Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-24-1032/2016

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-05-02
Bylos Nr.: 2-24-1032/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07916-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Zubrickaitė
Ieškovas: J. Z.
Atsakovas: V. P., A. Z., M. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. P.

Kategorijos

2.1.3.6Turtinės teisės

Civilinė byla Nr. 2-24-1032/2016(Proceso Nr. 2-06-3-07916-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.6.; 2.3.2.9.2.; 2.6.2.6.2; 2.6.2.7.; 2.6.2.8.; 3.2.4.8.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės J. Z. atstovui advokatui M. B., atsakovų V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Z. P., atsakovui A. Z., atsakovo M. K. atstovui advokatui L. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. patikslintą ieškinį atsakovams A. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K., V. P. ir J. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų antstolei Linai Pužienei, dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: pirma, pripažinti, kad 185 000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklausiusios ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies, t. y. iš jam priklausiusių 389427 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarastų vardinių 0,29 Eur nominalios vertės akcijų; antra, nustatyti sutuoktiniams A. Z. ir J. Z. priklausančias turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės laikant, jog 389428 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 Eur, priklauso ieškovei J. Z. ir 204427 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 Eur priklauso A. Z.; trečia, padalinti sutuoktinių J. Z. ir A. Z. reikalavimo teisę į solidarius skolininkus V. P. ir J. P. per pusę nurodant, jog 195493,51 Eur dydžio reikalavimo teisė solidariai į atsakovus J. P. ir V. P. priklauso ieškovei J. Z. asmeninės nuosavybės teise ir 195493,51 Eur dydžio reikalavimo teisė solidariai į atsakovus J. P. ir V. P. priklauso A. Z. asmeninės nuosavybės teise; ketvirta, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog buvo pažeistos jos turtinės teisės ir teisėti interesai vykdant išieškojimą pagal 2004-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą (2004-10-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas), priimtą civilinėje byloje Nr. 3-246/2004. Vykdant išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos nuosavybėn 185000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pagal ieškovės sutuoktinio A. Z. prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak ieškovės, nei 2004-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendime, nei 2004-10-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, nėra konstatuota, jog 44601,48 Eur (150000,00 Lt) dydžio nepagrįsto praturtėjimo suma yra bendra sutuoktinių A. Z. ir J. Z. prievolė, todėl nurodytų teismo sprendimo ir nutarties įvykdymas iš bendro sutuoktinių turto, nenustačius kiekvieno sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis ieškovės J. Z. teises ir turtinius interesus. Ieškovė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3-P-186/2010, kurioje yra konstatuoja, jog teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, ir teismo sprendimas neturi įstatymo galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims, o jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Šiuo atveju, ieškovė teigia, kad ji nebuvo įtraukta į minėtos civilinės bylos Nr. 3-246/2004 nagrinėjimą.

