Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, A. B., dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovei advokatei K. P., atsakovės atstovui D. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ADB ,,Baltikums‘‘ Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti jai iš atsakovės 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-28 jos dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), sunegalavus, ieškovė kreipėsi į Pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur dukrai buvo diagnozuota kompilobakteriozė. Ligonė buvo paguldyta į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą. Ligoninėje dukra buvo paguldyta į minėto skyriaus 129 palatą, jai taikytas gydymas – lašelinės skysčių infuzijos, biseptolis po 240 2k. per d. Tą pačią dieną apie 18 val. į tą pačią palatą buvo paguldyta ligonis N. B., gim. 2011 m., kuriam buvo diagnozuota rotavirusinė infekcija, tačiau gydytoja L. Z. ir skyriaus vedėjas Stropus nuo ieškovės nuslėpė šalia dukros paguldyto vaiko diagnozę. 2013-05-01 ir 2013-05-02 vaikai palatoje kontaktavo, nes buvo leista vaikščioti, liesti daiktus. Sužinojus, kad į jos dukros palatą paguldytas vaikas serga virusine infekcija, ieškovė pareiškė pretenzijas gydytojai L. Z. bei budinčiam personalui, tačiau į jos reikalavimus atskirti vaikus niekas nereagavo. 2013-05-02, apie 10 val., nebaigus gydymo dukra buvo išrašyta iš ligoninės ieškovei neišdavus jokio gydymo išrašo. Ieškovės manymu, tai buvo padaryta siekiant nuslėpti užkrėtimo virusine infekcija ligoninėje faktą. Išvykstant iš ligoninės gydytoja L. Z. įspėjo, kad gali grįžti į ligoninę, kadangi N. sirgo rotavirusu ir E. galėjo užsikrėsti. Tą pačią dieną ieškovės dukrai pakilo temperatūra, ji ėmė viduriuoti, vemti. Ieškovė nedelsdama dukrą nuvežė į tą pačią ligoninę, kur ją priėmė be siuntimo ir vėl paguldė į tą pačią palatą. Atlikus tyrimus nustatyta, kad ir E. serga rotavirusiniu gastroenteritu, jai paskirtas gydymas lašelinių skysčių infuzijomis su Ringerio tirpalais, skirti enteroabsorbentai. Pagerėjus dukros būklei, neišgydžius senesnės ligos – kompilobakteriozės, 2013-05-06 dukra buvo išrašyta iš ligoninės neišdavus jokio gydymo išrašo. Ieškovė pažymi, kad išrašant dukrą iš ligoninės, siekdami kuo skubiau nuslėpti užkrėtimo virusine liga ligoninėje faktą, gydytojai išrašė netinkamus vaistus, kurių vaikui vartoti negalima – ,,Clarithromycin‘‘.

