Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2008-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-27/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2008-03-17
Bylos Nr.
2A-27/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Vincas Verseckas
Atsakovas
A. Z.
Trečiasis asmuo
UAB ,,Krola“, V. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų prekyba“
Advokatai
Linas Žukauskas
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-27/2008Procesinio sprendimo kategorija 43.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Vaidai Steponavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Žukauskui,atsakovo atstovui A. Z. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą ir prie jo prisidėjusio trečiojo asmens UAB ,,Krola“ pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11-479/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų prekyba“ (teisių perėmėjas – M. K. ) ieškinį atsakovui A. Z. , tretieji asmenys UAB ,,Krola“, V. P. , dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo bei žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB ,,Vakarų prekyba“, remdamasis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 12 dalimi ir CK 6.263 straipsniu, 2002 m. spalio 22 d. pareiškė ieškinį atsakovui A. Z. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir žalos atlyginimo, prašydamas priteisti: 1) 566 819,34 Lt žalos, padarytos dėl pinigų paėmimo iš bendrovės (ieškovo) be teisinio pagrindo ir jų negrąžinimo; 2) 73 449,95 Lt žalos, atsiradusios dėl ieškovo sumokėtų bankui palūkanų ir delspinigių nuo atsakovo be pagrindo paimtos sumos; 3) 65 181,65 Lt atsakovui nepagrįstai išmokėto atlyginimo ir 20 206,40 Lt nepagrįstai sumokėtų socialinio draudimo įmokų; 4) bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2000 m. sausio 4 d. iki 2002 m. liepos 15 d. dirbo bendrovės (ieškovo) direktoriumi ir skolino ieškovui dideles pinigų sumas. Po to, kai 2002 m. sausio 25 d. ieškovas grąžino atsakovui 99 695,45 Lt likusią skolą pagal 2000 m. balandžio 6 d. paskolos sutartis, dėl permokos atsirado 15 965,29 Lt atsakovo skola ieškovui. Be to, atsakovas naudojosi ieškovo pinigais, kuriuos ieškovas buvo pasiskolinęs iš kitų asmenų ir už kuriuos ieškovas mokėjo palūkanas ir delspinigius. Atsakovą atleidžiant iš administracijos vadovo (direktoriaus) pareigų, jis buvo pasiėmęs ir be pagrindo išleidęs 566 819,34 Lt bendrovės lėšų. Sutarties, kurios pagrindu A. Z. gavo iš ieškovo daugiau nei jis jam buvo skolingas pinigų, nebuvo sudaryta, todėl atsakovas, išeidamas iš darbo, turėjo atsiskaityti su įmone ir grąžinti ieškovui 566 819,34 Lt, kuriuos jis buvo pasiėmęs iš ieškovo kasos, bei atlyginti bendrovei padarytą 73 449,95 Lt žalą, kuri atsirado dėl bankui sumokėtų palūkanų nuo tų sumų, kuriomis jis naudojosi. Be to, su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje jam buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau atsakovas, pats nusistatęs sau didesnį atlyginimą, nepagrįstai gavo 65 181,65 Lt atlyginimo, už kurį nepagrįstai priskaičiuota ir sumokėta 20 206,40 Lt socialinio draudimo įmokų. Pažymėjo, jog ieškovo visuotinis akcininkų susirinkimas direktoriaus mėnesinio atlyginimo nepakeitė, šio klausimo nesvarstė, todėl atsakovas neturėjo teisės sau išmokėti didesnį darbo užmokestį nei nustatytas darbo sutartyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. sausio 20 d. protokoline nutartimi pripažino UAB „Krola“ trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (3 t., b. l. 14-27).

Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. kovo 18 d. nutartimi iškėlė ieškovui UAB „Vakarų prekyba“ bankroto bylą, paskyrė bankroto administratorių (3 t., b. l. 153), o 2005 m. birželio 17 d. pripažino ieškovą bankrutavusiu ir likviduotinu dėl bankroto (5 t., b. l. 86).

