- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-59-317/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12912-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- A. U.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. U. nuteistas už tai, kad 2022 m. vasario mėn. 22 apie 14.31 val. bankomate AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuomet nukentėjusioji L. D. atliko finansinę operaciją elektronine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo sąskaitos išgrynino 500 eurų, tačiau juos bankomato pinigų išdavimo skyriuje paliko (pamiršo), o jis pagrobė minėtus pinigus, ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai L. D. padarė 500 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje esanti neginčytinų įrodymų nuosekli visuma patvirtina A. U. padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo parodymai, kuriais bandyta paneigti subjektyviosios pusės – tyčios – buvimą jo veiksmuose, nėra nuoseklūs bei prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, todėl vertintini tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. U. gynėjas advokatas Gintaras Dabkevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąją nuosprendį.
Šalies argumentai
3.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su subjektyviąja nusikaltimo puse, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė neteisėtas išvadas. Jis, nesant jokių įrodymų, paneigiančių A. U. parodymus, juos neteisėtai įvertino kaip nuteistojo gynybinę poziciją. Apskritai apylinkės teismas įrodymus vertino ne objektyviai, o, siekdamas padaryti pačias nepalankiausias išvadas A. U. atžvilgiu.
3.2. Anot gynėjo, apylinkės teismas neteisėtai, kaip nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu, rėmėsi 2022 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) AB atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad bankas neturi informacijos apie tai, kad A. U. 2022 m. vasario 24 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre, (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis nebuvo atvykęs į banką grąžinti pinigų, juolab, kad ir rašte to nenurodoma. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme net nesiekta nustatyti kokie darbuotojai banke nurodytą dieną dirbo, jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis A. U. parodymai nepatikrinti. Apylinkės teismo išvada, kad dėl pandeminės situacijos nuteistasis nebuvo priimtas banke, bet pabandė registruotis, tačiau dėl jo paties užimtumo darbiniais reikalais jis turėjo išvykti, nerodo jo iniciatyvos ir pakankamų veiksmų siekiant faktiškai grąžinti pinigus, prieštarauja išvadai dėl svetimo turto pagrobimo. Vadinasi nuosprendyje neneigiamas faktas, kad A. U. siekė grąžinti nukentėjusiajai per klaidą paimtus pinigus, tačiau teismas tokius nuteistojo veiksmus laiko nepakankamais ir vis vien daro išvadą, kad jis siekė pinigus tyčia neteisėtai neatlygintinai pasisavinti, nes elgėsi per daug pasyviai. Toliau apeliantas nurodo, jog A. U. kategoriškai paaiškino kaip jis elgėsi siekdamas grąžinti pinigus, t. y. kad kredito įstaiga jį identifikuotų, jis čia pat atliko bankines operacijas su savo vadovaujamos bendrovės bankine kortele. Akivaizdu, kad, siekdamas pasisavinti pinigus, asmuo tik paimtų pinigus ir nueitų nuo bankomato ir nebūtų jokios galimybės jį, dėvintį medicininę kaukę, identifikuoti.
3.3. Gynėjo nuomone, negali būti laikomas pagrįstu ir yra neteisėtas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kad A. U. nesikreipė į policiją ar nukentėjusiąją dėl pinigų grąžinimo. Jis iki ikiteisminio tyrimo pabaigos neturėjo jokių duomenų apie pinigų savininkę. Iš pateikto pranešimo apie įtarimą žinojo tik nukentėjusiosios vardą ir pavardę, o šių duomenų nepakanka asmeniui tinkamai identifikuoti. Pirmosios instancijos teismas ignoravo A. U. teisme duotus parodymus apie bandymą grąžinti pinigus nukentėjusiajai, t. y. kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsisakė paimti iš jo tuos pačius pinigus (tas pačias kupiūras), kurias A. U. laikė pas save. 2022 m. gegužės 20 d. raštu nuteistasis kreipėsi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą su prašymu priimti nukentėjusiajai priklausančius pinigus ir juos jai grąžinti. Tokį prašymą prokurorė atmetė. Tik primygtinai A. U. reikalaujant paimti nukentėjusiajai priklausančius pinigus, paėmimą įforminant procesiniais dokumentais, 2022 m. gegužės 30 d. ikiteisminio tyrimo tyrėja surašė savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ir iš A. U. paėmė pastarojo bankomate rastus ir atskirai laikomus nukentėjusiosios pinigus. Šiame kontekste gynėjas taip pat pažymi, jog asmuo, turintis tikslą pinigus pagrobti, su jais elgiasi kaip su savo turtu. Tuo tarpu A. U. elgesys, t. y. tų pačių kupiūrų saugojimas atskleidžia, kad nuteistasis šių pinigų nelaikė savo turtu ir juos saugojo turėdamas tikslą grąžinti savininkui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl šio fakto (t. y., kad nuteistasis į bylą perdavė tas pačias pinigų kupiūras, kurias per klaidą paėmė iš bankomato). Apelianto įsitikinimu, ši faktinė aplinkybė neginčytinai įrodo, kad A. U. nesiekė užvaldyti per klaidą iš bankomato paimtų pinigų.
