Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių r., Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas:

1. 2010-02-03 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. - (48 MGL) 6000 LTL bauda. 2010-12-21 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, nutraukta dalis bylos, kuria buvo nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir paskirta bausmė - (34 MGL) 4250 LTL bauda.

2. 2011-11-25 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 223 str. 1 d. - (10 MGL) 1300 LTL bauda. Subendrinus su 2010-12-21 nutartimi, paskirta galutinė bausmė - 44 MGL (5550 LTL) bauda.

3. 2015-06-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 184 str. 1 d., 184 str. 1 d., 184 str. 1 d. - (100 MGL) 3766 EUR bauda. 2016-03-24 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, veika perkvalifikuota iš 184 str. 1 d. į 183 str. 1 d., iš 184 str. 1 d. į 183 str. 1 d., iš 184 str. 1 d. į 183 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė - 50 MGL (1833 EUR) bauda.

4. 2016-12-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 222 str. 1 d. - (100 MGL) 3766 EUR bauda, įsiteisėjo 2017-03-30, (baudos išieškomos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. U. 2022 m. vasario mėn. 22 apie 14.31 val., bankomate AB „Swedbank“ H613, esančiame Savanorių pr. 255, Kaune, kuomet nukentėjusioji L. D. atliko finansinę operaciją elektronine mokėjimo kortele Nr. 516793******2386 ir nuo sąskaitos išgrynino 500 eurų, tačiau juos bankomato pinigų išdavimo skyriuje paliko (pamiršo), o jis pagrobė minėtus pinigus ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai L. D. padarė 500 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais kaltinamasis A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. U. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. vasario 22 d. kaip įmonės vadovas, atėjo su įmonės kortele nusiimti pinigų į „Hyper maxima“ bankomatą. Iš priekio bankomatas buvo užimtas, o iš kitos pusės buvo tuščias. Kai atėjo įdėti kortelę į bankomatą, bankomatas nedirbo, kortelės nepriėmė. Pamatė, kad atidarytas stalčius ir yra pinigai jame. Jis paėmė pinigus. Matė, kad moteris kažkur blaškosi ir su ta mintimi, kad riekia pinigus grąžinti, jis bandė dairytis kaip ją gal pašaukti, bet pamatė, kad jos jau nėra, nes ji buvo jau toli nuo to bankomato. Kai radęs pinigus paėmė, tada užsidarė stalčius ir jis negalėjo jų atgal įdėti. Atliko iki galo savo operaciją, suvedė savo PIN kodą, suprasdamas, kad jį filmuoja iš visų pusių tiek patalpoje, tiek per bankomatą ir tada ieškojo tos moteriškės. Eidamas dairėsi, stoviniuodamas laukė, o kai ji nepasirodė, jam ten prabuvus apie 10 minučių ir nepavykus jos rasti, jis kreipėsi į banką, esantį Karaliaus Mindaugo prospekte norėdamas juos ten atiduoti, bet bankas nieko nepriėmė dėl Covid pandemijos, tik registruotus, todėl ir jo nepriėmė į vidų ir neįleido, nes nebuvo registravęsis. Banke duomenų nėra, nes jo neįleido į vidų, kaip neregistruoto. Banke prie įėjimo darbuotojai jis pasakojo savo istoriją. Jis bandė dar registruotis 22 d., o 25 d. išvažiavo darbo reikalais į Dubliną. Jis galvojo, kad į jį kas nors kreipsis, gal bankas suras ir perduos nukentėjusiajai jo duomenis, nes jis buvo identifikuotas. Jo užimtumas šiek tiek užvėlino, gal „žioplį“ pagavo ir tada kai jam paskambino iš policijos tyrėja, jis su tais pačiais pinigais nuėjo ir davė parodymus, norėjo atiduoti pinigus, bet pareigūnė atsisakė paimti pinigus. Jis turi raštus, kad aktyviai bandė perduoti pinigus. Kai jam pareiškė įtarimus, jis žinojo tos moters vardą, pavardę ir sekančią dieną po įtarimų pareiškimo jis vėl kreipėsi ir registravosi į banką. Nors bankas jį priėmė, bet kadangi policijoje buvo raštas, pinigų nepriėmė. Jis kreipėsi į policiją su paaiškinimais ir su prašymu, bet jam parašė, kad bylos negali nutraukti, tai gali padaryti tik teisme. Žodžiu, tų pinigų niekas iš jo neėmė ir tada jam prokuroras paaiškino, kad pinigus jis gali gražinti per tyrėją. Tą jis ir padarė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus dėl buvimo banke aplinkybių, kaltinamasis parodė, kad į banką jo neįleido kitą – sekančią dieną, nes tą pačią 22 dieną jam nebuvo kada, nes jau buvo po pietų, todėl tą pačią dieną jis banke nebuvo. Sekančią dieną buvo banke, ten priėjus prie durų jam liepė registruotis, sakė, kad visi darbuotojai yra užimti ir jo nepriims, darbuotoja tada gal užsirašė jo duomenis. Kad užsiregistruoti buvo eilė apie savaitę laiko, o jis turėjo išvažiuoti į Dubliną darbo reikalais. Bankas jo nepriėmė 23 d., jis negalėjo prisiregistruoti. Po to jis buvo banke, kai jį iškvietė policija. Jis galvojo, kad moteris kreipsis į banką ir bankas pasakys, kad juos paėmė kitas žmogus, duos kontaktus ir jam pasakys, kur jis pinigus turi nunešti. Manė, kad bankas jį identifikuos, kad jis paėmė pinigus, ir bankas ar policija jį susiras. Taip galvojo, nes su kortele save identifikavo, ten yra jo duomenys, vardas ir pavardė, adresas ir net telefono numeris, tokiu būdu jis paliko savo duomenis, pagal kuriuos galvojo jį susiras dėl pinigų grąžinimo.