J. Z. nurodo, jog iki 185000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji su savo sutuoktiniu A. Z. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdė 778855 vienetų parastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Ieškovė teigia, jog jai turėtų priklausyti ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalis t. y. 389428 vienetai, atsižvelgiant į tai, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Ieškovė taip pat teigia, jog antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, kadangi, anot ieškovės, teismas nebuvo nustatęs jos sutuoktinio A. Z. prievolės, kilusios iš nepagrįsto praturtėjimo, pobūdžio, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji). Ieškovė J. Z. vertina, kad antstolė savo veiksmais pakeitė 2004-04-27 įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr.3-246/2004, nurodant, jog pagal šio sprendimo rezoliucinę dalį nepagrįsto praturtėjimo suma yra priteista solidariai iš A. Z. ir jo sutuoktinės J. Z.. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat akcentuoja tai, kad pačioje Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutarties rezoliucinėje dalyje yra nustatyta, jog jos sutuoktinis A. Z. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės teigimu akivaizdu, kad minėta prievolė yra asmeninė A. Z. prievolė. Anot ieškovės, 43443,00 Eur (150 000 Lt) nebuvo panaudoti nei šeimos interesais, nei buvo siekiama šiuos pinigus ateityje panaudoti šių interesų užtikrinimui, nes tiek A. Z., tiek pats kreditorius vykdomojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodę šių pinigų panaudojimo tikslus, kuriuos įgyvendinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų nuosavybės teise planuojamą pastatyti prekybos centrą. Be to, nurodyta pinigų suma nebuvo perduota A. Z.. Šie pinigai tiesiogiai buvo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė pabrėžia, jog tik bendros prievolės, priešingai negu asmeninės, gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl įsiteisėjusių Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutarties įvykdymas iš bendro ieškovės ir atsakovo šioje byloje A. Z. priklausančio turto nenustačius kiekvieno sutuoktinio turto iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies, prieštarauja ne tik galiojančiai aktualiai teismų praktikai, bet ir pažeidžia imperatyvias teisės normas. Dėl šių priežasčių ieškovė teigia esant jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą padalinti jos ir jos sutuoktinio A. Z. reikalavimo teisę į solidarius skolininkus V. P. ir J. P. per pusę nurodant, jog abiem sutuoktiniams priklauso po 195 493,51 Eur dydžio reikalavimo teisė solidariai į minėtus atsakovus. Nurodė, kad sutuoktiniai turi solidarią reikalavimo teisę į V. P. ir J. P.. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-249/2012 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-524/2010 – panaikino sprendimo dalį, tačiau paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. P. priteista 390987,02 Eur skolos A. Z., nurodant jog ši skola išieškotina solidariai su išieškoma skola iš V. P. pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo padalinti šią reikalavimo teisę per pusę (III tomas, b.l. 99-104). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas M. B. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį visiškai tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir M. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį nurodydami, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, todėl prašo teismo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, jog skolininko A. Z. skola kilo iš bendros sutuoktinių prievolės, todėl išieškojimas galėjo būti nukreiptas į J. Z. ir A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Atsakovai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006, kuria teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2005-07-20 nutartį ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-10 nutartį. Atsakovai teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011, kuria buvo galutinai užbaigta byla dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjos J. Z. prašymą siekiant atnaujinti bylos dėl A. Z. nepagrįsto praturtėjimo nagrinėjimą suteikiant šiai galimybę dalyvauti procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-25 nutartyje išaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartimi jau konstatuota, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti šeimos interesams, taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kasatorė dalyvavo, teikė argumentus dėl nagrinėtų klausimų, todėl atnaujinti procesą nėra pagrindo. Atsakovai nurodo, kad galutinėmis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra konstatuota, jog prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendra sutuoktinių A. Z. ir J. Z. prievolė, kuri turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Atsakovai nurodo, kad minėti teismo sprendimai yra įsiteisėję ir turi įstatymo galią. Atsakovai teigia, jog ieškovė, patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti, kad A. Z. prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004-04-27 teismo sprendimą yra asmeninė sutuoktinio prievolė ir buvo įvykdyta tik iš asmeninio A. Z. turto, siekia paneigti įsiteisėjusiose teismų nutartyse konstatuotus faktus dėl sutuoktinių prievolės bendrumo bei šios prievolės įvykdymo iš bendro sutuoktinių turto, kas, jų manymu, prieštarauja teismo sprendimo (nutarties) privalomumui. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti, kad skola pagal 2004-04-27 teismo sprendimą buvo įvykdyta tik iš A. Z. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies, kadangi, pasak atsakovų, toks nustatymas nebegali būti naujo teisminio nagrinėjimo dalyku. Atsakovai nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3274-513/2005 buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų, tai yra dėl A. Z. prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004-04-27 teismo sprendimą pobūdžio bei galimybės nukreipti šios prievolės įvykdymą iš bendro sutuoktinių J. Z. ir A. Z. turto (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų). Atsakovai mano, jog ieškovė J. Z. šioje byloje pareiškė reikalavimą, dėl kurio Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-05-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3274-513/2005, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006 yra iš esmės pasisakę bei ginčą dėl A. Z. prievolės pobūdžio bei šios prievolės įvykdymo iš bendro sutuoktinių turto yra išsprendę. Atsakovų teigimu, ieškovės ir jos sutuoktinio turto (turtinių teisių) padalinimo klausimai yra sprendžiami kitoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-739-838/2016 pagal M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl skolininko A. Z. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymi ir tai, kad ieškovė šioje byloje nenurodė, kaip ir kokiu būdu yra pažeidžiami jos interesai, dėl ko kitoje byloje turėtų būti padalintos sutuoktiniams priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos bei reikalavimo teisė į V. P. ir J. P.. Jų manymu, ieškovė savo poziciją, kaip turėtų būti padalintos minėtos akcijos bei reikalavimo teisė, gali išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-739-838/2016. Atsakovų teigimu, šioje byloje negali būti sprendžiamas turto padalinimo klausimas dar ir todėl, kad nėra nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.124 straipsnyje numatytų pagrindų. Atsakovai taip pat nurodo, kad teismui sprendžiant sutuoktinių turto padalinimo klausimą šioje byloje, turtinės teisės sutuoktiniams turėtų būti padalintos lygiomis dalimis. Įvykdžius 2004-04-27 teismo sprendimą bei 2006-06-07 turto perdavimo išieškotojui aktu perdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise 185000 vienetų akcijų, J. Z. ir A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, sudarančios 593 855 vienetų, turėtų būti padalintos lygiomis dalimis po ½ (III tomas, b.l. 117-126).

Atsakovė J. P. atsiliepime į ieškovės pradinį ieškinį taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-10 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartimi) yra konstatuota, jog Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimo pagrindu atsiradusi skolininko prievolė turi būti patenkinta iš bendro sutuoktinių turto, nes ji atsirado pagal sandorius įgijus turto, be pagrindo sutaupius piniginių lėšų ir yra susijusi su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir šeimos interesais. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pabrėžė, jog ieškovė, reikšdama šį ieškinį, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise, kadangi reiškia teismui reikalavimus, dėl kurių jau yra pasisakyta net dviejose teismų nagrinėtose bylose (kurios abi baigėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis) (I tomas, b.l. 114-118).

Atsakovas A. Z. yra pateikęs byloje atsiliepimą į ieškovės ieškinį kaip trečiasis asmuo. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad iš jo priteista nepagrįsto praturtėjimo suma, t. y. 44 601,48 Eur nebuvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, todėl nurodyta pinigų suma turėtų būti laikoma jo asmenine skola. Atsakovas nurodė, kad pirkdamas ginčo objektą, planavo jį įnešti kaip turtinį įnašą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindinis akcininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šeimos poreikiai nebūtų tenkinami. Atsakovas A. Z. atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, kad teismo sprendimo, pagal kurį nepagrįsto praturtėjimo suma yra priteista tik iš jo, aiškinimas kaip sukuriančio prievolę padengti nepagrįsto praturtėjimo sumą iš abiejų sutuoktinių solidariai, yra negalimas, nes jo sutuoktinė nebuvo įtraukta į bylą nagrinėjant klausimą dėl nepagrįsto praturtėjo sumos priteisimo, o byloje nekilo klausimų dėl A. Z. prievolės pobūdžio. Atsakovas atsiliepime, kurį buvo pateikęs kaip trečiasis asmuo, iš esmės sutiko su ieškovės teiginiu, jog antstolė Lina Pužienė netinkamai vykdė išieškojimą, nukreipdama jį į abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, bei neturėjo teisės aiškinti, keisti 2004-04-27 įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr.3-246/2004, kuriame nebuvo pasisakyta dėl A. Z. prievolės pobūdžio. Atsakovo manymu, antstolė neturėjo teisės pati spręsti dėl minėtos prievolės pobūdžio. Atsakovas sutinka, kad jam ir sutuoktinei J. Z. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos bei reikalavimo teisės į skolininkus V. P. ir J. P. būtų padalintos ieškovės nurodytu būdu, taip pat sutinka, kad J. Z. atitektų daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų, atitinkamai išmokant šiam kompensaciją (I tomas, b.l. 146-149).

