Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius devynias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, dėl pirmosios veikos (kyšio priėmimas iš K. B.) jam skirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, dėl antrosios veikos (kyšio priėmimas iš K. S. (K. S.) jam skirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, dėl trečiosios veikos (kyšio priėmimas iš A. P.) jam skirta 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda, dėl ketvirtosios veikos (kyšio priėmimas iš J. (J.) V.) jam skirta 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda, dėl penktosios veikos (kyšio priėmimas iš N. Ž.) jam skirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, dėl šeštosios veikos (kyšio priėmimas iš G. S.) jam skirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, dėl septintosios veikos (kyšio priėmimas iš D. M.) jam skirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, dėl aštuntosios veikos (kyšio priėmimas iš M. P.) jam skirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, dėl devintosios veikos (kyšio priėmimas iš V. L. (V. L.)) jam skirta 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, t. y. 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudos, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirta subendrinta bausmė – 930 MGL (46 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 13 d., 7.45 val., iki 2023 m. sausio 13 d., 13.23 val., (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, A. S. nustatyta galutinė bausmė – 928 MGL (46 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš A. S. valstybės naudai konfiskuota 1 400 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatas. Šiuo nuosprendžiu A. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, A. R. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, S. S., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota pagal laidavimą be užstato V. S. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, tačiau apeliacinių skundų dėl šių asmenų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.2. Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jau minėti tęstinės veikos požymiai bei esančios sąlygos sudaro teisinį ir faktinį pagrindą A. S. taikyti laidavimo institutą, kuris šiam leistų išsaugoti gydytojo licenciją.

2.2.4. Akcentuoja, kad A. S. labai išgyvena dėl įvykio, labai gailisi, vertina inkriminuotus veiksmus kaip didžiausią gyvenimo klaidą, kurios daugiau nebekartos. Šias aplinkybes patvirtino ir R. B.. Pažymi, kad paskutinė A. S. inkriminuota veika padaryta 2022 m. sausio 6 d., proceso veiksmai pirmą kartą atlikti 2022 m. sausio 13 d., t. y. A. S. per beveik dvejus metus daugiau nepadarė jokios nusikalstamos veikos, kas patvirtina, jog jis nebenusikals ir ateityje.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Taip pat teismo posėdyje nuteistasis, atsakydamas į gynėjo klausimus, nurodė, kad paaiškinimus apie siekį įgyti kepsninę davė be gynėjų įtakos, kyšius ėmė turėdamas motyvą padaryti staigmeną namuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundas netenkintinas.

4. Nuteistojo gynėjas prašo kvalifikuoti nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas kaip tęstinę veiką, atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl tęstinės veikos

5. Teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).

6. Gynėjo apeliaciniame skunde dėstoma, kad nuteistasis A. S. devynias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, padarė iš esmės tapačiu būdu, t. y. tariantis su pacientais bei priimant iš jų pinigus, turėdamas tikslą susirinkti 1 600–1 800 Eur sumą kepsninei, jo tyčia buvo nukreipta į konkrečios turtinės naudos gavimą nepriklausomai nuo to, kokią pinigų sumą priims iš konkretaus paciento. Gynėjas skunde pabrėžė, kad A. S. tyčios kryptingumas atskleistas jo paties parodymais, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Iš tiesų, nuteistasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog ėmė pinigus iš pacientų turėdamas tikslą padaryti staigmeną žmonai, nupirkti kepsninę. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad tiek kratos, tiek įtariamojo apklausos metu dalyvavo A. S. gynėjai, savaime negali būti vertinama kaip paneigianti nuteistojo parodymų nuoširdumą. Įtariamasis nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turi teisę turėti gynėją (BPK 21 straipsnio 4 dalis), kaip matyti iš bylos medžiagos, ši teisė A. S. buvo užtikrinta. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai argumentuota, jog gynėjų dalyvavimas kratoje ir apklausoje leidžia spręsti, kad savo gynybinę poziciją A. S. jau nuo pat pradžių turėjo galimybę aptarti su profesionaliais teisininkais. Vis tik, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl realiosios nusikalstamų veikų sutapties teisėjų kolegija pagrindo neturi.

7. Visų pirma, kaip ir pirmosios instancijos teismą, teisėjų kolegiją abejoti nuteistojo parodymų nuoširdumu dėl turėto tikslo – sukaupti 1 600–1 800 Eur kepsninei, verčia kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje rasta suma – 28 625 Eur (t. 7, b. l. 159–167), duomenys apie sąskaitoje nuteistojo vardu 2021 m. buvusį likutį, sudariusį 98 269,83 Eur (t. 8, b. l. 22), duomenys, pabrėžiami apeliaciniame skunde, apie nuteistojo darbą net trijose gydymo įstaigose, iš kurių, neabejotinai, nuteistasis gavo oficialų darbo užmokestį, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis ir be nusikalstamos veikos nestokojo lėšų kepsninei įgyti. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atskirai laikoma suma, šios bylos aplinkybėmis atitinkanti gautą iš devynių pacientų, ikiteisminio tyrimo metu rasta ir nebuvo. Akivaizdu, kad nuteistajam palankesnis jo veiksmų vertinimas kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Be nuteistojo parodymų, nurodomo tikslo (sukaupti 1 600–1 800 Eur kepsninei) jokie baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina. Apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, analogišką išdėstytai skundžiamame nuosprendyje, jog nuteistojo versija tėra gynybinė, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ja nesiremta pagrįstai.

8. Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo kaltė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išdėstyti duomenys, teismo pripažinti įrodymais, kurių pagrindu padarytos išvados dėl kiekvienos iš devynių A. S. nusikalstamų veikų sudėties požymių nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje atliktam įrodymų vertinimui, įrodymų visumos iš naujo nevertina, tačiau, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, pabrėžia tuos duomenis, kurie leido (ir leidžia) devynias nusikalstamas veikas vertinti kaip pavienes.

9. Pirma, į ką atkreiptinas dėmesys – kyšiai buvo gauti iš skirtingų pacientų ir kiekvienu atveju kyšis buvo priimtas, ar reikalautas ir priimtas (trimis atvejais) dėl konkretaus teisėto veikimo. Pirmuoju ir antruoju atvejais (100 Eur kyšis iš K. B., 100 Eur iš K. S.) tiek pacientams, tiek gydytojui buvo aišku, jog A. S. perduodami pinigai yra atlygis už operacijos atlikimą, detalesnio susitarimo nuteistojo, liudytojų parodymais (t. 10, b. l. 36, 37–38), 2021 m. gruodžio 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu neužfiksuota. Trečiasis kyšis, už kurį nuteistas A. S. (250 Eur iš A. P.), buvo reikalautas ir priimtas nuteistajam įvardinus, jog pacientui įdės geresnį tinklelį (2021 m. gruodžio 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (t. 2, b. l. 14–17), liudytojo A. P. parodymai (t. 10, b. l. 39; t. 6. b. l. 66–67)). Ketvirtuoju atveju (400 Eur iš J. V.), kaip nustatyta 2021 m. gruodžio 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo duomenimis (t. 2, b. l. 18–24), liudytojo J. V. parodymais (t. 10, b. l. 32–33; t. 6, b. l. 71–72), kyšio buvo reikalauta ir jis priimtas už operacijos atlikimą be eilės bei operacijai reikalingą tinklelį (brangų). Penktasis kyšis (250 Eur iš N. Ž.) nuteistojo buvo priimtas po to, kai jis pacientui paaiškino operacijos niuansus – už operacijos atlikimą (2021 m. gruodžio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (t. 2, b. l. 25–27), liudytojo N. Ž. parodymai (t. 10, b. l. 31–32; t. 6, b. l. 80–81)). Šeštasis kyšis (50 Eur iš G. S.) buvo priimtas kaip atlygis už dvigubos operacijos (išoperuota išvarža ir tulžis) atlikimą (liudytojos G. S. parodymai (t. 10, b. l. 90–91; t. 6, b. l. 115–117), 2021 m. gruodžio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (t. 2, b. l. 28–31)). Septintasis kyšis (50 Eur iš D. M.) – atlygis už operacijos atlikimą (2021 m. gruodžio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (t. 2, b. l. 32–35), liudytojo D. M. parodymai (t. 10, b. l. 92; t. 6, b. l. 175-177)). Aštuntasis kyšis (100 Eur iš M. P.), kaip ir ankstesniu atveju – atlygis už operacijos atlikimą (2022 m. sausio 6 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (t. 2, b. l. 36–38), liudytojo M. P. parodymai (t. 10, b. l. 89–90; t. 7, b. l. 28–29)). Devintasis kyšis (100 Eur iš V. L.) reikalautas ir priimtas nuteistajam nurodžius, kad „tarsimės, jeigu norėsit, kad aš priimčiau“, „jeigu norit, kad aš – tai dėkit čia tada“ – kaip atlygis už operacijos atlikimą (2022 m. sausio 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (t. 2, b. l. 39–42), liudytojo V. L. parodymai (t. 10, b. l. 89; t. 7, b. l. 76–77)). Iš išdėstyto spręstina, kad nuteistajam tyčia priimti ar reikalauti ir priimti kyšius susiformuodavo vis iš naujo kiekvienu atveju, nėra pagrindo priešingai išvadai, kad darydamas pirmą nusikalstamą veiką, nuteistasis jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia ir paties nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teisme, kad piniginį atlygį iš pacientų nuspręsdavo paimti ekspromtu, apie tai negalvodamas, to iš anksto neplanavo (t. 9, b. l. 129).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad, šios bylos aplinkybėmis, iš devynių skirtingų nukentėjusiųjų, skirtingu laiku, nevienodomis aplinkybėmis buvo paimti (trimis atvejais – ir reikalauti) devyni kyšiai, tai nebuvo kyšis, imamas dalimis. Kaip aptarta, nuteistojo parodymai apie vieningą sumanymą bylos duomenų visuma nepatvirtinti. Pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo veikas, teisėjų kolegija nenustato.

