompensacija išmokėjimo atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutinka, kad šalių santuoka būtų nutraukta; nepilnametės dukters U. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina K. S.; po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė liktų S., o atsakovo – S.; ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo neturėtų mokėti vienas kitam išlaikymo; santuokoje įgytas automobilis Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) atitektų ieškovei, o atsakovui atitektų santuokoje įgytas automobilis Seat Toledo, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka dėl 5.000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir dėl 1.300 Lt išlaikymo periodinėmis išmoka kas mėnesį dukters U. S. išlaikymui priteisimo, dėl bendravimo su dukterimi tik dalyvaujant ieškovei. Ieškovės niekada jis nežemino, visada rūpinosi ir išlaikė šeimą, daug dirbo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neva patirtą neturtinę žalą, jos prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė nepagrįstai atsakovą kaltina nebūtais dalykais, jis supranta, kad gyvenant skirtingose šalyse negalės dažnai susitikti su dukra, tačiau neatsisako matylis su vaiku ir leisti kartu su ja atostogas Lietuvoje ar kitoje šalyje. Reikalaujama priteisti išlaikymo dukrai suma yra nepagristai didelė. Ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje, visiems yra žinoma, kad pragyvenimas Norvegijoje kainuoja daug daugiau nei Lietuvoje, todėl galimybės teikti ieškovės prašomą kasmėnesinį išlaikymą jis neturi. Šalių vaikas jokių specialių poreikių, dėl kurių turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas, neturi. Be to, vaiką išlaikyti privalo abu tėvai ir nors ieškovė nurodo, kad šiuo metu ji nedirba, tačiau ji yra darbingo amžiaus, dėl to ji neturėtų būti atleista nuo pareigos išlaikyti vaiką. Ieškovas sutinka ir galėtų mokėti 800 Lt kasmėnesinių mokėjimų dukters išlaikymui.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog socialinio darbo organizatorė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais (atsakovas yra tik vieno iš jų tėvas) gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso kartu gyvenančiai ieškovės motinai G. A. Bendras buto plotas apie 54 kv. m., butas su visais patogumais, jaukus, šiltas, saugus. Šeimos buitinės gyvenimo sąlygos yra geros. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos normaliam gyvenimui. Vaikus ir motina sieja stiprus emocinis ryšys. Kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, kuris nuolat gyvena su motina ir yra ikimokyklinio amžiaus, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Tik tuo atveju, jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaikui po 1.300 Lt ir toks išlaikymo dydis ne tik atitinka tėvo turtiniai padėčiai, bet ir vaiko poreikiams, kurie turi būti pagrįsti ir racionalūs, bus pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl 1.300 Lt išlaikymo dydžio. Mano, kad išlaikymo dydis iš atsakovo turi būti nustatytas ne mažiau nei 600 Lt. Galutinėje žodinėje išvadoje išnagrinėjus bylą VTAS atstovas nurodė, kad iš atsakovo priteistina 1.000 Lt išlaikymo suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės K. S. ir atsakovo A. S., santuoką, įregistruotą 2010-01-22 Alytaus miesto savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 18), dėl atsakovo A. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei K. S. paliko santuokinę pavardę „S.“, atsakovui A. S. pavardę „S.“. Nepilnametės dukters U. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove K. S. Priteisė iš atsakovo A. S. išlaikymą dukrai U. S. po 347,54 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-08-18 iki jos pilnametystės. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. S. Priteisė ieškovei K. S. iš atsakovo A. S. 1.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisė ieškovei K. S. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei K. S. iš atsakovo A. S. 265,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. S. 79,24 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Byloje pateiktais įrodymais teismas nustatė, kad būdamas santuokoje su ieškove atsakovas susirado kitą moterį, dėl kurios paliko šeimą. Teismas vertino, kad nelojalus atsakovo elgesys šeimai būnant santuokoje ir auginant mažametį vaiką realus psichologinis smūgis ieškovei, žeminantis ją pačią, tiek šeimos narių, tiek ir aplinkinių asmenų akyse. Atsižvelgdamas į bylos konkrečias aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė pagrįstu iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatęs, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, teismas atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nenustatė. Teismas konstatavo, jog ieškovė ieškinyje detalizavo ir nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 1.600-1.700 Lt suma (auklei – 200-300 Lt per mėnesį, darželio mokestis – 200 Lt, maistas – 300-400 Lt, būsto išlaikymas – 200 Lt, apranga – 200 Lt, žaislai, teatras, kinas, pasakų knygos – 200 Lt, vaistai ir vitaminai – 100 Lt, atostogoms kaupimas – 100 Lt). Atsakovas prieštaravimų dėl nurodytų vaiko kasmėnesinių išlaidų nepateikė, tik teigė negalintis mokyti 1.300 Lt išlaikymo dėl jo galimai ateityje padidėsiančių būsto išlaidų. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą nagrinėja šiuo metu esančią šalių turtinę situaciją. Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, tačiau nurodė savo pajamas per mėnesį - apie 1.200 Lt. Atsakovas dirba vairuotoju Norvegijoje, jo pajamos per mėnesį yra apie 7.000 Lt. Po būtinųjų išlaidų, atsakovo teigimu, jam lieka pusė atlyginimo, t.y. apie 3.500 Lt. Šalys savo vardu nekilnojamojo turto neturi. Šalių dukra yra vienintelė atsakovo išlaikytinė. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – A. A. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo turtinė padėtis bent kelis kartus yra geresnė nei ieškovės. Teismo vertino, jog šiuo atveju nereikia orientuotis vien tik į minimalius vaiko poreikius, kai vienas iš tėvų gali teikti didesnį išlaikymą, o teisinga orientuotis į tėvų galimybę teikti orų ir garbingą išlaikymą savo vaikui, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai po 347,54 Eur (1200 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Šalys bendro ir po santuokos nutraukimo dalintino nekilnojamojo turto santuokos metu neįgijo. Ginčo dėl turto pasidalijimo tarp šalių nesant, po santuokos nutraukimo automobilis AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas ieškovei, o automobilis Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo dalyje dėl išlaikymo U. S. priteisimo ir priteisti iš apelianto 232,81 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2014-08-18 iki jos pilnametystės, atskaičius pagal Vilniaus rajono apylinkes teismo 2014-08-21 nutartį sumokėtas laikino išlaikymo sumas. Nurodo, jog sprendime nepagrįstai apelianto turtinė padėtis įvertinta kaip labai gera, o ieškoves nurodytos reikalingos išlaidos vaiko išlaikymui yra nelogiškos, neatitinka nei ieškoves, nei atsakovo turtinės padėties. Teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad atsakovas pagal gaunamas pajamas neįstengia išsinuomoti būsto Norvegijoje, todėl glaudžiasi pas pažįstamus bendrame kambaryje rūsyje. Vieno kambario nuoma Drammen mieste kainuota apie 800 Eur/mėn., vieno kambario bute su kitais nuomininkais apie 600 Eur, neįskaitant apie 200 Eur išlaidų komunaliniams mokesčiams mėnesiui, sudarant kontraktą reikalaujama įrodyti pakankamas pajamas, reikalingas depozitas ne mažiau trijų mėnesių nuomos dydžio, todėl tam reikia nemažai finansiškai investuoti. Atsakovas paaiškino, kad ieško buto nuomai, todėl didesnes išlaidos neišvengiamos, o gyvenimas pas pažįstamus negali būti vertinamas, kaip atitinkantis būtiniausius poreikius. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neturi galimybės išsinuomoti būsto, užsitikrinti pakankamo gyvenimo lygio, todėl teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, yra nepagrįsta. Apeliantas nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad atsakovas prieštaravimų dėl nurodytų vaiko kas mėnesinių išlaidų nepateikė. 2015-02-17 posėdžio metu atsakovas prieštaravo, kad nurodytos mėnesinės išlaidos vaikui atsižvelgiant į jo amžių per dideles. VTAS išsakė nuomonę, kad prašomas, priteisti išlaikymo dydis, nepagrįstas. Tačiau teismo sprendime nemotyvuota, kokios yra pagrįstos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti, kokia proporcija priteisiamas išlaikymas iš tėvo ir iš mamos. Šalių dukrai ketveri metai, kaip nurodei ieškovė, ji specialių poreikių ir sveikatos problemų neturi, lanko darželį. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokoms metu, turi buti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtine padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Atsakovo turtine padėtis teismo sprendimo padavimo momentui nėra pagerėjusi. Atsakovas vaiko išlaikymui skirdavo nuo 500 iki 800 Lt mėnesiui. Šios pinigų sumos pakako tenkinti mergaitės poreikius. Ieškovė to neginčijo, neprašė priteisit įsiskolinimo. Teismo sprendime nepagrįstai nustatyti patirti vaiko poreikiai nuo ieškinio padavimo iki sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų ar paaiškinimų, kad per šį laikotarpį patyrė išlaidų auklės paslaugoms apmokėti, tokio dydžio išlaidų teatrui, kinui, knygoms ar žaislams. Nepatirtų išlaidų vaikui išlaikyti iki sprendimo priėmimo priteisimas apeliantui laikytinas nepagrįstu ieškovės praturtėjimu apelianto sąskaita. Ieškovė teismui teigė, kad dukros išlaikymui yra reikalingos 1.600-1.700 Lt, tačiau nepateikė objektyvaus pagrindimo. Teismas nenustatė, kokią dalį savo pajamų dukros išlaikymui skiria ieškovė. Atsakovas vaiko išlaikymui skiria nuo 500 iki 800 Lt mėnesiui. Manytina, kad tokio amžiaus vaikui yra ženkliai mažesni nei vyresnio ieškovės vaiko, kuriam skiriamas 400 Lt išlaikymas mėnesiui. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas nuo proceso pradžios reguliariai teikė vaikui išlaikymą, todėl prašo prijungti prie bylos sąskaitų išrašus. Todėl sumokėto išlaikymo vaikui suma 1.457,50 Eur mažintina priteistino išlaikymo vaikui nuo ieškinio priėmimo dienos suma. Ieškovai neįrodžius aplinkybių, ieškovas prašo priteisti iki šiol mokėtą ir pakankamai vaiko poreikiams užtikrinti 800 Lt arba 232,81 Eur mėnesinį išlaikymą.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nors atsakovas ir nurodo, jog negali mokėti priteistos sumos, nes turi išsinuomoti būstą Norvegijoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad yra sudaryta sutartis dėl būsto nuomos ar sutartis dėl būsto paieškų. Ieškovė pateikia būsto nuotraukas, kuriame gyveno jų visa šeima ir toliau gyvena atsakovas. Pažymi, jog sąlygos ten gyventi yra puikios ir atsakovas toliau ten gyvena. Jam nuomos mokestis neskaičiuojamas, turėjo susimokėti tik už komunalines paslaugas. Atsakovas negyvena viename kambaryje, o liko gyventi tokiame plote, kuriame gyveno visa šeima. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pagal atsakovo pateiktus banko išrašus jo atlyginimas yra apie 10.000-12.000 Lt. Atsakovas yra įsigijęs brangų automobilį, leidžia atostogas Ispanijoje, todėl gali mokėti priteistą išlaikymą. Kitų išlaikytinių jis neturi, o ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, gyvena pas motiną 12 kv. metro ploto kambaryje su dviem vaikais ir neturi sąlygų išsinuomoti būsto. Ieškovė išvykusi į Norvegiją prarado normalų darbą. Vaiko tėvas finansinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą, nors atsakovas ir akcentuoja savo išlaidas, tačiau teismas pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus. Ieškovės nuomone, teismas teisingai įvertino, jog atsakovui lieka pakankamai didelė suma pragyvenimui. Vaiko tėvas vaiko išlaikymui siuntė pakankamai dideles sumas, jo turtinė padėtis nepasikeitė, ieškovė įrodė vaiko poreikius, permokos nėra, todėl teismas teisingai paskaičiavo. Be to, 2014-10-30 įmokėta 820 Lt sumą skirta ne vaiko poreikiams, o ieškovei. Atsakovas teisme neginčijo įsiskolinimo, nepateikė savo paskaičiavimų, atsiliepimu sutiko su ieškiniu, todėl teismo sprendimas turi likti nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl vaiko išlaikymo surinko reikiamus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, tačiau ne visiškai tinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl sprendimas dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Nagrinėjamu atveju, teismui 2015 m. kovo 6 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką, tarp ieškovės ir atsakovo išliko ginčas dėl nepilnametės jų dukters išlaikymo dydžio.
Spręsdama šalių ginčą dėl vaikui skirtino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Tarp šalių kilus ginčui dėl vaikui skirtino išlaikymo ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Spręsdamas iš apelianto priteistino jo nepilnametei dukteriai išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, vaiko poreikius, o taip pat šalių paaiškinimus, t. y. iš esmės vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių dukters poreikius (ieškovės pateiktą skaičiuotę) bei apelianto ir ieškovės turtinę padėtį - jų gaunamas pajamas (ieškovės pajamos su darė apie 348 Eur, atsakovo - apie 2027 Eur) ir valdomą turtą (abu turi po vieną transporto priemonę, nekilnojamojo turto abu neturi), išlaikytinių skaičių (ieškovė turi du vaikus, atsakovas – vieną), nepagrįstai nevertino ieškovės vaikų amžiaus ir jų poreikių skirtumo, bei netinkamai nustatė iš abiejų šalių jų dukrai Ugnei skirtino išlaikymo dydžio proporciją. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, ar šalys išnaudoja visas galimybes gauti didesnes pajamas, nei dabar gauna, ar deda pakankamas pastangas.