Trečiasis asmuo, antstolė Lina Pužienė, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį informuota tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (III tomas, b.l. 128). Atsakovė J. P. ir jos atstovas advokatas G. P. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, pateikė į bylą pareiškimą, kuriame nurodė, kad byloje atsakovė yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, atsakovės pozicija yra patvirtinta nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, todėl prašo teismo bylą toliau nagrinėti nedalyvaujant atsakovei J. P. ir jos atstovui (III tomas, b.l. 97). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų antstolei Linai Pužienei, atsakovei J. P. ir jos atstovui advokatui G. P. nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2004-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 3-246/2004 nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. Z. patenkinti bei priteisė iš A. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 43443,00 Eur (150000,00 Lt) nepagrįsto praturtėjimo sumą, l 158,48 Eur (4000,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-273/2004 A. Z. apeliacinis skundas buvo atmestas paliekant Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimą nepakeistą. 2006-06-08 antstolės Linos Pužienės surašyto turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra perduota nuosavybės teisė į 185000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Šioje vykdomosios bylos Nr. 0109/04/01127 dalyje (dėl išieškojimo iš 185000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų), vykdymo veiksmai yra baigti, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006, išieškojimas įvykdytas iš bendro sutuoktiniams A. Z. ir J. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusio turto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (I tomas, b.l. 97, 143). J. Z. 2010-08-03 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3274-513/2005 dėl antstolio veiksmų ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-10 nutartį bei priimti kitą, kuria būtų atmestas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl antstolės veiksmų. Nurodė, kad nagrinėjant minėtą bylą, į jos procesą nebuvusi įtraukta skolininko A. Z. sutuoktinė – pareiškėja J. Z.. Tokiu būdu, pareiškėja neteko teisės pareikšti į kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis, kad kreditoriaus reikalavimai netenkinti iš bendro sutuoktinio turto. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-16 nutartimi pareiškėjos J. Z. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-3274-513/2005 proceso atnaujinimo atmetė, 2012-12-16 Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nutartį paliko nepakeistą (I tomas, b.l. 85-90). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-31 nutartį paliko nepakeistą (I tomas, b.l. 91-96). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2015-09-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1036-512/2015 nutarė ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui A. Z. dėl akcininko teisių gynimo tenkinti ir įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių nedelsiant padaryti įrašus operacijų akcijomis registravimo žurnale, akcininkų vertybinių popierių sąskaitose bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose, išduoti išrašą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitos ir įstatymų nustatyta tvarka informuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro tvarkytoją apie padarytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sudėties pasikeitimus. Teismas konstatavo, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 702 straipsnio 1 dalimi turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)”, antstolei Linai Pužienei, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2006-06-08 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-22 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-07-31 nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-16 sprendimą bei priėmė naują sprendimą – A. Z. ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu atmetė (c.b. Nr. 3K-3-295-686/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1036-512/2015 konstatavo, kad 2006-06-08 turto perdavimo išieškotojui aktas dėl 185000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perdavimo ieškovui yra nepanaikintas ir galiojantis. 2014-11-03 Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. (likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams A. Z., J. Z., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarei Linai Pužienei dėl turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nutarė ieškinį tenkinti - pripažinti atsakovų A. Z. ir J. Z. 2003-12-24 sudarytą Klaipėdos miesto 6-ajame notarų biure patvirtintą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasidalijimo sutartį, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), perėjo asmeninėn J. Z. nuosavybėn, negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei taikyti restituciją – grąžinti butą bendrojon jungtinėn sutuoktinių (A. Z. ir J. Z.) nuosavybėn. 2015-05-22 Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4-538/2014 pagal ieškovo M. K. (likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams atsakovams A. Z., J. Z., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarei L. P. dėl turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl civilinių bylų Nr. 2-24-1032/2016 bei Nr. e2-739-838/2016 (buvęs bylos Nr. e2-13971-838/2015) sujungimo