3.4. Dviprasmišką išvadą apylinkės teismas padarė ir vertindamas nuteistojo parodymus, jog jis, paėmęs pinigus ir iš karto atlikęs finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele, tokiu būdu save identifikuodamas, manė, kad su juo susisieks dėl pinigų grąžinimo. Teismas nurodė, jog toks A. U. argumentas laikytinas nepagrįstu ir kaip gynybos taktika, siekiant pateisinti savo pasyvumą paimtų svetimų pinigų grąžinimo klausimu. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertina kaip patvirtinančius A. U. siekį grąžinti pinigus kaip pasyvius, vadinasi jis pripažįsta, kad jis turėjo tikslą ne savo pinigus grąžinti juos palikusiai nukentėjusiajai, t. y., kad nuteistasis pinigų paėmimo momentu ir vėliau neturėjo tikslo juos pasisavinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė pareikštą apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. U. ir jo gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistojo gynėjas advokatas Gintaras Dabkevičius. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog nuteistasis A. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje paėmė nukentėjusiosios L. D. išgrynintus, tačiau bankomato pinigų išdavimo skyriuje paliktus (pamirštus) pinigus – 500 Eur. Taip pat jis neginčija, kad ši pinigų suma nuteistajam buvo svetimas turtas, jis nuosavybės teise priklausė nukentėjusiajai. Šios aplinkybės apygardos teismui abejonių taip pat nekelia, jos įrodytos byloje surinktais duomenimis, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisakys. Tačiau nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. U. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, netinkamai nustatė šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę ir tai lėmė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų neatitinkantis byloje surinktų įrodymų vertinimas. Kadangi nuteistasis neturėjo tikslo pasisavinti nukentėjusiajai priklausančių pinigų, nors juos iš bankomato pinigų išdavimo skyriaus paėmė, tačiau ketino atiduoti, jo veiksmuose nėra vieno iš būtinojo vagystės požymio – tyčios. Dėl to A. U. turi būti išteisintas.
7. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios normos prasme teismo vidinis įsitikinimas susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
8. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teisėjų kolegija, ištirtų bylos įrodymų visumos kontekste įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius motyvus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. U. inkriminuoto nusikaltimo požymiai buvo nustatyti išsamiai ir nešališkai išanalizavus visų byloje surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė A. U. parodymus, kad svetimus pinigus jis paėmė ir vėliau jais disponavo, neturėdamas tikslo jų užvaldyti kaip savo, kad juos ketino nukentėjusiajai grąžinti.
10. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. U. parodė, kad 2022 m. vasario 22 d. jis, tikslu išgryninti iš įmonės banko sąskaitos pinigus atvyko, prie AB (duomenys neskelbtini) bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Jam pabandžius įdėti banko kortelę į bankomatą, šis banko kortelės nepriėmė. Tuomet jis pamatė, kad yra atidarytas pinigų išdavimo skyrius, kad jame yra pinigai, kuriuos paėmė. Iš karto po to dar bandė dairytis aplink, tikėdamasis, kad pavyks pamatyti moterį, kuri pinigus išgrynino, bet pamiršo paimti, tačiau pamatė, kad jos jau nebėra. Pinigų grąžinti atgal į jų išdavimo skyrių nebebuvo galimybės, kadangi jis užsidarė. Tuomet jis atliko finansinę operaciją jo įmonei priklausančia banko kortele. Po to dar stoviniuodamas laukė moters, palikusios pinigus, taip pat bandė ją rasti dairydamasis, tačiau rasti nepavyko, moteris nepasirodė. Todėl, norėdamas atiduoti pinigus, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) AB banko padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), bet buvo neįleistas į jo vidų, nes dėl Covid-19 pandemijos bankas nepriėmė neregistruotų klientų. Prie įėjimo į banką jis papasakojo savo istoriją banko darbuotoja, paliko jai savo kontaktinius duomenis. Jis dar bandė registruotis į banką 2022 m. vasario 22 d., o 25 d. išvažiavo darbo reikalais į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis teigė, jog jis manė, kad dėl paimtų nukentėjusiosios pinigų kas nors kreipsis jį, pavyzdžiui bankas ar policija perduos nukentėjusiajai jo duomenis, nes jis, bankomate atlikdamas finansinę operaciją, buvo identifikuotas.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nuteistojo duotus parodymus pripažino nenuosekliais, prieštaraujančiais kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, todėl nusprendė juos vertinti tik kaip nuteistojo gynybinę versiją ir jais nesivadovauti. Tokiam nuteistojo parodymų vertinimui pritaria ir teisėjų kolegija. Apylinkės teismas nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadas tiek dėl A. U. parodymų nenuoseklumo viso baudžiamojo proceso metu, tiek dėl jo parodymų neatitikimo kitiems byloje surinktiems duomenims. O būtent, apylinkės teismas pažymėjo, jog A. U., duodamas parodymus skirtingose baudžiamojo proceso stadijose (ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu), pateikė skirtingus parodymus, susijusius su aplinkybėmis dėl jo vykimo į (duomenys neskelbtini) AB ir bendravimo su darbuotojais, savo kontaktų jiems palikimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. U. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip įtariamasis, teigė, jog į (duomenys neskelbtini) AB banko padalinį, esantį prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, jis nuvyko ne tą pačią dieną, o tik po keleto dienų, galbūt vasario 24 d. Priešingai, nei teisme, nuteistasis taip pat nenurodė, jog dėl su Covid-19 pandemija susijusių apribojimų jis nebuvo įleistas į banko padalinio vidų. Pirmosios instancijos teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu A. U. duotus parodymus dėl buvimo banke aplinkybių, jis parodė, kad į banką jo neįleido kitą – sekančią dieną, t. y. 23 d., tą pačią dieną, t. y. 22 d., nuvykti į banko padalinį jam nebuvo kada, nes jau buvo po pietų. Taigi, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nuteistojo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl buvimo banke datos. Jo parodymai dėl šios aplinkybės kito ir teisme, nes iš pradžių teisme A. U. teigė, jog į (duomenys neskelbtini) AB banko padalinį, tikslu grąžinti nukentėjusiosios bankomato pinigų išdavimo skyriuje paliktus pinigus, jis buvo nuvykęs tą pačią 22 d., o vėliau parodė, kad vis tik buvo 23 d. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog nuteistojo paaiškinimus nenuosekliais laikyti bei pagrįstai abejoti jo versija apie tai, kad jis apskritai vyko į vieną iš (duomenys neskelbtini) AB banko padalinių, norėdamas grąžinti ne sau priklausančius pinigus, leidžia ir 2022 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai teikto A. U. prašymo turinys. Šiame prašyme nuteistasis nenurodė visiškai nieko apie vykimą į prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ esantį ar kokį nors kitą (duomenys neskelbtini) AB banko padalinį (1 t., b. l. 84).
12. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad nuteistojo versiją apie jo vykimą į banką, savo kontaktų ten palikimą, paneigia 2022 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) AB raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog bankas neturi informacijos apie tai, kad A. U. 2022 m. vasario 24 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre, (duomenys neskelbtini), ir paliko savo kontaktinius duomenis banko darbuotojams (1 t., b. l. 61). Kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, šiame rašte nėra kategoriškai nurodoma, jog 2022 m. vasario 24 d. A. U. tikrai nesilankė (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje. Be to, kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2022 m. gegužės 18 d. rašto Nr. IBPS-S-267065-22, ikiteisminio tyrimo pareigūnė (duomenys neskelbtini) AB prašė pateikti duomenis tik apie A. U. atvykimą ir kreipimąsi į banko padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), savo kontaktinių duomenų palikimą jame, būtent 2022 m. vasario 24 d., kai tuo tarpu teisme nuteistasis jau nurodė kitą savo vykimo į šio padalinio datą/datas. Vis tik paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo nurodytu raštu, kaip nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu, apskritai nesivadovauti. Pažymėtina, jog A. U. teigė, kad banko darbuotojas, su kuriuo jam teko bendrauti 2022 m. vasario mėn. nuvykus į banko padalinį, esantį netoli prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, ne tik, kad skyrė savo laiką išklausyti visą jo istoriją apie svetimų pinigų paėmimą iš bankomato, bet ir užsirašė jo kontaktinius duomenis. Akivaizdu, jog jei A. U. iš tiesų būtų lankęsis minėtame banko padalinyje, ten nurodęs visą istoriją dėl netyčia pasisavintų kito banko klientų pinigų bei netgi palikęs savo kontaktinius duomenis, ši informacija tikrai būtų perduota kam nors iš atsakingų banko darbuotojų, kurie jau turėjo imtis veiksmų dėl asmens, kuriam A. U. paimti pinigai priklausė, nustatymo ir jų šiam gražinimo. Juo labiau, kai dėl (duomenys neskelbtini) AB bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per klaidą paliktų 500 Eur į banką L. D. telefonu kreipėsi tą pačią dieną 15.01 val. Ar bent jau turėjo tokią informaciją fiksuoti (duomenys neskelbtini) AB banko viduje. Tačiau, kaip matyti iš minėto rašto, tokių duomenų bankas nefiksavo, nes jų neturėjo.
13. Įvertinusiai tiek 2022 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) AB rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, tiek tą faktą, kad nuteistojo parodymai aptartose detalėse yra nenuoseklūs, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad A. U. parodymai, susiję su aplinkybėmis dėl jo vykimo į (duomenys neskelbtini) AB, bendravimo su banko darbuotojais bei savo kontaktų jiems palikimu, neatitinka realybės, yra išgalvoti tam, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl šiuo atveju nėra ir nebuvo tikslinga atlikti kokius nors papildomus veiksmus, kuriais būtų nustatyti 2022 m. vasario 22 d. – 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) AB banko padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbę asmenys, o vėliau juos ir apklausti, siekiant patikrinti nuteistojo parodymus. Šiame kontekste paminėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015).
14. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindą pagrįstai abejoti nuteistojo pateikta versija, jog iš bankomato pinigų išdavimo skyriaus paimtas ne jam priklausančias pinigines lėšas jis ketino atiduoti, dėl to netgi vyko į vieną iš (duomenys neskelbtini) AB banko padalinių, jokiu būdu nukentėjusiajai priklausančių pinigų nenorėjo pasisavinti ir taip neteisėtai praturtėti, sudaro ir kitos aplinkybės. O būtent tai, kad nuo 2022 m. vasario 22 d., kuomet A. U. iš bankomato paėmė nukentėjusiajai L. D. priklausiusius 500 Eur, iki pat 2022 m. gegužės 17 d., kuomet sužinojo, jog yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl šių pinigų neteisėto pasisavinimo, nuteistasis taip ir nesikreipė į policiją, kurioje taip pat galėjo išdėstyti visas aptariamo įvykio aplinkybes ir, padedant ikiteisminio tyrimo įstaigai, bandyti identifikuoti asmenį, kuriam priklausė bankomate išgryninti pinigai. A. U. taip pat nesiregistravo pakartotiniam atvykimui į kurį nors banko padalinį. Nors nuteistasis teigė, kad neturėjo laiko fiziniams vizitams į kurį nors banko padalinį dėl to, kad turėjo išvykti darbo reikalais į užsienį, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, oficialų pranešimą apie tai, kad 2022 m. vasario 22 d. apie 14.31 val. paėmė iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kito asmens išgrynintas ir ne jam priklausančias pinigines lėšas, kad nori šiuos pinigus grąžinti, jis galėjo palikti ir elektroninėje bankininkystės sistemoje, tačiau taip nepasielgė.
