- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-15-460/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01106-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. R. (toliau – atsakovas): 2 592,69 Eur negrąžintą paskolą; 118,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. liepos 12 d.; 1,53 Eur vėlavimo palūkanas; 724,22 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 30,13 Eur nuostolių atlyginimą nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.; 12 procentų nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 15 d.), nuo pagal sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 139,35 Eur sumos; 221,20 Eur sutarties sudarymo mokestį; 7,33 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 109,00 Eur žyminį mokestį bei 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d. šalys sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 850,00 Eur dydžio kreditą (2623,42 Eur paskolos suma ir 226,58 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 84 mėnesių laikotarpiui. Sutartimi atsakovas i?sipareigojo laiku ir tinkamai moke?ti parais?kos mokesti?, paskolos gra?z?inimo i?mokas pagal nustatyta? grafika?, administravimo mokesti? iki galutinio prievole?s i?vykdymo bei patvirtino, jog sutinka moke?ti visus kitus mokesc?ius pagal sudaryta? sutarti? (Paskolos sutarties Bendru?ju? sa?lygu? 2.1.1, 2.3.5. - 2.3.7 punktai, Specialiu?ju? sa?lygu? 2.3.-2.5. punktai). Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, į ieškovo raginimus sumokėti skolą nereagavo. Todėl ieškovė buvo priversta vienas?alis?kai nutraukti sutarti? su atsakovu, vadovaudamasi bendru?ju? sa?lygu? 8.9 punktu. Jei atsakovas nebu?tu? padare?s esminio sutarties paz?eidimo, s?i sutartis bu?tu? galiojusi iki 2028 m. gruodžio 15 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei: 2 592,69 Eur negrąžintą paskolą; 118,45 Eur palūkanas; 57,25 Eur administravimo mokestį; 221,20 Eur sutarties sudarymo mokestį; 7,33 Eur delspinigius; 30,13 Eur nuostolių atlyginimą nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.; 12 procentų nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 15 d.), nuo pagal sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 139,35 Eur sumos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 166,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 615,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimo motyvai:
3.1. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2021 m. gruodžio 27 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 2 850,00 Eur dydžio kreditą (2623,42 Eur paskolos suma ir 226,58 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) paskolų refinansavimui 84 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2028 m. gruodžio 15 d. pagal paskolos grąžinimo grafiką grąžinti kreditą bei sumokėti 2 343,55 Eur bendrą kredito sumą, kurią sudaro: palūkanos (palūkanų norma 12 procentų), mėnesinis administravimo mokestis (0,57 procentai), sutarties sudarymo mokestis (7,95 procentai), bendra vartojimo kredito davėjo mokama suma – 4 966,97 Eur. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė pranešimu nuo 2022 m. liepos 13 d. sutartį su atsakovu nutraukė. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
3.2. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per sutartyje numatytą terminą negrąžino kredito, už negrąžintą kreditą ieškovė paskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimai tenkinami, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 592,69 Eur negrąžinta paskola, 118,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. liepos 12 d. ir 221,20 Eur sutarties sudarymo mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 3 dalys).
3.3. Dėl administravimo mokesčio priteisimo. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas administravimo mokestis. Per 84 mėnesių paskolos grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėjo sumokėti 759,35 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 724,22 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki paskolos kredito sutarties pabaigos (2028 m. gruodžio 15 d.) tenkintinas iš dalies, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 57,25 Eur administracinio mokesčio.
3.4. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Byloje nėra ginčo, kad paskolos sutartis buvo nutraukta 2022 m. liepos 13 d. vienašališkai ieškovės iniciatyva, atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus (CPK 178 ir 185 straipsniai). Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus paskolos sutartį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir/ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolių tinkamą įvykdymą, sudaromos prielaidos teismo išvadai, jog ieškovės nuostolių (negautų pajamų) faktas yra įrodytas, todėl atsakovo atžvilgiu taikoma civilinė atsakomybė, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 30,13 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. (ieškinio parengimo dienos) ir 12 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 15 d.), nuo pagal sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 139,38 Eur sumos (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.249 ir 6.251 straipsniai bei CPK 178 straipsnis).
3.5. Dėl vėlavimo palūkanų ir delspinigių priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Be to, ieškovo prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, ieškovės prašomos priteisti 1,53 Eur vėlavimo palūkanos įskaitytinos į iš atsakovo priteistiną 7,33 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 7,33 Eur delspinigių suma; kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl 1,53 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovo atmestinas.
3.6. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
3.7. Ieškinys tenkinamas iš dalies – 4166,40 Eur sumai, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 615,25 Eur (714,00 Eur x 86,17 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kurių pagrindu ieškinys atmestas dalyje dėl vėlavimo palūkanų ir administravimo mokesčio, paskaičiuoto po sutarties nutraukimo. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai; 2) priteisti 724,22 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2028 m. gruodžio 15 d.; 3) priteisti 1,53 Eur vėlavimo palūkanų; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Skundas motyvuojamas tokiais argumentais:
4.1. Ieškovė nesutinka su teismo sprendime nurodytu administravimo mokesčio apskaičiavimu taikant kitą nei ieškinyje nurodytą laikotarpį. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pagal su atsakovu sudarytą sutarties 2.4. punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto.
4.2. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,57 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį.
4.3. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą, todėl iš atsakovo priteistinas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis, t. y. 724,22 Eur, skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2028 m. gruodžio 15 d.
4.4. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu dėl vėlavimo palūkanų. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49 punktai) bei faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas priteisiant visą prašomą 1,53 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl sutarties administravimo mokesčio
6. Ieškovė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, iš esmės motyvuodama tuo, kad pagal sutartį atsakovas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos sutarties terminą iš karto, jei vėluojama mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo; administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį, ir kuri buvo žinoma atsakovui; administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Tokie ieškovės argumentai atmestini.
7. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,57 proc.
8. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, taip pat netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po paskolos sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patiria administruodama su atsakovu sudarytą paskolos sutartį po šios sutarties nutraukimo.
10. Atsižvelgiant į sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administravimo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki paskolos sutarties nutraukimo, nes šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, taip pat protingumo ir sąžiningumo principai. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti paskolos sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po paskolos sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus išnyksta administravimo objektas.
11. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomą administravimo mokesčio paskirtį, t. y. kad administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti tik iki paskolos sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė administravimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
Dėl vėlavimo palūkanų
12. Ieškovė nesutikdama su teismo vertinimu dėl vėlavimo palūkanų, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1,53 Eur kompensacinių palūkanų už laiku neįvykdytą atsakovo prievolę ir 7,33 Eur delspinigių.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktą).
15. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte numatyta, kad palūkanos – tai pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti 12 procentų metines palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.
16. Nors ieškovės teigimu, vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
17. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmokas. Atsižvelgiant į sutarties sąlygas, matyti, kad vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.
18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas. Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje apygardų teismų praktikoje bylose, kuriose ieškovė reiškia analogiškus reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-2575-565/2022, Nr. e2A-2656-661/2022, Nr. e2A-2644-864/2022, 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-413/2022 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.