2016-04-12 nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. atstovas advokatas Z. P. pateikė prašymą sujungti civilines bylas Nr. 2-24-1032/2016 bei Nr. e2-739-838/2016, kadangi atsakovų atstovo nuomone, minimos bylos yra tarpusavyje susijusios, tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-739-838/2016 sprendžiamas klausimas dėl J. Z. ir jos sutuoktinio A. Z. turto, turtinių teisių padalijimo. Atsakovo M. K. atstovas atvokatas L. Ž. palaikė atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. atstovo advokato Z. P. prašymą dėl bylų sujungimo. Tuo tarpu ieškovės atstovas advokatas M. B. ir atsakovas A. Z. prašymui dėl nurodytų bylų sujungimo prieštaravo ir nurodė, kad bylos nėra susijusios ir turėtų būti nagrinėjamas atskirai.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-739-838/2016 pareiškėjai M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti suinteresuoto asmens skolininko A. Z. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu J. Z., nustatant, kad A. Z. nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto arešto aktuose nurodyto ir skolininko A. Z. ir/ar jo sutuoktinės J. Z. vardu registruoto turto – ½ dalis paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis piniginių lėšų, ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei teisės į ½ dalį nuomos teisių į 0,0205 ha ploto žemės sklypo dalį 0,3642 ha bendro ploto žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-23 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr.e2-739-838/2016 (buvęs bylos Nr. e2‑13971-838/2015) iki kol Klaipėdos miesto apylinkės teisme bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24-1032/2016 (buvęs bylos Nr. 2-1158-122/2015, proceso Nr. 2-06-3-07916-2012-9). Teismas vertino, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1158-122/2015 dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus ir išnagrinėjus ieškovės ieškinį, gali turėti esminę reikšmę sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13971-838/2015 priėmimui dėl skolininko turto dalies nustatymo, dėl to byla stabdytina Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-10 civilinėje byloje Nr. e2S-467-253/2016 išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, suinteresuoti asmenys A. Z., J. Z. ir antstolė Lina Pužienė, dėl skolininko turto dalies nustatymo nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutartį palikti nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-10 nutartyje nurodė, jog „apeliantė taip pat pažymi, kad abiejose bylose esant pareikštiems savarankiškiems, tačiau susijusiems reikalavimams dėl skolininko A. Z. ir sutuoktinės J. Z. nuosavybės teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas“ nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo į vieną. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę, bet ne pareigą sujungti vienarūšes bylas, jei teismas mano, kad ginčai taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti, tačiau šis klausimas paliekamas spręsti bylas nagrinėjančio teismo diskrecijai. Be to, pažymėtina, kad išieškotojai motyvuoto prašymo dėl bylų sujungimo nebuvo pareiškę“. Bylų sujungimo tikslas – vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomijos principais, išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanomai trumpesnį laiko tarpą. Pažymėtina, kad prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2-24-1032/2016 bei Nr. e2-739-838/2016 (buvęs bylos Nr. e2-13971-838/2015) sujungimo atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. atstovas advokatas Z. P. pateikė tik 2016-04-12 nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Civilinė byla Nr. 2-24-1032/2016 yra nagrinėjama nuo 2012-07-04 (I tomas, b.l. 3). Nuo 2013-04-03 iki 2015-11-25 civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas (II tomas, b.l. 157, 158, III tomas, b.l. 58, 59). Dėl sutuoktinių turto pagal 667 straipsnį nustatymo pareiškėjai M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismą kreipėsi 2015-09-14, pareiškėjus M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ abiejuose civilinėse bylose atstovauja tie patys atstovai advokatas Z. P. ir advokatas L. Ž.. 2016-04-12 teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo pateiktą klausimą atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Z. P. nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-739-838/2016 prašymo dėl bylų sujungimo neteikė. Iš 2016-03-10 Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-467-253/2016 nustatyta, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimą dėl bylų Nr. 2-24-1032/2016 bei Nr. e2-739-838/2016 sujungimo jau buvo kėlusi teikdama atskirąjį skundą dėl 2015-12-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dėl civilinės bylos Nr. e2-739-838/2016 (buvęs bylos Nr. e2-13971-838/2015) sustabdymo, tačiau kaip pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas, išieškotojai motyvuoto prašymo dėl bylų sujungimo nebuvo pareiškę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai 2016-02-26 teikdami teismui atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį motyvuoto prašymo dėl civilinių bylų sujungimo taip pat neteikė, tačiau kaip savo gynybos būdą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-739-838/2016yra sprendžiamas klausimas dėl viso J. Z. ir jos sutuoktinio A. Z. turto padalijimo, atsakovų nuomone, J. Z. 2016-02-08 patikslintas ieškinys dalyje dėl akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P. padalijimo privalo būti paliktas nenagrinėtu. Įvertinus atsakovų M. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytą gynybos būdą ir 2016-04-12 teismo posėdžio metu pateiktą prašymą dėl bylų sujungimo, galima daryti prielaidą, kad atsakovai nėra apsisprendę dėl gynybos taktikos ir strategijos.

Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, pagal kurį teismas imasi nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Teisingas bylos išnagrinėjimas per įmanomai trumpiausią laiką reiškia, kad teisiniai, ekonominiai santykiai tarp byloje dalyvaujančių asmenų yra atkuriami nevilkinant proceso, taip pat kiti klausimai sprendžiami veiksmingai. Tai sudaro sąlygas asmenims laiku įgyvendinti teisinius, ekonominius tikslus (per ilgai užsitęsęs klausimų sprendimas jau gali būti nebeaktualus ir neefektyvus) ir pasitikėti teismine bei visa teisine sistema. Pastangos atlikti procesinius veiksmus per įmanomai trumpiausią laiką, nepakenkiant teisingam bylos nagrinėjimui, derinant visus kitus civilinio proceso principus, sudaro sąlygas operatyviam bylos nagrinėjimui ir pažeistų teisių ar interesų atkūrimui, t. y. realizuoti asmens teisę į teisminę gynybą. Kuo trumpesnis (realus, bet ne deklaruojamas) civilinės bylos išnagrinėjimo terminas, tuo veiksmingesnis teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į tai, kad civilinė byla Nr. 2-24-1032/2016 yra nagrinėjama nuo 2012 metų, bei į tai, kad prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2-24-1032/2016 bei Nr. e2-739-838/2016 (buvęs bylos Nr. e2-13971-838/2015) sujungimo atsakovai galėjo pateikti ankčiau, teismas mano, kad netikslinga kreiptis į teismo pirmininką dėl civilinių bylų sujungimo, kadangi tai dar labiau užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą.

Dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo

Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Teisiniai santykiai kvalifikuojami byloje nustatytų aplinkybių pagrindu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Pažymėtina, kad ieškovė reiškia teismui reikalavimą prašydama nustatyti sutuoktiniams priklausančias turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (pripažįstant, kad atliktas išieškojimas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų buvo atliktas iš atsakovui A. Z. priklausiusios ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies) bei padalinti sutuoktinių reikalavimo teisę į solidarius skolininkus V. P. ir J. P.. Ieškovė teikdama teismui patikslintą ieškinį nurodo, kad ji teikia ieškinį savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ką nagrinėjant bylą teismo posėdyje 2016-04-12 patvirtino ir jos atstovas advokatas M. B., nurodydamas, kad ieškovė nereiškia ieškinio dėl sutuoktinių turto padalijimo nenutraukiant santuokos. Atsakovas A. Z. teismo posėdžio metu atsakydamas į atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. atstovo advokato Z. P. klausimą ar ieškinyje nurodytas visas sutuoktiniams priklausantis turtas, kurį yra prašoma padalinti, parodė, kad ieškovei ir atsakovui dar priklauso nekilnojamasis turtas - butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio šioje byloje ieškovė neprašo padalinti, kadangi ginčo šioje byloje dėl šio buto nėra ir ieškovės teisių pažeidimų dėl šio turto nėra. Ieškovės atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio metu atsakydamas į atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. atstovo Z. P. klausimą, kodėl nurodytas turtas nėra įtrauktas į dalintino turto balansą nurodė, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl šio turto padalijimo ir teismas galimai dalindamas sutuoktiniams priklausantį turtą turėtų būti aktyvus.

