- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-448-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02422-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvagutis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvagutis“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Tauragės butų ūkio ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvagutis“ dėl įpareigojimo įleisti į patalpas atlikti inžinerinių sistemų apžiūrą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Tauragės butų ūkis ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę UAB „Žvagutis“ įleisti ieškovės UAB Tauragės butų ūkio darbuotojus į atsakovei UAB „Žvagutis“ priklausančias rūsio patalpas daugiabučiame gyvenamajame name, kurio unikalus numeris:(duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti bendro naudojimo inžinerinių sistemų apžiūrą ir remontą.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovės UAB Tauragės butų ūkio pagrindinė veikla yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimas.
3. Ieškinyje nurodė, kad Ieškovė nurodo, kad 2023-11-03 į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini)gyventojas A. M., kuris nurodė, kad nešyla jo bute radiatoriai, kad šildymo sistema sutrikusi. Taip pat 2023 m. spalio mėnesį gavo ir daugiau skundų telefonu iš (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių dėl nešildomų radiatorių. Kadangi pastato bendro naudojimo inžinerinės sistemos yra atsakovės UAB „Žvagutis“ (direktorė V. S.) rūsio patalpose, todėl UAB Tauragės butų ūkis kaip ir kiekvienais metais kreipėsi į atsakovę, prašydama įleisti į rūsio patalpas, kad būtų apžiūrėtos bendro naudojimo inžinerinės sistemos ir, jei reikia, atliktas jų remontas.
4. Ieškovė pažymi, kad patekti iki bendro naudojimo inžinerinių sistemų įmanoma tik per atsakovei priklausančias komercines patalpas (per angą grindyse). Tai ir buvo daroma daugelį metų. Kito įėjimo į rūsio patalpas nėra. Ieškovė negali veikti kaip patalpų savininkas ir patekti į rūsį be patalpų savininko sutikimo. Ieškovė nurodo, kad pagal turimus rūsio patalpų brėžinius turi duomenų, jog į rūsio patalpas veda ir laiptai iš komercinių patalpų (įėjimai į rūsio patalpas plane pažymėti skaičiais 1 ir 2), tačiau atsakovė nurodė, jog laiptų nėra, ir neleidžia ieškovės darbuotojams teisėtai vykdyti savo pareigų.
5. Ieškovė taip pat nurodo, kad UAB Tauragės butų ūkis ne kartą tarpininkavo tarp atsakovės ir kitų (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių dėl įėjimo įrengimo į rūsio patalpas (organizavo susirinkimus su bendraturčiais, kartu dalyvaujant ir vietos savivaldos atstovams, taip pat vykdė balsavimus raštu dėl kito įėjimo į rūsio patalpas įrengimo), tačiau bendraturčiai tarpusavyje nesutaria, sprendimo nepriima. UAB „Žvagutis“ direktorės pateiktą pasiūlymą įsirengti įėjimą kitoje vietoje, per kurį galėtų patekti ir ieškovės darbuotojai, namo bendraturčiai atmeta. Kadangi bendraturčiai nepriima sprendimo dėl kito įėjimo įrengimo, atsakovės direktorė V. S. neįleidžia UAB Tauragės butų ūkio darbuotojų atlikti savo pareigų – atlikti bendro naudojimo inžinerinių sistemų apžiūrų. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai skundžiasi ir skundžia ieškovės veiksmus, t. y. neveikimą – jog ieškovė neatlieka savo pareigų. Tačiau ieškovė negali veikti savavališkai ir patekti į atsakovės patalpas be patalpų savininko sutikimo, negali išspręsti bendraturčių tarpusavio konfliktų.
6. Kadangi ieškovė UAB Tauragės butų ūkis negali atlikti veiksmų be patalpų savininko (atsakovės) leidimo, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovę įleisti ieškovės atstovus nedelsiant į jai priklausančio rūsio patalpas atlikti būtinus ir neatidėliotinus darbus – atlikti bendro naudojimo inžinerinių sistemų apžiūrą ir, jei reikia, atlikti remonto darbus.
7. Atsakovė UAB „Žvagutis“, atsiliepdama į ieškinį, pareiškė priešieškinį (kurį teismas atsisakė priimti), kuriame dėl ieškovės UAB Tauragės butų ūkio ieškinio nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ieškinys nepagrįstas, pareikštas neatsižvelgiant į esamą situaciją, todėl ieškinio reikalavimas šiuo metu negali būti įgyvendinamas, kadangi ji neturi jokio įėjimo į rūsio patalpas. Atsakovė nurodo, jog pripažįsta, kad po renovacijos atlikimo ne kartą yra gavusi įvairaus pobūdžio raštų iš UAB Tauragės butų ūkio, kuriuose detalizuojama, kad UAB „Žvagutis“ netgi turės atlyginti kitų gyventojų turimas išlaidas dėl sutrikusios šildymo sistemos. Atsakovė nurodo, kad kiekvieną kartą, atvykus UAB Tauragės butų ūkio specialistams, jie visada būdavo įleidžiami į parduotuves patalpas, jose vaikštinėdavo, tačiau supratę, kad patekimo į rūsio patalpas nėra, išvykdavo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad rūsio patalpose nėra buvusi daugiau nei 20 metų, ir net nežino, kokia rūsio patalpų būklė, kokie konkretūs vamzdynai rūsyje yra. Ieškinyje nurodyta, jog jai nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose yra bendro naudojimo inžinerinės sistemos, tačiau iš ieškinio jai nėra žinoma, kada šios sistemos buvo įrengtos. Ji nėra suteikusi leidimo jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose įvesti bendro naudojimo inžinerines sistemas, atitinkamai nėra gavusi net pranešimo apie tai, kad bendro naudojimo inžinerinės sistemos bus montuojamos išimtinai UAB „Žvagutis“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose.