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 566 819,34 Lt šio neteisėtai paimtų lėšų ir 73 449,95 Lt žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų pinigų sumų laikotarpiu nuo 2002 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 32 013,46 Lt žyminio mokesčio ir į valstybės biudžetą 95,30 Lt pašto išlaidų; kitą ieškinio dalį dėl 65 181,65 Lt darbo užmokesčio priteisimo ir 20 206,4 Lt žalos priteisimo atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovas iki atleidimo iš darbo buvo paėmęs 566 819,34 Lt ieškovo bendrovės lėšų, kurias jis gavo be teisinio pagrindo. Nurodė, jog, atsakovo aiškinimu, dalis bendrovės lėšų panaudota, siekiant bendrovei įsigyti pastatą (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyta, kad pastato pirkėju sutartyje nurodytas pats atsakovas, bendrovė siekė įsigyti nurodytą pastatą, bet pirkėjo teisių iš atsakovo neperėmė; atsakovas neįrodė CK 6.130–140 straipsniuose nustatytų įskaitymo pagrindų, todėl nesumažina atsakovo skolos ieškovui 261 000 litų - atsakovo sumokėtais už minėtą pastatą Šiaulių mieste. Teismo teigimu, įvertinus atsakovo aiškinimą, kad pastarasis sumokėjo už ieškovą 240 000 Lt dydžio patalpų nuomos mokestį trečiajam asmeniui UAB „Krola“, dėl ko jo skola ieškovui turi būti sumažinta šiuo dydžiu, matyti, jog atsakovas nurodytos pinigų sumos trečiajam asmeniui mokėjimo metu nebebuvo ieškovo direktorius ir teisėtas jo atstovas, o UAB „Krola“ buvo žinoma, kad atsakovas nebevykdo direktoriaus pareigų, nes šis įnešė nurodytus pinigus į UAB „Krola“ sąskaitą kaip fizinis asmuo – UAB „Vakarų prekyba“ akcininkas. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo akcininkai buvo įgalioję atsakovą sumokėti ieškovo skolą trečiajam asmeniui UAB „Krola“. Teismo nuomone, dėl 240 000 Lt sumokėjimo trečiajam asmeniui UAB „Krola“, ieškovo – skolininko prievolę įvykdė atsakovas, veikdamas kaip trečiasis asmuo kreditoriaus UAB „Krola“ atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog CK 6.50 straipsnio 1 dalis nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, tačiau tai negali pažeisti galiojančių įstatymų, o atsakovas, sumokėdamas UAB „Krola“ 240 000 Lt iš ieškovo lėšų, kai ieškovo finansinė padėtis buvo bloga, turėjo vadovautis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis dėl tvarkos skirstant pinigines lėšas, kai įmonė jų neturi visiems įsipareigojimams įvykdyti, elgtis atsakingai, nepadaryti įmonei bei jos kreditoriams žalos, nepažeisti jų interesų. Teismas padarė išvadas, kad atsakovas, neteisėtai paėmęs iš bendrovės kasos 566 819,34 Lt, padarė ieškovui žalos, sumažindamas jo apyvartines lėšas, o sumažėjus įmonės apyvartinėms lėšoms, įmonė privalėjo skolintis ir pagal faktoringo sutartis mokėti nustatytas palūkanas bei delspinigius, todėl atsakovas turi atlyginti ir ieškovo kitiems asmenims sumokėtus 73 449,95 Lt palūkanų bei delspinigius už skolintas lėšas.

Teismas atmetė ieškinio dalį dėl 65 181,65 Lt nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir dėl 20 206,4 Lt žalos priteisimo, nurodydamas, kad darbo sutartyje nustatyta ne maksimali, o minimali atsakovo darbo užmokesčio suma, atsakovui buvo mokamas nuolatinis darbo užmokestis, kurio dydis svyravo nuo 2 000 iki 3 500 Lt. Teismas konstatavo, jog nustačius, kad kitų vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų darbo užmokestis žymiai viršijo minimalų darbo užmokestį, o atsakovui, kaip įmonės administracijos vadovui, pagal įmonės įstatus nustatytos svarbios pareigos, nesant įrodymų, kad įmonės akcininkai turėtų pretenzijų atsakovui dėl darbo užmokesčio, nors įmonėje buvo šaukiami akcininkų susirinkimai ir akcininkai galėjo žinoti įmonės vadovo darbo užmokesčio dydį, jam buvo mokamas toks darbo užmokestis, koks buvo aptartas įmonės akcininkų susirinkime, be to, darbo užmokestis nėra itin didelis, todėl negalima daryti išvados, kad dėl darbo užmokesčio atsakovui sumokėjimo ieškovui yra padaryta žalos.

