Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovui D. Charitonovui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, kaip sutuoktinė, šeimoje sutuoktinio pareigų nepažeidinėjo, visuomet gerbė sutuoktinio nuomonę, rūpinosi šeimos ūkio tvarkymu, vaikų auginimu, nes augina dar ir sūnų, gimusį ne santuokoje. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis ta, kad atsakovas pažeidė LR CK 3.60 str. 2 d. numatytas sutuoktinio pareigas, tapo neištikimas (LR CK 3.60 str. 3 d.). Atsakovas tai pats pripažino, tą patvirtino ir jo draugė V. P.. Kartu su sutuoktiniu nebegyvena nuo 2014 m. liepos 26 d. Mano, kad šeima iširo tuomet, kai atsakovas apsigyveno su savo meiluže V. P.. Ieškovė buvo nuvilta, nes atsakovas žadėjo išsaugoti šeimą. Ieškovė pradėjo iš atsakovo patirti patyčias, kad jam yra labai gerai gyventi su V., o jiems neva buvo blogai. Dėl gyvenimo su atsakovu aplinkybių paaiškino, kad iš Norvegijos į Lietuvą sugrįžo 2014 m. vasarą, bet su atsakovu ir toliau buvo palaikomas ryšis Skype programa, jis siuntė ieškovei pinigus, pirko kvepalus, buvo lyg šeima, nors jai kėlė įtarimų kai kurie sutuoktinio veiksmai. Galiausiai, 2014 m. gegužės mėn. atsakovas pats prisipažino, kad turi kitą moterį, jie kartu nuo 2013 m. gruodžio mėn. Dėl šios žinios apie atsakovo neištikimybę ieškovė patyrė didelį psichologinį stresą, nes iš tikrųjų atsakovas pastaruoju metu pasikeitė, jam svarbūs tapo tik draugai, baliai, patinka lengvas gyvenimo būdas, atsakovas tapo nepastovus. 2014 m. liepos mėn. atsakovas išėjo gyventi pas V. P., ieškovė liko viena su dukterimi U.. Nors ieškovė turėjo gana gerai apmokamą darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo vadybininke, tačiau išėjo iš darbo ir išvyko pas atsakovą į Norvegiją, persiuntė ten savo daiktus. G. N., ieškovė jautė iš sutuoktinio psichologinį smurtą, jis iš ieškovės tyčiodavosi kaip iš moters. Šiuo metu ieškovė yra bedarbė, užsiregistravo darbo biržoje. Dėl atsakovo veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Lt. Kaip sutuoktinė išlaikymo priteisti neprašo, kiekvienas save išlaikyti privalo pats. Bendrų kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius ieškovei nėra žinoma. Nepilnametės dukters U. S. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Dukra yra prisirišusi prie ieškovės, ją augino nuo pat mažens, turi brolį, išskirti vaikų nėra galimybės. Šiuo metu atsakovo bendravimas su vaiku ieškovei nedalyvaujant taip pat yra pavojingas vaiko interesams. Atsakovui atvykus į Lietuvą ir ieškovei dalyvaujant, nedraus jam susitikti su dukra. U. labai noriai bendrauja su seneliais, atsakovo tėvais. Nors pragyvenimas Norvegijoje yra brangus, tačiau atsakovas gali teikti išlaikymą po 1 300 Lt į mėnesį, nes atsakovas U. pirkdavo brangiausius sportbačius, žaislus, mergaitė negali pajusti, kad šiuo metu ji nebeturės žaislų ir kt., pats atsakovas sau perkasi tik brangiausius daiktus. Mergaitė turės lankyti vaikų darželį, nes ieškovė sieks įsidarbinti. U. ar ieškovei pačiai sergant ar tvarkant kitus reikalus, reikės samdyti auklę, tam išlaidos bus 200-300 Lt per mėnesį, darželio mokestis 200 Lt, maistas 300-400 Lt. Būsto išlaikymas kainuoja 200 Lt, apranga (drabužiai avalynė, apatinis trikotažas) 200 Lt, žaislai, teatras, kinas, pasakų knygos 200 Lt, vaistai, vitaminai 100 Lt, atostogoms kaupiant kas mėnesį atidedama po 100 Lt. Viso mergaitės išlaikymui reikia 1 600 - 1 700 Lt per mėnesį. Atsakovas kitų išlaikytinių jis neturi. Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi, yra įgyti du automobiliai, vieną jų atsakovas vairuoja Norvegijoje, kitas automobilis turi būti priteistas ieškovei be piniginės kompensacija išmokėjimo atsakovui.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l. 37-39), kurioje nurodė, jog siekiant visapusiškai įvertinti visas bylos aplinkybes, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos socialinio darbo organizatorė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vieloje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais (atsakovas yra tik vieno iš jų tėvas) gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso kartu gyvenančiai ieškovės motinai G. A.. Bendras buto plotas apie 54 kv.m., butas su visais patogumais, jaukus, šiltas, saugus. Šeimos buitinės gyvenimo sąlygos yra geros. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos normaliam gyvenimui. Vaikus ir motina sieja stiprus emocinis ryšys. Atsakovas nėra Vilniaus rajono gyventojas ir apie jį skyrius duomenų neturi. Kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, kuris nuolat gyvena su motina ir yra ikimokyklinio amžiaus, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Tik tuo atveju, jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaikui po 1300 litų ir toks išlaikymo dydis ne tik atitinka tėvo turtiniai padėčiai, bet ir vaiko poreikiams, kurie turi būti pagrįsti ir racionalūs, bus pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl 1300 litų išlaikymo dydžio. Mano, kad išlaikymo dydis turi būti nustatytas ne mažiau nei 600 Lt. Skyrius savo galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. S. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad netrukdė ir netrukdys tėvui bendrauti su vaiku. Kai jis grįžta iš užsienio, jis gali bendrauti bet kuriuo metu. Jos pajamos šiuo metu 1200 Lt. Šiuo metu gauna iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą, taip pat padeda ieškovės mama. Atsakovas gyvena užsienyje, pagrindinė našta išlaikyti vaiką tenka jai. Atsakovas turi didesnes galimybes teikti išlaikymą. Vaikas išskirtinių poreikių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės K. S. ir atsakovo A. S. santuoka įregistruota 2010-01-22 Alytaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 18 (b.l. 8-9), šalys turi nepilnametę dukrą U. S., gim. 2010-07-22 (b.l. 10).

