Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant R. Ž., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui L. Ž., atsakovui A. Z., atsakovės J. Z. atstovui advokatui M. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams A. Z. ir J. Z. dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarė L. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė bankrutavusi UAB „Vakarų prekyba“ su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų 2003-12-24 turto pasidalijimo sutartį, skirti butą kreditoriaus BUAB „Vakarų prekyba“ reikalavimams patenkinti. Nurodė, kad atsakovas A. Z. jo vadovaujamą bendrovę UAB „Vakarų prekyba“ tyčia privedė prie bankroto ir padarė bendrovei daugiau kaip 1,5 mln. Lt žalos. UAB „Vakarų prekyba“ dar iki bankroto bylos iškėlimo 2002-10-22 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu A. Z. dėl 725 657,24 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Taip pat kitu ieškiniu A. Z. ieškovė UAB „Vakarų prekyba“ reikalauja 904 805,61 Lt žalos atlyginimo. Atsakovas A. Z., žinodamas apie jam pareiktus ieškinius, žinodamas, kad 2003-12-05 teismo nutartimi UAB „Vakarų prekyba“ bankrotas iš esmės dėl jo kaltų veiksmų buvo pripažintas tyčiniu, pasinaudodamas tuo, jog nė vienoje civilinėje byloje nebuvo areštuotas jo turimas nekilnojamasis turtas, 2003-12-24 sudarė turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo neatlygintinai (kompensacija pagal sutartį nemokama) perleistas atsakovės J. Z. asmeninėn nuosavybėn. UAB „Vakarų prekyba“ apie šią sutartį sužinojo 2005 m. pradžioje, kai ją informavo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, kurios prašymu antstolė L. U., vykdydama 2004-11-29 vykdomąjį raštą Nr. 3-246/2004, aprašė ir areštavo A. Z. priklausantį turtą.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Vakarų prekyba“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo 2003-02-19 reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleidusi V. P., o šis civilinėje byloje (Nr. 2-11-479/2005) pats prašė panaikinti areštą kitam A. Z. turtui, taip pat ir atsakovų butui, nurodydamas, kad atsakovui priklausančių UAB „Senega“ akcijų arešto pakanka ieškinio reikalavimams įvykdyti, kadangi nominali akcijų vertė viršija ieškinio kainą. Vėliau byloje ieškovą V. P. pakeitusi UAB „Vakarų prekyba“ tam neprieštaravo. Klaipėdos apygardos teismas 2005-01-18 nutartimi patenkino ieškovės UAB „Vakarų prekyba“ prašymą taikyti papildomas ieškinio užtikrinimo priemones uždraudžiant A. Z. priimti bet kokius sprendimus dėl UAB „Senega“ nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės teisės pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo. 2005-01-31 UAB „Ober-Haus“ bendrovės UAB „Senega“ nekilnojamąjį turtą įvertino 1 600 000 Lt. Be to, V. P. skolingas atsakovams 1 750 000 Lt, iš kurių 1 350 000 Lt užtikrinti hipoteka. Akivaizdu, kad A. Z. ir sudaręs turto pasidalijimo sutartį turi pakankamai turto, iš kurio galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus, o jo mokumas nepasikeitė. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas UAB „Vakarų prekyba“ kreditorių viešuosius interesus, pareiškė ikiteisminio tyrimo byloje civilinį ieškinį ir nutarė laikinai apriboti J. Z. nuosavybės teises į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat į ginčo butą. Apie bylos eigą ir jos rezultatus UAB „Vakarų prekyba“ administratoriui buvo žinoma, jis teikė rašytinius įrodymus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004-08-18 panaikino prokuroro nutarimą nurodydamas, kad sutuoktinių turtas yra padalytas, o ne perleistas, įsigytas iš asmeninių lėšų ir deklaruotas kaip asmeninis J. Z. turtas. Ieškovė akivaizdžiai praleido 1 metų senaties