Nors kaltinamasis A. U. savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šių metų vasario 22 d., apie 14:30 val. ji atvažiavo į Hyper Maximą parduotuvę ir nuėjo prie bankomato nusiimti 500 eurų. Ten yra du bankomatai, ji nuėjau prie antrojo. Pirmiausiai ji išsiėmusi popierinį lapelį su likusiomis lėšomis, tada paspaudė, kad išgryninti eurus ir matomai su tuo lapeliu skaičiavo savo finansus ir kažkas galvoje atsitiko, kad išsiblaškė ir galvojo, kad viską susitvarkė, todėl nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje vaikščiojo apie 10 minučių kol pradėjo galvoti kokiomis kupiūromis ji paėmė tą sumą ir suprato, kad nepamena. Pradėjo ieškoti tų 500 eurų, bet nerado nei piniginėje, nei kuprinėje, todėl grįžo prie bankomato. Kai grįžo prie bankomato ji jokio vyro nematė. Bankomate pasitikrino ar pinigai yra tikrai nuimti, bet jų sąskaitoje nebuvo ir iš karto paskambino į banką ir pranešė, kad galimai paliko juos bankomate, kad išsiaiškintų ar juos bankomatas įtraukė atgal, ar juos paėmė kas. Iš banko gavo atsakymą, kad perskaičiavus bankomate esančius pinigus jų ten nebuvo, kad jie yra kažkieno paimti, todėl reiktų rašyti policijai pareiškimą. Kreipėsi į policiją po kokio mėnesio, nes laukė apie dvi savaites atsakymo iš banko. Parašė pareiškimą į policiją dėl pinigų paėmimo, kad išsiaiškinti. Šiai dienai 500 eurų yra grąžinti. Su ja niekas nesusisiekė, nežino jokių veiksmų iš kaltinamojo pusės, ką jis darė, kad gražintų pinigus, nes juos jai gražino tyrėja.

2022 m. balandžio 7 d. L. D. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodyta, kad 2022-02-22 apie 14:30 val. Swedbank bankomate Nr. H-613/HB, esančiame Kaune, Savanorių pr. 255 prekybos centro „Hyper Maxima“ patalpose, buvo pasisavinti jos 500 eurų. Konsultacijos telefonu pranešė apie įvykį, įvykis užregistruotas. Bankas žinute parašė, kad tikėtina, jog pinigai paimti kito asmens, nurodė kreiptis į policiją dėl tyrimo. Banko padalinyje jai pinigų negrąžino (b.l. 6-11).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas ir nufotografuotas Swedbank bankomatas Nr. H-613/HB, esantis Kaune, Savanorių pr. 255 prekybos centro „Hyper Maxima“ patalpose (b.l. 12-19).

