Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-152-547/2024, kuria civilinė byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovams B. M., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, P. M. dėl administracinio akto, sandorių, įrašų viešajame registre panaikinimo, pirkėjo teisių pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį perkėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nurodant, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovei B. M. pareiškus prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo, argumentuojant jį tuo, jog ieškinys pareikštas praleidus terminą apskųsti Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2006 m. birželio 2 d. pažymą Nr. GPR-135 „Apie namų valdą“, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad ieškovas ieškinį pateikė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, todėl civilinę bylą nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.). Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar tas asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018).

22. Teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 p.), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

23. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas teisme ieškinį pareiškė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą pažymai apskųsti, skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, jau iškeltą civilinę bylą nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja civilinės bylos nutraukimo pagrindai.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą civilinė byla nutraukiama tik tais atvejais, kai byla apskritai negali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Tuo atveju, jeigu tokių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, byloje prašė: 1) pripažinti niekiniais nuo jų įrašymo momento ir panaikinti įrašus, esančius 1998-2002 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr. 17, 2) pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento ir panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2006 m. birželio 2 d. pažymą Nr. GPR-135 „Apie namų valdą“; 3) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento sandorius:

- papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (notarinio reg. Nr. 2226M), išduoto 2006 m. birželio 19 d. P. M., 1 punkto dalį;

- P. M. ir J. M., atstovaujamo B. M., 2006 m. birželio 22 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 6371) ir perdavimo – priėmimo akto (notarinio registro Nr. 6374) dalis;

- atsakovei B. M. išduoto 2011 m. vasario 8 d. nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 371M) 3 ir 4 punktus;

- atsakovei B. M. 2011 m. vasario 8 d. išduoto nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 372M) 3 punkto dalį ir B. M. 2011 m. kovo 14 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 697M) 5 punkto dalį, 6 ir 7 punktus;

- panaikinti Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. 44/1034907) panaikinti visus įrašus apie įregistruotus daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius(duomenys neskelbtini). ir daiktines teises į juos;

- taikyti vindikaciją ir S. M. iš B. M. neteisto valdymo grąžinti ½ dalį gyvenamojo namo su jo priklausiniu – ½ dalimi šulinio, esančius (duomenys neskelbtini); perkelti ieškovui 6/12 dalių 0,1227 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal 2008 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P38/2008-559 valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą (notarinio reg. Nr. 2082M ir Nr. 2083M), nustatant, kad Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o V. M. pirko 6/12 dalis aukščiau nurodyto žemės sklypo už 23 Eur ir priteisti iš ieškovo B. M. 23 Eur; arba taikyti alternatyvų būdą ir pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P38/2008-559 sklypo perdavimo – priėmimo akto dalį dėl atsakovei B. M. 6/12 dalių pardavimo 0,1227 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti valstybei 6/12 dalis šio žemės sklypo, o B. M. – 23 Eur už šią žemės sklypo dalį sumokėtą kainą.

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2006 m. birželio 2 d. pažyma Nr. GPR-135 ,,Apie namų valdą“ yra individualus administracinis aktas, bylą nutraukė, laikydamas, kad yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus administracinio akto apskundimui.

27. Pažymėtina, kad teisėje skiriami skirtingų rūšių terminai. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CPK 73 straipsnio 1 dalmi, procesiniai terminai yra skirti laikotarpiams, per kuriuos turi būti atliekami procesiniai veiksmai, nustatyti. Teismų praktika ir teisės doktrina, be kitų terminų, taip pat išskiria ieškinio senaties, kaip materialiosios teisės, bei proceso teisei priskirtinus procesinius ir procedūrinius terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; A. Driukas Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 42, 48).

28. Ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Tuo tarpu procesinio termino paskirtis yra visiškai kita – tai yra įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

29. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 str., 22 str. 1 d.) ir bylas su administracinės teisės elementu (CPK 26 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju Specialioji teismingumo kolegija 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartyje yra konstatavusi, kad ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

30. Individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Taigi individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-566/2013).

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 22 punkte nustatyta, jog registro objektai Registre įregistruojami, išregistruojami arba jų duomenys keičiami pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų (toliau – duomenų teikėjai) prašymus įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius Registro objektų atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) ir (arba) Registro objektų duomenų pasikeitimą, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis. Pagal 23 punktą duomenų teikėjai privalo užtikrinti, kad Registrui pateiktuose prašymuose įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis ir pridedamuose dokumentuose nurodyti duomenys būtų tikslūs, teisingi bei išsamūs ir atitiktų susijusiuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose esančius duomenis.

32. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė.

33. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo 2 punkte (2.1 ir 2.2 papunkčiai), Nekilnojamojo turto registre pastatyti seni statiniai ir daiktinės teisės į juos registruojamos pateikus asmens prašymą, kadastro duomenų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai, o jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai be nurodytų dokumentų – ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, kurie nurodyti Sąrašo 6 punkte. Vadovaujantis šio Sąrašo 3 punktu, 3.1 ir 3.2 papunkčiais, Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į senus statinius, įgytus pagal sandorį, registruojamos pateikus asmens prašymą, kadastro duomenų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, jeigu statiniai įgyti iki 1949 m. balandžio 14 d. įskaitytinai, o jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai – ir notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Vietoj Sąrašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytų dokumentų gali būti pateikiami dokumentai, nurodyti Sąrašo 5 punkte. Vadovaujantis Sąrašo 9 punktu, seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio Sąrašo 2–6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., tai yra iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, jeigu pastatai buvo pastatyti (įgyti) iki šios Instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami Nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose asmens (statytojo ar įgijėjo), kuriam prašoma įregistruoti nuosavybės teises, vardu iki 1991 m. liepos 25 d. yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų. Iš to išplaukia, kad sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki Instrukcijos įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2015; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2020).

36. Taigi, pažyma yra ne daiktines teises (nagrinėjamu atveju nuosavybės teisę) patvirtinantis dokumentas, o tik pagrindas perkelti ūkinėse knygose nurodytas daiktines teises į Nekilnojamojo turto registrą. Nagrinėjamu atveju, nors ginčijama 2006 m. birželio 2 d. pažyma yra viešojo administravimo subjekto konkretiems asmenims surašytas dokumentas, tačiau ji, savo turiniu pati savaime jokių teisinių pasekmių nesukuria, nes išrašyta pirminio informacijos šaltinio pagrindu. Jos išdavimu nebuvo suteikta daugiau teisių (nesukūrė daugiau teisių į nekilnojamąjį turtą, nei joje nurodyti subjektai iki tol turėjo), tačiau atliktas išvestinis nuo teisių įgijimo veiksmas, t. y. suteikta galimybė turimas turtines teises į ginčo nekilnojamąjį turtą išviešinti, ir negali būti laikoma individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir ABTĮ prasme.

37. Sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad prašymas pripažinti negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2006 m. birželio 2 d. pažymą Nr. GPR-135 „Apie namų valdą“ nėra pagrindinis byloje reiškiamas reikalavimas, nuo kurio priklausytų kitų pareikštų reikalavimų tenkinimas.

38. Pirmiausia pažymėtina, jog ieškovas byloje ginčija įrašus ūkinėse knygose, kurie sukuria nuosavybės teises į daiktus, nurodydamas, jog, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai be nurodytų dokumentų – ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą.

39. Patikslintame ieškinyje ieškovas ginčija ir ūkinės knygos įrašų, kurių pagrindu buvo išduota prašoma panaikinti 2006 m. birželio 2 d. seniūnijos pažyma, teisingumą. Specialioji teismingumo kolegija 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartyje taip pat yra pažymėjusi, kad ieškovas iš esmės kvestionuoja patį daiktinės teisės turinį. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimų patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

40. Pirmosios instancijos teismas, nevertinęs šių aspektų, visiškai nepagrįstai pagrindiniu reikalavimu byloje laikė reikalavimą pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento ir panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2006 m. birželio 2 d. pažymą Nr. GPR-135 bei sprendė, kad nuo šio reikalavimo (ne)tenkinimo priklauso ir kitų reikalavimų (ne)tenkinimas. Konstatavimas, jog byla nutrauktina, nes yra praleistas pažymos apskundimo terminas, savo esme yra materialiojo reikalavimo dėl įrašų ūkinėse knygose, patvirtinančių nuosavybės teises, teisėtumo ir pagrįstumo, išsprendimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad ieškovas praleido procesinį terminą kreiptis į teismą ginčyti minėtą pažymą, nesant teisinio pagrindo, civilinę bylą nutraukė dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, nes, ieškovui nuginčijus ūkinės knygos įrašus, kiltų pagrindas panaikinti ir jų pagrindu viešojo administravimo subjektų išduotus dokumentus, sudarytus sandorius, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nutraukti bylą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, juos susiejus vien su termino praleidimu, tačiau esant neišspręstam ginčui ir kitais pagrindais, teismas negalėjo.

41. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

42. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalis dėl bylos nutraukimo panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės B. M. prašymas nutraukti civilinę bylą netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.) ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Bylą grąžinus nagrinėti iš esmės, bus atstatyta ir šalių interesų pusiausvyra, kadangi nagrinėjant bylą iš esmės šalys turės galimybę teikti savo paaiškinimus, įrodymus visais jiems aktualiais klausimais.

43. Patenkinus atskirąjį skundą naikintina ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos Nr. e2-152-547/2024 nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti B. M. prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.