Šalies argumentai

Atsakovas A. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas už pastatą (duomenys neskelbtini), 261 000 Lt sumokėjo ne ieškovo, o atsakovo asmeninėmis lėšomis. Aiškinant kooperatinės bendrovės (toliau – KB) „Fabiola“ sudarytas su atsakovu sutartis, nurodyta įmonė perėmė iš UAB „Vakarų prekyba“ teisę pirkti pastatą ir atsiskaitė už jį įskaitymo būdu. Teismas, neįvertinęs pastato įgijimo būdo, šalių tikrų ketinimų, nepilnai ištyręs įrodymus dėl šios aplinkybės, priėmė sprendimą iš dalies ieškovo naudai, dėl ko apeliantas liko be pastato ir skolingas ieškovui 261 000 Lt. KB „Fabiola“ pareiškė teismui prašymą dėl jos įtraukimo į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir tuo apribojo atsakovo įrodinėjimo galimybes; pirmosios instancijos teismas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo iki nebus išnagrinėta baudžiamoji byla, iškelta pagal BK 323 straipsnio 1 dalį, nors prašymas buvo pagrįstas tuo, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime sprendžiami klausimai, susiję su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas nustatė atsakovo atsakomybę už atliktas finansines – ūkines operacijas ir jo kaltę už atsiradusią žalą, tačiau šie klausimai sprendžiami ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje paskirta ekonominė ekspertizė, ir tik gavus atsakymus į pateiktus ekspertams klausimus, būtų galima spręsti dėl apelianto atsakomybės šioje civilinėje byloje;teismas neteisingai įvertino rašytinius įrodymus, taikė įstatymą, kurio neturėjo taikyti sprendimo dalyje dėl 240 000 Lt atsakovo trečiajam asmeniui UAB „Krola“ sumokėtos nuompinigių dydžio skolos ieškovui įskaitymo. Teismas neteisingai pritaikė CK 6.50 straipsnio 1 dalį, kadangi tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo nei rašytinio, nei žodinio susitarimo dėl ieškovo skolinio įsipareigojimo įvykdymo už A. Z. lėšas. Priešingai, atsakovas, būdamas UAB „Vakarų prekyba“ direktoriumi, 2002 m. pavasarį iš dalies atsiskaitė su UAB „Krola“ už nuomojamas patalpas, tuo sumažindamas įsiskolinimą. Atsakovas 2005-07-17 pateikė ieškovui kasos pajamų orderį, kadangi turėjo atsiskaityti prieš įmonę už panaudotas įmonės lėšas. Be to, ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Krola“, sudarydami taikos sutartį dėl UAB „Krola“ kreditorinio reikalavimo dydžio sumažinimo, sutarė dėl šios sumos įskaitymo, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje turėjo būti atmestas, kadangi tai išspręsta kitoje byloje. teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ suformuotai teismų sprendimų surašymo tvarkai, kad išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta, arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo UAB „Krola“ pareiškimu prisidėjo prie atsakovo A. Z. apeliacinio skundo ir prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Ieškovas LUAB „Vakarų prekyba“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad KB „Fabiola“ ir A. Z. 2002-10-29 sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią 261 000 Lt skola KB „Fabiola“ perkelta ieškovui, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ši sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o A. Z. įpareigotas grąžinti ieškovui 261 000 Lt skolą. Šis klausimas yra išspręstas ir negali būti pagrindu pateisinti dalies be pagrindo paimtų iš ieškovo kasos pinigų panaudojimą. Be to, atsakovas 566 819,34 Lt iš ieškovo kasos paėmė 2002-05-01, o už turtą (duomenys neskelbtini), 261 000 Lt jis sumokėjo 2001 metais, todėl mokėjimui už turtą atsakovas negalėjo panaudoti ieškovo pinigų. Dalies ieškovo akcininkų 2001-12-27 surašytas susitarimas perimti A. Z. , kaip pirkėjo, teises pagal 2001-09-21 pirkimo-pardavimo sutartį yra teisiškai nereikšmingas, nes tai nėra ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, jis nebuvo įvykdytas, minėtą turtą A. Z. pirko sau, ieškovas jokios naudos iš to negavo. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl baudžiamosios bylos, kurioje yra paskirta ekonominė ekspertizė, taip pat nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad minėto ikiteisminio tyrimo eigoje yra aiškinamos aplinkybės, kurios gali turėti reikšmės šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Ieškovas pažymi, kad svarbios aplinkybės, kurios susijusios su A. Z. 2002-07-17 pasirašytais dokumentais, iš kurių matyti, jog tą dieną atsakovas iš UAB „Krola“ akcijų savininko R. K. gavo 240 000 Lt, kuriuos A. Z. neva davė R. K. 2001-04-03, kai buvo pasirašoma Negyvenamųjų patalpų ir įrengimų nuomos sutartis; šis dokumentas įrodo, kad 2002-07-17 A. Z. nemokėjo jokių pinigų UAB „Krola“.