9. Atsakovė pažymi, kad ieškinyje nurodyta, jog patekimas į rūsio patalpas galimas tik per UAB „Žvagutis“ nuosavybės teise priklausančias patalpas, tačiau kartu su priešieškiniu teikiamas patalpų planas patvirtina, kad jokio patekimo į rūsio patalpas nėra nuo 2002 metų. UAB Tauragės butų ūkis apie šią situaciją buvo ne kartą informuotas tiek raštu, tiek ir žodžiu, tačiau net daugiabučio namo renovacijos atlikimo metu ši problema nebuvo sprendžiama, taip pažeidžiant Statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003. UAB Tauragės butų ūkiui buvo žinoma, kad nėra galimybės užtikrinti patekimo prie inžinerinių sistemų neįrengus įėjimo į rūsio patalpas, tačiau nei renovacijos metu, nei po jos nebuvo imtasi aktyvių veiksmų tam, kad būtų įrengtas įėjimas į rūsio patalpas ir būtų galima prižiūrėti inžinerines sistemas, kurios buvo įrengtos UAB „Žvagutis“ patalpose, nesant rašytinio įmonės sutikimo.
10. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad patekimas į rūsio patalpas galimas tik per komercinėse patalpose esančią angą grindyse. Taip pat pažymima, kad būtent pro angą grindyse daug metų ir buvo patenkama į rūsio patalpas. Šis teiginys yra melagingas. Jokio patekimo į rūsio patalpas pro angą grindyse nėra. Poreikis UAB Tauragės butų ūkio specialistams patekti į rūsio patalpas atsirado tik po daugiabučio namo renovacijos, t. y. maždaug nuo 2020 metų.
11. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2018-07-16 UAB Tauragės butų ūkis raštu Nr. 4-235 informavo UAB „Žvagutis“, kad rūsio patalpose nėra šildymo prietaisų, sanitarinių mazgų, tualetų, prausyklų, vandentiekio ir nuotekų stovų, dušų. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog poreikis patekti į UAB „Žvagutis“ nuosavybes teise priklausančias rūsio patalpas atsirado tik po daugiabučio namo renovacijos, kadangi iki tol jokios inžinerinės sistemos nebuvo fiksuojamos.
12. Atsakovė UAB „Žvagutis“ pastebi, jog kartu su ieškiniu teismui yra teikiamas patalpų planas, kuris galiojo iki 2002 metų, t. y. iki tol, kol parduotuvės patalpos nebuvo padalytos į dvi dalis. Aplinkybė, kad teismui teikiamas planas yra negaliojantis, ieškovei UAB Tauragės butų ūkiui yra žinomas, kadangi atsakovė UAB „Žvagutis“ dar 2018 metais UAB Tauragės butų ūkiui pateikė patalpų planą, kuriame aiškiai pažymėta, jog jokių laiptų, vedančių į rūsio patalpas, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu nusprendė įpareigoti atsakovę UAB „Žvagutis“ įleisti ieškovės UAB Tauragės butų ūkio darbuotojus į atsakovei UAB „Žvagutis“ priklausančias rūsio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), atlikti bendro naudojimo inžinerinių sistemų apžiūrą ir remontą. Priteisti iš atsakovės UAB „Žvagutis“, juridinio asmens kodas 179435374, 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB Tauragės butų ūkiui.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, anot ieškovės, patekti prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo inžinerinės sistemos – šildymo stovų – įmanoma tik per UAB „Žvagutis“ priklausančias komercines patalpas, t. y. pro angą grindyse (telferio skylę). Taip buvo daroma anksčiau. Ieškovės UAB Tauragės butų ūkio atstovė paaiškino, kad ieškovė nenurodo, per kur turėtų atsakovė įleisti ieškovės darbuotojus į rūsio patalpas. Atsakovė UAB „Žvagutis“ direktorė V. S. nurodė, kad įleisti UAB Tauragės butų ūkio darbuotojų į rūsio patalpas iš parduotuvės komercinių patalpų neturi galimybės, kadangi ji 2022 metais panaikino parduotuvės grindyse esančią telferio skylę, nes per ją iš rūsio ėjo pelėsio kvapas ir šaltis, o dangtis buvo avarinis. Atsakovės atstovė pripažino, kad kol telferio skylė buvo neužtaisyta, per ją įleisdavo ieškovės darbuotojus į rūsio patalpas. Šalys sutiko, kad patekti į atsakovės rūsio patalpas galima iš lauko pusės, per prekių paėmimo liftus. Byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovės darbuotojai negali patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpas prie ten įrengtų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų – šildymo stovų – atlikti jų apžiūrą ir, reikalui esant, atlikti jų remonto darbus.