Pažymėtina, kad 2012-06-25 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atsisakydamas priimti ieškovės J. Z. ieškinį dėl ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, t.y. šeimos santykių byla, todėl atsižvelgiant į ieškovės sutuoktinio gyvenamąją vietą ieškinyje jis nurodytas trečiuoju asmeniu, klausimas pirmąja instancija gali būti nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme (I tomas, b.l. 11). Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl civilinės bylos Nr. e2-739-838/2016 sustabdymo, 2016-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-467-253/2016 pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. Nr. 2-24-1032/2016 (buvęs bylos Nr. 2‑1158-122/2015) yra kilęs ginčas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių akcijų dalies ir kiekio nustatymo, t.y. santuokinio turto padalijimo.

Ieškovė ieškiniu siekia pakeisti jai ir jos sutuoktiniui priklausančio turto nuosavybės teisės formą iš bendrosios jungtinės į asmeninę arba bendrosios nuosavybės rūšį, kai ginčo dalykas yra ieškovei ir atsakovui priklausantis turtas - turtinės ir reikalavimo teisės. Nors ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimas ir jų tenkinimas iš esmės sąlygotų ginčo šalių nuosavybės, kaip daiktinės teisės, formos pasikeitimą iš bendrosios jungtinės į asmeninę arba bendrosios nuosavybės rūšies pasikeitimą, ieškiniu pareikštų reikalavimų, kaip kylančių iš šeimos teisinių santykių, kvalifikavimą lemia ieškiniu pareikštų reikalavimų teisinis pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ieškovės patikslintame ieškinyje reiškiamą ieškinio reikalavimą (dalyką) ir pagrindą, teismas konstatuoja, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokoje su atsakovu A. Z. įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo nenutraukiant santuokos (Civilinio kodekso 3.124 straipsnis).

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų ir atsakovų pozicijų nagrinėjamojoje byloje

Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 3-246/2004 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-273/2004, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, vykdymas iš bendro sutuoktinių turto, nenustačius kiekvieno sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tariamai yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pažeidžia ieškovės teises ir turtinius interesus, kadangi ieškovė nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime, kurio metu iš jos sutuoktinio priteista 43443,00 Eur (150000 Lt) nepagrįsto praturtėjimo suma. Ieškovė taip pat teigia, kad nei Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendime, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutartyje nėra konstatuota, kad 43443,00 Eur (150 000 Lt) dydžio nepagrįsto praturtėjimo suma yra bendra sutuoktinių A. Z. ir J. Z. prievolė. Ieškovė savo teises gina, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3-P-186/2010 nurodytu išaiškinimu, kad jeigu nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Ieškovė teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimas perdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 185000 vienetų akcijas išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įvykdytas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių A. Z. ir J. Z. nuosavybės. Ieškovė nurodo, kad iš A. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista nepagrįsto praturtėjimo suma yra vertinama kaip asmeninė A. Z. prievolė. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ji nebuvo įtraukta į teismo procesą, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl 43443,00 Eur (150000 Lt) nepagrįsto praturtėjimo priteisimo iš J. Z. sutuoktinio, išieškojimas iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto yra negalimas. Patikslintame ieškinyje yra nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. e2-739-838/2016 pareiškėjai M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo lygiomis dalimis po ½ kiekvienam iš sutuoktinių padalinti J. Z. ir A. Z. bendrąją jungtine nuosavybės teise valdomas 593855 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. J. Z. nurodo, jog iki 185 000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji su savo sutuoktiniu A. Z. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdė 778855 vienetų parastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Ieškovė teigia, jog jai turėtų priklausyti ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalis t. y. 389428 vienetai, atsižvelgiant į tai, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Ieškovė nurodo, jog asmeninės A. Z. skolos išieškojimas galėjo būti įvykdytas tik iš skolininko, t. y. ieškovės sutuoktinio, turto dalies, kurią sudarė 389427 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, todėl ieškovė vertina, kad po 185000 vienetų akcijų perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. Z. dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pakete sumažėjo iki 204427 vienetų, o jos pačios dalis išliko nepakitusi t. y. 389428 vienetų. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti dar didesnių neigiamų padarinių atsiradimo ieškovės atžvilgiu, ieškovė prašo nustatyti jai ir jos sutuoktiniui A. Z. priklausančio turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje apginant ieškovės turtines teises ir teisėtus interesus. Ieškovė teigia, kad ji kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl jos teisių ir teisėtų interesų gynimo vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalimi. Ieškovė pažymi, kad jai ir jos sutuoktiniui priklauso nekilnojamasis turtas, dalinamas civilinėje byloje Nr. e2-13971-838/2015, kuri pradėta pagal išieškotojų M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl skolininko A. Z. turto dalies nustatymo. Šios bylos šalis yra ir J. Z., kuri tinkamai įgyvendindama savo teises, teikė išieškotojams savo atsikirtimus, dėl nekilnojamojo turto dalijimo, todėl ieškinys šioje byloje reiškiamas tik dėl tų reikalavimų, kurie susiję su ieškovės pažeidžiamomis teisėmis, nustatant sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P..

Atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir M. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį teigia, kad ieškovė, patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti, kad A. Z. prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004-04-27 teismo sprendimą yra asmeninė sutuoktinio prievolė ir buvo vykdoma tik iš asmeninio A. Z. turto siekia paneigti įsiteisėjusiose teismų nutartyse konstatuotus faktus dėl sutuoktinių prievolės bendrumo bei šios prievolės įvykdymo iš bendro sutuoktinių turto, kas prieštarauja teismo sprendimo/nutarties privalomumui, res judicata ir prejudicijos galiai. Atsakovų nuomone, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad skola pagal 2004-04-27 teismo sprendimą buvo įvykdyta tik iš A. Z. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies, nebegali būti naujo teisminio nagrinėjimo dalyku. Atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir M. K. nuomone, civilinė byla dalyje dėl pripažinimo, kad 185000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra išieškotos ir perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik iš A. Z. priklausiusios ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies (389428 vienetų) privalo būti nutraukta Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsakovai teigia, kad ieškovės ir jos sutuoktinio turto ir turtinių teisių padalijimo klausimai yra sprendžiami kitoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-739-838/2016 (buvęs bylos Nr. e2-13971-838/2015) pagal M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl skolininko A. Z. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovai teigia, kad minėtoje byloje išieškotojai siekia, kad būtų padalintas visas sutuoktinių turimas turtas. Pažymi, jog ginčo atveju akivaizdu, kad skirtingose bylose tarp tų pačių šalių yra sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinių J. Z. ir A. Z. turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P., padalijimo. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad siekiant išvengti prieštaringų teismų sprendimų dėl to paties dalyko bei užtikrinti proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-739-838/2016 yra spendžiamas klausimas dėl viso J. Z. ir jos sutuoktinio A. Z. turto, turtinių teisų padalinimo, J. Z. 2016-02-08 patikslintas ieškinys dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. padalijimo privalo būti paliktas nenagrinėtu. Pažymi, kad ieškovė prašydama padalinti dalį sutuoktinių turto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P., nenurodo bei nesiekia pagrįsti Civilinio kodekso 3.124 straipsnyje numatytų pagrindų padalinti santuokoje įgytą turtą nenutraukiant santuokos vieno iš sutuoktinių reikalavimu. Atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir M. K. atstovai advokatai Z. P. ir L. Ž. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.

