- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 1-1452-859/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24458-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- Z. L.
- Civilinis ieškovas
- S. J., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Paulius Bružas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini),aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamų veikų aplinkybės
1. Z. L. 2017 m. gegužės 19 d., apie 15.55 val., viešoje vietoje, prie Konstitucijos prospekto ir Linkmenų gatvės sankryžos, Vilniuje, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pro pravirą langą sukėlė žodinį konfliktą su automobilio „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju S. J., o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pervažiavo sankryžą ir sustojęs saugumo salelėje, išlipo iš savo automobilio ir kitų eismo dalyvių akivaizdoje priėjo prie S. J. vairuojamo automobilio, stovėjusio trečioje eismo juostoje bei žodinio konflikto metu pro pravirą kairės pusės priekinių durelių langą kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. J. ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, padarydamas nosies žaizdą ir viršutinių I-o iš dešinės ir I-o iš kairės dantų paviršių nuskelimus, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Kaltinamasis Z. L. 2018 m. birželio 13 d. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad smogė vieną smūgį, o ne tris ar keturis, ne pirmas pradėjo konfliktą. Kaltinime nurodytą dieną ir laiku, apie 15:45 val. važiavo automobiliu Fiat „Ducato“ iš žiedinės sankryžos sukdamas nuo pedagoginio link Konstitucijos pr. prie pramogų ir sporto centro „Forum Palace“. Važiavo antra, t. y. Konstitucijos pr. vidurine juosta, o nukentėjusysis savo automobiliu 90 laipsnių kampu staiga išvažiuodamas iš šalutinio kelio nuo pramogų ir sporto centro „Forum Palace „ užkirto jam kelią. Jis suspėjo sustoti, eismo įvykio nebuvo, tačiau nukentėjusysis gestais jam rodė „ką išdarinėji?“, iš jo pasipylė keiksmai jo atžvilgiu, kuriuos jis šaukė. Tai girdėjo, nes jų abiejų langai buvo praviri. Linkmenų gatvė buvo užkimšta, nukentėjusysis galėjo ir į šitą juostą persirikiuoti, tiesiog neišloštų kampo. Jam pravažiuojat pažiūrėjo į nukentėjusįjį ir pamatė vidurinį pirštą, kurį jis buvo iškišęs automobilyje per keleivio sėdynę. Pamatęs gestą, sustojo salelėje, brūkšniuota linija. Žinojo, kad sustoti ten, viduryje gatvės, draudžiama. Tačiau jis įsižeidė ne tik dėl gesto, bet ir viso nukentėjusiojo manevravimo išvažiuojant iš šalutinio kelio. Sustojęs saugos salelėje įsijungė avarinį signalą, išlipo iš automobilio, priėjo nuo salelės važiuojamąja dalimi, perėjo sankryžą, ten atstumas 15-20 metrų, , priėjo iš vairuotojo pusės. Sankryžą praėjo, priėjo prie automobilio, langas buvo praviras, jis vieną ranką buvo užkišęs, gal atsirėmęs, kita ranka filmavo ar ne, nežino. Priėjo ir paklausė, ko rodai gestą. O nukentėjusysis numetė telefoną ir sudavė jam du smūgius į veidą. Jis pasilenkęs buvo prie veido, jokių veiksmų nedarė, atšoko. Jam pirmas tikrai nesmogė nukentėjusysis. Į veidą sudavė viena ranka, ne itin stipriai. Jis jo klausė, kam gestą rodai. Atšokęs atsitraukė ir automatiškai trenkė atgal kaire ranka. Smūgiavo 1 kartą, nematė kur, nesitaikė. Jo veidas buvo stogo lygyje. Nebuvo malonu pas jį eiti. Ėjo, kad dėl nemalonaus pokalbio kitą kartą gal pamąstys. Nematė kur sudavė, nuėjo į autobusiuką ir nuvažiavo. Apie jo smurtą ir elgesį nepranešė policijai, nes tą dieną buvo dukros išleistuvės darželyje, kreiptis mintis buvo. Sudavė atgal, nes gynėsi, tai normali žmogaus reakcija. Į klausimus kaltinamasis patikslino, kad pribėgęs prie automobilio atsistojo nuo durelių tokiu atstumu, kad palenkė galvą artyn link durelių, į vidų nekišo galvos. Sudavė smūgį į dešinę pusę veido pusę kaire ranka. Skaudėjo kelias dienas, nesikreipė į gydymo įstaigas, jis stovėjo pasilenkęs į nukentėjusįjį. Rankos tuo metu nekišo į vidų, atsirėmęs nebuvo.
2.1. Ikiteisminiame tyrime būdamas įtariamuoju kaltinamasis davė iš esmės analogiškus parodymus dėl nukentėjusiojo staigaus manevravimo išvažiuojant iš šalutinio kelio į Konstitucijos pr., bei tai, kad nukentėjusysis parodė jam vidurinį pirštą. Patvirtino ir savo veiksmus po to, t. y. dėl jau subjurusios nuotaikos dėl nukentėjusiojo vandališko vairavimo, jis, pervažiavęs sankryžą, sustabdė savo automobilį už sankryžos esančioje saugumo salelėje ir nuėjęs prie nukentėjusiojo automobilio vairuotojo priekinių durelių, pasilenkęs pro atvirą langą paklausė vairuotojo, ką jis jam parodė. Norėjo pasikalbėti, išsiaiškinti ir pan. Muštynių sukelti neketino. Norėjo sugėdinti VW vairuotoją. Tačiau šis, nieko neatsakęs, kumščiu trenkė jam į veido sritį. Dėl to jis atsitiesė ir paveiktas netikėtumo fakto pradėjo gintis, vieną kartą kairės rankos kumščiu suduodamas vairuotojui. Niekur nesitaikė. Jo veidas buvo ties automobilio stogu, todėl negali pasakyti kur pataikė. Viskas įvyko labai greitai ir netikėtai, buvo šokiruotas tokiu įžūliu VW vairuotojo elgesiu. Po suduoto vieno smūgio išgirdo signalizuojant kitą automobilį, todėl grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo. Konflikto neneigia, tačiau jį sukėlė ne jis, o VW vairuotojas, užkirsdamas jam kelią, o po to parodydamas jam nepadorų gestą. Dėl to jis supyko. Kai po įvykio nuvažiavo, pastebėjo, kad VW automobilis važiuoja jam iš paskos. Pagalvojo, kad vaikinas nori su juo pasišnekėti, dėl to sustojo prie šviesoforo, esančio šalia viešbučio „Holiday Inn“, tačiau vaikinas iš automobilio nelipo, dėl to jis nuvažiavo link Kalvarijų turgaus. VW automobilis sekė jį iki Kalvarijų turgaus ir sustojo, o jis nuvažiavo namo. Nesijaučia kaltas dėl to kas įvyko, kadangi konflikto pradininkas buvo įžūlus VW vairuotojas. Visko to nebūtų jeigu ne nukentėjusiojo parodytas vidurinis pirštas ir akivaizdus tyčiojimasis iš jo ir jo žeminimas. Pastarasis net ir būdamas neteisus kelyje bei sukėlęs avarinę situaciją, jautėsi visiškai nekaltas ir nebaudžiamas (b. l. 79 – 80, 86 - 87).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai
3. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė inkriminuotą nusikaltimą.
3.1. Nukentėjusysis S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad galimai kaltinime nurodytą dieną ir laiku jis išvažinėjo iš pramogų ir sporto centro „Forum Palace“ sankryžos, kirsdamas autobusų juostą, pirmą juostą. Visuose buvo kamščiai. Buvo penktadienis. Degė šviesoforo signalas. Norint pasukti reikėjo įvažiuoti į Linkmenų gatvę. Kaip ir visi jis bandė įvažiuoti į Konstitucijos per. Ir per visas juostas patekti į posūkį link Linkmenų g. Žino, ten viena ištisinė. Lindo, kitaip reikėtų stovėti iki 18:00 val. Kaltinamasis važiavo pagrindiniu keliu, o jis turėjo stovėti, praleisti, tačiau nepraleido, važiavo ne pagrindiniu keliu. Kaltinamasis vairuotu automobiliu Fiat „Ducato“ jo neįleido, pradėjo negražiais žodžiais kalbėti. Jis atsakė atgal, nes penktadienis ir visi nori namo. Žodžiai buvo pasakyti jam išvažinėjant iš Grigo g. ir kaltinamajam neįleidžiant. Kaltinamojo vairuotas autobusiukas buvo ties jo (teismo pastaba - nukentėjusiojo) priekiniu ratu. Jo langas atidarytas. Susidarė konfliktinė situacija. Apsižodžiavo, jis įsivažiavo iki rusiškų žodžių, paklausė, kur lendi. Kad kaltinamasis, būdamas savo juostoje, jo nepraleidžia suprato iš to, kad jis pavažiavo į priekį, prieš jį stovėdamas. Nervinosi nes penktadienis. Jis kaltinamajam neužkirto kelio tiek, kad šis negalėtų pravažiuoti. Pravažiavo už jo, sąlyginai Linkmenų g. posūkio link. Nebuvo kur stovėti, iš antros juostos negalima sukti, bet pasuko į kairę, persirikiavo į kraštutinę juostą. Toliau laukė kol galės pasukti link Linkmenų g. Matė, kaip kaltinamasis, pasistatęs mašiną, eina link jo. Pro jį pravažiuojant mojavo, rodė „gero kelio“. Kaltinamajam gal pasirodė kad jis rodo vidurinį pirštą. Jam pamojavo ranka per priekinį langą. Tada pamatė, kaip jis pasistatė vidury gatvės mašiną, greitu žingsniu ėjo link jo. Kaltinamasis mašiną pasistatė toliau. Matė, kad greit degs žalia šviesa ir ėjo skubiai link jo. Langas jo automobilyje buvo atidarytas. Nesitikėjo nieko. Kaltinamasis pradėjo šnekėti, neprisimena ką, ir sudavė jam ne vieną kartą. Gali būti, kad besigindamas pastarajam trinktelėjo po jo smūgių. Tiksliai neprisimena, jam stipriai sutrenkė nosį, kraujo buvo daug. Tuo momentu buvo be koordinacijos. Ką jis priėjęs sakė tuo momentu nepasakys, nes jis priėjęs trenkė iš karto greitai, jis smūgių sudavė du, tris, į nosį, žandikaulio pusėje lūpų sritį kairėje. Nepasakys kuria ranka, yra sužeidimas dešinėje pusėje. Jis savo rankas buvo patraukęs nuo vairo. Buvo atsisukęs. Nebuvo sudavęs pats pirmas. Pamatė nubėginėjantį kaltinamąjį link mašinos. Pradėjo vytis savo mašina. Nufotografavo, nepasuko į kairę, galimai pažeisdamas eismo taisyklių reikalavimus, išvažiavo į Konstitucijos pr., persekiojo kaltinamojo mašiną. Skambino policijai važiuodamas. Atvažiavusi greitoji jį sutvarkė, vežė į ligoninę, kur nustatė, kad praskelta nosis, sumušimas, siūta, randas yra, nuskelti du dantys. Nurodyta, kad po įvykio nulaužta. Konflikto metu nežiūrėjo į šviesoforą, dėl kitų asmenų nežino, ar jie matė konfliktą, tuo metu nežiūrėjo į kitas mašinas, nebuvo išlipęs. Niekas nebuvo priėjęs, viskas staiga vyko.
3.1.1. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis davė analogiškus parodymus (b. l. 40 - 41). Jas nukentėjusiojo nurodė ir 2017 m. gegužės 19 d. protokole-pareiškime (b. l. 19).