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2007 m. sausio 24 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-431 patvirtintose Tauragės miesto gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų bei inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklėse nustatyta, jog patalpų savininkai ir nuomininkai, naudodamiesi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, taip pat namo bendro naudojimo objektais, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų. Įgyvendindami šią nuostatą, patalpų savininkai ir nuomininkai privalo: inžinerinės įrangos avarijų atvejais leisti nuo 7 val. iki 20 val. namo priežiūros administratoriaus atstovams leisti bute ir kitose patalpose atlikti inžinerinės įrangos apžiūrą. Bendrąja daline nuosavybe laikoma ir bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendro naudojimo patalpose ar konstrukcijose.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Darytina išvada, jog ieškovė UAB Tauragės butų ūkis, siekdama apginti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises, šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, taigi įgyvendindama jai įstatymo, įstatų suteiktą kompetenciją, turi teisę reikšti negatorinį ieškinį. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai, jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo manyti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos gali būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovės sąmoningas neleidimas patekti prie namo bendrojo naudojimo objektų – šilumos tiekimo inžinerinių sistemų – šilumos stovų – sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis bendrojo naudojimo objektais ir juos valdyti.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog inžineriniai įrenginiai – šilumos stovai, esantys atsakovei nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpose, yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai ir priklauso pastato patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Duomenų apie tai, jog inžineriniai įrenginiai – šilumos stovai – būtų įrengti neteisėtai, taip pat nėra. Į patalpas, kuriose yra šilumos stovai, būtina patekti, nes ieškovė gavo namo gyventojų skundus, jog nešyla radiatoriai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės darbuotojai, vykdydami pareigą, negali patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpas prie ten esančių daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų – šildymo stovų – ir atlikti jų apžiūrą ir, reikalui esant, atlikti jų remonto darbus.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių neišspręstas teisminis ginčas dėl įėjimo įrengimo į atsakovei nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpas, bei įvertinant tai, kad šiuo metu yra žiemos sezonas ir daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai ieškovei nurodė, jog yra sutrikusi namo šildymo sistema, kad nešyla radiatoriai, todėl teismas mano, jog būtina įpareigoti atsakovę UAB „Žvagutis“ įleisti ieškovės UAB Tauragės būtų ūkio darbuotojus į atsakovei priklausančias rūsio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo inžinerinių sistemų – šildymo stovų – apžiūrą ir remontą. Ieškovė UAB Tauragės butų ūkis nenurodė, per kur atsakovė turi įleisti. Teismo posėdžio metu atsakovė ir ieškovė sutiko, kad yra galimybė, būdas ieškovei patekti į atsakovei priklausančias rūsio patalpas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2024 m. sausio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-257-439/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB Tauragės butų ūkio Apeliantės UAB „Žvagutis“ turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios (500 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme (375 Eur +55 žyminio mokesčio), iš viso – 930 Eur.
20. Apeliacinio skundo dalyje dėl skundžiamo teismo sprendimo motyvo, jog ieškovės darbuotojai, vykdydami pareigą, negali patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpas prie ten esančių daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų – šildymo stovų – ir atlikti jų apžiūrą ir, reikalui esant, atlikti jų remonto darbus. Duomenų apie tai, kad inžineriniai įrenginiai – šilumos stovai – būtų įrengti neteisėtai, taip pat nėra, nurodoma, kad:
21. 1. Bylos nagrinėjimo metu Apeliantė nuosekliai kartojo, jog niekada nedraudė ir niekada nesudarė jokių kliūčių UAB Tauragės butų ūkio darbuotojams patekti į rūsio patalpas. Buvo akcentuota ir tai, kad UAB Tauragės butų ūkio darbuotojai ne kartą buvo atvykę, vaikščiojo po komercines patalpas ir neradę patekimo į rūsio patalpas iš komercinių patalpų vidaus išvykdavo. Dėl šios aplinkybės, kad iš komercinių patalpų vidaus nėra galimybės patekti į rūsio patalpas, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nors visame ieškinyje buvo akcentuojami tik du patekimai, t. y. laiptai, kurie panaikinti 2003 m., ir telferio skylė (anga grindyse), kuri taip pat panaikinta. Apie kitus patekimus į rūsio patalpas ieškovas ieškinyje nepasisakė.
