Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Pagėgiuose (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) atstovei Linai Augustinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui I. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė mergaitė visą laiką gyvena su mama ir į tai, kad atsakovas neprieštarauja dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su mama, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų jo interesams. Išvadą teikianti institucija reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio nustatymo palieka spręsti teismui.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Lina Augustinavičiūtė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima institucijai dėl vaiko teisių pažeidimo nebuvo žinoma. Ieškovė gyvena užsienyje, todėl patikrinti jos gyvenimo sąlygas neturi galimybių. Nesant fiksuotų pažeidimų, mano, kad ieškovė tinkamai užtikrina vaiko interesus. Atsakovas gyvena užsienyje, todėl gali teikti vaikui išlaikymą po 300 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš santuokos sudarymo išrašo nustatyta, kad ieškovė S. B. (ikisantuokinė pavardė – Palubeckaitė) ir atsakovas I. B. susituokė 2012 m. lapkričio 20 d. Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos ir viešosios tvarkos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu, taip pat ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė tarp šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 m. sausio 13 d., bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, taikytis nepageidauja. Nagrinėjamoje byloje abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio santykius, abu pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti vienas kitą, remti moraliai bei materialiai, būti lojaliems. Esant išvardintoms aplinkybėms, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas tik formalioje santuokoje nebeturi perspektyvų, todėl santuoka nutrauktina, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnis).

Kiekvienas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnis). Ieškovė prašo nutraukus santuoką palikti iki santuokos turėtą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“. Šis jos prašymas tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto, taip pat kreditorių neturi, teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims nepareiškus reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) d. susilaukė dukters G. B..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. liepos 22 d.) iki dukters pilnametystės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra pasirengęs vaiko išlaikymui mokėti po 200 svarų sterlingų ( tai atitinka 231,42 Eur) per mėnesį.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010).

Iš ieškinio, ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nuo 2019 m. sausio 13 d. faktiškai nusišalino nuo dukters išlaikymo, todėl ja rūpinasi, išlaiko viena ieškovė. G. B. šiuo metu yra 6,5 metų amžiaus, gyvena kartu su ieškove Jungtinėje Karalystėje nuomojamame bute, lanko mokyklą, kurioje mokslas nemokamas, sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi. Ieškovė dirbanti, ieškovės atstovės teigimu, jos mėnesio pajamos siekia apie 1000 svarų. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui, kas mėnesį išleidžia vidutiniškai po 700 svarų sterlingų. Ieškovė nuomojasi butą ir jo išlaikymas jai kas mėnesį kainuoja 900 svarų sterlingų: 700 svarų sterlingų už nuomą ir 200 svarų sterlingų už komunalinius mokesčius. Ieškovė Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi. Pažymėtina, kad nors ieškovė nepagrindė visų tenkančių dukrai išlaidų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. dukra gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuomojasi butą, apie gaunamas pajamas teismui duomenų nepateikė. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių išlaikymo teikimo dukrai faktą, nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo, turėtų kitų išlaikytinių.

Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių dukters amžių ir jos sąlygotus poreikius, šalių turtinę padėtį, į atsakovo amžių, sveikatą (darbingas) ir šių aplinkybių sąlygotą atsakovo galimybę dirbti ir užsidirbti užsienio valstybėje, kur darbo užmokesčio vidurkis didesnis nei Lietuvos Respublikoje; teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tėvų valdžios lygybės principu ( CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.) nustato atsakovui šalių dukters G. B. materialinio išlaikymo dydį – 300 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu tokio dydžio parama, įvertinus tai, kad ieškovė gyvena užsienio valstybėje, kur pragyvenimas yra gerokai brangesnis nei Lietuvoje, nėra didelė ir gali tik iš dalies užtikrinti būtinus šalių vaiko poreikius, be kita ko, ieškovės poreikių ir atsakovo materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams.

Ieškovės parinkta išlaikymo forma – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis labiausiai atitinka šalių vaiko interesus (LR CK 3.196 str.).