Dėl santuokos nutraukimo.

CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtinti teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Teismas CK normas privalo aiškinti ir taikyti, remdamasis šiais civilinės teisės principais. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, susiklosčiusiomis tradicijomis, moralės normomis. Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl abiejų sutuoktinės kaltės.

Aiškindamas ir taikydamas CK normas dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007.)

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt..

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas būdamas santuokoje su ieškove susirado kitą moterį, dėl kurios paliko šeimą. Tą patvirtina byloje pateikti susirašinėjimų išrašai (b.l. 17-27). Nors atsakovas teigia,kad nori išlaikyti šeimą,tačiau teismas turi pagrindą tikėti ieškove,kuri paneigė atsakovo paaiškinimus teisme.Teismas vertindamas šalių paaiškinimus, turi pagrindą išvadai, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliu, teikti pagalbą ir moralinę bei turtinę paramą šeimai, visapusiškai rūpintis šeima bei įstatymų nustatytas pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas (CK 3.60 str. 3 d.). Šių pareigų atsakovas nevykdė, buvo neištikimas sutuoktinei, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d.).

Dėl neturtinės žalos.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, jei įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2d., CK 6.250 str. 2d.). LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos A. T. 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl 5 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo. Atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė neištikimybe. Teismas neturi pagrindo manyti,kitaip kaip teigia ieškovė,kas sužinojusi apie sutuoktinio neištikimybę patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nelojalus atsakovo elgesys šeimai būnant santuokoje ir auginant mažametį vaiką realus psichologinis smūgis ieškovei, žeminantis ją pačią,tiek šeimos narių, tiek ir aplinkinių asmenų akyse. Tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką ir šios bylos konkrečias aplinkybes nėra pagrindo ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti visa apimtimi. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove kartu gyvenančiai ieškovės motinai priklausančiame dviejų kambarių bute. Butas yra su visais patogumais, jaukus, šiltas ir saugus, buitinės gyvenimo sąlygos geros. Ieškovė tinkamai prižiūri vaiką, juo rūpinasi ir juos sieja stiprus emocinis ryšys, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos visaverčiam gyvenimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į vaiko amžių, Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, tai, kad atsakovas sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, šalių dukros U. S., gim. 2010-07-22, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (motina) K. S. (CK 3.174 str. 2 d.).

Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, klausimus, susijusius su dukra, sprendžia ir spręs bendru sutikimu. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas gali bendrauti su dukra bet kuriuo metu, ji tam nedraudžianti. Nesant ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, teismas bendravimo tvarkos nenustato.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos A. T., formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pažymėjo, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovė ieškinyje detalizavo ir nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 1600-1700 Lt suma (auklei – 200-300 Lt per mėnesį, darželio mokestis – 200 Lt, maistas – 300-400 Lt, būsto išlaikymas – 200 Lt, apranga – 200 Lt, žaislai, teatras, kinas, pasakų knygos – 200 Lt, vaistai ir vitaminai – 100 Lt, atostogoms kaupimas – 100 Lt). Atsakovas prieštaravimų dėl nurodytų vaiko kasmėnesinių išlaidų nepateikė, tačiau teigė negalintis mokyti 1300 Lt išlaikymo dėl jo galimai ateityje padidėsiančių būsto išlaidų. Teismas pažymi, kad spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą nagrinėja šiuo metu esančią šalių turtinę situaciją ir nedaro prielaidų ar spėjimų dėl ateityje būsiančios šalių turtinės padėties. Ženkliai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, priteisto išlaikymo dydis įstatymų nustatyta tvarka gali būti sumažinamas ar padidinamas. Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, tačiau nurodė savo pajamas per mėnesį - apie 1200 Lt. Atsakovas dirba vairuotoju Norvegijoje, jo pajamos per mėnesį yra apie 7000 Lt. Po būtinųjų išlaidų, ieškovo teigimu, jam lieka pusė atlyginimo, t.y. apie 3500 Lt.Teismui matyti,kad atsakovo financinė padėtis pakankamai gera ir ženkliai geresnė už ieškovės. Šalys savo vardu nekilnojamojo turto neturi (b.l.32). Šalių dukra yra vienintelė atsakovo išlaikytinė. Tuo tarpu, ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – A. A. (b.l. 30). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo turtinė padėtis bent kelis kartus yra geresnė nei ieškovės. Teismo vertinimu, šiuo atveju nereikia orientuotis vien tik į minimalius vaiko poreikius, kai vienas iš tėvų gali teikti didesnį išlaikymą, o teisinga orientuotis į tėvų galimybę teikti orų ir garbingą išlaikymą savo vaikui. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, aplinkybę, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, vaiko amžių, tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo, pripažintina, kad išlaikymo dydis po 347,54 Eur (1200 Lt) atitiktų proporcingumo principą ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai U. S., gim. 2010-07-22, periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 1.5str.,3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Dėl turto padalijimo.

Šalys bendro ir po santuokos nutraukimo dalintino nekilnojamojo turto santuokos metu neįgijo. Ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – automobilis AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė prašo priteisti jai asmenine nuosavybe (b.l. 28). Šalys nurodė, kad santuokos metu įsigijo automobilį S. T., valst. Nr. ST34962, kuriuo naudojais atsakovas Norvegijoje ir kurį prašoma priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ginčo dėl šio turto pasidalijimo pagal nurodytą tvarką tarp šalių nėra, todėl po santuokos nutraukimo automobilis AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimas ieškovei, o automobilis S. T., valst. Nr. ST34962, atsakovui.

Kiti klausimai.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „S.“, o atsakovui pavardė „S.“ (CK 3.69 str. 1 d.). Šalys viena iš kitos išlaikymo po santuokos nutraukimo priteisimo nereikalauja, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 14,48 Eur (50 Lt) žyminį mokestį ir patyrė 280 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 63). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (~90 proc.), atitinkamai patenkintų daliai, iš atsakovo ieškovei priteisiama bylinėjimosi išlaidos – 13,03 Eur žyminio mokesčio ir 252 Eur teisinių paslaugų išlaidų, iš viso – 265,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovo priteistina 7,24 Eur pašto išlaidų ir 72 eurus už ieškovės patenkintų reikalavimų dalį(CPK 80,88,92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė - Avlasevičiūtė) ir atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2010-01-22 Alytaus miesto savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 18), dėl atsakovo A. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui A. S. pavardę „S.“.

Nepilnametės dukters U. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai U. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 347,54 Eur (trys šimtai keturiasdešimt septyni eurai 54 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-08-18 iki jos pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „S. T.“, valst. Nr. ST34962.

Priteisti ieškovei K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 265,03 Eur (du šimtai šešiasdešimt penki eurai 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 79,24 Eur (septyniasdešimt devyni eurai 24 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.