Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nebedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus:

1) 2003 m. birželio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 116 straipsnio 1 dalį, 117 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – 5 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2003 m. rugsėjo 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 159 straipsnį, 284 straipsnį, galutine subendrinta bausme – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2006 m. gegužės 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

4) 2011 m. balandžio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), galutine subendrinta bausme – 8 mėnesių laisvės apribojimu;

5) 2012 m. balandžio 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu;

6) 2018 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 168 straipsnio 1 dalį - 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio bauda (bauda baigta mokėti 2020-06-01);

7) 2021 m. lapkričio 29 d. (nusikalstama veika 2021-05-07/08) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 8 mėnesių laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (pagal 2018-02-21 nuosprendį),

8) 2023 m. vasario 15 d. neįsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 148¹ straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant kalėjime;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimu), padarymu;

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumo šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos laiku neturėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ir realizavimu), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 - 2020 metų laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, A. B., dirbdamas UAB „T.“ šaltkalviu, iš įmonės pagalbinių patalpų - nerakintų automobilių remonto dirbtuvių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), darbo metu, slapta, ne daugiau kaip per dešimt kartų, pagrobė svetimą - UAB „T.“ priklausantį, bendros 6741,20 Eur vertės turtą - 20 vnt. krovininėms transporto priemonėms skirtų padangų „MISCHELIN“ 385/65 R22,5 MULTI F TL ir „MISCHELIN“ 315/70R22,5 X MULTI Z TL.

2019 - 2020 metų laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, E. P., žinodamas, kad A. B. padangas įgijo nusikalstamu būdu, iš A. B. nusipirko 20 vnt. krovininėms transporto priemonėms skirtų padangų „MISCHELIN“, kurių bendra vertė 6741,20 Eur, po ko jas realizavo parduodamas įmonės „V.“ direktoriui A. P..

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius – kad turto savininkui bus padaryta žala, ir norėjo taip elgtis. Jo padaryta nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti nusikalstamu būdu gautu svetimu turtu pagal savo valią, ką įrodo turto pardavimo aplinkybės. Kaltinime nurodyto pagrobto turto vertės kaltinamasis A. B. neginčijo, o nukentėjusio asmens nurodyta verte teismas neturi pagrindo netikėti, todėl kaltinamojo veika pagrobiant svetimą turtą, kurio vertė didesnė nei 5 MGL (1 MGL - 50 Eur), teisingai įvertinta kaip nusikaltimas.

Kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką taip pat padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad jo įgyjamas/realizuojamas turtas yra vogtas ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo E. P. padaryta nusikalstama veika baigta nuo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 189 straipsnio atitinkamą dalį būtina nurodyti įgyto turto, gauto nusikalstamu būdu, vertę, nes tik tada aišku, kuri straipsnio dalis turi būti inkriminuojama - E. P. kaltinimas tikslintinas, kaltinime nurodant įgyto nusikalstamu būdu gauto turto vertę, kuri, kaip nekelianti abejonių, yra ir turi būti nurodyta tokia pati, kaip ir nurodyta tą turtą pagrobusio kaltinamojo A. B. kaltinime, tai yra 6741,20 Eur. Kaltinimo tikslinimas E. P. veikos kvalifikacijos nekeičia, teisės į gynybą nepažeidžia. Kaltinime nurodyta įgyto nusikalstamu būdu gauto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL (1 MGL - 50 Eur), todėl E. P. veika teisingai įvertinta kaip nusikaltimas.

Kadangi be kaltinamųjų prisipažinimo jų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtino byloje ištirtų įrodymų visuma, kaltinamųjų pavogto/įgyto žinomai pavogto turto vertei neviršijant 250 MGL (1 MGL - 50 Eur), teismas daro išvadą, kad A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas), o E. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi. A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą). E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmių skyrimo nuostatos.

Skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų, o kaltinamasis E. P. – vieną apysunkį nusikaltimus, veikdami tiesiogine tyčia, abiejų padaryti nusikaltimai baigti; į tai, kad yra viena abiejų kaltinamų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis: 1) A. B. įsiteisėjusiais nuosprendžiais teistas 7 kartus, 8-as nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė - neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, šiuo metu nedirba, nesaistomas jokiais kitais svarbiais socialiniais ryšiais, sveikas; 2) E. P. teistas už iš esmės analogišką veiką – padangų vagystę iš to paties juridinio asmens, teistumo šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu neturėjo, paskirtą bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, dirba, turi tris nepilnamečius vaikus, sveikas.

Kaltinamiesiems skirtinos bausmės.

1) Išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam A. B., kurio vaidmuo nusikalstamos veikos, nors ji ir kvalifikuojama kaip nesunki, suplanavime ir padaryme buvo pagrindinis, šį kartą skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nepriklausomai nuo to, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė - mažesnė nei vidurkis (vidurkis 1 m. 7 mėn.) (BK 50 str., 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir pasiunčiant atlikti į pataisos įstaigą/kalėjimą, nes nėra pagrindo bausmės vykdymo 9 kartą teisiamam kaltinamajam atidėti, bausmės nebendrinant su paskutiniu, tai yra 2023-02-15 nuosprendžiu paskirta bausme, nes šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

2) Kaltinamajam E. P., kuris neturi tokios kriminalinės istorijos, kaip kaltinamasis A. B., už apysunkį nusikaltimą skirtina didesnė nei vidurkis arešto bausmė (BK 49 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), ir, atsižvelgiant į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus, į tai, kad kaltinamasis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, privalo dirbti ir sumokėti byloje priteistas sumas, į jo kriminalinę praeitį, kuri dar neleidžia kaltinamojo vertinti kaip piktybiškai darančio nusikalstamas veikas, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką - paskirtos arešto bausmės vykdymą kaltinamajam šiuo metu dar atidedant ir atidedant ilgesniam nei vidutinis laikui, nes teismas kaltinamajam suteikia galimybę pasikeisti be nedelsiamos arešto bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, kurie leistų ir nuteistąjį kontroliuoti, ir įtakotų jo elgesį.

Civilinis ieškinys.

Civilinė ieškovė UAB „T.“ pateikė ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 6 741,20 Eur priteisimo iš kaltinamojo A. B. (3 t., b. l. 143-144). Ieškinyje nurodė, kad pagal pirkimų žiniaraštį 2019-2020 metų laikotarpiu bendrovė įsigijo naujų „Mischelin“ padangų, kurių vieneto vidutinė vertė buvo 337,06 Eur, o ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. B. pagrobė 20 vnt. padangų, todėl bendrovei padaryta 6 741,20 Eur turtinė žala.

Kadangi kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu, jo dydžio neginčijo, ieškiniui esant realiam, pagrįstam ir nekeliančiam teismui abejonių, ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo A. B. priteisiant 6 741,20 Eur turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei UAB „T.“, nes padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nebuvo paskirtos, laikinas sulaikymas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nėra.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto konfiskavimo.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (kasacinės bylos Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006).

Todėl 1000 Eur, kuriuos realizavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą gavo kaltinamasis E. P., kaip tai nustatyta byloje ir ką kaltinamasis teismui patvirtino, kaip pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos - turi būti iš kaltinamojo E. P. konfiskuoti.

Turtinė nauda, kurią realizavęs nusikalstamu būdu gautą turtą gavo kaltinamasis A. B., valstybei nepriteistina, nes jis privalo atlyginti nukentėjusiajam asmeniui priteisiamą turtinę žalą.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidos – 6,64 Eur, atsižvelgiant į galimą nepriteisti procesų išlaidų sumą (po 3,32 Eur kiekvienam kaltinamajam), iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Civilinio ieškovo atstovas advokatas S. Štaraitis prašė priteisti viso 1100 Eur civilinio ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas, pateikė išlaidas patvirtinantį mokėjimo nurodymą (6 t., b. l. 153).

Atsižvelgiant į tai, kad civilinį ieškovą advokatas (-ai) atstovavo jau ikiteisminiame tyrime, ruošė ieškinį, dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., 1100 Eur dydžio civilinio ieškovo atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, tai yra po 550 Eur (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas) ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti kalėjime.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas) ir nuteisti 75 parų areštu;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą;

remiantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimties) mėnesių laikui, šiuo laikotarpiu paskiriant E. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios arešto bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. 6 741,20 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 20 centų) turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei UAB „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamojo E. P. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) (1000,00 Eur iki nuosprendžio įsiteisėjimo geranoriškai galima sumokėti bet kuriame banke į VMI biudžeto surenkamąją sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB - banko kodas 73000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) - banko kodas 21400; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas - banko kodas 74000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke - banko kodas 71800; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke - banko kodas 72300; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) - banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke - banko kodas 70440; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke - banko kodas 72900. Lėšų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas - 188659752, įmokos kodas - 6610. Nesumokėjus nurodytos sumos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, išieškojimas turės būti perduotas antstoliui).

Priteisti iš kaltinamųjų A. B. ir E. P. po 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno - proceso (advokato atstovavimo) išlaidų civiliniam ieškovui UAB „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pašto išlaidų iš kaltinamųjų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).