Swedbank pateikti duomenys, tarnybinis pranešimas ir nuotraukos, patvirtina, kad 2022-02-22 14:31 val. Swedbank bankomate Nr. H-613/HB, esančiame Kaune, Savanorių pr. 255 iš L. D. sąskaitos buvo išgryninti 500 eurų. Nuotraukose matyti, kad L. D. prie bankomato stovi 2022-02-22 nuo 14:30:25 val. iki 14:31:19 val. A. U. prie bankomato stovi nuo 2022-02-22 14:31:45 val. iki 14:33:14 val. Po L. D. bankomate operacijos buvo atliekamos mokėjimo kortele Nr. 535550******3002, kuri išduota UAB (duomenys neskelbtini), o kortelės naudotojas yra A. U.. Patikrinus juridinių asmenų registre buvo nustatyta, kad A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Iš Swedbank pateiktų nuotraukų matyti, kad L. D. bankomate paliktus 500 eurų 14:31:45:198 val. paima tas pats asmuo, kuris 14:31:53 val. į bankomatą įdeda minėtą UAB (duomenys neskelbtini)išduotą mokėjimo kortelę, atlieka su ja operaciją, paima bankomato išduotus pinigus. (b.l. 33-35, 38-58, 64-65)

Iš Swedbank rašto nustatyta, kad Bankas informacijos apie tai, kad A. U. 2022-02-24 lankėsi Arkos klientų aptarnavimo centre (Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaunas) ir paliko savo kontaktinius duomenis Banko darbuotojams neturi. Klientė L. D. dėl 2022-02-22 bankomate H613 atliktos operacijos metu paliktų pinigų (suma 500 Eur) į Banką kreipėsi telefonu 2022-02-22 15:01 val. (b.l. 61)

Iš Savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 30 d. A. U. pateikė 500 eurų (10 kupiūrų po 50 eurų) (b.l. 91-93).

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-94-303/2019). Pagal teismų praktiką grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016).

Vertindamas kaltinimo A. U. pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Byloje esanti neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą.

Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta ir būdas. Tiek rašytinė bylos medžiaga (pareiškimas, PRĮR duomenys, AB „Swedbank“ raštai, įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, ir kt.), tiek proceso dalyvių parodymai teismo posėdžio metu (nukentėjusios, kaltinamojo) patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika – svetimo turto – 500 Eur, pagrobimas buvo padaryta 2022 m. vasario 22 d. apie 14 val. 31 min. iš AB „Swedbank“ bankomato H613, esančio Savanorių pr. 255, Kaune, pinigų išdavimo skyriaus paimant paliktus 500 Eur. Pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė tos aplinkybės, jog fotonuotraukose užfiksuotas vyras imantis bankomate paliktus pinigus yra jis. Taigi, kaltinamasis iš esmės pripažino tą aplinkybę, kad tai jis paėmė nurodytu laiku ir vietoje paliktus pinigus 500 Eur sumoje. Taip pat byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad vagystės dalykas – 500 Eur kaltinamajam buvo svetimas turtas, nuosavybės teise priklausė nukentėjusiajai L. D..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusios L. D. parodymai buvo nuoseklūs ir nesikeitė nė viename bylos nagrinėjimo etape. Nukentėjusioji parodė, kad 2022 m. vasario 22 d., apie 14:30 val. Hyper Maximos parduotuvės bankomate pasitikrino pinigų likutį, tada 500 Eur išsigrynino, pasiėmė kortelę, o pinigus pamiršo pasiimti, o kai po 10 min grįžo prie bankomato pinigų nerado, prie bankomato ji jokio vyro nematė, paskambino į banką ir pranešė, kad galimai paliko juos bankomate, kad išsiaiškintų ar juos bankomatas įtraukė atgal, ar juos paėmė kas; iš banko gavo atsakymą, kad reiktų rašyti policijai pareiškimą; šiai dienai 500 eurų yra grąžinti per tyrėją, pats kaltinamasis su ja nesusisiekė, nežino jokių veiksmų iš kaltinamojo pusės. Tokius nukentėjusiojos parodymus patvirtina aukščiau ištirti „Swedbank“ AB pateikti duomenys, iš kurių nustatyta, kad 2022-02-22 14:31 val. Swedbank bankomate Nr. H-613/HB, esančiame Kaune, Savanorių pr. 255 iš L. D. sąskaitos buvo išgryninti 500 eurų. Nuotraukose matyti, kad L. D. prie bankomato stovi 2022-02-22 nuo 14:30:25 val. iki 14:31:19 val., o A. U. prie bankomato stovi nuo 2022-02-22 14:31:45 val. iki 14:33:14 val. Po L. D. bankomate operacijos buvo atliekamos mokėjimo kortele Nr. 535550******3002, kuri išduota UAB Artmeta, įm.k. 304426776, o kortelės naudotojas yra minėtos bendrovės direktorius A. U.. Iš Swedbank pateiktų nuotraukų matyti, kad L. D. bankomate paliktus 500 eurų 14:31:45:198 val. paima tas pats asmuo, kuris 14:31:53 val. į bankomatą įdeda minėtą UAB Artmeta išduotą mokėjimo kortelę, atlieka su ja operaciją, paima bankomato išduotus pinigus. Įvertinus nukentėjusios parodymus, kurie yra iš esmės nuoseklūs, bei kuriuos papildo bei patvirtina rašytiniai įrodymai, darytina išvada, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.