terminą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai BUAB „Vakarų prekyba“ A. Z. teismuose buvo pareiškusi ieškinių, kurių bendra suma sudarė apie 1,5 mln. litų. Šiuo metu tos bylos yra išnagrinėtos ir iš A. Z. priteistos daugiau nei 1 mln. litų piniginės sumos, o pridėjus priteistas palūkanas, bendra priteista suma viršija 1,5 ml. litų. Antstolės L. P. žinioje yra trys vykdomosios bylos, kuriose priteistų reikalavimų suma 2013-12-31 sudarė daugiau kaip 2 mln. litų, iš kurių iki tos dienos buvo išieškota 708 000 Lt, o neišieškota suma sudarė apie 1 206 000 Lt. Bendra kitose vykdomosiose bylose neišieškota iš A. Z. suma viršija 1,5 mln. litų. Vienintelio A. Z. priklausančio turto – UAB „Senega“ akcijų – vertės nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Antstolės L. P. patvarkymu vykdomojoje byloje atlikto turto vertinimo išvadoje nustatyta, kad UAB „Senega“ akcijų vertė 2013 m. rugsėjo mėn. buvo ne didesnė nei 621 000 Lt. Šio turto vertė buvo nustatyta taikant turto vertės ir verslo vertės metodus. Pagal atsakovo A. Z. iniciatyva UAB „Veslovita“ atliktą įvertinimą akcijų paketo vertė yra 1 670 000 Lt. Pastaruoju atveju akcijų vertė iš esmės buvo nustatyta pagal įmonės nustatytą nekilnojamojo turto vertę. Antstolės paskirtas ir UAB „Kertė“ atliktas įvertinimas priskirtinas prie privalomų įvertinimų Verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnio prasme, o atsakovo iniciatyva atliktas akcijų įvertinimas nėra privalomas, jis skirtas užsakovo naudojimui. Nepaisant to, kuriuo įvertinimu remiamasi, reikia įvertinti tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme atsakovė J. Z. yra pareiškusi ieškinį, kuriuo ji reikalauja padalyti jos ir sutuoktinio turtą, taip pat ir UAB „Senega“ akcijas. Tenkinus jos ieškinį, bet kuriuo atveju A. Z. asmeninio turto nepakaktų kreditorių reikalavimams patenkinti. Pripažinus negaliojančia atsakovų turto pasidalijimo sutartį taikytina restitucija ginčo butą gražinant į bendrą sutuoktinių nuosavybę. Ieškinio senatis nebuvo praleista, nes apie ginčo sandorį tuometinė ieškovė BUAB „Vakarų prekyba“ galėjo sužinoti ne anksčiau, nei iš A. Z. buvo pradėtas išieškojimas pagal 2004-11-29 išduotą vykdomąjį raštą. BUAB „Vakarų prekyba“ neturėjo galimybės dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir negalėjo žinoti aplinkybės, kad prokuroras areštavo ginčo butą. Atsakovai pripažįsta, kad sandoris buvo sudarytas siekiant apsaugoti turtą nuo kreditorių, kai prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties, taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo atliekami esant faktiniam pagrindui. Atsakovai nenurodė jokių pagrindų, dėl kurių privalėjo sudaryti sandorį. Aplinkybė, kad antras ieškinys buvo pareikštas 2005 m., nereiškia, kad tada atsirado ir reikalavimai, nes reikalavimų faktinis pagrindas atsirado 2003 m., tik jie buvo realizuojami kita forma. Atsakovai suprato, kad tie reikalavimai bus įgyvendinami, todėl ir buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Antstolis ne kartą konstatavo aplinkybę, kad kreditorių reikalavimų patenkinti iš kito A. Z. turto nėra galimybės. Neaišku, ar A. Z. reikalavimo teisė į Pocių gali būti ir bus realizuota. Į A. Z. turtą įskaičiuotinas jo reikalavimo teisės V. P. likutis – 700 000 Lt, o įkeisto turto vertė nėra A. Z. turtas. Pridėjus net šį hipotetinį turtą, bendra A. Z. turto vertė pačiais optimistiškiausiais vertinimais sudaro ne daugiau kaip 1 850 000 Lt, be to, šią sumą dar reikia dalyti pusiau. Tuo tarpu 2013-12-31 neišieškotų reikalavimų sumą sudarė daugiau nei 100 000 Lt didesnė suma – 1 185 000 Lt, prie kurios dar reikėtų pridėti 230 000 Lt sumą, grąžintą į pradinę išieškojimo stadiją šiuo metu įsiteisėjusiais sprendimais.

Atsakovės J. Z. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, ieškinio senaties terminas praleistas. Ginčijamo sandorio sudarymo metu 2003 metais A. Z. buvo pareikštas vienintelis ieškinys, kurio suma kartu su palūkanomis sudaro šiek tiek daugiau nei 600 000 Lt. Tuo pat metu A. Z. turtas sudarė daugiau kaip 3 mln. litų, iš jo didžiausią dalį sudarė V. P. skola, kurią pripažindamas pastarasis įkeitė savo valdomos įmonės akcijas, A. Z. reikalavimo teisės į V. P. vertė buvo dvigubai didesnė nei ieškovo pareikšto ieškinio. Viso A. Z. turto vertė buvo beveik 4 kartus didesnė už ieškinio sumą. Antras ieškinys pareikštas tik praėjus pusantrų metų po ginčijamo sandorio sudarymo. Akivaizdu, kad sudarant turto pasidalijimo sutartį, A. Z. turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes buto vertė nesudarė nė 5 proc. A. Z. valdomo turto vertės. Sandoris neturėjo jokios įtakos A. Z. mokumui. Netgi kalbant apie abu ieškinius, kurių bendra suma apie 1 300 000 Lt, vien V. P. padengus savo skolą, būtų galima visiškai padengti abiejų ieškinių reikalavimus, taigi kreditoriaus interesai nebuvo pažeisti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-08-18 nutartyje nurodyta, kad ginčo butas J. Z. įsigytas už asmenines lėšas, ką patvirtina pateiktos turto deklaracijos. Be to, netgi grąžinus turtą bendrojon nuosavybėn, reikėtų nustatyti, kokia to turto dalis priklauso A. Z., – tada vis tiek būtų pripažinta, kad tas butas yra asmeninis J. Z. turtas. Byloje yra pakankamai duomenų, kad BUAB „Vakarų prekyba“ administratorius aktyviai teikė rašytinius įrodymus, buvo susižinoma apie priimtus procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime. Todėl atsakovė nesutinka, kad ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2005 metais. Administratorius jau 2003 metais galėjo apie tai sužinoti, todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas. Be to, 2003 metais UAB „Vakarų prekyba“ net neturėjo paties reikalavimo pagal antrą ieškinį teisės į A. Z., nes tuo metu reikalavimas buvo perleistas V. P., taigi nebuvo net reikalavimo tikimybės. Kadangi nebuvo reikalavimo, negalėjo būti pažeistos ir teisės. Ieškinyje neegzistuoja nė vienos actio Pauliana sąlygos. Turtas buvo pasidalytas todėl, kad jis buvo įgytas iš J. Z. asmeninių lėšų, Zakai turėjo nepilnametį vaiką, prasidėjo neteisėti prokuratūros veiksmai taikant apribojimus atsakovų turtui. A. Z. yra įkeistos UAB „Vakarų Baltijos korporacijos“ akcijos, pats skolininkas V. P. baudžiamojoje byloje nurodė, kad nepaskirstytasis šios bendrovės pelnas sudaro keliasdešimt mln. litų. Be to, dalis skolos iš V. P. išieškota A. Z. iniciatyva, iš šių sumų dengiami ieškovo reikalavimai. Prie V. P. skolos reikia dar pridėti 800 000 Lt palūkanas. Ieškinys buvo pareikštas tuo metu, kai A. Z. turimo turto vertė daug kartų viršijo reikalavimą. Sandoris sudarytas 2003 metais, kai apie 2005 metais ieškovės pareikštą reikalavimą A. Z. nieko negalėjo žinoti, jam sandorio sudarymo metu net pretenzijos nebuvo pareikštos. Netgi darant prielaidą, jog yra visos actio Pauliana sąlygos, patys ieškovai (V. P.) prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės kitam turtui sakydami, kad pakanka areštuotų akcijų. Akivaizdžiai įrodyta, kad A. Z. turto tuo metu pakako.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Vakarų prekyba“ 2002-10-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo A. Z. priteisti 566 819,34 Lt žalos, padarytos dėl pinigų paėmimo iš bendrovės be teisėto pagrindo, atlyginimo, 73 449,95 Lt žalos, padarytos dėl bankui sumokėtų palūkanų ir delspinigių nuo A. Z. be pagrindo paimtos sumos mokėjimo, atlyginimo, 65 181,65 Lt dėl žalos, padarytos dėl nepagrįsto darbo užmokesčio gavimo, atlyginimo, 20 206,40 Lt žalos, padarytos dėl nepagrįsto valstybinio socialinio draudimo mokesčių sumokėjimo nuo A. Z. darbo užmokesčio, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2005-08-26 sprendimu (bylos Nr. 2-11-479-2005) ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. Z. ieškovei BUAB „Vakarų prekyba“ 566 819,34 Lt be pagrindo įgytam turtui grąžinti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą sumą, nuo 2002 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat patenkino ieškinio dalį dėl žalos už palūkanų mokėjimą pagal faktoringo sutartis atlyginimo priteisimo ir priteisė iš A. Z. ieškovui 73 449,95 Lt žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą sumą, nuo 2002 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl 65 181,65 Lt nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir dėl 20 206,4 Lt žalos, padarytos ieškovui nepagrįstai sumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokas, atlyginimo priteisimo. Teismas priteisė iš A. Z. ieškovui 32 013,46 Lt žyminio mokesčio ir 95,30 Lt pašto išlaidų valstybei. Šis sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2006-02-20 (bylos Nr. 2A-67/2006) ir 2008-03-17 (bylos Nr. 2A-27/2008) nutartimis palikus jį nepakeistą.