Atsakovas A. Z. sutinka su ieškovės ieškinyje reiškiamais reikalavimais ir teigia, kad iš jo priteista nepagrįsto praturtėjimo suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, todėl nurodyta pinigų suma yra laikoma jo asmenine skola. Taip pat pažymi, kad jo žmona J. Z. nebuvo įtraukta į bylą nagrinėjant klausimą dėl nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Atsakovas taip pat sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu, kad jo su sutuoktine J. Z. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos bei reikalavimo teisės į skolininkus V. P. ir J. P. būtų padalintos ieškinyje nurodytu būdu.

Atsakovė J. P. atsiliepime į pareikštą ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl jos teisių ir interesų gynimo nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, pareikštas nesąžiningai ir piktnaudžiaujant teise, todėl prašo teismo J. Z. ieškinio netenkinti. Atsakovės nuomone, ieškovė reikšdama šį ieškinį, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise, kadangi reiškia teismui reikalavimus, dėl kurių jau yra pasisakyta net dviejose teismų nagrinėtose bylose. Dėl šių priežasčių atsakovė mano, kad yra pagrindas taikyti ieškovei atsakomybę, numatytą Civilinio proceso kodekso 95 sraipsnyje ir prašo teismo paskirti ieškovei 5792,40 Eur (20000 Lt) baudą. Atsakovės nuomone, ieškovė savo aiškiai nepagrįstu ieškiniu siekia apsunkinti galimybes išieškoti reikalingas sumas iš jos ir jos sutuoktinio turto pagal jų atžvilgiu vykdomus įsiteisėjusius teismų sprendimus, be to į procesą įtraukdama didelį kiekį asmenų, atitinkamai sukelia jiems nuostolių tiek finansine, tiek ir laiko sąnaudų prasme.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad 185000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklausiusios ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies, t.y. iš jam priklausiusių 389427 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastų vardinių 0,29 Eur (1,00 Lt) nominalios vertės akcijų

Įstatymas ar vedybų sutartis gali nustatyti skirtingą sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl svarbu išsiaiškinti, iš kokio turto bus vykdoma viena ar kita sutuoktinių turtinė prievolė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtas, iš kurio vykdomos sutuoktinių turtinės prievolės, nustatomas pagal turtinės prievolės pobūdį, nes tik nustačius prievolės pobūdį galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, o tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą (2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Kilus ginčui, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, teisinio statuso nustatymas, atsižvelgiant į įstatymų nustatytą ar sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą (Civilinio kodekso 3.81 straipsnio 1 dalis), kaip ir sutuoktinių turtinių prievolių pobūdžio nustatymas, yra teismo prerogatyva.

Ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, kad 185000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. Z. priklausiusios ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies, grindžia aplinkybe, kad iš A. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista nepagrįsto praturtėjimo suma yra vertinama kaip asmeninė A. Z. prievolė. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ji nebuvo įtraukta į teismo procesą, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl 44601,48 Eur nepagrįsto praturtėjimo priteisimo iš J. Z. sutuoktinio, išieškojimas iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto yra negalimas. Tuo tarpu atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir M. K. prašo šioje dalyje bylą nutraukti vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, kuriame numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pažymėtina, kad teismui susipažinus su kitais teismų sprendimais priimtais tarp tų pačių šalių nenustatyta, kad dėl to paties dalyko jau būtų išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismui konstatavus, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokoje su atsakovu A. Z. įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo nenutraukiant santuokos, atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir M. K. prašymas nutraukti bylą šioje dalyje netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