21.2. Manytina, kad sprendžiant iškeltą reikalavimą dėl įpareigojimo įleisti UAB Tauragės butų ūkio darbuotojus į Apeliantei priklausantį rūsį, turėjo būti šioje dalyje atskleidžiama bylos esmė, nurodant, ar realiai Apeliantė turi galimybes iškeltą reikalavimą įgyvendinti.
21.3. Ginčo šioje byloje dėl to, kad UAB Tauragės butų ūkis turi teisę prieiti prie inžinerinių sistemų, nebuvo. Šiuo atveju jokių įrodymų apie tai, kad Apeliantė nebūtų leidusi darbuotojams patekti į rūsio patalpas, nėra. Ieškovui buvo pateikti duomenys apie tai, kad patekimo į rūsio patalpas tiesiog nėra, todėl, nesant patekimo, nėra galimybės ir įleisti specialistus į rūsį.
21.4. Ieškovas tvirtino, jog patekimas į rūsio patalpas galimas tik per komercinėse patalpose esančią angą grindyse ir per laiptus. Apeliantė teismui pateikė aktualų patalpų planą, kuriame aiškiai matyti, kad ieškovo minimų laiptų nėra, telferio skylė (anga grindyse) plane nepažymėta. Apeliantė taip pat nurodė, kad telferio skylės nebėra, ji yra panaikinta. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovė, suvokdama, kad realiai nėra jokių galimybių patekti į rūsį, savo ieškinio neatsiėmė ir teismui nenurodė, per kur tuomet bus patenkama į Apeliantei priklausančias rūsio patalpas. Skundžiamame teismo sprendime net nepasisakoma, kad ieškovo ieškinyje nurodyta informacija apie neva esamus du patekimus į rūsio patalpas neatitinka pateiktų planų.
21.5. Bylos esmės atskleidimui buvo itin svarbus išvažiuojamasis teismo posėdis, tačiau, teismui netenkinus tokio prašymo, teismo sprendimas buvo priimtas deklaratyviais teiginiais, iš esmės nesprendžiant susiklosčiusios situacijos.
21.6. 2018-07-16 UAB Tauragės butų ūkio raštu Nr. 4-235 informavo UAB „Žvagutis“, kad rūsio patalpose nėra šildymo prietaisų, sanitarinių mazgų, tualetų, prausyklų, vandentiekio ir nuotekų stovų, dušų. Šioje dalyje akcentuotina, kad Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nėra davusi sutikimo dėl inžinerinių sistemų įrengimo jos patalpose. Klausiant ieškovo apie tai, ar jie turi rašytinį Apeliantės sutikimą, buvo gautas atsakymas, kad tokio rašytinio sutikimo neturi, akcentuojant, kad būtent gyventojai nubalsavo dėl inžinerinių sistemų keitimo. Manytina, kad šiuo atveju, nesant rašytinio Apeliantės sutikimo dėl inžinerinių tinklų įrengimo jai priklausančiose patalpose, patvirtina, kad inžinerinės sistemos buvo įrengtos neteisėtai, nes vien ta aplinkybė, kad inžinerinių tinklų schemą rengė įmonė, nepatvirtina inžinerinės sistemos įrengimo teisėtumo fakto. Nors bylos nagrinėjimo metu šioms aplinkybėms buvo skiriamas ganėtinai didelis dėmesys, tačiau skundžiamame teismo sprendime dėl šių aplinkybių vertinimo nepasisakoma.
22. Apeliacinio skundo dalyje dėl skundžiamo teismo sprendimo motyvo, jog šiuo metu yra žiemos sezonas ir daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai ieškovei nurodė, jog yra sutrikusi namo šildymo sistema, kad nešyla radiatoriai, todėl teismas mano, jog būtina įpareigoti atsakovę UAB „Žvagutis“ įleisti ieškovės UAB Tauragės būtų ūkio darbuotojus į atsakovei priklausančias rūsio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo inžinerinių sistemų – šildymo stovų – apžiūrą ir remontą, nurodoma, kad:
22.1. Šioje dalyje, manytina, kad teismas vien dėl aplinkybės, kad yra žiemos sezonas, ir siekdamas užtikrinti, kad gyventojai nepatirtų nepatogumų dėl neva nešylančių patalpų, netinkami įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl atitinkamai priėmė nepagrįstą sprendimą.
22.2. Byloje yra pateiktas tik vienas gyventojo skundas, kuriame nurodoma, kad nešyla vienas virtuvėje esantis radiatorius. Tuo tarpu skundžiamame teismo sprendime tvirtinama, kad yra sutrikusi viso namo šildymo sistema. Manytina, kad, jei būtų sutrikusi daugiabučio namo šildymo sistema, tuomet visi gyventojai būtų likę be šilumos ir tikrai nebūtų laukę daugiau nei trejus metus dėl susidariusios situacijos sprendimo. Šioje dalyje akcentuotina tai, kad virš rūsio yra Apeliantei nuosavybės teise priklausančios komercinės patalpos ir jose visi radiatoriai šyla. Virš Apeliantės komercinių patalpų yra kitai įmonei priklausančios patalpos ir jos taip pat šyla. Skundą pateikęs gyventojas gyvena trečiame namo aukšte, kuriame yra trys butai, ir tik jam vienam nešyla virtuvės radiatorius.