15. Vien tai, kad A. U. iš karto po to, kai iš bankomato pinigų išdavimo skyriaus paėmė ne savo paties, o kito asmens išgrynintas lėšas, atliko finansines operacijas su jo įmonei priklausančia banko kortele, jokiu būdu nepaneigia jo tyčios L. D. priklausantį turtą neteisėtai pasisavinti. Sutiktina, jog analizuojamos situacijos atveju nuteistajam pasirinkus kitokį elgesio modelį – tiesiog paėmus pinigus ir bankomatui nepateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko kortelės, jį, kaip nukentėjusiosios pinigus pasiėmusį asmenį, būtų buvę daug sunkiau identifikuoti. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad A. U. įvykdyti tokios nusikalstamos veikos iš anksto neplanavo, jo tyčia pasisavinti nukentėjusiajai priklausantį turtą kilo spontaniškai, susiklosčius tam nuo jo paties nepriklausančioms atsitiktinėms aplinkybėms. Taigi, visiškai natūralu, jog jis iš anksto nebuvo apgalvojęs kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje, kad jo asmenybę ikiteisminio tyrimo institucijoms būtų sudėtingiau nustatyti, ir spontaniškai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele finansines operacijas, dėl kurių ir priėjo prie bankomato.
16. Nuteistojo tyčios neteisėtai pasisavinti L. D. 500 Eur nepaneigia ir 2022 m. gegužės 20 d. prokuratūrai teiktas prašymas priimti iš jo nukentėjusiajai priklausančius pinigus ir juos jai grąžinti (1 t., b. l. 84) bei apygardos teismui pateikta nuteistojo mobiliojo telefono ekrano kopija, iš kurios matyti, jog A. U. buvo registruotas konsultacijai (duomenys neskelbtini) AB banko padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 24 d. 13.00 val. (2 t., b. l. 24). Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas prašymas prokuratūrai buvo pateiktas tik 2022 m. gegužės 20 d., t. y. jau po to, kai nuteistajam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atitinkamai ir vizitas (duomenys neskelbtini) AB banko viename iš padalinių taip pat buvo suplanuotas jau po to, kai nuteistasis sužinojo, jog jis yra įtariamas svetimo – nukentėjusiajai L. D. priklausančio – turto pagrobimu. Aktyvių veiksmų grąžinti nukentėjusiajai jai priklausančius pinigus ėmimasis jau ikiteisminio tyrimo metu, kai iki tol beveik tris mėnesius jis neatliko jokių veiksmų, kad grąžintų ne sau priklausančius pinigus, rodo nebent nuteistojo norą išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką iš dalies patvirtina ir 2022 m. gegužės 20 d. A. U. prašyme suformuotas prašymas nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą.
17. Teisėjų kolegija nemato pagrindo daryti priešingos išvados dėl subjektyviojo nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo pusės požymio – tiesioginės tyčios – buvimo jo veiksmuose, remiantis ir kitu skunde nurodytu argumentu. Skunde teigiama, kad A. U. nuo nagrinėjamo įvykio dienos – 2022 m. vasario 22 d. – iki pat 2022 m. gegužės 30 d. iš bankomato paimtus nukentėjusiosios pinigus laikė atskirai nuo kitų jau jam priklausančių banknotų, jų neleido ir būtent tas kupiūras (10 kupiūrų po 50 Eur, viso 500 Eur), kurias nukentėjusioji pamiršo bankomate, o jis paėmė, 202 m. gegužės 30 d. pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kokiais serijos numeriais buvo žymėti pinigų banknotai, (duomenys neskelbtini) AB bankomato (duomenys neskelbtini) išduoti po to, kai finansinę operaciją savo banko kortele atliko L. D., teisėjų kolegija negali tokio skundo teiginio nei patvirtinti, nei paneigti ir atmesti. Tačiau, net jei nuteistasis iš tiesų neišleido ar kam nors neatlygintinai neperleido L. D. išduotų ir jo pasisavintų pinigų, tai savaime neįrodo, jog paėmęs nukentėjusiosios pinigus nuteistasis neturėjo tikslo juos užvaldyti ir jais disponuoti kaip sau priklausančiu turtu. Minėtų kupiūrų neišleidimą ar jų neperleidimą galėjo įtakoti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, poreikio atsiskaityti grynaisiais pinigais nebuvimas.
18. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog apeliantas neteisingai supranta arba sąmoningai, jo ginamajam palankia linkme, neteisingai aiškina skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytus teiginius. Apylinkės teismas iš tiesų nurodė, jog „nors kaltinamasis nurodė, jog jis bandė registruotis priėmimui banke, tačiau tai patvirtinančių duomenų nenustatyta. Juolab, vien ši nurodyta aplinkybė, kad dėl pandeminės situacijos jis nebuvo priimtas banke, bet pabandė registruotis, tačiau dėl jo paties užimtumo darbiniais reikalais jis turėjo išvykti, nerodo kaltinamojo iniciatyvos ir pakankamų veiksmų siekiant faktiškai grąžinti pinigus“. Tačiau priešingai, nei bandoma įteigti skunde, pacituoti teismo teiginiai, tiek vertinant juos atskirai, tiek, juo labiau, vertinant juos kontekste visų teismo padarytų išvadų ir nurodytų motyvų, neleidžia spręsti, jog apylinkės teismas sprendė, kad A. U., tikslu grąžinti jo iš bankomato pasiimtus nukentėjusiosios išgrynintus pinigus, iš tiesų buvo nuvykęs į banko padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), ar vėliau bandė registruotis vizitui, kas parodo jo siekį faktiškai grąžinti L. D. priklausantį. Tas pats pasisakytina ir dėl skunde cituojamų apylinkės teismo teiginių „jog vien tai, kad jis paėmęs pinigus iš karto po to atliko finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele kaip jos direktorius, rodo, jog jis tokiu būdu save identifikavo ir paliko bankui duomenis, dėl ko manė, kad su juo susisieks dėl pinigų grąžinimo. Šis kaltinamojo nurodytas argumentas laikytinas nepagrįstu ir kaip gynybos taktika, siekiant pateisinti savo pasyvumą paimtų svetimų pinigų grąžinimo klausimu.“. Šie skunde akcentuojami nuosprendyje išdėstyti sakiniai, ar kuri nors konkreti juose vartojama frazė (skunde ypatingas dėmesys atkreiptas būtent į frazę „pateisinti savo pasyvumą paimtų svetimų pinigų grąžinimo klausimu“), taip pat neleidžia teigti, kad apylinkės teismas iš esmės pripažino, kad nuteistasis turėjo tikslą grąžinti pinigus juos palikusiai nukentėjusiajai, tačiau jo veiksmai dėl to buvo pernelyg pasyvūs. Taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo gynėju, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai, kiek jie susiję su išvados, jog A. U. vis tik veikė tiesiogine tyčia, grindimu, yra prieštaringi ir dviprasmiški tuo aspektu, jog pripažinęs, kad nuteistasis siekė grąžinti L. D. jos turtą, tuo pačiu apylinkės teismas sprendė, jog nuteistasis turtą užvaldė pasisavinimo tikslu, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
19. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog A. U. veika atitinka ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius vagystės požymius. Visiškai sutiktina su žemesnės instancijos teismu, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog A. U., žinodamas apie pasisavintų svetimų pinigų kilmę, maždaug tris mėnesius nesiėmė priemonių juos grąžinti, tik ikiteisminio tyrimo metu pareiškus 2022 m. gegužės 17 d. įtarimą ir apklausus jį kaip įtariamąjį, jis 2022 m. gegužės 20 d. pareiškė prašymą dėl pinigų priėmimo, įvertinus jas kartu su kitais nustatytais faktiniais duomenimis, parodo jo veiksmų tikslingumą, visuma šių aplinkybių leidžia daryti atitinkamas išvadas dėl jo turėjimo ir galėjimo suvokti, jog šiais savo veiksmais jis gavo turtinę naudą, padarė žalą turto savininkei ir tai darydamas suvokė, kad veikia be turto savininkės sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, ir to norėjo, kas sudaro pagrindą konstatuoti, buvus jo veiksmuose subjektyvinę nusikaltimo pusę – tiesioginę tyčią. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios paliktų (pamirštų) bankomato pinigų išdavimo skyriuje 500 Eur užvaldymo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip veikos, neturinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl tenkinti nuteistojo gynėjo skundą ir išteisinti A. U. dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.
20. Nors apeliaciniame skunde neformuojamas alternatyvus prašymas netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį dalyje dėl A. U. paskirtosios bausmės, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės <...> (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Dėl šios priežasties pasisakoma ir šiuo klausimu.
21. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, parinkdamas A. U. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į veikos baigtumo laipsnį (veika baigta), kaltės formą (veika padaryta veikiant tyčia), jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę charakterizuojančius duomenis (teismas pažymėjo, jog A. U. ankščiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs), ir sprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus jam baudą. Taigi, nuteistajam buvo paskirta švelniausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, o jos dydis nustatytas vos kiek didesnis, nei galimas skirti už nesunkius nusikaltimus minimalus, bei daug mažesnis, nei tokios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia A. U. paskirta bausmė nelaikytina netinkama, per griežta, neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek ir padarytai nusikalstamai veikai.
22. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme advokatas pateikė teismui ir prašė prijungti prie bylos medžiagos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymą, nurodydamas, kad ji įrodo byloje esančių duomenų apie A. U. teistumą (baudų nesumokėjimą) neteisingumą (2 t., b. l. 25-26). Teismo posėdyje gynėjas nurodė, jog ši pažyma įrodo, jog A. U. valstybei nėra skolingas. Detalizuodamas plačiau apeliantas nurodė, kad byloje esančiame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie A. U. yra nurodoma, kad iš nuteistojo nėra išieškota Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu jam paskirta bauda. Tačiau ši bausmė buvo subendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kitoje baudžiamojoje byloje ir savanoriškai sumokėta 2013 m. Gynėjas taip pat teigė, kad su antstoliu, išieškančiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtą baudą, iki šiol vyksta ginčai dėl bylos nutraukimo. Nurodė, jog antstolis be pagrindo ir toliau vykdys išieškojimą, kol teismas nekonstatuos, kad nuosprendis yra įvykdytas, todėl prašo išspręsti šį klausimą. Iš tokių gynėjo išdėstytų argumentų yra akivaizdu, jog apeliantas iš esmės prašo teisėjų kolegijos šioje byloje pasisakyti dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi, vykdymo tolesnio teisėtumo ir pagrįstumo. Tokio prašymo nagrinėjamas šioje byloje yra negalimas, kadangi klausimai, susiję su kitoje baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė nebuvo bendrinta su skundžiamu nuosprendžiu A. U. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, vykdymu nėra šio apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Dėl šių priežasčių plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Kolegija tik pažymi, jog, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nuteistasis 2022 m. gruodžio 13 d. pareiškimu yra kreipęsis į apylinkės teismą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio vykdymo nutraukimo, prašydamas iš antstolės išreikalauti duomenis apie išieškotas ir paskirstytas lėšas pagal šį nuosprendį, pripažinti jį nevykdytinu ir grąžinti pagal jį išieškotas lėšas. Nors Kauno apylinkės teismas (Jonavos rūmai) 2023 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti šį A. U. prašymą, tačiau Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 2 d. nutartis panaikinta ir A. U. pareiškimas dėl nuosprendžio vykdymo nutraukimo byloje Nr. 1-12-490/2010 grąžintas nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Taigi, klausimas, kurį 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdyje prašė spręsti gynėjas, jau yra sprendžiamas BPK nustatyta tvarka.
23. Taip pat teisėjų kolegija pastebi, jog šio klausimo neišsprendimas nesudaro pagrindo kvestionuoti skundžiamame nuosprendyje nurodytą aplinkybę, jog A. U. teistumas nėra išnykęs. Be Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio nuteistojo atžvilgiu buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai. Paskutinysis apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2016 m. gruodžio 9 d. Juo A. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 30 d. Per nuosprendžiu nustatytą terminą A. U. nesumokėjus 100 MGL dydžio baudos, Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl jos priverstinio išieškojimo ir pateikė jį vykdyti antstolei R. Stašenienei. Išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad pagal šį vykdomąjį raštą 2018 m. balandžio 19 d. antstolės R. Stašenienės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 766 Eur išieškojimo iš skolininko A. U., išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iki šiol ši vykdomoji byla nebaigta ir vykdomasis raštas teismui, kaip visiškai įvykdytas, negrąžintas. 2023 m. vasario 8 d. likusios išieškotinos sumos dydis dar sudarė 2 630,5 Eur. Aptartų duomenų gynėjo pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma nepaneigia ir paneigti negali, kadangi joje nurodyta tik informacija, susijusi su nuteistojo prievolės sumokėti privalomus mokesčius į valstybės ir/ar savivaldybės biudžetus, pinigų fondus, vykdymu, o ne su baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtų baudų sumokėjimu. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog, A. U., remiantis BK 97 straipsnio nuostatomis, yra laikomas teistu, jo teistumas nėra išnykęs, kadangi jis nėra atlikęs jam Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl nėra jokio pagrindo ne tik naikinti skundžiamą nuosprendį dėl nepagrįsto jo nuteisimo, bet ir pripažinti, jog apylinkės teismas padarė klaidą, nurodydamas aplinkybę, jog A. U. laikomas teistu, ir nepagrįstai į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę.
24. Apibendrinant visa, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. U. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.