2006-01-16 nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog „byloje nustatyta, kad pastatą – gamybinį korpusų A. Z. įsigijo santuokos su J. Z. metu, todėl šis pastatas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suinteresuoti asmenys šios prezumpcijos neginčija. Išnagrinėtoje civilinėje byloje taip pat nustatyta, kad dėl A. Z. neįvykdyto susitarimo buvo pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės, dėl ko A. Z. turtinė padėtis be pagrindo pagerėjo, nes šioje byloje pareiškėjos atliktu mokėjimu suinteresuotas asmuo A. Z. pagerino savo turtą ir sutaupė lėšų, kurias būtų privalėjęs padengti už pastato nugriovimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, buvo sukurta bendroji jungtinė suinteresuotų asmenų nuosavybė, turtas turėjo būti tvarkomas iš šeimos lėšų, o dalis prievolės būtent ir buvo įvykdyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ir su tuo susijusi prievolė, kilusi dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti vykdoma iš bendro suinteresuotų asmenų A. Z. ir J. Z. turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai), išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastas vardines akcijas. Šiuo atveju Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje įtvirtintos turto dalies nustatymo procedūros nagrinėjamoje vykdomoje byloje nereikia atlikti, todėl antstolio patvarkymas dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą turi būti panaikintas kaip neteisėtas“. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-01-16 nutartimi palikdamas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-10 nutartį įtvirtino, kad sandoriai buvo sudaryti šeimos intersais, buvo sukurta bendroji jungtinė suinteresuotų asmenų nuosavybė, turtas turėjo būti tvarkomas iš šeimos lėšų, o dalis prievolės būtent ir buvo įvykdyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ir su juo susijusi prievolė, kilusi dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti vykdoma iš bendro turto. Klaipėdos apygardos teismas 2011-03-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 21-619-460/2011 konstatavo, kad proceso civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl A. Z. prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai praturtėjus, atnaujinimo pagrindu nurodoma aplinkybė, jog J. Z. nebuvo įtraukta į procesą, neatitinka tikrovės – pareiškėja aktyviai dalyvavo bylos procese: kartu su sutuoktiniu Klaipėdos apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-10 nutarties, kartu su sutuoktiniu A. Z. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005-07-20 nutarties (I tomas, b.l. 89). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-31 nutartį paliko nepakeistą bei pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog nebuvo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą (I tomas, b.l. 91-96). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kaip argumentą procesui atnaujinti kasatorė J. Z. nurodė naują kasacinio teismo praktiką, kuri suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad jo vertinimu, toks kasatorės argumentas nesudaro nei vieno iš Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad teisminiuose procesuose buvo nustatyta, kad skolininko A. Z. skola kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo iš bendros sutuoktinių prievolės, todėl ir išieškojimas buvo nukreiptas į sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe turimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastas vardines akcijas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006 buvo sprendžiama dėl sutuoktinių A. Z. ir J. Z. prievolių pobūdžio kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir konstatuota reikšminga nagrinėjamai bylai aplinkybė, kad prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių A. Z. ir J. Z. turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai), o išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastas vardines akcijas. Todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006, turi res judicata (šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią) reikšmę nagrinėjamai bylai. Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Visi aukščiau nurodyti teismų sprendimai yra įsiteisėję bei remiantis jais 2004-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dėl A. Z. 44601,48 Eur skolos išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai yra įvykdytas iš bendro sutuoktinių turto vadovaujantis Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais, perdavus išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutuoktiniams J. Z. ir A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 185000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastas vardines akcijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, yra pasisakęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Pažymėtina, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010) išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų galimai padarytų pažeidimų bus inicijuojami teismo procesai bei aukštesniajam teismui konstatavus atitinkamas aplinkybes dėl sutuoktinių bendros prievolės tas pačias teisines situacijas kiti Lietuvos Respublikos teismai traktuotų skirtingai. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodydama, kad A. Z. prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą yra asmeninė sutuoktinio prievolė ir ieškiniu prašydama pripažinti, kad 185000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklausiusios ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies, siekia paneigti įsiteisėjusiose teismų nutartyse konstatuotus faktus dėl sutuoktinių prievolės bendrumo bei šios prievolės įvykdymo iš bendro sutuoktinių turto. Nors ieškovė ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 plenarinės sesijos nutarimu Nr. 3K-P-186/2010, tačiau konstatuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006 nėra panaikinta Lietuvos Aukščiusiojo Teismo plenarinės sesijos nutarimu. Civilinė byla Nr. 2- 3274-513/2005 pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Linai Pužienei, A. Z. ir J. Z. dėl antstolio veiksmų buvo užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniu sprendimu, t.y. teismo, kuris formuoja teisės taikymo ir aiškinimo praktiką bei kontroliuoja jos laikymąsi (Civilinio proceso kodekso 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad po teismo sprendimo teismų praktikoje pasikeitė kai kurių įstatymų nuostatų interpretavimas, nesudaro pagrindo anksčiau išnagrinėtoje byloje paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinę ir res judicata galią (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalis, Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant, iš kokio turto vykdytinos bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės, vadovaujamasi pagrindine taisykle, kad bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais bei šalių duotais paaiškinimais nustatyta, kad antstolei Linai Pužienei vykdant išieškojimą pagal 2004-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 3-246/2004 bei nukreipiant išieškojimą į sutuoktiniams priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 185000 vienetus akcijų šalys buvo santuokoje, bendroji sutuoktinių nuosavybės teisė nebuvo padalyta ar pasibaigusi kitu būdu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog 2006-01-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išaiškinus, kad A. Z. prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti vykdoma iš bendro suinteresuotų asmenų A. Z. ir J. Z. turto, o išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastas vardines akcijas, ieškovės patikslintas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 185000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklausiusios ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimų nustatyti sutuoktiniams priklausančias turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir padalinti reikalavimo teisę į solidarius skolininkus V. P. ir J. P.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė taip pat siekia padalinti sutuoktiniams priklausančias turtines teises - UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastas vardines akcijas bei sutuoktiniams priklausančias pinigines lėšas - reikalavimo teisę į V. P. ir J. P.. Atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir M. K. prašo teismo atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-739-838/2016 yra spendžiamas klausimas dėl viso J. Z. ir jos sutuoktinio A. Z. turto, turtinių teisų padalinimo, J. Z. 2016-02-08 patikslintą ieškinį dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P. padalijimo palikti nenagrinėtu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą (2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo nenutraukiant santuokos, o civilinėje byloje Nr. e2-739-838/2016 bus sprendžiamas klausimas dėl skolininko A. Z. turto dalies bendrojoje nuosavybėje individualizavimo, iš kurios turės būti vykdomas išieškojimas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu. Nenustačius civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės palikti ieškinį šioje dalyje nenagrinėtą, atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir M. K. prašymas netenkintinas.

Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudarius santuoką sutuoktinių įgytas turtas išlieka bendroji jungtinė nuosavybė, kol yra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė baigiasi kitais pagrindais. Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (Civilinio kodekso 3.116 straipsnio 1 dalis). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (Civilinio kodekso 3.116 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyti atvejai, kada bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę privaloma padalyti. Teismo sprendimu bendras sutuoktinių turtas privalomai dalijamas nutraukiant santuoką, pripažįstant ją negaliojančia ar patvirtinant gyvenimą skyrium. Bendras sutuoktinių turtas teismo sprendimu taip pat padalijamas vieno ar abiejų iš jų kreditorių reikalavimu, kai kreditorių reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš asmeninio sutuoktinio turto ir dėl to būtina nustatyti sutuoktinio bendro turto dalį (Civilinio kodekso 3.116 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 667 straipsnis), taip pat vieno sutuoktinio reikalavimu nenutraukiant santuokos (Civilinio kodekso 3.124 straipsnis) ir kt.