Kaip jau buvo nustatyta, VTAS pateiktais duomenimis, ieškovė kartu su dviem vaikais – penkerių metų šalių dukra U. S. ir dešimtmečiu sūnumi A. A., kurio tėvas A. Š. (b.l. 30), gyvena jos motinai priklausančiame bute. Atsakovas savo nuosavo būsto taip pat neturi. Ieškovė iš sūnaus Aivaro tėvo A. Š. sūnaus išlaikymui kas mėnesį gauna po 300 Lt (87 Eur) (b.l. 29-30). Iš bylos medžiagos, VTAS šeimos lankymo aktų matyti, kad papildomų išskirtinių poreikių vaikai neturi (b.l. 37-39), tačiau akivaizdu, kad dešimtmečio berniuko poreikiai yra didesni nei penkiametės mergaitės (pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, Ugnei buvo ketveri metai), vadinasi logiška manyti, jog šiuo atveju ieškovė didesnę savo pajamų dalį turėtų skirti sūnui, o ne dukrai. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji būtų realizavusi teisę padidinti iš sūnaus tėvo berniukui teikiamą išlaikymą, o taip pat nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji pati siekė gauti didesnes pajamas, susirasti geriau apmokamą darbą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė baigė verslo ir vadybos studijas Tarptautinės teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (b.l. 41), jos darbo užmokestis dar 2008 m - 2010 m. buvo nuo 1.200,00 Lt iki 1.600,00 Lt (463 Eur). Iš bylos matyti, kad ieškovė sveika, darbinga, jauna moteris, o mergaitė lanko Rudaminos darželį. Šios nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad nėra jokių akivaizdžių kliūčių, kad ieškovė galėtų ieškotis geriau apmokamo ar papildomo darbo.
Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dukters Ugnės poreikiai per mėnesį sudaro 1.600,00 – 1.700,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas šio poreikio teisme neginčijo. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nepagrindė tokio dydžio dukters poreikių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog ieškovės pateikta lentelė vien teorinė, o kai kurie skaičiai galimai nepagrįstai padidinti. Pavyzdžiui lentelėje skaičiuojant vieno mėnesio vaiko poreikius yra įtrauktas tiek mėnesio mokestis daželiui, tiek mėnesio mokestis auklei. Akivaizdu, jog vaikui lankant darželį auklė nebus samdoma (ieškovė nurodė, jog auklė reikalinga kai vaikas suserga ir negali lankyti darželio). Jei vadovautis ieškovės nurodyta 1.600 Lt (kas atitinka 463 Eur) vaiko poreikių patenkinimui mėnesiui, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo dukros išlaikymui priteista po 347,54 Eur mėnesio suma reikštų, jog apeliantui teismas priskyrė daugiau nei 75 procentus vaiko išlaikymui reikiamos sumos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šalių galimybes ir dedamas pastangas, ignoravo Lietuvos ir Norvegijos pragyvenimo skirtumus, be pagrindo neatsižvelgė į Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus posėdžio metu duotą išvadą ir nepagrįstai didžiąją vaiko išlaikymo finansinę naštą perkėlė vienam iš tėvų. Kolegijos nuomone, pagrįsta bylos įrodymų visetu ir kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovė turi galimybes teikti dukrai apie 35 procentus, o apeliantas – apie 65 procentus jai reikalingo išlaikymo, kas šiuo atveju sudarytų apie 300 Eur sumą mėnesiui. Šiais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš apelianto vaiko išlaikymui pirmosios instancijos priteista periodinių išmokų mėnesio suma mažintina iki 300 Eur.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliantas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, pateikė sąskaitos išrašą dėl 300 Eur įskaitymo į sąskaitą, tačiau į bylą nėra pateikti duomenys apie tai, kam sąskaita priklauso, kas yra minimos sumos mokėtojas, kokios paslaugos buvo apmokėtos. Į bylą taip pat nėra pateikta apelianto atstovės išrašyta sąskaitą už teisines paslaugas arba teisinių paslaugų teikimo ataskaita. Dėl šių aplinkybių kolegija sprendžia, jog pateikti įrodymai nėra pakankami spręsti, jog apeliantas turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus žyminį mokestį. Už apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 31 Eur (b.l. 96). Ieškovė turėjo 100 Eur atstovavimo išlaidų (advokatės pinigų priėmimo kvitas, b.l. 104). Vadovaujantis CPK 93 str., iš ieškovės apelianto naudai priskirtina mokėti žyminio mokesčio dalis proporcingai tenkintam apeliaciniam skundui būtų 17 Eur, o iš apelianto ieškovei priskirtina teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarytų apie 20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sumos panašios ir jų skirtumas itin nedidelis, apeliacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia. Perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo pakeisti ir priteisti iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai U. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 cnt) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki U. S. pilnametystės.
Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.