Šalies argumentai

Be to, ieškovas LUAB „Vakarų prekyba“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo 65 181,65 Lt nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio, 20 206,40 Lt sumokėtų socialinio draudimo įmokų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2002 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (5 t., b. l. 56-61). Šiuo apeliaciniu skundu apskųsta teismo sprendimo dalis įsiteisėjo, palikus ją galioti Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria pakeistas apygardos teismo sprendimas, panaikinant jo dalį dėl priteisimo iš atsakovo A. Z. ieškovui 566 819,34 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, 73 449,95 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų, 32 013,46 Lt žyminio mokesčio, o valstybei – 95,30 Lt pašto išlaidų, perdavė šią bylos dalį Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, palikdamas galioti kitą Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį, kuria nepatenkintas ieškovo apeliacinis skundas dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, susiję su nepagrįstai išmokėtu 65 181,65 Lt darbo užmokesčiu ir 20 206,40 Lt socialinio draudimo įmokomis (5 t., b. l. 145-153). Kasacinis teismas nurodė, kad:

siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylos dalį dėl 240 000 Lt neteisėto panaudojimo tiek faktine, tiek teisine prasme, buvo būtina ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ir tuo atveju, jeigu atsakovas įnešė 240 000 Lt UAB „Krola“, jis privalo grąžinti bendrovei lėšas, nes disponavo jomis neteisėtai, mokėjimu UAB „Krola“ pažeidė įstatymo reikalavimus, veikė prieš bendrovės ir jos kitų kreditorių interesus, bendrovė dėl to patyrė žalos, susiejant su ABĮ 38 straipsnio 12 dalyje nustatytomis bendrovės administracijos vadovo atsakomybės sąlygomis;nagrinėjamas šalių ginčas dėl 261 000 Lt žalos atlyginimo pagal ABĮ 38 straipsnio 12 dalį sietinas su atsakovo sandoriais dėl jo vardu įsigyto turto perleidimo kitiems asmenims bei tarp jų atsiradusiais teisiniais santykiais. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, remiantis bylos duomenimis, įvertintina, ar tikrai pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bendrovei žalos atlyginimą (261 000 Lt) iš buvusio administracijos vadovo, nusprendė dėl KB „Fabiola” teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo ir KB „Fabiola“ sudarytas sandoris yra pripažintas negaliojančiu; tokiu atveju, ši bendrovė nėra perėmusi atsakovo skolos ieškovui ir jos su ieškovu nesieja jokie santykiai. Be to, apeliaciniame procese sprendžiant dėl trečiųjų asmenų įtraukimo dalyvauti bylose būtina atsižvelgti ir į tai, ar toks procesinis sprendimas neprieštaraus proceso koncentruotumo principo įgyvendinimui;dėl pirmosios instancijos teismo priteisto 566 819,34 Lt žalos atlyginimo, pažymėtina, kad iš teismo sprendimo motyvų ir apibendrinamosios išvados išplaukia, kad teismas tyrė, tačiau nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą mažinti ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimą atsakovo atsikirtimuose nurodytomis 20 000 Lt ir 40 000 Lt sumomis. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsprendė ieškovo reikalavimą dėl 566 819,34 Lt žalos atlyginimo;ieškinio reikalavimo dėl 73 449,95 Lt žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumas tiesiogiai sietinas su tuo, kokį sprendimą teismas priima dėl 566 819,34 Lt panaudojimo teisėtumo.

Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme pateiktas M. K. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti ieškovą BUAB ,,Vakarų prekyba“ procesinių teisių perėmėju M. K. , nurodydamas, jog pareiškėjas 2007-03-09 pirkimo – pardavimo sutartimi nupirko iš LUAB ,,Vakarų prekyba“ ieškinio reikalavimo teises A. Z. dėl byloje nagrinėjamų reikalavimų (6 t., b. l. 26-34). Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimu pasibaigė UAB ,,Vakarų prekyba“ veikla, kuri išregistruota iš juridinių asmenų registro (6 t., b. l. 35-39). Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-10 protokoline nutartimi procesines ieškovo LUAB ,,Vakarų prekyba“ teises perėmė M. K. , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ši 2008 m. kovo 17 d. apeliacinės instancijos teismo nutartis vietoje buvusio ieškovo LUAB ,,Vakarų prekyba“ galioja ieškovo procesines teises perėmusio M. K. atžvilgiu (6 t., b. l. 42-44; CK 6.101 str., CPK 48 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas ir prie jo prisidėjusio trečiojo asmens pareiškimas netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, kuria panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutarties dalis dėl panaikinimo skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalies dėl priteisimo ieškovui 566 819,34 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, 73 449,95 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų, bei žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybei, ir ši bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, darytina išvada, jog nagrinėjamuoju atveju į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nepatenka ginčo dalis pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl žalos, padarytos mokant atsakovui didesnį nei darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį bei socialinio draudimo įmokas, kadangi ji išspręsta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalimi, kurią paliko nepakeistą tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 20 d. nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal atsakovo apeliacinį skundą ir prie jo prisidėjusio trečiojo asmens UAB ,,Krola“ pareiškimą.

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, bei turėjo pagrindą patenkinti ieškinio reikalavimus dėl teismo sprendime nurodytų motyvų, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija, o jų nepaneigė atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir naujai pateiktų apeliacinės instancijos teisme įrodymų duomenys.

Pagal CK 6.237 straipsnio pirmąją dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Be to, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą, be to, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.240 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.). Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str. 3 d.). Pagal 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio dvyliktą dalį, jei administracijos vadovas ar jo pavaduotojas sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, bendrovė ir bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną).

Apygardos teismas teisingai ir motyvuotai konstatavo, kad atsakovas iki jo atleidimo iš darbo buvo paėmęs 566 819,34 Lt ieškovo lėšų, kurias jis įgijo be teisinio pagrindo, todėl šias lėšas atsakovas turi grąžinti ieškovui kartu su už jas apskaičiuota penkių procentų dydžio metinių palūkanų suma (CK 6.237 str. 1 d., 6.240 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neturi pagrindo atsakovo teiginiai, jog minėtų lėšų dalis buvo panaudota siekiant įgyti ieškovui pastatą (duomenys neskelbtini), nes pastato pirkėju sutartyje nurodytas pats atsakovas, o pirkėjo teisių ieškovas iš atsakovo neperėmė įstatymo nustatyta tvarka (3 t., b. l. 12; CK 6.101 str.). Dalies ieškovo akcininkų 2001-12-27 surašytas susitarimas perimti A. Z. , kaip pirkėjo, teises pagal 2001-09-21 pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 14, 16) nėra teisiškai reikšmingas, nes jis nėra ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, be to, jis nebuvo įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas paėmė 566 819,34 Lt iš ieškovo kasos 2002-05-01, nors už turtą (duomenys neskelbtini), 261 000 Lt jis sumokėjo 2001 metais, o KB „Fabiola“ ir A. Z. 2002-10-29 sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią 261 000 Lt skola KB „Fabiola“ perkelta ieškovui, Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ir negali būti pagrindu pateisinti dalies pinigų, be pagrindo paimtų iš ieškovo kasos, panaudojimą.

Be to, bylos įrodymai nepatvirtina atsakovo motyvų, jog dalis nurodytos 566 819,34 Lt sumos (261 000 Lt) buvo padengta CK 6.130–140 straipsniuose nustatytu įskaitymo pagrindu, tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme, nepagrįsdamas ir teiginio, kad teismas, neįtraukęs į bylą UAB ,,Fabiola“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, apribojo atsakovo įrodinėjimo galimybes.