11. Gynėjo apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip nustatyta teismų praktikoje, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

12. Pasisakiusi dėl tinkamo nuteistojo veikos kvalifikavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo, kadangi asmuo neatitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nes realiąja sutaptimi padarė devynias nusikalstamas veikas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Nustačiusi aptartos sąlygos nebuvimą, teisėjų kolegija į apeliacinio skundo argumentus dėl laiduotojo tinkamumo, pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų veikų, plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie galimai nuteistajam kilsiančias neigiamas pasekmes – akreditacijos peržiūrėjimo procedūras, pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nesudaro.

13. Apeliaciniame skunde, motyvuojant laidavimo instituto nuteistajam taikymo galimybę, tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino A. S. parodymus ir netinkamai įvertino, jog nuteistasis nepripažino kaltės epizoduose, kuriuose inkriminuotas kyšio reikalavimas. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, epizoduose dėl kyšių reikalavimo ir priėmimo iš A. P., J. V., V. L..

14. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

15. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistojo parodymai apie jam žinomas faktines aplinkybes epizoduose, kuriuose inkriminuotas kyšio reikalavimas, iš dalies skiriasi nuo kaltinimo, kadangi A. S. yra medikas, o ne teisininkas. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

16. Pirmosios instancijos teisme A. S. neigė, kad reikalavo ir paėmė kyšį iš J. V. (t. 9, b. l. 130–131). Nuteistojo parodymais, jis J. V. aiškino, jog tuo atveju, jei operacijai reikės tinklelio, paskambins į firmą ir jie tinklelį pristatys, jei brangesnio tinklo nereikės, grąžins pinigus. Aiškino, kad būtų pirkęs tinklą paciento vardu, pacientui užteko „valstybinio“ tinklo. Paėmė 400 Eur, nes nežinojo, kokio dydžio tinklo reikės. Nurodė, kad savo žodžių, jog pacientas pakliuvo be eilės, visiškai nesiejo su pinigų paėmimu iš paciento (t. 10, b. l. 33–35). Tuo tarpu apklaustas kaip liudytojas J. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog paskambinęs chirurgas pasakė, kad yra galimybė pasidaryti operaciją, jeigu nori, kad operacija būtų padaryta gerai, reikalingas brangus tinklelis. Pinigus gydytojui padavė prieš operaciją, paklausė – kiek, gydytojas pasakė, liudytojas davė (t. 10, b. l. 32–33). Analogiškai, apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. P. parodė, kad gydytojui pinigus davė už tinklelį (t. 10, b. l. 39), nuteistasis patvirtino, kad situaciją prisimena, tačiau nurodė, kad neatsimena, ar operacijos metu panaudojo tinklelį, atrodo, reikėjo dviejų „valstybinių“ tinklų (t. 10, b. l. 39). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas liudytojas V. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nurodė priešingas aplinkybes apie medžiagų, reikalingų operacijų atlikimui, tiekimą, paaiškino, kad įmonėje nėra tokios praktikos, jog gydytojas chirurgas iš gydymo įstaigos pats užsakytų prekę (tinklelį) (t. 10, b. l. 161–163). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie kyšio reikalavimą iš J. V., A. P., nuteistojo versija nesivadovavo, kaip paneigta bylos įrodymų visuma (nuosprendžio 143 punktas). Duodamas parodymus apie kyšį iš V. L. nuteistasis nurodė, kad nepripažįsta, jog reikalavo pinigų iš paciento, teigė, kad neatsimena, ką turėjo omenyje, sakydamas „jeigu norite, kad operuočiau aš, dėkit čia“ (t. 10, b. l. 89). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nuteistojo parodymus sugretinęs su liudytojo V. L. parodymus, vaizdo įrašo informacija, sprendė, kad nuteistasis nepripažino kyšio reikalavimo, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trimis atvejais iš pacientų kyšių buvo reikalaujama, taip pat ir nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie būtinybę chirurginių operacijų metu panaudoti tam tikras mokamas priemones (tinklelius), t. y. buvo manipuliuojama pacientų pasitikėjimu (nuosprendžio 174 p.). Taigi, aptarta nuteistojo parodymų dalis skundžiamame nuosprendyje buvo paneigta, šiais parodymais nuteistasis neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog nuteistasis dėl aptariamų veikų visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

17. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.