- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-1340-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Golkonda“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Interbaltic LT“
- Trečiasis asmuo
- J. V., V. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Golkonda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interbaltic LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Golkonda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys J. V. ir V. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės 5 487,53 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, jog šalys 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Statybų rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti kavinės virtuvės ir kitų patalpų vamzdyno pakeitimo darbus. Šalys susitarė, kad darbų kaina – 3 144,83 Eur. Atliekant darbus, paaiškėjo, jog reikės atlikti darbų daugiau, negu nurodyta sąmatoje. Ieškovė apie tai informavo atsakovę, kuri nurodė, kad svarbiausia visus darbus atlikti kaip įmanoma greičiau. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino, kad darbus ji derino su J. V., ir kad papildomus darbus atlikti prašė V. V.. Ieškovei atliekant papildomus darbus, atsakovė jokių pretenzijų nepareiškė, faktiniais veiksmais papildomai atliktus darbus priėmė, jais naudojasi, tačiau vengia už juos atsiskaityti. Iš viso ieškovė atliko pagrindinių darbų už 2 599,03 Eur ir papildomų darbų už 3 888,50 Eur sumą; atliktų darbų aktas ir sąskaita atsakovei pateikta 2018 m. spalio 1 d., todėl atsakovė privalėjo atsiskaityti 2018 m. spalio 5 d. Pažymėjo, kad sutartyje nurodytus darbus ji atliko laiku.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 2 845,36 Eur nuostolių, patirtų dėl ieškovės praleisto darbų atlikimo termino. Anot atsakovės, pagal sutarties 2.2 punktą darbai turėjo būti baigti 2018 m. rugsėjo 21 d., be to, šalys susitarė, kad tikslus sutarties terminų laikymasis yra esminė sutarties sąlyga, tačiau apie darbų atlikimą ieškovė informavo 2018 m. rugsėjo 26 d. Atsakovės teigimu, dėl vėluojančių darbų ji negalėjo vykdyti verslo ir atitinkamai gauti pajamų būtiniausioms išlaidoms – darbuotojų darbo užmokesčiui, patalpų nuomai ir buhalterinėms paslaugoms (jų dydis nepriklauso nuo to, ar atsakovė vykdo veiklą) – padengti. Atsakovė patyrė 2 845,36 Eur išlaidų. Atsiliepime pažymėjo, kad šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos – 3 144,83 Eur; ieškovė sutartyje patvirtino, jog turėjo galimybę išsamiai įvertinti ir identifikuoti reikiamus darbus. Atsakovė neprižiūrėjo atliekamų darbų ar jų kokybės, o gavusi atliktų darbų aktą už 6 790,48 Eur sumą, nurodė, kad jo priimti negali, nes suma neatitinka sutarties kainos ir darbai atlikti pavėluotai. Sutarties pakeitimai gali būti tik rašytiniai. Atsakovės teigimu, ieškovė neatliko grindų betonavimo darbų, už kuriuos jau atsiskaityta su kitu rangovu.
3. Ieškovė prašė atmesti priešieškinį, atsiliepime nurodė, jog atsakovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių; kavinė atsidarė 2018 m. spalio 8 d. ir nėra įrodymų, kad atsakovė planavo ją atidaryti anksčiau. Be to, ieškovė darbus, dėl kurių susitarta rašytine sutartimi, atliko nepažeisdama terminų. Atsakovė neįrodė būtinųjų sąlygų ieškovės civilinės atsakomybės taikymui. Tarp ieškovės veiksmų ir galimų atsakovės nuostolių nėra priežastinio ryšio. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nuostolius grindžia vieninteliu įrodymu – buhalterine pažyma.
