Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-60-826/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-27
Bylos Nr.: e2A-60-826/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01187-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: D. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-60-826/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01187-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7916-904/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. K. (toliau – ir atsakovas) 619,80 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 557,82 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ su atsakovu 2020 m. balandžio 22 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021783 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas televizorius „Samsung“ 25 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti 11,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.

1.2. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį.

1.3. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

1.4. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovui D. K. ieškinys ir jo priedai įteikti asmeniškai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. K. 619,80 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 55,78 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 83,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“. Teismo sprendimas už akių grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, nusprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl 619,80 Eur nesumokėtų nuomos įmokų yra pagrįsti, todėl iš atsakovo priteisė 619,80 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

3.2. Teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas ir taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste (t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti), konstatavo, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikėsi ir Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-821-730/2021. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sumažino delspinigių dydį iki 0,05 procentų už prašomas 180 dienas, t. y. iki 55,78 Eur (619,80 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 557,82 Eur delspinigių ir 147,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 17,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą.

4.2. Ieškovė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

4.3. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 557,82 Eur iki 55,78 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

4.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl vartojimo kredito įstatymo taikymo

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei, be kita ko, priteisė iš atsakovo 55,78 Eur delspinigių, konstatavęs, kad ieškovės prašomas priteisti 557,82 Eur delspinigių dydis (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) yra nepagrįstai didelis, ir, atsižvelgdamas į VKĮ nuostatas, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo praktiką, ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino iki 0,05 proc. už kiekvieną atsakovo uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant už 180 dienas. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes jos netaikytinos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti nuomojamo daikto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam ieškovės argumentui.

10. Remiantis pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų skiltimi „Sutarties objektas“, pradinis kreditorius su atsakovu susitarė, jog atsakovui tinkamai vykdžius šią Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai atsakovui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Nustatant, ar tokiai šalių sudarytai sutarčiai turi būti taikomos VKĮ nuostatos, turi būti nustatoma šios sutarties rūšis bei įvertintas šalių susitarimas. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

11. Remiantis CK 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi laikoma sutartis, kuria verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vadinasi, tarp pradinės kreditorės (juridinio asmens) ir atsakovo (fizinio asmens, kuris daiktą (televizorių) pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti) sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažintina vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, kartu teismo teisė ex officio (liet. pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais.

12. VKĮ 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia, kad vartojimo kredito sutartis yra sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, jog šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.

13. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės ir atsakovo Sutartimi nustatytos sąlygos, kai yra nustatoma, jog nuomojamas daiktas yra išperkamas už 1 Eur, t. y. kainą, šimtus kartų mažesnę už daikto vertę, iš esmės neturinčią ryšio su daikto verte, nenurodant išpirkimo kainos ryšio su nuomojamo daikto nusidėvėjimu, rodo, jog realus šalių susitarimas Sutartimi yra sudaromas dėl išperkamosios nuomos teisinių santykių. Sistemiškai vertinant Sutartyje įtvirtintą šios sutarties apibrėžimą su CK įtvirtintu vartojimo sutarties apibrėžimu, subjektais, VKĮ įtvirtintu vartojimo kredito sutarties apibrėžimu, darytina išvada, kad išperkamosios nuomos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ieškovės nuomonei, kad Sutartimi sudarytas susitarimas dėl televizoriaus išpirkimo už 1 Eur keičia Sutarties vertinimą ir rodo, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Sutarties objekto įsigijimas už 1 Eur yra formalumas, kuris įtvirtintas siekiant paneigti VKĮ normų taikymą. Kadangi baigiantis Sutarčiai atsakovas būtų sumokėjęs iš esmės visą daikto kainą, 1 Eur mokėjimas už televizoriaus išpirkimą nelaikomas reikšmingu. Vadinasi, Sutartis nesudaro išimties iš VKĮ reguliavimo pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

14. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo VKĮ bei CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai, tačiau VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kuri taikoma šioje byloje, galioja nuo įstatymo įsigaliojimo 2011 m. balandžio 1 d. ir ji nebuvo keičiama.

Dėl nepagrįstai didelio netesybų dydžio

15. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu mažinti prašomų priteisti netesybų dydį, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

16. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

17. Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

19. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (liet. pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.

20. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje nustatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią Sutarties sąlygą, vadovavosi CPK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis teismo teisę sumažinti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didelės. Taigi netesybų dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas Sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

22. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, tai atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

23. Nors ieškovė apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ji prašė priteisti delspinigius iš atsakovo tik už sutrumpintą laiką (180 dienų), tačiau ieškovė nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).

25. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 557,82 Eur delspinigius pagrįstai sumažino iki 55,78 Eur, taikydamas 0,05 proc. delspinigių normą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, VKĮ nuostatas, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė