- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-710-1020/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24458-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- Z. L.
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Advokatai
- Paulius Bružas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo Z. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 50 MGL (1 883 EUR) dydžio bauda.
Iš Z. L. nukentėjusiojo S. J. naudai priteista 365,05 EUR nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 27,15 EUR S. J. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Z. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 19 d. apie 15.55 val., viešoje vietoje, prie Konstitucijos prospekto ir Linkmenų gatvės sankryžos, Vilniuje, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pro pravirą langą sukėlė žodinį konfliktą su automobilio „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoju S. J., o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pervažiavo sankryžą ir sustojęs saugumo salelėje, išlipo iš savo automobilio ir kitų eismo dalyvių akivaizdoje priėjo prie S. J. vairuojamo automobilio, stovėjusio trečioje eismo juostoje bei žodinio konflikto metu pro pravirą kairės pusės priekinių durelių langą kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. J. ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, padarydamas nosies žaizdą ir viršutinių I-o iš dešinės ir I-o iš kairės dantų paviršių nuskelimus, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais Z. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Z. L. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pasak Z. L., nuosprendis priimtas netinkamai vertinus byloje esančius įrodymus ir jo paaiškinimus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti nuteistojo gynėjo advokato Pauliaus Bružo pateikti dokumentai – susitaikymo protokolas tarp nukentėjusiojo S. J. ir Z. L. (pasirašytas abiejų šalių), nurodant, kad byloje egzistuoja pagrindas nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.
4. Teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, jog rašydamas apeliacinį skundą nesutiko su jo nuteisimu, todėl nebūdamas teisininku prašė jį išteisinti, o tai reiškia ir prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo gynėjas advokatas P. Bružas teismo prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Prokurorė, neįžvelgdama BK 38 straipsnio taikymo sąlygų, prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį. Nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, jog susitaikė su Z. L., nemano, kad jį būtina nuteisti, bet klausimą dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Z. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat apklaususi nuteistąjį ir nukentėjusįjį, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad Z. L. padarė pirmosios instancijos teismo nustatytą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Visgi byloje yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą pastarojo atžvilgiu nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
6. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis Z. L. pripažino esmines jam inkriminuotos veikos ir konflikto aplinkybes, tačiau neigė aplinkybę dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tokią nuteistojo poziciją, koregavo kaltinime nurodytas aplinkybes ir nuosprendyje konstatavo, kad Z. L. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, nors kaltinime buvo inkriminuojami ne mažiau kaip trys smūgiai. Būtent šios aplinkybės laikytinos svarbiomis sprendžiant klausimą ar Z. L. pripažino savo kaltę ir atitinkamai, ar yra pagrindas spręsti klausimą dėl galimybės asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Siekiant nustatyti tikrąsias padarytos veikos faktines aplinkybes ir įvertinti galimybes taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausti nuteistasis Z. L. ir nukentėjusysis S. J..
8. Iš jų parodymų ir paaiškinimų teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, jog įvykio dieną tarp Z. L. ir S. J. kilo konfliktas ir jo metu Z. L. sudavė mažiausiai vieną smūgį ranka S. J. į veidą. Apeliantas paaiškino, kad konflikto metu buvo susidariusi stresinė situacija, kurios metu jis tikrai sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, o kitų smūgių, jei jie buvo, sudavimo, esant minėtai būsenai, jis galėjo neprisiminti (2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio protokolas ir garso įrašas). Esant tokiam paaiškinimui, turint omenyje išties įtemptą ir stresinę įvykio situaciją, bei neabejojant, kad tokioje situacijoje konflikto šalys mojavo rankomis per atidarytą S. J. automobilio vairuotojo langą, laikytina, jog Z. L. galėjo sąžiningai klysti, ar tiesiog neprisiminti visų aplinkybių itin detaliai. Atsižvelgiant į tai, jo pozicija apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijai yra suprantama – jis neneigia sudavęs vieną smūgį, mano, kad daugiau smūgių nesudavė, bet pripažįsta teismo nustatytą aplinkybę, tokią, kokią teismas nurodė – t. y., jog sudavė nukentėjusiajam S. J. ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį. Be to, apygardos teismas šioje situacijoje atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo konstatuota jo padaryta pavojinga veika, jį įtikino – t. y. jis suvokė, kad padarė baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką.
9. Tokių išvadų kontekste, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo vertinti neesminių parodymų detalių ir juose esančių smulkių skirtumų bei konstatuoja, kad Z. L. teismo nustatytų bylos aplinkybių buvimą pripažino.
10. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik nuteistojo, bet ir nukentėjusiojo poziciją nagrinėjamoje byloje, pabrėždama atkuriamojo teisingumo svarbą šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje ir visuomenėje bei įžvelgdama galimybę užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, mano, kad nagrinėjamoje byloje teisingumas gali būti pasiektas atleidus Z. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir pritaikius jo atžvilgiu individualias baudžiamojo poveikio priemones.