UAB „Vakarų prekyba“ 2005-06-14 kreipėsi į teismą (bylos Nr. 2-130-123/2006) su ieškiniu prašydama iš atsakovo A. Z. priteisti 73 011 Lt nuostoliams, padarytiems be pagrindo pagerinant svetimą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atlyginti; 24 366 Lt nuostoliams, padarytiems be pagrindo pagerinant svetimą nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdoje, Taikos pr. 81, atlyginti; 93 925,50 Lt nuostoliams, padarytiems vykdant žinomai nuostolingą UAB „Vakarų prekyba“ 2001 m. spalio 12 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų pastate, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 81, atlyginti; 139 429,36 Lt nuostoliams, padarytiems be pagrindo pagerinant svetimą nekilnojamąjį turtą, esantį Plungėje, Telšių g. 19, šį turtą pabloginant bei be pagrindo mokant nuomos mokestį už patalpas, kurios nebuvo naudojamos UAB „Vakarų prekyba“ reikmėms dėl atsakovo kaltės, atlyginti; 291 303,28 Lt nuostoliams, padarytiems be pagrindo pagerinant svetimą nekilnojamąjį turtą, esantį Palangoje, Klaipėdos pl. 62A, atlyginti; 215 977,28 Lt nuostoliams, padarytiems vykdant neteisėtą automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės „Ekstra“, esančios Palangoje, Klaipėdos pl. 62A, statybą, atlyginti; 66 793,19 Lt nuostoliams, padarytiems sudarant ir vykdant žinomai nuostolingą UAB „Vakarų prekyba“ 2001 m. balandžio 3 d. susitarimo protokolą Nr. 2 prie 2001 m. balandžio 3 d. negyvenamųjų patalpų ir įrengimų nuomos sutarties Nr. 2.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-07-19 sprendimu (bylos Nr. 2A-562/2013) ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo A. Z. ieškovui M. K. (BUAB „Vakarų prekyba“ teisių perėmėjui) priteisė 500 299,29 Lt žalai atlyginti ir 9 926,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2013-09-23 papildomu sprendimu iš atsakovo A. Z. ieškovui M. K. priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 500 299,29 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2005-06-20) iki Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-19 sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai 2003-12-24 sudarė turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise perėjo J. Z.. Sutartyje nustatyta, kad A. Z. pagal šią sutartį kompensacija nemokama.