Iš atsakovo I. B. dukros G. B. išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-07-22) iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė S. B. (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str.1 d., 3.190 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1880 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. liepos 21 d. imtinai. Atsakovas nuomonės dėl šio reikalavimo nepareiškė.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Materialinio išlaikymo teikimo pagrindas atsirado nuo tos dienos, kai atsakovas I. B. nustojo teikęs dukrai Gabrielei išlaikymą, t.y. kai ieškovė kartu su dukra 2019-01-13 išėjo iš buto, kurį nuomojo kartu su atsakovu ir apsigyveno atskirai. Pripažintina, kad yra susidaręs materialinio išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019-01-13 iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2019-07-21.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 ¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, t. y. priimdamas sprendimą dėl nepilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas įvertina ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas nuo 2019-01-13 iki 2019-07-21 nebegyvena su ieškove ir dukra, kad minėtu laikotarpiu ieškovė dukra rūpinosi viena, pilnai ją išlaikė viena; kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad būtų teikęs dukrai materialinį išlaikymą laikotarpiu nuo 2019-01-13 iki 2019-07-21. Teismas pripažįsta, kad 188 dienų laikotarpiu, iki ieškovės kreipimosi į teismą, nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti buvo reikalinga analogiško dydžio suma, kaip yra nustatyta priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, t.y. po 300 Eur kas mėnesį. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas pilnai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 1880 Eur išlaikymo įsiskolinimas ( skaičiuojamas 300 Eur per mėnesį : 188 dienos x 10,00 Eur =1880 Eur ) už laikotarpį nuo 2019-01-13 iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2019-07-21.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Šioje byloje buvo pareikšti keturi materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo; 2) reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 3) reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 4) reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas yra susijęs su kita Europos Sąjungos valstybe nare, tai yra Jungtine Karalyste, Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos klausimas nagrinėti byloje pareikštus reikalavimus spręstinas dėl kiekvieno reikalavimo atskirai. Pažymėtina, kad reikalavimų dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo jurisdikcijos klausimas spręstinas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/ 2000 (Briuselis II bis) nuostatas, o reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jurisdikcijos klausimas spręstinas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nuostatas.

Reglamento Briuselis II bis 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas kartu su ieškove, atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nagrinėtini teisme pagal vaiko gyvenamąją vietą, t. y. ieškinys šioje dalyje teismingas Jungtinės Karalystės teismui. Tačiau Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal reglamento Briuselis II bis 12 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai, kuriems pagal 3 straipsnį yra suteikta jurisdikcija nagrinėti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, turi jurisdikcija bet kurioje byloje dėl su tėvų pareigų, susijusioje su tuo pareiškimu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus.

Teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą išsiaiškinti atsakovo poziciją dėl jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimumo sprendžiant šalių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus Lietuvos teisme. 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovas pateikė atsakymą į teismo paklausimą, iš kurio matyti, kad jis kategoriškai atsisako, jog santuokos nutraukimo byloje būtų sprendžiami ir kiti klausimai Lietuvos teisme. Vadinasi, jog nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės taikyti jurisdikcijos prorogacijos, todėl ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliktini nenagrinėtais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kadangi yra neteismingi Lietuvos teismui (Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 puntu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas 108 Eur (300 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. = 108 Eur) žyminis mokestis, o už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 56,40 Eur (1880 x 3 proc. = 56,40 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina viso 164,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ( žyminis mokestis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, už reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, t.y. patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 100 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 str., 296 str. 1 d. 12 p.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp S. B. (pavardė prieš santuoką-„(duomenys neskelbtini)“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2012 m. lapkričio 20 d. Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos ir viešosios tvarkos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti S. B. iki santuokos turėtą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, I. B. – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2019 m. liepos 22 d., iki dukters G. B. pilnametystės. Priteistų lėšų administratore uzufrukto teise paskirti S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo sumą indeksuoti Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šias lėšas pervesti į S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, 15 (penkioliktos ) dienos.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1880 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtų aštuoniasdešimt eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. B. už laikotarpį nuo 2019-01-13 iki 2019-07-21 imtinai. Priteistų lėšų administratore uzufrukto teise paskirti S. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 164,40 Eur (šimtą šešiasdešimt keturis eurus, 40 ct) žyminio mokesčio valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtais. Ieškovei paaiškinti, kad minėti reikalavimai pagal teismingumą gali būti sprendžiami Jungtinėje Karalystėje.

Išaiškinti šalims, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.