Dalijant sutuoktiniams priklausantį turtą byloje dėl santuokinio turto padalijimo nenutraukiant santuokos privalo būti padalintas visas sutuoktiniams priklausantis turtas, nes santuokinio turto padalijimas nors ir nenutraukiant santuokos yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (Civilinio kodekso 3.124 straipsnis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Civilinio kodekso 3.124 straipsnis numato sąlygas, kurioms esant kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo ir nenutraukus santuokos: jeigu vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba jis nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.

Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė J. Z. ir atsakovas A. Z. santuokos nėra nutraukę. Ieškovė reikšdama teismui reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo neprašo teismo padalinti sutuoktiniams priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), bei nuomos teisių į 0,0205 ha ploto žemės sklypo dalį 0,3642 ha bendro ploto žemės sklype, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat į bylą nėra pateikta duomenų, kad ji yra nurodžiusi bei pranešusi visiems sutuoktinių bendriems ar vieno iš jų kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.124 straipsnis). Ieškovės atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl likusio sutuoktinių turto, kuris ieškovės ieškinyje nėra prašomas padalinti teismas turėtų būti aktyvus. Civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (Civilinio proceso kodekso 6, 12, 13 straipsniai). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Šiuose procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Civilinio kodekso 3.126 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ieškinį dėl santuokinio turto padalijimo nurodydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos vykdant išieškojimą pagal jos sutuoktinio asmeninę prievolę iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, kas, ieškovės nuomone, pažeidžia jos teises, kadangi vykdomas išieškojimas nenustačius ieškovei priklausančios turto dalies. Pažymėtina, kad dėl 2006-01-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006 teismas jau pasisakė, nurodydamas, kad šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jame nustatyti faktai įgijo prejudicinę galią nagrinėjamojoje byloje. Civilinėje teisėje galioje rungimosi principas, kuris reiškia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Ieškovė reikšdama teismui reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir reikalavimo teisės į solidarius skolininkus J. P. ir V. P. padalijimo nenurodė bei neįrodė nei vienos Civilinio kodekso 3.124 straipsnyje numatytos sąlygas, kurioms esant kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo nenutraukus santuokos, todėl ieškovės reikalavimai nustatyti sutuoktiniams A. Z. ir J. Z. priklausančias turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės laikant, jog 389428 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 Eur, priklauso ieškovei J. Z. ir 204427 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 Eur priklauso A. Z. bei padalinti sutuoktinių reikalavimo teisę į solidarius skolininkus V. P. ir J. P. per pusę atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo ieškovei J. Z.

Atsakovai J. P. ir V. P. prašo taikyti ieškovei atsakomybę, numatytą Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje ir prašo teismo paskirti ieškovei 5792,40 Eur (20000 Lt baudą), kadangi savo aiškiai nepagrįstu ieškiniu ši siekia apsunkinti galimybes išieškoti reikalingas sumas iš jos ir jos sutuoktinio turto pagal jų atžvilgiu vykdomus įsiteisėjusius teismų sprendimus, be to į procesą įtraukdama didelį kiekį asmenų, atitinkamai sukelia jiems nuostolių tiek finansine, tiek ir laiko sąnaudų prasme (I tomas, b.l. 118, 169). Susipažinus ir išnagrinėjus ieškovės ieškinį dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo, konstatuotina, kad ieškovės teisės ginti jos galimai pažeistas teises realizavimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis – ieškovė teikdama teismui ieškinį dėl santuokinio turto padalijimo nenutraukiant santuokos tokio pobūdžio ieškinį pateikė pirmą kartą, pasirinktas jos galimai pažeistų teisių gynybos būdas yra ieškovės teisė, todėl atsakovų J. P. ir V. P. prašymas skirti ieškovei baudą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilinis procesas turi tikslą ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis). Tai, kad ieškovės ieškinys nebuvo patenkintas negalima pripažinti, kad ieškovė teismui teikė nepagrįstą ieškinį. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl vykdomųjų bylų grąžinimo

2012-07-05 dienos nutartimi ieškovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išreikalavęs iš antstolės Linos Pužienės vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 35). Teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr.2-24-1032/2016 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinos antstolei Linai Pužienei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Teismas ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė byloje sumokėjo 144,81 Eur žyminio mokesčio. 2012-07-12 nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (I tomas, b.l. 42). 2016-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir atleido ieškovę nuo 1609,50 Eur likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo paduodant patikslintą ieškinį (III tomas, b.l. 114). Šioje byloje mokėtinas 4242 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis - nuo didesnės kaip 86886 Eur sumos – mokamas 2027 Eur + 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 86886 Eur žyminis mokestis). Kadangi 2012-07-12 teismo nutartimi dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, o ieškovės ieškinys atmestinas, iš ieškovės valstybei priteistina 2487,69 Eur žyminio mokesčio (4242,00 Eur – 144,81 Eur sumokėto žyminio mokesčio – 1609,50 Eur iš dalies atleista =2487,69 Eur). Kadangi šalys byloje nepateikė prašymų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams A. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K., V. P. ir J. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų antstolei Linai Pužienei, dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Atmesti J. Z. atstovo advokato M. B. prašymą sujungti civilines bylas Nr. 2-24-1032/2016 bei Nr. e2-739-838/2016.

Atmesti atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K., V. P. prašymą nutraukti civilinę bylą dalyje dėl pripažinimo, kad 185000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklausiusios ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies.

Atmesti atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K., V. P. prašymą ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P. padalijimo palikti nenagrinėtu.

Atmesti atsakovų J. P. ir V. P. prašymą skirti ieškovei J. Z. baudą.

Priteisti iš ieškovės J. Z. 2487,69 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-1032/2016 vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Linai Pužienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Zubrickaitė