Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 3.4 punktą, jį išdėstant taip: A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl privalomos mediacijos dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 15 d. teiks materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 354,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas motina O. G. tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė R. D. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir paaiškino, kad atsižvelgiant į aukščiau teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaiko išlaikymą, į ieškinyje nurodytus nepilnamečio būtinus poreikius ir išlaidas šiems poreikiams patenkinti, taip pat į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, Skyriaus specialistų nuomone, ieškovės O. G. prašomas priteisti iš atsakovo A. S. nepilnamečiam vaikui G. S. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės užtikrintų vaiko poreikių patenkinimo lygį. Taip pat nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šeimoje nėra fiksuota vaiko teisių pažeidimų G. S. atžvilgiu. Šeimai nėra inicijuotas atvejo vadybos procesas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, jog nepilnamečio G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė O. P. (G), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimu patvirtintoje Sutartyje nepilnamečio G. S. gyvenamoji vieta šalių susitarimu buvo nustatyta kartu su ieškove – vaiko motina (Sutarties 3.2 punktas). Taip pat buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka (Sutarties 3.3 punktas) ir atsakovas A. S. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas motina O. S., tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus (Sutarties 3.4 punktas).

Ieškovė prašo padidinti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) šalių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 3.4 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko G. išlaikymą nuo 200 Eur iki 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl privalomos mediacijos dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 15 d. iki sūnaus G. pilnametystės, nurodydama, kad per penkis metus išaugo vaiko poreikiai, taip pat išaugo maisto produktų ir kitų vaikui būtinų prekių (drabužių, avalynės ir pan.) kainos, vaiko išlaikymas iš esmės padidėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis bei pasikeitę vaiko poreikiai.

Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta, ieškovė savo reikalavimą padidinti atsakovo mokamą vaiko išlaikymą motyvuoja tuo, jog po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta Sutartis, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) sūnaus G. poreikiai, taip pat padidėjo ir vis dar didėja prekių bei paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis. Ieškovė pateikė išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti, rašytinius įrodymus : mokėjimo nurodymus, vaiko poreikių sąrašą. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 708 Eur, nors pagal pateiktus duomenis ir vaiko poreikių lenteles, G. išlaikymui per mėnesį ieškovė skiria maždaug 800–810 Eur.

Nagrinėjamoje byloje išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiui sūnui G. buvo priteistas (duomenys neskelbtini), kai sūnui buvo 6 metai. Šiuo metu berniukui yra 11 metų, vaikas lanko mokyklą. Todėl akivaizdu, kad nuo (duomenys neskelbtini) iš esmės pasikeitė (padidėjo) sūnaus G. poreikiai – šalių sūnui augant, ne tik natūraliai padidėjo jo poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų (maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms, žaislams, ugdymo įstaigos mokesčiams), o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį dėl priteisto sūnui išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 39 ir 40 punktai).

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011 ir kt.).

Taigi nepilnamečio G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui per mėnesį, vertinant būtiniausius poreikius, reikalinga apie 800–810 Eur suma, kurią sudaro maistas, drabužiai, avalynė, žaislai, ugdymo priemonės, laisvalaikio reikmenys, gydymo išlaidos, vitaminai, komunalinės paslaugos, kitos išlaidos. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas bei į aplinkybę, jog sūnus šiuo metu lanko ugdymo įstaigą, baigė keturias klases, teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis.

Iš šalių sūnui reikalingos sumos, skirtos būtinųjų poreikių tenkinimui, atskaičius ieškovei teikiamą valstybės išmoką vaikui 96 Eur, laikytina, jog G. S. išlaikyti per mėnesį reikalinga 708 Eur suma, kurią ieškovė ir atsakovas, būdami nepilnamečio tėvais, turėtų teikti lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį, kas prilygtų 354 Eur sumai kiekvienam.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys iš valstybės įmonės Registrų centras ir valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, jog : ieškovė turi dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; transporto priemonių ieškovė neturi; atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, bet jo vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1998 m. gruodžio 10 d.

Ieškovė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi Kredito sutartį su akcine bendrovė SEB bankas nekilnojamam turtui (butui (duomenys neskelbtini)) pirkti.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų į bylą duomenų matyti, kad ieškovės pajamos 2024 metais yra darbo užmokestis 2810 Eur neatskaičius mokesčių; atsakovo pajamos 2024 metais yra darbo užmokestis 1228 Eur neatskaičius mokesčių.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs Vartojimo kredito sutartį su uždarąja akcine bendrove „S k“.

Šalys turi vieną išlaikomą asmenį – sūnų G. S., gimusį (duomenys neskelbtini).

Taigi teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, konstatuoja, kad nors atsakovo pajamos ir yra mažesnės už ieškovės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, neturintis sveikatos problemų, priešingai negu ieškovė, nesiekia susirasti labiau apmokamą darbą, nededa pastangų gauti daugiau pajamų, kuriomis galėtų didesne dalimi prisidėt prie sūnaus G. išlaikymo, atsakovas, neturėdamas pareigos išlaikyti gyvenamąjį būstą, mokėti už jį mokesčius, turi galimybę ir iš šiuo metu gaunamų pajamų didesne dalimi, negu moka dabar, prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Todėl atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą, sprendžia, kad yra pagrindo priteisti iš atsakovo sūnaus poreikiams patenkinti ½ dalį reikalingos sumos – po 350 Eur kas mėnesį.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nepilnametis G. gyvena su motina, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, be to, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, visapusiškas rūpinimasis, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečiui G. S. priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, jį padidinant iki 354 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo padidintą sumą vaiko išlaikymui nuo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl privalomos mediacijos dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 15 d. Teismas sprendžia, kad vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimus (CK 3.200 straipsnis) ir kasacinio teismo praktika, padidinta vaiko išlaikymo suma iš atsakovo priteistina nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2024 m. kovo 25 d.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti paliktina įstatyminei nepilnamečio motinai ieškovei O. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinas valstybei mokėtinas 42 Eur žyminis mokestis (354 Eur – 200 Eur = 154 Eur x 12 mėn. = 1848 Eur x 3 %= 55 Eur x75 %) už priteisto išlaikymo pakeitimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas atstovavimo išlaidas. Ieškovės 605 Eur dydžio išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas patvirtina byloje pateikti įrodymai : 2024 m. sausio 15 d., 2024 m. kovo 22 d. ir 2024 m. gegužės 28 d. bankiniai mokėjimų nurodymai.

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 605 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 8 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 3.4 punktą ir priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 354,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 25 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti palikti ieškovę O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.