3.2. BIRT ataskaitų žiūriklės duomenimis 2017 m. gegužės 19 d. 16.03 val. fizinio asmens buvo pranešta apie tai, kad vairuotojas išlipo iš automobilio „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir trenkė pranešėjui į veidą, įtaria, kad sulaužė nosį ir išmušė dantis (b. l. 23 - 24). Tai patvirtina ir byloje esantis garso įrašas kompaktiniame diske, iš kurio girdima, kad pranešama apie nukentėjusiojo sumušimą, kad kaltininkas važiuoja baltos spalvos automobiliu Fiat „Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pribėgo prie jo, pradėjo daužyti, sulaužė nosį, dantis. Kad važiuoja paskui jį sumušusį asmenį. Nurodė, kad jam darosi bloga. Buvo raginamas sustoti ir laukti policijos (CD pritvirtintas voke prie bylos aplanko). Garso įrašo stenograma pateikta jo apžiūros protokole (b. l. 32-36).
3.3. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - Konstitucijos prospekto ir Linkmenų gatvės sankryža, Vilniuje, važiuojant Konstitucijos prospektu link Kalvarijų gatvės yra trys eismo juostos, trečia juosta pažymėta ženklu, jog ja važiuojant galima sukti į kairę ties pastatu Nr. 23 į Linkmenų gatvę, ant 23 pastato įrengtos filmavimo kameros (b. l. 25 – 27).
3.4. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra su BPC garso įrašai, kurie peržiūrimi panaudojus tarnybinį kompiuterį ir „W. M. Player“ programą. Perklausomi garso įrašai kuriose asmuo informuoja BPC apie įvykusį konfliktą, kurio metu buvo sumuštas ir nurodė, kad seka jį sumušusio asmens vairuojamą automobilį (b. l. 28 - 37).
3.5. 2017 m. birželio 6 d. nukentėjusysis S. J. pagal nuotrauką atpažino kaltinamąjį (buvusį įtariamąjį) kaip asmenį, kuris 2017 m. gegužės 19 d. apie 16.00 val., ranka sudavė jam į veidą. Atpažino pagal veido bruožus (b. l. 43 - 44).
3.6. Nukentėjusysis S. J. ir kaltinamasis Z. L. savo parodymus patvirtino akistatos metu (b. l. 46 - 47).
3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1588/2017 (01) nurodyta, kad S. J. nustatyta nosies žaizda, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. gegužės 19 d.). Apžiūros metu nustatyti viršutinių I-o iš dešinės ir I-o iš kairės dantų paviršių nuskėlimai, kurie, atsižvelgiant į tiriamojo papildomai paaiškintas aplinkybes bei jų makromorfologinę išvaizdą, sužalojimais nevertinami, kadangi neatitinka jų pobūdžio. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 53).
3.8. Specialistas O. D. paaiškino, kad S. J. sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Labai mažai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas padarytas nugriuvus ir nosies sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. Apžiūros metu nustatytų viršutinių dantų paviršių nuskėlimai sužalojimais neįvertinti, kadangi nuskilo ne tikrosios dantų dalys, o plombų dalys. Dantų plombos nėra kūno dalys, todėl jų nuskėlimas nevertinamas kaip sveikatos sutrikdymas. Ar dantų plombų nuskėlimai padaryti būtent šio įvykio metu, pasakyti negali, bet tokios tikimybės neatmeta (b. l. 55 - 57).
3.9. Nukentėjusiojo sužalojimą patvirtina ir pastarojo teismui pateiktos fotonuotraukos, darytos po įvykio, iš kurių matyti nukentėjusiojo kruvinas veidas ir drabužiai (b. l. 163 - 164).
3.10. Automobilis Fiat „Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 74).
4. Šie nuosprendžio 3 pastraipoje aptarti duomenys yra surinkti iš skirtingų šaltinių, jie nėra prieštaringi, patvirtina tas pačias aplinkybes, susijusias su kaltinamojo atliktais veiksmais ir paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Duomenys surinkti įstatymo nustatyta tvarka. Jie ištirti teisiamajame posėdyje. Dėl nustatyto, teismas sprendžia, kad aptarti bylos duomenys byloje yra įrodymai (BK 20 straipsnis).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
5. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
6. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali. Teismų praktikoje laikomasi, kad būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).
7. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
8. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010,2K-91/2010,2K-136/2010, 2K-410/2011,2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011,2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018, 2K-229-976/2018).
9. Byloje nėra ginčo, dėl ko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Tačiau, pradžioje buvęs žodinis konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių reikalavimų siekė įvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleisdamas kaltinamojo vairuoto automobilio, peraugo į viešosios tvarkos pažeidimą būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nes jis, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui važiuoti Konstitucijos pr., pravažiavęs sankryžą, kurioje iš Konstitucijos pr. automobiliai gali sukti į Linkmenų gatvę, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus ir eismo saugumą, neleistinai manevruodamas esant intensyviam eismui, staiga sustabdė savo automobilį draudžiamoje Konstitucijos pr. vietoje – prospekto viduryje, kur palikęs automobilį, keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, greitu žingsniu Konstitucijos pr. viduriu ėjo link nukentėjusiojo automobilio. Kirto važiuojamąją dalį, kurioje yra posūkis į Linkmenų gatvę. O priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio, stovėjusio prie šviesoforo ir laukiant leidžiamo šviesoforo signalo sukti į Linkmenų g., kaltinamasis, matant kitiems vairuotojams, pro pravirą nukentėjusiojo automobilio langą sudavė pastarajam ne mažiau vieno karto į veidą, t. y. į gyvybiškai svarbią vietą – į galvos sritį. Dėl suduoto smūgio nukentėjusysis buvo sužalotas. Tik dėl kito automobilio vairuotojo signalo kaltinamasis iš vietos pasišalino savo automobilio link ir išvažiavo.
10. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl to, kad nukentėjusysis jam pirmas sudavė smūgius nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais. Teismas pripažįsta, kad laiku nebuvo atlikti savalaikiai veiksmai ir surinkti visi galimi nusikalstamos veikos padarymo metuy įrodymai, kaip kad vaizdo įrašas. Tačiau šių nebuvimas nepaneigia nuoseklių ir kitų įrodymų patvirtintų nukentėjusiojo pardoymų apie kaltinamojo veiksmus pravažiavus sankryžą, kai jis, pavojingai ir pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus sustojo draudžiamoje vietoje ir joje palikęs automobilį greitu žingsniu grėsmingai priartėjęs prie nukentėjusiojo šiam sudavė smūgius į veidą ir jį sužalojo padarydamas medicininės apžiūros nustatytus sužalojimus (nuosprendžio 3.7. pastraipa). Gi kaltinamajam jokie sužalojimai nenustatyti, jis nesikreipė nei į medikus, nei į policiją. Apie įvykį nepranešė. Iš įvykio vietos pasišalino. O pastebėjus, kad nukentėjusysis jam seka iš paskos, nesiėmė jokių veiksmų pranešti apie susidariusią situaciją policijai. Taigi, joks įvykis dėl nukentėjusiojo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar teisės pažeidimo užfiksuotas aptariamą dieną nebuvo. Priešingai, šio nuosprendžio 9 pastraipoje aptarti kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent dėl kaltinamojo įžūlaus elgesio, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir taip pažeista viešoji tvarka.
Dėl būtinosios ginties.
11. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajam sudavė besigindamas nuo jo jam suduotų smūgių. Baigiamosiose kalbose kaltinamojo gynėjas prašė teismo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip būtinoji gintis.
12. Būtinoji gintis, kaip viena baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, reglamentuota BK 28 straipsnyje ir apibudinama kaip situacija, kai neperžengdamas būtinosios ginties ribų, asmuo padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šiam baudžiamąją atsakomybę šalinančiam institutui taikyti būtina, jog situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-393-489/2017).
14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-393-489/2017).