Ieškovės dukra buvo susargdinta rotavirusu dėl gydytojų nerūpestingumo, nedėmesingumo ir profesinės etikos taisyklių pažeidimo, tai sukėlė sveikatos pablogėjimą ir nežinomas ateityje pasekmes. Dėl to ieškovė patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, kadangi paaiškėjus dukros susargdinimo faktui iki medicininių išrašų gavimo privalėjo kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus, gydyti vaiką netinkamais bei negalimais vartoti vaistais. Ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, prarado pasitikėjimą gydytojais, išgyvena dėl ateityje dukrai galinčių kilti su liga susijusių sveikatos problemų. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo, taip pat į atsakovę dėl medicininio audito, tačiau jos pareiškimai buvo atmesti formaliais pagrindais. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija taip pat atmetė ieškovės prašymą dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nurodyti įvykiai, gydymas netinkamais bei negalimais vaistais, gydytojų nerūpestingumas, nedėmesingumas, kaltinimas susargdinimu ir kitos nurodytos aplinkybės neatitinka oficialių medicininių įrašų, gydymo rekomendacijų ir higienos normų reikalavimų. Stacionarizuojant N. B. nustatyta diagnozė: bakterijų sukelta žarnyno infekcija, todėl jis paguldytas su paciente E. S. į tą pačią palatą nepažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 2010-07-19 įsakymo Nr. V-644 Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nuostatų. Gydytojai neturi jokio teisinio pagrindo ar prievolės pranešti kito asmens diagnozę asmeniui, kuris nėra paciento atstovas. Stacionarizavimo metu ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su ligoninės darbo tvarkos taisyklėmis, jai įteiktas lankstinukas „Patarimai užkrečiamomis ligomis sergančiam pacientui ir lankytojui“, kuriama įrašyta, jog reikia vengti glaudaus sąlyčio su kitais sergančiaisiais, laikytis rankų higienos. Tai paneigia ieškovės teiginį, jog buvo leista liesti daiktus, glaudžiai kontaktuoti. Rotavirusine infekcija užsikrečiama fekaliniu – oraliniu būdu. Atsakovės nuomone, ieškovės dukra galėjo užsikrėsti ar būti užkrėsta dėl ją slaugančių artimųjų asmens higienos taisyklių nesilaikymo, taip pat artimųjų lankymosi metu, arba ji jau galėjo atvykti užsikrėtusi. Galutinai diagnozės buvo patvirtintos pacientų išrašymo metu, išrašymo dieną gavus tyrimų atsakymus. Gydymo eigoje bendra būklė gerėjo, išnyko intoksikacijos požymiai, nebekarščiavo, nebeviduriavo. 2013-05-02 10 val. išrašyta į namus patenkinamos būklės, rekomenduota tęsti gydymą , paskirta biseptolio suspensija po 240 mg 2k. per d. 3 dienas. Gydytoja išrašymo metu suteikė visą reikiamą informaciją, paaiškino, esant kokiems atvejams ar būklei gali būti tęsiamas stacionarus gydymas. Su išrašymo formalumais ieškovė supažindinta pasirašytinai. Gydymas klaritromicinu skirtas ne siekiant nuslėpti užsikrėtimo virusine infekcija faktą, o dėl anksčiau nustatytos kampilobakteriozės tolimesnio gydymo. Ieškovės dukros gydymui skirti vaistai yra registruoti Lietuvoje ir pagal indikacijas skiriami atitinkamų ligų gydymui. Laikantis gydytojų nurodymų, liekamųjų reiškinių neturėtų likti, jų nenurodo ir ieškovė. Visos atsakovės nurodytos aplinkybės pagrįstos įrašais medicininėje dokumentacijoje. Nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodomą žalą ir neteisėtus gydytojų veiksmus. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija jokių pažeidimų nenustatė.

Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad palata neatitiko higienos reikalavimų, kadangi jos sienos buvo aptrupėjusios, su voratinkliais, kėdės purvinos (tik sėdimoji dalis švari), pasibaigus dezinfekciniam skysčiui ir vienkartiniam popieriui, jų niekas nepapildė. Ligoninės sanitarė kiekvieną rytą iš šiukšlių kibiro rinko sauskelnes ir dėjo į savo maišą, vietoj to, kad paimtų visas šiukšles iš kibiro su maišu, paskiau savo rankomis lietė duris, durų rankenas. Kito palatoje gulinčio vaiko mama vidury palatos išpylė vaiko išmatas, ligoninės personalas neišvalė. Ieškovei pareiškus pretenzijas dėl to, kad dukra gali užsikrėsi nuo kito paciento, buvo atsakyta, kad nieko baisaus, nes jei reikės, galės sugrįžti į ligoninę. Antrą kartą atvykus į ligoninę priėmė gydytojas Stropus, jo elgesys buvo arogantiškas, priėmime ieškovė su dukra pralaukė apie 20 min, nes gydytojas kalbėjosi telefonu. Vidaus tvarkos taisykles ragino pasirašyti greitai, tad nebuvo laiko jų perskaityti. Neprisimena, kad jai buvo duotas koks lankstinukas. Atsakovės teiginiai, kad ieškovės dukra galėjo užsikrėsti nuo ieškovės, yra visiškai nepagrįsti, nes pati ieškovė nesirgo. Kai vaikams buvo nustatytos pirminės diagnozės, vaikai dar tuomet nekontaktavo. Kitam vaikui buvo skirti vaistai „Smekta“, kurie skirti gydyti nuo roto viruso, o ieškovės dukrai – „Biseptol“. O išrašant iš ligoninės jau kita gydytoja paskyrė visai kitus vaistus ir pasakė, kad gydytoja L. Z. skyrė per daug stiprius vaistus, nes jie yra ne nuo tos ligos – nuo salmoneliozės.

