Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. B. priteistas 6 741,20 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. B. ir E. P. priteista po 550,00 Eur proceso išlaidų.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas E. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam yra paskirta per griežta bausmė. Prašo skirti švelnesnę bausmę arba taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo apeliantui parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui, t. y. bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Taip pat nenustatytas pagrindas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. A. B. už nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam paskirta bausmė, savo dydžiu ženkliai mažesnės nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad A. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi, bei nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. buvo teistas septynis kartus, dar vienas nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, yra neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs (5 t., b. l. 98-125, 6 t., b. l. 162-177), keturis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės jos vairuoti (5 t., b. l. 93-96), nedirba (6 t., b. l. 149), nesaistomas jokiais kitais svarbiais socialiniais ryšiais (5 t., b. l. 90), duomenų apie turimas sveikatos problemas byloje nėra. Teismas nurodė, kad A. B. nedaro išvadų iš ankstesnių jam paskirtų bausmių ir vėl daro nusikalstamas veikas, todėl už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė laisvės atėmimo bausmę, bei nurodė, jog jos atidėti nėra pagrindo, nes A. B. teisiamas devintą kartą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantą sieją stiprūs socialiniai ryšiai su kartu gyvenančia motina bei tai, kad jis praeityje dirbo, o šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės.

10. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.). Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas buvo teistas septynis kartus, iš kurių tris kartus laisvės atėmimo bausmėmis, du iš jų jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, yra nuteistas ir aštuntą kartą realia laisvės atėmimo bausme, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs, baustas administracine tvarka, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės jos vairuoti, rodo, kad vis tik ankščiau taikytos bausmės savo tikslų nepasiekė, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikyti A. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

13. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

14. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. B. – 270,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

16. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

17. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo A. B. teisės į gynybą užtikrinimas yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

20. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Š. pateikė 600,00 Eur sąskaitą už advokato paslaugas ir jos apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme su šių išlaidų priteisimu nesutiko nurodydamas, kad nuteistasis priteisto civilinio ieškinio neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad net ir nuteistajam neginčijant civilinio ieškinio ir su juo sutinkant apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali dalyvauti civilinis ieškovas, tuo pačiu jis gali turėti ir atstovą advokatą, teikti byloje atsiliepimą (BPK 318 straipsnio 1 dalis), bei prašyti savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (galiojanti redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – rekomendacijos) 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra taikomas maksimalus 1.5 dydžio koeficientas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur) (7 punktas). Taigi, maksimalus bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1260,00 Eur. Už 1 dalyvavimo teismo posėdyje valandą maksimalus atlyginimo koeficientas yra 0,15 (8.18 punktas), taigi, 126 Eur. Prašomos priteisti civilinės ieškovės turėtos išlaidos (600,00 Eur) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme civilinės ieškovės prašomą priteisti 600,00 Eur sumą laiko proporcinga civilinei ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui (atsiliepimo surašymas, bei dalyvavimas dviejuose posėdžiuose, kurių vienas buvo atidėtas, tenkinant nuteistojo prašymą), todėl ši suma – 600,00 Eur priteistina iš A. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Priteisti iš nuteistojo A. B. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) proceso išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.