22.3. Byloje nėra pateiktas defektinis aktas, kuris patvirtintų, jog būtent dėl inžinerinių tinklų, esančių Apeliantės patalpose, kurie įrengti be jos sutikimo, gedimo nešyla vienas radiatorius visame daugiabutyje. Manytina, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog nėra galimybės gyventojo radiatoriaus nešilimo gedimo nustatyti ir pašalinti iš paties gyventojo buto. Svarbu ir tai, kad net pačiame ieškinyje nėra nurodoma, jog būtina pašalinti gedimą, akcentuojama tik tai, kad būtina apžiūrėti ir esant poreikiui šalinti gedimą, todėl teigtina, kad ieškovas net nėra įsitikinęs, jog apskritai šildymo sistemos dalyje, kuri yra Apeliantės rūsyje, yra koks nors gedimas.
22.4. Skundą rašęs gyventojas nurodė, kad jo radiatorius, esantis virtuvėje, nešyla jau 3 metus, o tai patvirtina, kad gedimo priežastis nėra susijusi su Apeliantės patalpomis.
23. Apeliacinio skundo dalyje dėl skundžiamo teismo sprendimo motyvo, jog ieškovė UAB Tauragės butų ūkis nenurodė, per kur atsakovė turi įleisti jos darbuotojus į atsakovei priklausančias rūsio patalpas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako. Teismo posėdžio metu atsakovė ir ieškovė sutiko, kad yra galimybė, būdas ieškovei patekti į atsakovei priklausančias rūsio patalpas, nurodoma, kad:
23.1. ieškovas, nors ieškinio rezoliucinėje dalyje ir neįvardijo, per kur konkrečiai nori pateikti į rūsio patalpas, tačiau pats ieškinio turinys ir su juo teikiami priedai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškinys pareikštas tik dėl galimybės patekti į rūsio patalpas iš komercinių patalpų vidaus. Be to, Apeliantei nurodžius, kad ieškovas niekuomet nesiekė į rūsio patalpas patekti per prekių pakrovimo liuką, jei tik ieškovas nori, jis pro prekių pakrovimo liuką gali patekti bet kada ir šioje dalyje net teismo sprendimas nėra reikalingas, nes ginčo šioje dalyje nėra. Galiausiai ieškovas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad per prekių pakrovimo liuką nebus patenkama į rūsio patalpas. Šios teismo posėdžio metu užfiksuotos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad, nepaisant ieškinio rezoliucinės dalies trūkumų, tačiau pati ginčo esmė ir reikalavimas yra aiškus, t. y. įpareigoti apeliantę įleisti ieškovo darbuotojus per komercinių patalpų vidų. Esant Apeliantės nuosekliems teiginiams, kad patekimo į rūsio patalpas iš komercinių patalpų vidaus nėra, teigtina, kad šiuos prieštaravimus teismas turėjo pašalinti bylos nagrinėjimo metu, tačiau to padaryta nebuvo.
23.2. Skundžiamame sprendime teismas taip pat nurodo, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis). Tačiau įstatymų leidėjas neišsprendė ir nesureguliavimo situacijos, kai yra siekiama patekti į patalpą pro komercinių patalpų vidų, nors ten jokio patekimo nėra, siekiant ne šalinti gedimą, o tik apžiūrėti inžinerinius tinklus.
Žemesnės instancijos teismas
23.3. Pirmosios instancijos teismui tenkinus reikalavimą dėl įpareigojimo įleisti į Apeliantei priklausantį rūsį ir įvertinus ieškovo teiginius, kad patenkama į rūsio patalpas turi būti iš komercinių patalpų vidaus, liko neišspręsti klausimai, kurioje vietoje Apeliantė turėtų kirsti pertvarą ar sieną, galiausiai ar tokiems darbams reikalingas statybų leidimas, kas turėtų atlyginti patiriamas išlaidas, kas turėtų apmokėti ne tik už griovimo darbus, apdailos darbus, statybinių atliekų išvežimą, laiptų įrengimą, bet ir už patirtus nuostolius įmonei negalint vykdyti veiklos, kol būtų atliekami pertvarų kirtimo–griovimo darbai.
2. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo principus, kadangi Apeliantei buvo užkirstas kelias pareikšti priešieškinį (teismas neskundžiama nutartimi atsisakė priimti priešieškinį), taip pat buvo užkirstas kelias išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pašalinti esamus prieštaravimus dėl tariamo patekimo į rūsio patalpas per komercinių patalpų vidų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepašalino įrodymų prieštaringumo. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl kardinaliai skirtingų šalių teikiamų patalpų planų, taip pat nesiaiškino konkrečios ieškovo pozicijos, per kur konkrečiai ieškovo darbuotojai turėtų būti įleidžiami į rūsį. Bylos nagrinėjimo metu net nebuvo nustatyta, kur konkrečiai yra gedimas ir išvis ar gedimas yra, nes ieškinyje kalbama tik apie tai, kad būtina apžiūrėti stovus ir tik esant poreikiui juos tvarkyti. Taigi ieškovė kreipėsi į teismą nenustačiusi gedimo židinio ir ieškinio reikalavimo atitinkami nesuformulavo, todėl šias aplinkybes atitinkamai turėjo įvertinti ir pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), skundžia UAB Tauragės butų ūkio veiksmus, t. y. neveikimą – idant UAB Tauragės butų ūkis neatlieka savo veiksmų. UAB Tauragės butų ūkis negali veikti savavališkai ir patekti į patalpas be patalpų savininko (Apeliantės) sutikimo, negali išspręsti (duomenys neskelbtini) bendraturčių tarpusavio konfliktų. UAB Tauragės butų ūkis ne kartą tiek ankstesniais metais, tiek ir 2023 m. lapkričio mėn. raštu yra išaiškinęs V. S. pareigą ir atsakomybę.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ar kitokią įrangą. Tokia pareiga numatyta ne tik Civiliniame kodekse, bet ir 2007 m. sausio 24 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-431 patvirtintose Tauragės miesto gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų bei inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklėse. Šiose taisyklėse numatyta, jog patalpų savininkai ir nuomininkai, naudodamiesi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, taip pat namo bendro naudojimo objektais, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų. Įgyvendindami šią nuostatą, patalpų savininkai ir nuomininkai privalo: inžinerinės įrangos avarijų atvejais leisti nuo 7.00 val. iki 20.00 val. namo priežiūros administratoriaus atstovams leisti bute ir kitose patalpose atlikti inžinerinės įrangos apžiūrą. Pažymėtina, kad bendrąja daline nuosavybe laikoma ir bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendro naudojimo patalpose ar konstrukcijose.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovė pateikė teismui apeliantės 2021-12-16 raštą ieškovei Nr. Dok-795, kuriame ji aiškiai pasisako, kad vieną kartą į rūsio patalpas įleis, kad būtų apžiūrėtos inžinerinės sistemos. Taip pat nurodė, kad įleis pro komercinėse patalpose esančią telferio skylę. Taigi argumentai, išdėstyti Apeliantės apeliaciniame skunde 2.2. punkte, yra nepagrįsti. Apeliantė pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad turi galimybę įvykdyti įpareigojimą per prekių paėmimo liftus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro 2024 m. sausio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys.
10. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamame teismo sprendime nepasisakoma dėl bylos šalių teikiamų kardinaliai skirtingų patalpų planų, nevertintos ir netirtos aplinkybės, ar per komercinių patalpų vidų yra galimybė patekti į rūsio patalpas. Taip pat neįvertintas faktas, jog ieškovas ieškinį grindė tik reikalavimu patekti į rūsio patalpas per komercinių patalpų vidų, o per prekių pakrovimo liuką pats ieškovas atsisako patekti į vidų, nors dėl patekimo į rūsį per prekių pakrovimo liuką ginčo net nebuvo, todėl šioje dalyje net teismo sprendimas dėl įpareigojimo buvo nereikalingas.
11. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl įpareigojimo patekti daugiabučio administratoriui per atsakovės nuosavybės teise valdomas komercinės paskirties patalpas į daugiabučio rūsio patalpas ir bylos esmės (ne)atskleidimo.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Atsakovė nuosavybės teise valdo 137,21 kv. m rūsio patalpų, tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašas. Šios aplinkybės neginčija ir UAB Tauragės butų ūkis.
13. Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-375-607/2024 šios bylos atsakovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti UAB „Žvagutis“ teisę be bendraturčių sutikimo įrengti įėjimą į UAB „Žvagutis“ nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, pagal 2024 m. architekto M. P. parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą, įrengiant tiesioginį įėjimą į rūsį iš lauko pusės.
14. Tauragės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-375-607/2024 neišnagrinėta.
15. Ieškovės UAB „Tauragės butų ūkis“ pagrindinė veikla yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimas.
16. Ieškovė UAB Tauragės butų ūkis yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų administratoriumi ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
17. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo inžinerinės sistemos – šildymo stovai – namo renovacijos metu, 2018 metais, įrengti atsakovės UAB „Žvagutis“ rūsio patalpose. Tai patvirtina UAB „Tilta“ 2017 m. birželio mėn. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas – rūsio planas su šildymo sistema.
18. Byloje nustatyta, kad, anot ieškovės, patekti prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo inžinerinės sistemos – šildymo stovų – įmanoma tik per UAB „Žvagutis“ priklausančias komercines patalpas, t. y. pro angą grindyse (telferio skylę). Taip buvo daroma anksčiau. Ieškovės UAB Tauragės butų ūkio atstovė paaiškino, kad ieškovė nenurodo, per kur turėtų atsakovė įleisti ieškovės darbuotojus į rūsio patalpas.
19. Atsakovė nurodo, kad nuo 2003 m. iki 2018 metų UAB Tauragės butų ūkiui nebuvo poreikio patekti į Apeliantei priklausančio rūsio patalpas. Nuo 2018 m. Apeliantė pradėjo gauti rašytinius UAB Tauragės butų ūkio prašymus, kad būtų sudaroma galimybė jiems patekti į rūsio patalpas, nes, kaip dabar žinoma, Apeliantės patalpose, nesant jos sutikimo, buvo įrengtas vamzdynas, skirtas daugiabučio namo gyventojų pirmosios laiptinės gyventojų poreikių tenkinimui.
20. Atsakovė nurodo, kad nuo 2018 m. UAB Tauragės butų ūkis į rūsio patalpas yra patekę vos kelis kartus, pasinaudojant tam nepritaikyta telferio skyle, kuri buvo panaikinta 2021 m. pabaigoje. Apie tai, kad minėta telferio skylė bus panaikinta, UAB Tauragės butų ūkio darbuotojai (atvykstantys meistrai) buvo informuoti.
21. Nuo 2022 metų Apeliantė UAB Tauragės butų ūkiui teikė nemaža raštų ir atsakymų, kad nebėra jokio patekimo į rūsio patalpas, nepaisant to, visada priimdavo atvykstančius specialistus, jie vaikščiodavo po komercines patalpas, tačiau įsitikinę, kad patekimo į rūsio patalpas nėra, išvykdavo.
22. 2023-11-03 į UAB Tauragės butų ūkį kreipėsi (duomenys neskelbtini) buto gyventojas A. M., kuris nurodė, kad nešyla jo bute radiatoriai, šildymo sistema sutrikusi.
23. Ieškovė nurodo, kad ji 2023 m. spalio mėnesį gavo ir daugiau skundų telefonu iš (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių dėl nešildomų radiatorių. Kadangi pastato bendro naudojimo inžinerinės sistemos yra UAB „Žvagutis“ direktorės V. S. ( toliau – Apeliantė) rūsio patalpose, UAB Tauragės butų ūkis kaip ir kiekvienais metais kreipėsi į Apeliantę prašydama įleisti į rūsio patalpas, kad būtų apžiūrėtos bendro naudojimo inžinerinės sistemos, jei reikia, atlikti jų remontą.
24. Ieškovė nurodo, kad ne kartą tarpininkavo tarp V. S. ir kitų (duomenys neskelbtini) bendraturčių dėl įėjimo įrengimo į rūsio patalpas (organizavo susirinkimus su bendraturčiais, kartu dalyvaujant ir vietos savivaldos atstovams, taip pat vykdė balsavimus raštu dėl kito įėjimo į rūsio patalpas įrengimo), tačiau bendraturčiai tarpusavyje nesutaria, sprendimo nepriima. Atsakovė pateiktą pasiūlymą įsirengti įėjimą kitoje vietoje, per kurį galėtų patekti ir UAB Tauragės butų ūkio darbuotojai, atmeta.
Dėl ginčo esmės ir bylos esmės atskleidimo
25. Pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Teisėjų kolegijamano, kad, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, jog būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (žr. 2023 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023 dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra. Namo bendrija ieškiniu pareiškė reikalavimus, kurie pagal savo pobūdį būtini daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.
27. Taigi ieškovė, kaip pastato administratorius, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, turi ne tiek teisę, kiek pareigą rūpintis bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ir inžinerinės įrangos tinkama priežiūra, eksploatavimu, atitinkamai turi teisinį materialinį suinteresuotumą bei teisę reikšti reikalavimą šioje byloje.
28. Teismų praktika šiuo klausimu yra aiški. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, vertindamas bendrijos teises ir pareigas vykdant daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinimą, nurodė, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 5 dalis įtvirtina pareigą buto ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Todėl pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį atsakovė privalo leisti ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Taigi ginčo atveju atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.
29. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę įleisti ieškovės UAB Tauragės butų ūkio darbuotojus į atsakovei UAB „Žvagutis“ priklausančias rūsio patalpas daugiabučiame gyvenamajame name, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti bendro naudojimo inžinerinių sistemų apžiūrą ir remontą.
30. Ieškinyje buvo nurodomi tik du patekimai į ieškovės nurodomas rūsio patalpas, t. y. laiptai ir anga grindyse, tačiau atsakovė priešieškiniu, o jo nepriėmus kitoje byloje įrodinėja, jog šie du patekimai yra panaikinti ir Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-375-607/2024 siekia įrengti tiesioginį įėjimą į rūsį iš lauko pusės be bendraturčių sutikimo.