A. P. instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Dėl ieškinio senaties

CK 6.66 str. 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovas nurodė, kad apie jo teises pažeidžiantį atsakovų sandorį sužinojo tik 2005 m. pradžioje, kai jį apie tai informavo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, kurios prašymu antstolė L. U., vykdydama 2004-11-29 vykdomąjį raštą Nr. 3-246/2004, aprašė ir areštavo A. Z. priklausantį turtą. Atsakovų teigimu, ieškovas apie sandorį žinojo anksčiau, kadangi prokuroras, gindamas BUAB „Vakarų prekyba“ kreditorių viešuosius interesus, ikiteisminio tyrimo metu savo nutarimais ne kartą buvo suvaržęs atsakovų nuosavybės teises į jų turimą turtą ir konkrečiai – ginčo butą. Prokuroro nutarimai ne kartą buvo panaikinti teismo. Tuometinė ieškovė BUAB „Vakarų prekyba“ ikiteisminio tyrimo metu teikė įrodymus ir žinojo tyrimo eigą ir rezultatus.

Teismas nesutinka su atsakovų atsikirtimais dėl ieškinio senaties, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais, – atsakovai nepateikė įrodymų, kad minėti prokuroro nutarimai ar teismo nutartys, iš kurių būtų matyti, jog ginčo butas perėjo atsakovės J. Z. asmeninėn nuosavybėn, buvo įteikti BUAB „Vakarų prekyba“. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovui galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl to, kad ginčo butas nebepriklauso abiem atsakovams. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodomos sužinojimo apie ginčijamą sandorį aplinkybės yra įtikinamos ir atitinka tikrovę (CPK 185 str.).

Atsakovų akcentuojama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-08-18 nutartis, kuria buvo panaikintas prokuroro nutarimas nurodant, kad šalių butas yra padalytas ir asmeninės nuosavybės teise priklauso J. Z., šioje byloje neturi prejudicinės galios, nes teismas vadovavosi tuo metu galiojusia šalių 2003-12-24 turto pasidalijimo sutartimi ir ginčo dėl jos galiojimo nesprendė.

Dėl privalėjimo sudaryti sandorį

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovų nurodyti sandorio sudarymo motyvai – siekis apsaugoti turtą (butą) nuo galimo išieškojimo pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, laikytini nesąžiningais.

Dėl atsakovų nesąžiningumo (žinojimo, kad sandoris pažeidžia ieškovo teises)

CK 6.67 str. 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovai atsikerta aplinkybe, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė dar nebuvo pareiškusi ieškinio dėl antros savo reikalavimo sumos dalies, t. y. ieškinį dėl 904 805,61 Lt nuostolių atlyginimo pareiškė tik 2005 metais, be to, 2003 metais UAB „Vakarų prekyba“ savo reikalavimus buvo perleidusi V. P., todėl net nebuvo ieškovo reikalavimų A. Z. tikimybės.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovai nepagrįstai sutapatina reikalavimo teisės atsiradimą su ieškinio pareiškimu teisme. Abiejuose UAB „Vakarų prekyba“ ieškiniuose reikalavimai grįsti atsakovo A. Z. padarytais bendrovei UAB „Vakarų prekyba“ žala (nuostoliais) (taigi ir prievole juos atlyginti) pradedant nuo 2000 metų (CK 6.1, 6.2 str., 6.249 str.). Atsakovui A. Z. apie UAB „Vakarų prekyba“ pretenzijas neabejotinai buvo žinoma, o atsakovės J. Z. žinojimas (nežinojimas) apie A. Z. prievoles yra teisiškai nereikšmingas, kadangi ginčijamu sandoriu butas jai buvo perleistas neatlygintinai (CK 6.66 str. 2 d.). Aplinkybė, kad UAB „Vakarų prekyba“ reikalavimas į A. Z. buvo perleistas V. P., neturi įtakos sprendžiant A. Z. sąžiningumo klausimą, kadangi A. Z. prievolės atlyginti žalą neišnyko ir nepasikeitė, tik laikinai (iki reikalavimo perleidimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu) pasikeitė kreditorius (CK 6.107 str. 1 d.).

Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas A. Z. nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Šiuo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais dviejose civilinėse bylose ieškovui iš atsakovo A. Z. priteista 1 140 568,58 Lt (500 299,26 + 566 819,34 + 73 449,95) žalos (nuostolių) atlyginimo ir 41 939,86 Lt (9 926,40 + 32 013,46) bylinėjimosi išlaidų, kas su teismo priteistomis 619 844,81 Lt (234 455,32 + 385 389,49) procesinėmis palūkanomis šio sprendimo priėmimo dieną sudarytų iš viso 1 802 353,25 Lt. Byloje yra duomenų, kad 541 498,39 Lt iš A. Z. skolos ieškovui yra išieškota (t. 1, b. l. 99–106). Taigi A. Z. skolos ieškovui likutis pagal minėtus teismų sprendimus šiuo metu yra ne mažiau kaip 1 250 000 Lt. A. Z. turimą turtą sudaro UAB „Senega“ akcijų paketas ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P. likutis – 809 034,36 Lt (t. 1, b. l. 104). Be to, atsakovė J. Z. yra pareiškusi teisme ieškinį dėl UAB „Senega“ akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P. padalijimo, pripažįstant J. Z. asmeninės nuosavybės teisę į 389 428 vnt. UAB „Senega“ akcijų, o A. Z. – į 389 427 vnt., taip pat prašė lygiomis dalimis, t. y. po 675 000 Lt, padalyti 1 350 000 Lt reikalavimo teisę į V. P. ir J. P.. Atsakovas A. Z. teismo posėdžio metu pripažino, kad J. Z. priklausė ir priklauso pusė UAB „Senega“ akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P.. Tokiomis aplinkybėmis atsakovo A. Z. dalis reikalavimo teisėje į V. P. ir J. P. sudaro tik 134 034,36 Lt, kadangi minėta, kad, antstolės duomenimis, reikalavimo teisės likutis į V. P. ir J. P. – 809 034,36 Lt, o iš anksčiau išieškotos reikalavimo teisės dalies buvo dengiama A. Z. asmeninė skola ieškovui.

2013 m. ekspertizės metu UAB „Senega“ akcijų vertė nustatyta 621 000 Lt (t. 2, b. l. 145–200). Atsakovo A. Z. užsakymu 2014 m. atlikto akcijų paketo vertinimo metu UAB „Senega“ akcijų paketo vertė nustatyta 1 670 000 Lt (t. 3, b. l. 22–48). Tačiau net palankiausiu atsakovui A. Z. atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pusė minėtų akcijų priklauso jo sutuoktinei, A. Z. turo vertė sudaro tik 969 034,36 Lt (134 034,36 + 1 670 000 / 2), kai skola ieškovui yra apie 1 250 000 Lt. Taigi atsakovų argumentai, kad atsakovo A. Z. turimo turto pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti, yra nepagrįsti (CPK 178 str.). Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad atsakovų sudarytas turto pasidalijimo sandoris pažeidė ieškovo teises, kadangi būdamas nemokus jis sumažino savo turtą, iš kurio galėjo būti tenkinami kreditoriaus reikalavimai.

Atskirai pažymėtina, kad iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma tik penktąja eile (CPK 664 str. 5 d.).

Dėl atsakovų argumentų, kad ginčo butas J. Z. ir taip priklausė asmeninės nuosavybės teise, kadangi įgytas iš jos asmeninių lėšų, ir tai lems A. Z. dalies nustatymą jame, nenagrinėtini, kadangi buto įgijimo asmeninės nuosavybės teise iki ginčijamos 2003-12-24 turto pasidalijimo sutarties sudarymo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas – atsakovų 2003-12-24 sudaryta turto pasidalijimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikytina restitucija ginčo buto teisinį statusą grąžinant į iki nuginčyto sandorio sudarymo buvusią padėtį – bendrojon jungtinėn atsakovų nuosavybėn (CK 6.66 str., 6.145 str. 1 d., 3.88 str., CPK 260, 265 str.).

Ieškinio suma yra 242 000 Lt, paduodant ieškinį ieškovė UAB „Vakarų prekyba“ kaip bankrutuojanti įmonė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl tenkinus ieškinį, už ieškinį mokėtinas 5 840 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) žyminis mokestis priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovų A. Z. ir J. Z. 2003-12-24 sudarytą Klaipėdos miesto 6-ajame notarų biure patvirtintą (reg. Nr. LP-18824) pasidalijimo sutartį, pagal kurią butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), perėjo asmeninėn J. Z. nuosavybėn, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją – grąžinti butą bendrojon jungtinėn sutuoktinių (A. Z. ir J. Z.) nuosavybėn.

Iš atsakovų A. Z. ir J. Z. valstybei priteisti 5 840 Lt žyminį mokestį, t. y. iš kiekvieno po 2 920 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.