Ieškovės dukra užsikrėtė liga, kurios galėjo išvengti. Seselės, nors mūvėjo gumines pirštines, jomis lietė abu vaikus. Labiausiai ieškovę žeidė gydytojų abejingumas, niekas jos net neatsiprašė, dėl to ieškovė patyrė nervinę įtampą, stresą, pradėjo kamuoti nemiga.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus. Papildomai nurodė, kad rotavirusinė infekcija neplinta oro lašeliniu būdu, ji plinta fekaliniu oraliniu būdu, t. y. tiesioginio kontakto metu. Pirminės diagnozės, dėl kurios buvo paguldyta ieškovės dukra, ir rotavirusinės infekcijos indikacijos yra labai panašios: pakilusi temperatūra, gausus viduriavimas, išmatų spalva yra analogiška ir atliekami tie patys tyrimai. Tyrimų išvados turi būti pateikiamos ne vėliau kaip per tris paras, tai ir buvo padaryta netgi anksčiau. Vienvietės palatos ligoninėje yra mokamos, tuo metu jų laisvų nebuvo. Jeigu ligonis pageidauja mokamos palatos, ji visuomet suteikiama, jeigu yra laisvų. Pirminės sveikatos priežiūros centras atlieka tik preliminarią diagnozę, kuri nieko nereiškia, nes centras neatlieka tokių detalių tyrimų kaip ligoninėje. Ieškovė naudojosi bendros paskirties patalpomis (tualetais, koridoriais), todėl kiekvienu atveju liečiantis prie vaiko yra būtina asmeninė higiena, visų pirma – rankų švara. Todėl ieškovės dukra galėjo užsikrėsti pati arba nuo ieškovės dėl neatidumo. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos apie palatos būklę nieko neįrodo, nes patalpos remontuojamos pagal gaunamą finansavimą, patalpų būklė neturėjo įtakos susirgimui. Ieškovės ieškinys grįstas prielaidomis, niekuo nepagrįstais teiginiais, pasirašydama dokumentus ieškovė jokių pretenzijų neturėjo. Kol nėra galutinės patvirtintos diagnozės, pacientų atskyrimo klausimas nesprendžiamas. Ligoninės personalas yra instruktuotas ir imasi visų būtinų higienos priemonių.

Ieškinys atmestinas.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jai buvo sutrikdyta sveikata, jos paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šios kategorijos bylose.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad neturtinė žala jai atsirado dėl to, jog atsakovės gydytojai nepagarbiai elgėsi su ja jos mažametės dukters gydymo laikotarpiu, neatsiprašė jos, kad jos nepilnametė dukra, gydoma atsakovės ligoninėje, susirgo kita infekcine liga, ir tai vertintina kaip jos sveikatos sutrikdymas, ir dėl to ieškovei turi būti priteista neturtinė žala. Nurodo, kad dėl gydytojų kaltės jų nepilnametė dukra susirgo dar kita infekcine liga, nes jai nebuvo suteikta atskira palata. Dėl to ieškovė patyrė nervinę įtampą, stresą, pradėjo kamuoti nemiga, jaučia baimę susirgti ir ateityje būti gydoma pas atsakovę.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais, t. y. šioje byloje ieškovė prašo neturtinės žalos atlyginimo sau, o ne savo nepilnametei dukrai, kuriai ji atstovauja CPK 38 str. 4 d., CK 2.7 str. nustatytais pagrindais, todėl šioje byloje pasisakytina dviem aspektais dėl ieškovės teisės į neturtinę žalą dėl jos nurodomo nepagarbaus atsakovės gydytojų elgesio su ja ir dėl jos teisės į neturtinę žalą dėl netinkamo jos mažametės dukters gydymo.

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Taigi, įgyvendindamas įstatymo nustatytą diskreciją kurti teismų precedentus, kaip teisės šaltinį, kasacinis teismas šioje byloje keliamu teisės klausimu, t. y. nukentėjusio asmens artimųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, formuoja ir plėtoja praktiką, kurios nuostatos atskleistos atskirose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose priimtose nutartyse. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Ar ieškovės atvejis atitinka išimtinumo sąlygas, todėl jai turėtų būti atlyginta neturtinė žala, patirta dėl jos įrodinėjamo netinkamo dukters gydymo, spręstina pagal tai, kaip šie klausimai aiškinami kasacinio teismo praktikoje, t. y. kokie atvejai pripažįstami išimtiniais, pagal kokius kriterijus tai sprendžiama. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų-naujagimių sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus. Kasacinis teismas taip pat aiškina, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010). Nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose nustatytos žalos padarymo aplinkybės, sužalojimo padariniai ir jų pobūdis, sunkumas ir netgi sužalojimą padariusių asmenų specifiškumas nėra tapatūs šiai bylai, tačiau kasacinio teismo išaiškinimai dėl kriterijų ir išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių tėvų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kaip tokie, yra reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje, nes šioje byloje įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė, nebūdama atsakovės pacientė, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes tokią žalą prašo priteisti sau dėl nepagarbaus gydytojų elgesio ir dėl neįrodyto netinkamo jos dukters gydymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad neturtinę žalą ji patyrė dėl atsakovo darbuotojų elgesio – gydytojai nepripažino savo klaidų, atliko savo pareigas nerūpestingai, neatsiprašė ieškovės, o byloje nėra įrodymų, jog buvo sutrikdyta jos nepilnametės dukters sveikata dėl atsakovės veiksmų. Tačiau net ir esant pagrindui priteisti neturtinės žalos dydį, tokie kriterijai (nemandagus gydytojų elgesys, neatsiprašymas) Lietuvos kasacinio teismo praktikoje nepripažintini reikšmingais nustatinėjant neturtinės žalos dydį CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, nes jie, nors ir gali sukelti neigiamas ar nemalonias emocijas ieškovei, nelaikytini sukeliančiais pakankamai stiprius išgyvenimus ir darančiais neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2014).