Žemesnės instancijos teismas
12. Baudžiamojoje teisėje įtvirtintas reikalavimas baudžiamosios teisės priemonėmis siekti teisingumo kiekvienoje baudžiamojoje byloje reiškia ir tai, kad teisingumo principas gali būti įgyvendinamas ne tik skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Baudžiamasis procesas turi kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje. Viena iš teisinių galimybių atkurti teisingumą ir užtikrinti nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyrą – kai nukentėjusiajam asmeniui yra suteikiama galimybė gauti žalos atlyginimą, jaustis saugiau ir siekti, kad būtų galutinai išspręsta įvykusio konflikto problema, o teisės pažeidėjui leidžiama įžvelgti savo elgesio priežastis, padarinius ir sąmoningai prisiimti atsakomybę, yra BK 38 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius institutas.
13. Teismas turi ne pareigą, o teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.
14. Kaip jau minėta Z. L. dėl esminių aplinkybių prisipažino. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti esant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą šioje situacijoje kliūčių nėra.
15. Iš gynybos pateikto nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymo protokolo, kuris pasirašytas abiejų šalių, matyti, kad pastarieji ne tik sutiko susitaikyti, tačiau S. J. pareiškė, jog Z. L. jam atlygino padarytą turtinę žalą. Be to, ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad Z. L. jam paskambino ir atsiprašė dėl padaryto; praeityje jis yra pats padaręs neadekvačių sprendimų, todėl iš Z. L. telefoninio skambučio mano, jog pastarasis pasimokė iš savo klaidų. Nukentėjusysis taip pat pažymėjo, jog nesitikėjo, kad dėl šio įvykio baudžiamoji byla pasieks teismą; mano, jog susitaikyti buvo galima ir ikiteisminio tyrimo metu. S. J. teigimu, jis nėra kompetentingas spręsti dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų – tai padaryti kompetentingas teismas, tačiau neprieštarauja dėl to. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai – asmenys susitaikė bei nukentėjusiajam nuteistojo buvo atlyginta nusikaltimu padaryta žala. Be to, pažymėtina, jog susitaikymas, pagal teismų praktiką, galimas bet kurioje proceso stadijoje, todėl prokurorės teiginys, kad susitaikymo galimybę gynyba galimai pradėjo svarstyti tik po nepalankaus nuosprendžio priėmimo, šiuo atveju nekeičia teismo išvadų, o, kita vertus, yra pagrįstas tik spėjimais.
16. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš nuteistojo buvo priteista 27,15 EUR S. J. gydymo išlaidoms atlyginti. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ši žala šiuo metu yra atlyginta. Visgi įvertinus tai, kad apeliantas nukentėjusiajam jau yra atlyginęs didesnio dydžio žalą, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog ji bus atlyginta (minėtas žalos dydis yra nedidelis, apeliantas neginčijo sprendimo dėl teismo paskirto įpareigojimo atlyginti šią žalą), taigi aplinkybė, jog žala šiuo metu dar nėra atlyginta, neeliminuoja galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, tai būtų formalu ir neteisinga.
17. Vertinant, ar apeliantas yra vertas teismo pasitikėjimo, ar galima pripažinti, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Z. L. iki šio įvykio nebuvo teistas, o taip pat ir niekada nepatyrė baudžiamojo persekiojimo (b. l. 94). Šis asmuo turį aukštąjį inžinierinį išsilavinimą, dirba pagal verslo liudijimą su savo profesija susijusioje srityje, yra vedęs, augina 2 vaikus. Nors apeliantas yra baustas administracine tvarka, jo padaryti pažeidimai nėra reikšmingi ir kitų duomenų kontekste nerodo jo neigiamos charakteristikos (tai du susiję atvejai, kai apeliantas pastatė automobilį neleistinoje vietoje (b. l. 95-96)). Tokių duomenų kontekste, įvertinęs ir asmens paaiškinimus teisme bei jų nuoširdumą pasisakant dėl kritiško savo elgesio vertinimo, teismas įsitikino, kad pavojingi Z. L. veiksmai šioje byloje buvo nulemti laikino emocijų proveržio, atsitiktiniai ir niekaip neleidžia spręsti, kad toks jo elgesys tipinis, kad apeliantas iš šios situacijos nepasimokys ir pan. Pastebėtina, kad šioje byloje teismas konstatavo ir apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Taigi byloje nustatytas pavienis Z. L. įvykdyto smurto atvejis nerodo, kad panašus ar kitoks teisei priešingas pavojingas elgesys pasikartos.
18. Atsižvelgiant į visa tai, kolegija įžvelgia pagrindą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir Z. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju S. J.. Toks sprendimas, turint omenyje jo sąlyginį pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti Z. L. baudžiamojon atsakomybėn už šioje byloje konstatuotą nusikaltimą, jei per 1 (vienerius) metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, užtikrintų teisingumo interesus kaltininkui kartu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turtinės žalos, kurią patyrė Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atlyginimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atleidus Z. L. nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nepatiria padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nėra paskiriama bausmė ir jis neturi teistumo, todėl siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį ir užtikrinti teisingumą Z. L. tikslinga skirti 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BPK 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo Z. L. (Z. L.) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį panaikinti.
Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, Z. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį atleisti, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, paskirti Z. L. 25 MGL (941,50 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir BK 69 straipsniu, Z. L. įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas 27,15 EUR dydžio S. J. gydymo išlaidas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – 2 CD diskus su įrašais, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktus turinčius BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Z. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti po šio nuosprendžio paskelbimo panaikinti.
- jeigu jis, kaip atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu jis, kaip atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.