Pažymėtina, kad atsakovo nurodomų argumentų nepagrįstumas byloje esančiais įrodymais nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to negali būti išspręsta byla. Pagal CPK nuostatas įrodinėjimo pareiga tenka šalims, kurios turi pagrįsti savo teiginius įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovo pateiktų byloje įrodymų duomenys nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių (CPK 176, 177 str.).

Nors, atsakovo teigimu, jis sumokėjo už ieškovą 240 000 Lt dydžio patalpų nuomos mokestį trečiajam asmeniui UAB „Krola“, dėl ko atsakovo skola ieškovui turėjo būti sumažinta šiuo dydžiu, tačiau apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nurodytos 240 000 Lt pinigų sumos trečiajam asmeniui mokėjimo metu nebebuvo ieškovo vadovas ir teisėtas jo atstovas, o UAB „Krola“ buvo žinoma, kad atsakovas nebevykdo direktoriaus pareigų, kad šis įnešė nurodytus pinigus į UAB „Krola“ sąskaitą kaip fizinis asmuo – UAB „Vakarų prekyba“ akcininkas (1 t., b. l. 8, 3 t., b. l. 49). Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo akcininkai buvo įgalioję atsakovą sumokėti ieškovo skolą trečiajam asmeniui UAB „Krola“. Nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimo ir apelianto teiginiai, kad ieškovas ir tretysis asmuo – UAB ,,Krola“, sudarydami taikos sutartį dėl UAB ,,Krola“ kreditorinio reikalavimo dydžio sumažinimo, susitarė dėl minėtos 240 000 Lt sumos įskaitymo, išsprendžiant ieškinio reikalavimą kitoje byloje.

Beje, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad CK 6.50 straipsnio 1 dalis nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, tačiau tai negali pažeisti galiojančių įstatymų. Atsakovas, jo teigimu, sumokėdamas UAB „Krola“ 240 000 Lt iš ieškovo lėšų, esant blogai ieškovo finansinei padėčiai, turėjo vadovautis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis dėl tvarkos skirstant pinigines lėšas, kai įmonė jų neturi visiems įsipareigojimams įvykdyti, elgtis atsakingai, nepadaryti įmonei bei jos kreditoriams žalos, nepažeisti jų interesų, tačiau jis veikė prieš bendrovės ir jos kitų kreditorių interesus.

Neturi pagrindo atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamojoje byloje paskirtos ekonominės ekspertizės duomenų reikšmingumo nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes byloje nėra duomenų, kad minėto ikiteisminio tyrimo eigoje aiškinamos aplinkybės, kurios gali turėti reikšmės šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

Dėl nurodytų argumentų, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, neteisėtai paėmęs iš bendrovės kasos 566 819,34 Lt, padarė ieškovui žalos, sumažindamas jo apyvartines lėšas, o sumažėjus įmonės apyvartinėms lėšoms, įmonė privalėjo skolintis ir pagal faktoringo sutartis mokėti nustatytas palūkanas ir delspinigius, todėl atsakovas turi atlyginti ne tik nepagrįstai įgytą pinigų sumą, bet ir ieškovo patirtus nuostolius - ieškovo kitiems asmenims sumokėtus 73 449,95 Lt palūkanas ir delspinigius už skolintas lėšas (CK 6.249 str., 6.246 str. 1 d., 6.263 str., 6.251 str. 1 d., ABĮ 38 str. 12 d.)

Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys (CPK 263 str., 329-330 str.).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, iš atsakovo priteistina 10 403 Lt (7000 Lt + 340 269,19 Lt x 0,01) žyminio mokesčio, skaičiuotino nuo jo apeliaciniu skundu ginčijamos sumos – 640 269,19 Lt, kuris nebuvo sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 93 str., 96 str.; 5 t., b. l. 62, 63). Be to, iš atsakovo taip pat priteistina 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 96 str.; 5 t., b. l. 158).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo LUAB ,,Vakarų prekyba“ (procesinių teisių perėmėjas M. K. ) ieškinys atsakovui A. Z. .

Priteisti iš atsakovo A. Z. 10 403 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

TeisėjaiAudronė Jarackaitė Kazys Kailiūnas Vincas Verseckas