4. Tretieji asmenys prašė ieškinį atmesti. Anot trečiųjų asmenų, jie su ginčo šalimis neturėjo jokių susitarimų, susijusių su ieškovės nurodomais remonto darbais, jie ginčo santykiuose neatstovavo atsakovės. J. V. teigimu, ji ir jos sutuoktinis V. V. prižiūrėjo ieškovės atliekamus darbus. J. V. taip pat nurodė, kad ieškovė pakeitė (ir) vandentiekio vamzdžius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei UAB „Interbaltic LT“ iš atsakovės UAB „Golkonda“ 1 533,55 Eur skolos už atliktus darbus ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 321 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas iš sutarties priedo Nr. 1, t. y. lokalinės sąmatos, trečiųjų asmenų J. V. bei V. V. parodymų padarė išvadą, kad šalių sutartis sudaryta ir 3 144,83 Eur darbų kaina sulygta būtent dėl kanalizacijos-nuotekų vamzdyno remonto. Taip pat iš ieškovės ir trečiojo asmens J. V. paaiškinimų, 2018 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų aktų, nustatė, kad ieškovė atliko ne tik nuotekų, bet ir vandentiekio vamzdyno remonto darbus. Kadangi papildomus darbus ieškovė atliko nesant atsakovės išreikštos-suderintos valios, atsižvelgdamas į sutarties 1.2, 3.1 punktų nuostatas, griežtai apibrėžiančias darbų mastą ir ypač darbų kainą, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės sutartinę pareigą atsiskaityti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės neneigė atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentų, kad ieškovė neatliko betonavimo darbų, apie juos nenurodė nė viename 2018 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų akte. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neatliko lokalinėje sąmatoje nurodytų betonavimo darbų, todėl atsakovė neturi pareigos už šiuos darbus atsiskaityti (331,63 Eur). Kadangi atsakovė sumokėjo ieškovei 1 000 Eur avansą, iš atsakovės priteisė 1 267,40 Eur sumą ir 21 proc. dydžio PVM (266,15 Eur), t. y. iš viso 1 533,55 Eur.
7. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie savo ketinimus-planus kavinės veiklą pratęsti anksčiau negu 2018 m. spalio 8 d.; taip pat sutiko, kad atsakovės nurodomos išlaidos (buhalterinėms paslaugoms, patalpų nuomai, darbuotojų darbo užmokesčiui ir darbdavio socialiniam draudimui), nėra susijusios su ieškovės vykdytais remonto darbais, t. y. šias nuolatinio-tęstinio pobūdžio išlaidas atsakovė patirtų nepriklausomai nuo remonto darbų trukmės. Nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie šių išlaidų-nuostolių mažinimą teisėtomis priemonėmis (pvz., prastova), todėl net jeigu ir būtų pagrindas pripažinti atsakovę patyrus jos nurodomus nuostolius, tai būtų konstatuojama ir atsakovės kaltė dėl šių nuostolių (jų tam tikros dalies-masto) atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatavo, kad sutartyje įtvirtintas darbų atlikimo terminas praleistas ne dėl ieškovės kaltės (nes ieškovė neturėjo galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, kol kiti asmenys šalino netikėtai atsiradusius-paaiškėjusius vamzdynų trūkumus). Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos nurodomų nuostolių ir sutarties termino pažeidimo, taip pat kad ieškovė įrodė savo kaltės nebuvimą dėl praleisto termino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalaujamus atlyginti nuostolius atsakovė vertina kaip negautas pajamas, tačiau pateikti įrodymai, teismo vertinimu, neinformatyvūs ir nepatvirtina, kad būtent tokio dydžio pajamų atsakovė negavo (kad galėjo gauti būtent tokio dydžio pajamų, jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi sutartyje nurodytu laiku). Teismas priešieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus-neįrodytus.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkinamas 28 proc., ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 321 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad priešieškinio reikalavimai atmetami, taip pat į pakankamai uždelstai (jau paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje) pareikštus atsakovės priešieškinio reikalavimus, kurių priėmimas ir pasirengimas juos nagrinėti užvilkino ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų išnagrinėjimą, teismas atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisė (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Golkonda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir netenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo - tenkinti priešieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovės 2 845,36 Eur nuostolių ir 1 209,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grendžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo išvada, kad nenustatytos visos būtinosios ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovės nurodomų nuostolių, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovė vėlavo atlikti darbus 5 kalendorines dienas, pažeisdama vieną iš esminių Sutarties sąlygų. Aplinkybė, jog patalpų valdytojų (trečiųjų asmenų), kurie nebuvo Sutarties šalis, sprendimu papildomus darbus atlikinėjo kita įmonė ir ieškovė tariamai neturėjo pareigos atlikinėti šalių Sutartyje nenurodytų darbų, neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės už Sutartyje nurodyto termino pažeidimą. Byloje nėra jokių duomenų jog ieškovė būtų informavusi atsakovę, jog ji negalės laiku pabaigti Sutartyje numatytų darbų. Toks elgesys pripažintinas neatitinkančiu sutarties šalių bendradarbiavimo principo. Susitarimo dėl Sutartyje numatyto galutinio darbų įvykdymo termino pakeitimo šalys nebuvo sudarę. Ieškovei, kaip rangovui ir verslininkui, tenka atsakomybė už termino pažeidimą.
9.2. Teismo nurodyta aplinkybė, jog kavinė buvo atidaryta vėliau, neturi reikšmės sprendžiant dėl patirtų nuostolių. Pažymėjo, kad iš anksto planuojant atsakovės restorano užsidarymo bei atsidarymo grafikus buvo numatytas laiko tarpas po ieškovės atliktų darbų išklijuoti plyteles, išvalyti patalpas, sustatyti virtuvės įrangą, supirkti produktus. Tik dėl ieškovės darbų vėlavimo restoranas atsidarė 7 dienomis vėliau nei planuota.
9.3. Ieškovei vėluojant užbaigti darbus, atsakovė negalėjo vykdyti veiklos ir gauti pajamų būtiniausioms išlaidoms (darbuotojų darbo užmokesčiui, patalpų nuomai ir buhalterinėms paslaugoms) padengti. Apie tai, jog laiku nebaigs vykdyti darbų, ieškovė neinformavo; be to, prastova reiškia mažesnes pajamas darbuotojams; jie nebuvo kalti dėl ieškovės laiku nebaigtų darbų ir neturėtų finansiškai nukentėti. Atsakovė prašė teismo turėtų išlaidų (tiesioginiai nuostoliai), o ne negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) atlyginimo. Kiekviena atsakovės turėtų išlaidų suma, sudaranti bendrą 2 845,36 Eur nuostolių dydį, buvo patvirtinta rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė 2018 m. rugsėjo mėnesį būtų buvusi bankrutuojanti įmonė ir (ar) turėjusi finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų padengti savo būtinųjų išlaidų, todėl teismas be pagrindo kėlė abejones dėl atsakovės galimybės uždirbti pajamas, reikalingas būtinosioms išlaidoms padengti.
9.4. Teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Net ir atmetęs priešieškinio reikalavimus, teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su ieškovės reikalavimų nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 28 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei turėjo būti priteista proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 72 proc. bylinėjimosi išlaidų. Atmetus išlaidas, susijusias su priešieškiniu, atsakovei turėjo būti priteista 745,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (72 % * (1 499,60 Eur - 64 Eur - 400 Eur). Tenkinus priešieškinį, atitinkamai turėtų būti atsakovei iš ieškovės priteistos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio pareiškimu (464 Eur).
Atsiliepimas
9.5. Atsakovė nesutinka, jog priešieškinio pareiškimas užvilkino ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų išnagrinėjimą. Kadangi priešieškinys buvo priimtas, teismas nelaikė, jog jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsakovės įsitikinimu, bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas be pagrindo nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
10. Ieškovė UAB „Interbaltic LT“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės priešieškinys negalėjo būti priimtas, kadangi buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos. Norėdama įgyvendinti savo teises, atsakovė turėjo galimybę kartu su tripliku pateikti ir priešieškinį, tačiau to nepadarė. Prieš pat teismo posėdį (likus trims dienoms) pateiktas priešieškinys užvilkino bylos nagrinėjimą. Visi po priešieškinio priėmimo bylos nagrinėjimo metu įvykę teismo procesiniai veiksmai įvyko būtent dėl to, kad atsakovė pateikė priešieškinį; ieškovė, gindama savo teises ir teisėtus interesus, prašė iškviesti liudytojus bei atsakovės vadovą.
10.2. Atsakovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų taikyti ieškovei civilinę atsakomybę. Tarp ieškovės atliktų veiksmų nėra priežastinio ryšio dėl galimų atsakovės patirtų nuostolių.
10.3. Pažymėjo, kad atsakovė, pamačiusi faktinę vamzdžių būklę virtuvės patalpose, priėmė sprendimą pakeisti visus vamzdžius. Ieškovė teigia, tinkamai ir rūpestingai atlikusi savo, pareigas pagal Sutartį, papildomai rūpindamasi atsakovės interesais ir atlikdama papildomai paaiškėjusius būtinus darbus. Atsakovės teiginiai, kad ji dėl to buvo netinkamai informuota, yra deklaratyvūs ir neparemti įrodymais. Ieškovė bendradarbiavo su atsakove dėl Sutarties įgyvendinimo. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, neparemtas faktinėmis aplinkybėmis.
10.4. Atsakovės pozicija, susiejanti darbų (įskaitant ir nesulygtų Sutartimi) atlikimo terminą su savo veiklos fiksuotais kaštais, kurie nepriklauso nuo to ar restoranas dirbo ar ne, negali būti pripažinta pagrįsta. Atsakovės argumentas, kad vienintelis šaltinis, iš kurio galėjo būti kompensuojami fiksuoti kaštai, yra negautos pajamos, nėra logiškas. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė kiekvieną dieną gauna ne mažesnes, kaip jo fiksuoti kaštai pajamas. Teigti, kad fiksuoti kaštai yra jos nuostoliai, nėra pagrindo. Todėl tokios išlaidos yra verslo dalis. Atsakovės buhalterinė pažyma neįrodo atsakovės nuostolių.