Dėl ieškovės nepilnametės dukters gydymo.

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 str., 6.264 str., 6.283 str.). Pareiškus ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens kaltė preziumuojama, tačiau turi būti įrodytas pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimas (neteisėti veiksmai ar neveikimas), žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovė, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Civilinės atsakomybės pagal CK 6.250, 6.263, 6.283 straipsnius taikymui reikalinga nustatyti, kad būtent sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių darbuotojų neteisėtais veiksmais fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata (CK 6.283 str. 1 d.). Tokių įrodymų byloje nėra, nes nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( b.l.7 ), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu įrodyta, jog ieškovės dukrai atsakovė suteikė kokybiškas paslaugas. Ieškovės pateiktos palatos nuotraukos šių įrodymų nenuginčijo. Vien bloga palatos būklė neįrodo teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės įrodinėjamų pasekmių – dukros susirgimo rotavirusine infekcija. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų buvimo įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Ieškovė tokių aplinkybių neįrodė ir į bylą jokių įrodymų, jog jos dukra rotavirusine infekcija susirgo dėl atsakovės gydytojų netinkamo pareigų vykdymo, dėl antisanitarinių sąlygų, nepateikė. Šioje byloje ieškovė nurodo, kad esmine aplinkybe, dėl kurios jos dukra 2013-05-02 susirgo rotavirusine infekcija, yra ta, jog dukra, susirgusi kita diagnoze, 2013-04-29 buvo paguldyta pas atsakovę ir į tą pačią palatą buvo paguldytas kitas vaikas, sergantis rotavirusine infekcija. Tačiau byloje ieškovė nepaneigė 2013-04-24 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime padarytos išvados, jog abiem vaikams buvo įtarta žarnyno infekcija, jiems buvo paimti bakteriologiniai tyrimai, kurie atliekami 3-5 dienas, ir tik po jų yra nustatoma tiksli diagnozė. Ieškovai turi įrodyti, jog gydytoja atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai, nedėjo maksimalių pastangų diagnozuojant ligą tiek jos dukrai, tiek toje pačioje palatoje paguldytam vaikui, nes ieškovė nurodo, jog kitas vaikas negalėjo būti paguldytas į tą pačią palatą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Šios kategorijos bylose teismų praktikoje nurodoma, kad pastangų maksimalumas taip pat turi savo ribas ir, esant vienu metu daugeliui ligų būdingų simptomų, negalėtų būti aiškinamas kaip reikalavimas iš gydytojo teisingai įtarti ar, juo labiau, diagnozuoti vieną konkrečią ligą ar teikti informaciją dėl visų egzistuojančių ligų, kurioms nespecifiniai simptomai yra panašūs. Todėl svarstytina, ar yra pakankamai patikimų įrodymų, jog atsakovės gydytoja galėjo/turėjo įtarti, jog ieškovės dukra ir kitas vaikas yra užsikrėtę skirtingomis infekcinėmis ligomis. Šie atsakovės veiksmai buvo teisiškai įvertinti, kaip teisėti paminėtose institucijose ir nesant kitų įrodymų teismas priešingos išvados padaryti neturi pagrindo. Taip pat ieškovės motyvas, jog jos dukra buvo gydoma netinkamais medikamentais, nėra įrodytas, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas įrodo, jog ieškovės dukrai buvo paskirtas teisingas medikamentinis gydymas.

Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra konstatavęs ir tai, kad be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Todėl sprendžiant klausimą dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Šioje byloje neįrodyta, kad ieškovės dukra rotavirusine infekcija susirgo dėl atsakovės netinkamos veiklos, todėl ieškinio tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.