31. Atsakovė įrodinėja, jog šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kada UAB „Žvagutis“ nuosavybės teise valdo komercinės paskirties patalpas – parduotuvę su jai priskirtomis 137,21 kv. m rūsio patalpomis (sandėliais), už kurias mokamas renovacijos mokestis, tačiau daugiau nei 20 metų neturi galimybės įeiti į minėtas rūsio patalpas ir jomis realiai naudotis. Be to, kaip matyti iš ieškinio, UAB „Žvagutis“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra bendro naudojimo inžinerinės sistemos, tačiau prie šių sistemų UAB Tauragės butų ūkis taip pat neturi priėjimo, todėl sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog neatskleista bylos esmė, kurią apima ir atsakovės įrodinėjama aplinkybė, jog ji neturi galimybes ieškovės reikalavimą įgyvendinti, nes jos nuosavybės teise priklausančiose patalpose ieškovės nurodomi patekimai į ieškovės nurodomas patalpas yra panaikinti.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, yra išaiškina, kad, jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas).
33. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).
34. Paminėta kasacinio teismo praktika įpareigoja šios kategorijos bylose aiškintis, ar atsakovė be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių ieškovė, kaip daugiabučio namo administratorė, neturi galimybės įgyvendinti savo administratoriaus pareigų, t. y. panaikino savo patalpose patekimą į bendro naudojimosi patalpas, kuriose įrengti šildymo stovai.
35. Byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo inžinerinės sistemos – šildymo stovai – namo renovacijos metu įrengti atsakovės UAB „Žvagutis“ rūsio patalpose 2018 metais.
36. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde nurodė, kad įleisti UAB Tauragės butų ūkio darbuotojų į rūsio patalpas iš parduotuvės komercinių patalpų neturi galimybės, kadangi ji 2022 metais panaikino parduotuvės grindyse esančią angą, nes per ją iš rūsio ėjo pelėsio kvapas ir šaltis, o dangtis buvo avarinis. Atsakovės atstovė pripažino, kad, kol telferio skylė buvo neužtaisyta, per ją įleisdavo ieškovės darbuotojus į rūsio patalpas, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės nurodomų aplinkybių, o tik konstatavo ieškovės teisę patekti prie bendro naudojimo inžinerinės sistemos. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ir atsakovės nurodomos aplinkybės dėl grindyse buvusios angos pašalinimo teisėtumo, nes paminėta kasacinio teismo praktika nurodo, kad, jei savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka.
37. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys sutiko, kad patekti į atsakovės rūsio patalpas galima iš lauko pusės per prekių paėmimo liftus, todėl dėl šios aplinkybės taip pat būtina rinkti įrodymus.
38. Pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas priešieškinio taip pat nurodė, kad tarp daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių neišspręstas teisminis ginčas dėl įėjimo įrengimo į atsakovei nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpas, todėl nustatyta, kad šie abu ginčai yra tiesiogiai susiję ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl bylų sujungimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023 kartu su ieškiniu buvo nagrinėjamas ir priešieškinis.
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.
Dėl priešieškinio priėmimo
40. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato.
41. CPK 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovo teisė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, pareikšti ieškovui priešieškinį. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį esant vienai iš trijų pagrindų grupių: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.
42. Atsakovė priešieškinį pateikė 2023 m. gruodžio 12 d., o pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 14 dienos nutartimi skyrė nagrinėti bylą teismo posėdyje ir atsisakė priimti priešieškinį. Vadinasi, priešieškinis byloje pateiktas nepraleidus CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ir byloje nebuvo pagrindo spręsti, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Kaip minėta, teismas atsisakymą priimti priešieškinį grindė vieninteliu argumentu, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, tačiau teismas visiškai nevertino, ar egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė aplinkybes, kad atsakovė per savo patalpas atsisako įleisti ieškovę į rūsio patalpas atlikti inžinerinių sistemų apžiūrą, o priešieškinis buvo pateiktas dėl teisės įrengti įėjimą į tas pačias rūsio patalpas be bendraturčių sutikimo. Su priešieškiniu buvo pateiktas projektinis pasiūlymas, įrodantis, kad abi šalys siekia tiek patekti, tiek įrengti įėjimą į tas pačias patalpas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini).
43. Teismui nusprendus tenkinti priešieškinį ir konstatavus atsakovei teisę įrengti įėjimą į rūsio patalpas pagal atsakovų pateiktą projektą, nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų ar būtų aiškiai konkretizuota patekimo į rūsio patalpas per atsakovės patalpas vieta (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
44. Anksčiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai buvo tarpusavyje susiję, todėl atsakovei iškėlus kitą bylą yra pagrindas spręsti bylų sujungimo klausimą.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bylos pakartojimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
46. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; kt.).
47. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nurodytų šios nutarties 56, 58, 59 punktuose, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nesprendė bylų sujungimo klausimo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, apeliaciniu skundu skundžiamas sprendimo dalis naikinama, ir byla, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ( CPK 326 str. 1d. 4p. ).
49. Teisėjų kolegija nesprendžia šalių turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo, dėl jų pasisakys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
.