10.5. Byloje įrodyta, kad dėl atsakovės pareikšto priešieškinio buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas, todėl atmetus jos reikalavimus, teismas teisingai sprendė ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju atsakovė kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos priešieškinis dėl nuostolių priteisimo, taip pat netenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13. Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarė statybų rangos sutartį Nr. ECO1/2018-08-03, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti kavinės virtuvės ir kitų patalpų vamzdyno pakeitimo darbus. Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad rangovas patvirtina, jog turėjo galimybę nuodugniai įvertinti ir identifikuoti reikiamus darbus, kurie sutarties dokumentuose nėra aiškiai išskirti ar aptarti, bet yra reikalingi statybos darbų atlikimui; rangovas pareiškia, kad tokia darbų kaina yra vienareikšmiškai įtraukta į sutarties kainą net ir tuo atveju, jeigu rangovo pateiktose sąmatose nebus išskirti ir aptarti. Sutarties 1.2 punkte taip pat nurodyta, kad šalys susitaria, jog sutarties darbų kaina gali kisti dėl: užsakovo nurodymų, keičiančių sprendimus ir techninių specifikacijų reikalavimus, kurie padidina arba sumažina darbų atlikimo kaštus; užsakovas pakeičia darbų sudėtį, pageidaudamas atlikti iki tol nenumatytus darbus arba nurodydamas nevykdyti tam tikros darbų dalies. Sutarties 2.1-2.2 punktuose nurodyta, kad darbai atliekami (duomenys neskelbtini), ir kad rangovas darbus pradeda 2018 m. rugsėjo 17 d., o baigia 2018 m. rugsėjo 21 d.; rangovas pareiškia ir garantuoja, kad tikslus šios sutarties terminų laikymasis yra esminė šios sutarties sąlyga. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad rangovas atlieka darbus už 3 144,83 Eur įskaitant PVM; šioje sutarties dalyje nurodyta kaina yra galutinė, kartu į ją įskaitant ir visus mokesčius.
Dėl nuostolių atlyginimo
14. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). <...> Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.
15. Apeliantės teigimu, teismo išvada, kad nenustatytos visos būtinosios ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovės nurodomų nuostolių, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Mano, kad aplinkybė, jog patalpų valdytojų sprendimu papildomus darbus atliko kita įmonė, neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės už Sutartyje nurodyto termino pažeidimą. Ieškovės elgesį, neinformuojant atsakovės, jog dėl papildomų darbų, kurių iniciatoriai buvo tretieji asmenys, ji negalės laiku pabaigti Sutartyje numatytų darbų, laiko neatitinkančiu sutarties šalių bendradarbiavimo principo.
16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog atsakovė turi įrodyti ne tik ieškovo neteisėtus veiksmus (termino praleidimą), bet ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas – nuostolius (jų realumą ir dydį) bei priežastinį ryšį. Taigi, nors teismas konstatavo, jog terminas praleistas ne dėl ieškovės kaltės, ši aplinkybė nebuvo vienintelė, kuri lėmė priešieškinio atmetimą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės – sutarties vykdymo metu iškilusi būtinybė atlikti papildomus darbus, kuriuos vykdė kitas subjektas - reikšmingos vertinant ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl bendradarbiavimo principo pažeidimo taip pat nepagrįsti. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo nurodžiusi, kad ji nėra patalpų, kuriose ieškovė atliko statybos darbus, savininkė, todėl sprendžiant vamzdyno keitimo klausimus dalyvavo ir šių patalpų savininko atstovė. Atsakovė pripažino, jog atsakovės direktorius A. M. nedalyvavo nei derybose dėl Sutarties sudarymo, nei jos vykdymo metu - šių procesų metu santykiuose su ieškove veikė patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininko atstovai. Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad tretieji asmenys prižiūrėjo ieškovės atliekamus darbus. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad būtent atsakovę (o ne ieškovę) su patalpų savininkais siejo sutartiniai (nuomos) teisiniai santykiai, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė negalėjo nepaisydama savininkų (atstovų) sprendimų, tęsti su atsakove sudarytoje sutartyje numatytus darbus, ir juolab manyti, kad apie darbų vykdymo aplinkybes atsakovei nėra žinoma.
17. Atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad ji neįrodė priežastinio ryšio tarp nurodomų nuostolių ir sutarties termino pažeidimo.
18. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
20. Taigi teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis.
21. Apeliantė teigia, jog atsakovės prašomų priteisti išlaidų (buhalterinėms paslaugoms, patalpų nuomai ir kt.) dydis nepriklauso nuo to, ar atsakovė vykdo veiklą. Ieškovei sutartyje nustatytu laiku nebaigus darbų, atsakovė negalėjo atidaryti kavinės, gauti pajamų ir iš jų padengti fiksuotų išlaidų, todėl ši suma laikytina atsakovės patirtais tiesioginiais nuostoliais dėl ieškovės neteisėtų veiksmų.
22. Teisėjų kolegija, visų pirma, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės nurodomos išlaidos nesusijusios su ieškovės veiksmais (vykdytais remonto darbais), ir kad šias išlaidas ji būtų patyrusi nepriklausomai nuo remonto darbų trukmės. Visų jos nurodytų išlaidų (darbo užmokesčio, nuomos mokesčio ir kt.) pagrindas – iki ginčo šalių sutarties sudarytos sutartys, o duomenų, kad mokėjimai pakito (padidėjo) dėl nagrinėjamo ginčo aplinkybių, atsakovė neįrodinėjo.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, reikšmingos ir aukščiau aptartos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų (savininkų atstovų) priimtų sprendimų atlikti papildomus darbus, kurių sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo numatyti.
24. Apeliantė nesutinka ir su sprendime nurodytu nuostolių, kaip negautų pajamų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovei darbus atlikus laiku, ji būtų galėjusi vykdyti veiklą ir iš gautų pajamų padengti šias išlaidas. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodoma priešingai, atsakovė nuostolių atsiradimą akivaizdžiai sieja su negautomis pajamomis.
25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).
26. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog nuostolio suma buvo patvirtinta rašytiniais įrodymais. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė įrodinėjo išlaidų dydį, o ne aplinkybę, kad galėjo gauti būtent tokio dydžio pajamų, jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi sutartyje nurodytu laiku. Be to, pati atsakovė nurodo, kad minėtų išlaidų dydis nepriklauso nuo to, ar ji vykdo veiklą, ar ne.
27. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teiginiai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė 2018 m. rugsėjo mėnesį būtų buvusi bankrutuojanti įmonė ir (ar) turėjusi finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų padengti savo būtinųjų išlaidų, nelaikytinas tinkamu įrodinėjimo pareigos įvykdymu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad būtent tokio dydžio pajamų atsakovė negavo.
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
30. Nagrinėjamu atveju, teismas vadovavosi tiek CPK 93 straipsnio 1 dalies, tiek 4 dalies nuostatomis. Kadangi priešieškinio reikalavimai atmesti visiškai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taip pat teismas atsižvelgė ir į pakankamai uždelstai (jau paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje) pareikštus atsakovės priešieškinio reikalavimus, kurių priėmimas ir pasirengimas juos nagrinėti užvilkino ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų išnagrinėjimą. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Mano, kad net ir atmetęs priešieškinio reikalavimus, teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su ieškovės reikalavimų nagrinėjimu; taip pat nesutinka, kad priešieškinio pareiškimas užvilkino ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai.
31. Apeliantės tvirtinimu, ji patyrė ne tik su priešieškinio, bet ir su ieškinio nagrinėjimu susijusių bylinėjimo išlaidų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė taip pat patyrė išlaidų, susijusių su priešieškinio nagrinėjimu (už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose). Nors priešieškinis buvo atmestas visiškai, teismas, nustatydamas ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį, taikė atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (ir išlaidoms, susijusioms su priešieškinio nagrinėjimu).
32. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo išvadai, kad priešieškinio pateikimas, šiuo atveju, užvilkino ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad apie ketinimą reikšti priešieškinį atsakovė paminėjo 2019 m. kovo 26 d. atsiliepime į ieškinį, ir nors teismo posėdis paskirtas tik 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi (iki to laiko atsakovė dar pateikė tripliką), atsakovė priešieškinį pateikė tik 2019 m. liepos 1 d. Dėl šios priežasties 2020 m. liepos 2 d. nutartimi, priėmęs priešieškinį, teismas atšaukė 2019 m. liepos 4 d. paskirtą teismo posėdį, nurodydamas, kad dėl kito posėdžio bus sprendžiama pasibaigus atsiliepimo į priešieškinį pateikimo terminui. Iš atsiliepimo į priešieškinį turinio matyti, kad ieškovė prašė kviesti atsakovės vadovą, išreikalauti papildomus įrodymus, siekdama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias būtent su priešieškinio nagrinėjimu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad priešieškinio pareiškimas įtakojo bylos nagrinėjimo trukmę.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
34. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.