15. Iš šioje byloje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad nukentėjusysis nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus dėl kaltinamojo jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų – smūgių sudavimo. Šio nuosprendžio 9 pastraipoje yra koncentruotai išdėstyta kaltinamojo neteisėtos veikos eiga iki smūgių sudavimo. Ištirti įrodymai patvirtina, kad būtent nukentėjusysis buvo būtinosios ginties sąlygose, nes intensyvus kaltinamojo puolimas ir smūgių sudavimas nukentėjusiajam būnant savo automobilyje ir laukiant leistino šviesoforo signalą leido sudarė tokias aplinkybes, kad nukentėjusysis turėjo visas teises gintis nuo pradėto pavojingo puolimo, kadangi kaltinamojo neteisėti veiksmai – smūgių sudavimas, sukėlė pavojų nukentėjusiojo sveikatai. Dėl kaltinamojo pavojingo puolimo nukentėjusysis buvo sužalotas. Todėl nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo ir jo gynėjo argumentais dėl būtinosios ginties instituto taikymo kaltinamajam.
16. Šio nuosprendžio 3-15 pastraipose aptartas įstatymo nuostatų reglamentavimas, teismų praktika ir teismo išanalizuoti įrodymai patvirtina kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, sukeltas pasekmes ir objektus, į kuriuos buvo kėsinamasi nusikalstamais veiksmais. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgius viešoje vietoje, prie Konstitucijos per. ir Linkmenų gatvės sankryžos, Vilniuje. Tokie veiksmai atlikti tyčia. Kaltinamojo veiksmai yra įžūlūs, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pro pravirą langą sukėlė žodinį konfliktą su automobilio „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju S. J., o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pervažiavo sankryžą ir sustojęs saugumo salelėje, išlipo iš savo automobilio ir kitų eismo dalyvių akivaizdoje priėjo prie S. J. vairuojamo automobilio, stovėjusio trečioje eismo juostoje bei žodinio konflikto metu pro pravirą kairės pusės priekinių durelių langą kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. J. ne mažiau vieną smūgį į veido sritį, padarydamas nosies žaizdą ir viršutinių I-o iš dešinės ir I-o iš kairės dantų paviršių nuskelimus, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pažymėtina, kad nukentėjusysis parodė, jog jam kaltinamasis sudavė du-trys smūgius (nuosprendžio 3.1. pastraipa), tačiau specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (nuosprendžio 3.8. pastraipa). Šiuo atveju kaltinamasis pripažįsta sudavęs vieną smūgį. Todėl laikytina, kad esamos abejonės dėl smūgių kiekio vertinamos kaltinamojo naudai. Vadinasi, yra nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą ir padarė specialisto nustatytus sužalojimus. Tačiau suduotų smūgių kiekis veikos kvalifikavimui reikšmės šiuo atveju neturi. Dėl to kas aptarta šioje pastraipoje teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai kaip viešosios tvarkos pažeidimas, atsakomybė už kurio padarymą numatyta BK 284 straipsnyje.
IV. Bausmės skyrimas
17. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 284 straipsnyje, už kurį, šią pavojingą veiką padaręs asmuo gali būti baudžiamas viena straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvia bausme: viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
18. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusysis teisme pripažino, kad įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį nepraleido kaltinamojo vairuotą automobilį. Tai grindė tuo, kad buvo savaitgalio pradžia, penktadienis, ir buvo susidarę dideli kamščiai, dėl kurių negalėjo greitai įvažiuoti į juostą, kad pasuktų į Linkmenų gatvę. Tačiau kamsčių susidarymas nėra pateisinama priežastis pažeisti nustatytas kelių eismo taisykles ir įvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį taip užkertant eismą pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis patvirtino savo siekį važiuoti į Linkmenų gatvę, dėl ko jis savo automobiliu turėjo statmenai įvažiuoti į Konstitucijos pr. Ir kirsti visas eismo juostas bei ištiesinę liniją. Taip manevruodamas nukentėjusysis užkirstų galimybę judėti pagrindiniame kelyje esantiems automobiliams, tarp kurių ir vairuotas kaltinamojo. Šiuo atveju nukentėjusiojo parodymai, kad laikantis taisyklių jis turėtų laukti iki 18:00 val. nepateisina jo pačio apibūdinto elgesio kelyje. Nukentėjusysis, kaip vairuotojas, turėjo numatyti eismo ypatumus savaitgalio pradžioje ir pasirinkti tokį kelią, kad maksimaliai išvengtų kamščius ir nedarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, nesukeltų kliūties kitiems eismo dalyviams.
19. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
20. Skirdamas Z. L. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, kadangi kaltinamojo veiksmai pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. Z. L. viešoje vietoje, matant svetimiems asmenims įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai, kad kaltinamasis neva norėjo pamokyti nukentėjusįjį dėl neva jam parodyto nepadoraus rankos gesto nepaneigia kaltinamojo tyčios padarant nusikaltimą, kadangi būtent kaltinamasis, neleistinoje vietoje sustojo Konstitucijos pr. neleistinoje vietoje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams dėl galimo eismo įvykio, greitu žingsniu priartėjo prie nukentėjusiojo ir šiam būnant automobilyje ir laukiant leistino šviesoforo signalo ne mažiau vieno karto sudavė į veidą po ko, kitų vairuotojų signalų paragintas (nuosprendžio 2.1. pastraipa), iš įvykio pasišalino. Pažymėtina ir tai, kad apie įvykį kaltinamasis nepranešė policijai, nors matė, kad nukentėjusysis sekė jam iš paskos iki Kalvarijų turgaus.
21. Kaltinamasis suprato, kad elgiasi neteisėtai ir taip elgtis norėjo. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdintinas atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų eigą, kuri aptarta šio nuosprendžio 9 pastraipoje.
22. Tiriant Z. L. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis.
23. Dėl to kas nustatyta šio nuosprendžio 17-22 pastraipose teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Z. L. vieną švelniausių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – baudą (BK 47 straipsnis).
24. Nustatydamas šios piniginės bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena Z. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad Z. L. skirtina bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytos baudos minimumą – 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
25. Veika padaryta 2017 m. gegužės mėnesį, todėl taikytinas tuo laiku galiojęs MGL dydis, t. y. 37,66 EUR.
Dėl civilinio ieškinio.
26. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
27. Civilinis ieškovas, nukentėjusysis S. J., pareiškė byloje 365,05 EUR civilinį ieškinį, dėl padarytos turtinės žalos (b. l. 48 - 51).
28. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinis ieškovas pareikštą byloje 365 EUR ieškinį dėl turtinės žalos palaikė visiškai. Nurodė, kad automobilio salono valymas kainavo 100 EUR, o estetinis dviejų priekinių dantų plombavimas kainavo 265,5 EUR.
29. Nukentėjusiojo civilinio ieškovo nurodytas padarytos turtinės žalos dydis įrodytas pastarojo parodymais teisme ir rašytiniais įrodymais dėl turėtų išlaidų (b. l. 49-50, 162, 163-164). Dėl nustatyto, pareikštas civilinis ieškinys visiškai tenkintinas.
30. Vilniaus teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė 27,15 EUR civilinį ieškinį (b. l. 61 - 72) dėl gydymo išlaidų.
31. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 straipsnius dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos.
32. Vilniaus teritorinė ligonių kasų išlaidos atsirado dėl nusikalstamų Z. L. veiksmų, todėl ieškinys visiškai tenkintinas, kadangi įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – 2 kompaktiniai diskai su įrašais – paliktini saugoti su bylos medžiaga.
Dėl kardomosios priemonės.
34. Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniu teismas, -
nusprendžia:
Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 50 MGL (50 X 37,66 = 1883,00 eurų) dydžio baudą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Z. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Iš Z. L. priteisti 365,05 eurų (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir penkis centus) S. J. turtinės žalos atlyginimui.
Iš Z. L. priteisti 27,15 eurų (dvidešimt septynis eurus ir penkioliką centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai S. J. gydymo išlaidoms atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – CD diską su įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801). Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.