Tuo tarpu kaltinamojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, juolab parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, todėl jie vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu A. U. nurodė, kad paėmęs pinigus po visko toliau dirbo savo darbus, o po keleto dienų vasario 24 d. nuvyko į Swedbank padalinį, esantį prie PC Akropolis, ten papasakojo situaciją, paliko savo kontaktus, kad jeigu jo kažkas ieškotų tai galėtų paskambinti, darbuotojai viską užsirašė ir jis laukė iki šiolei skambučio iš banko. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu pastarosios aplinkybės dėl vykimo į Swedbank ir bendravimo, kontaktų palikimo buvo skirtingos, nevienareikšmės ir keitėsi viso teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis teismo posėdžio metu iš pradžių nurodė, jog tą pačią dieną kreipėsi į banką, esantį Karaliaus Mindaugo prospekte norėdamas juos ten atiduoti, bet bankas nieko nepriėmė dėl Covid pandemijos, tik registruotus, todėl ir jo nepriėmė į vidų ir neįleido, nes nebuvo registravęsis, vėliau tą 22 dieną jis bandė dar registruotis, tačiau nepavykus 25 d. išvažiavo darbo reikalais į Dubliną. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus dėl buvimo banke aplinkybių, kaltinamasis parodė, kad į banką jo neįleido kitą – sekančią dieną, nes tą pačią 22 dieną jam nebuvo kada, nes jau buvo po pietų, todėl tą pačią dieną jis banke nebuvo. Sekančią dieną buvo banke, ten priėjus prie durų jam liepė registruotis, sakė, kad visi darbuotojai yra užimti ir jo nepriims, darbuotoja tada gal užsirašė jo duomenis. Bankas jo nepriėmė 23 d., jis negalėjo prisiregistruoti, 25 dieną išvyko į Dubliną. Taigi, kaip matyti kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl buvimo banke datos (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 24 d., teisminio nagrinėjimo metu iš pradžių nurodė 22 dieną, vėliau 23 dieną), juolab ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai kito, nes iš pradžių teisme kaltinamasis teigė, jog tą pačią 22 dieną buvo banke, bet jo nepriėmė, nes nebuvo registravęsis, vėliau parodė, kad banke buvo 23 dieną. Be to, kaltinamojo parodymų nenuoseklumą ir nelogiškumą rodo ir tai, kad asmuo iš pradžių teisme nurodė, jog jo neįleido į vidų, kaip neregistruoto, todėl nėra banke duomenų, tačiau vėliau nurodė, jog nors į banką jo neįleido dėl Covid pandeminės situacijos ir reikalavimo registruotis, tačiau jis net ir neįėjęs į banką, būdamas neprisiregistravęs ir nepriimtas kaip pats nurodė dėl to, jog visi darbuotojai buvo užimti, papasakojo banko darbuotojai situaciją, paliko savo kontaktus, darbuotoja viską užsirašė, tačiau vėliau jau nebuvo užtikrintas dėl banko darbuotojos jo kontaktų užsirašymo, parodant, kad darbuotoja gal ir užsirašė jo duomenis. Teismas tokią pasirinktą kaltinamojo gynybinę taktiką vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab ši kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu iškelta versija, kurią kaltinamasis palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl jo iniciatyvos vykstant į banką, paliekant ten savo kontaktus yra paneigta bylos medžiaga. Kaip matyti iš 2022 m. birželio 7 d. Swedbank, AB rašto Nr. SR-EP-22-616, bankas neturi informacijos apie tai, kad A. U. 2022 m. vasario 24 d. lankėsi Arkos klientų aptarnavimo centre, Karaliaus Mindaugo pr.37, Kaunas, ir paliko savo kontaktinius duomenis banko darbuotojams. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis nurodė, jog jis bandė registruotis priėmimui banke, tačiau tai patvirtinančių duomenų nenustatyta. Juolab, vien ši nurodyta aplinkybė, kad dėl pandeminės situacijos jis nebuvo priimtas banke, bet pabandė registruotis, tačiau dėl jo paties užimtumo darbiniais reikalais jis turėjo išvykti, nerodo kaltinamojo iniciatyvos ir pakankamų veiksmų siekiant faktiškai grąžinti pinigus. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog jis banko paslaugomis naudojasi apie 30 metų, kas rodo, jog asmeniui turėtų būti žinoma ir galimybė palikti pranešimus ne tik atvykus fiziškai į banko padalinį, bet ir elektroninėje bankininkystės sistemoje, tačiau tokių duomenų nenustatyta, pats kaltinamasis teigė, kad tik fiziškai atvykęs į banko padalinį galimai paliko savo kontaktus. Be to, pažymėtina, kad vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą kaltinamojo nurodytos priežastis – darbiniai reikalai, nelaikytina pateisinančia negalėjimą įvairiomis elektroninio susisiekimo priemonėmis (pvz., elektroninio pašto ar elektroninės bankininkystės) palikti pranešimą dėl turimų pinigų, siekiant juos realiai atiduoti. Taip pat nenustatyta ir kaltinamasis neteigė, kad paimtus pinigus bandė grąžinti kitais būdais, pavyzdžiui kreipiantis į policiją. Kaip nustatyta iš nukentėjusios parodymų, kaltinamasis su ja taip pat nesusisiekė ir nebandė jai tiesiogiai grąžinti pinigų net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu, atsakydamas į klausimą kokių veiksmų ėmėsi siekdamas grąžinti pinigus, nurodė, jog vien tai, kad jis paėmęs pinigus iš karto po to atliko finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele kaip jos direktorius, rodo, jog jis tokiu būdu save identifikavo ir paliko bankui duomenis, dėl ko manė, kad su juo susisieks dėl pinigų grąžinimo. Šis kaltinamojo nurodytas argumentas laikytinas nepagrįstu ir kaip gynybos taktika, siekiant pateisinti savo pasyvumą paimtų svetimų pinigų grąžinimo klausimu. Vien tai, kad asmuo atliko finansines operacijas su jam priklausiusia kortele, nerodo jo aktyvių veiksmų grąžinant svetimus pinigus, juolab kaip nustatyta iš bylos medžiagos pinigai – 500 Eur grąžinti tik ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 30 d., praėjus po pinigų pasisavinimo daugiau nei trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas savanoriškai, o ne ikiteisminio tyrimo veiksmų pagrindu, grąžinti pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai, vertinant juos visumos kontekste, patvirtina kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, t. y., kad A. U. 2022 m. vasario mėn. 22 apie 14.31 val., bankomate AB „Swedbank“ H613, esančiame Savanorių pr. 255, Kaune, kuomet nukentėjusioji L. D. atliko finansinę operaciją elektronine mokėjimo kortele Nr. 516793******2386 ir nuo sąskaitos išgrynino 500 eurų, tačiau juos bankomato pinigų išdavimo skyriuje paliko (pamiršo), o jis pagrobė minėtus pinigus ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai L. D. padarė 500 Eur turtinę žalą. A. U. veiksmai atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Teismas pažymi, kad subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys, kaltininko santykis su veika baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamojo duodamus parodymus apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta, bet ir tiriant bei vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan. Teismo vertinimu, kaltinamojo aiškinimas, kad svetimus pinigus paėmė siekdamas juos atiduoti, save identifikuodamas per atliktą bankomate finansinę operaciją, prieštarauja byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir aukščiau nuosprendyje išdėstytų įrodymų visetui. Teismo vertinimu, pačio kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais bei aukščiau ištirtais rašytiniais duomenimis nustatytos aplinkybės – kad kaltinamasis, žinodamas apie pasisavintų svetimų pinigų kilmę, savo pasyviais veiksmais, maždaug tris mėnesius nesiėmė priemonių juos grąžinti, tik ikiteisminio tyrimo metu pareiškus 2022 m. gegužės 17 d. įtarimą ir apklausus jį kaip įtariamąjį, jis 2022 m. gegužės 20 d. pareiškė prašymą dėl pinigų priėmimo, įvertinus jas kartu su kitais nustatytais faktiniais duomenimis, parodo kaltinamojo veiksmų tikslingumą, visuma šių aplinkybių leidžia daryti atitinkamas išvadas dėl kaltinamojo turėjimo ir galėjimo suvokti, jog šiais savo veiksmais jis gavo turtinę naudą, padarė žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokė, kad veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, ir to norėjo, kas sudaro pagrindą konstatuoti, buvus jo veiksmuose subjektyvinę nusikaltimo pusę – tiesioginę tyčią. Tokie A. U. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jis yra baustinas. Pastebėtina, kad teismų praktikoje analogiškais atvejais suformuota aiški praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-501-478/2015 ir kt.).

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis ankščiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs. Nors kaltinamasis nurodė, jog pagal ankstesnius nuosprendžius skirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau iš bylos duomenų ir Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad A. U. atžvilgiu, savanoriškai teismo nuosprendžiuose nurodytu terminu, nesumokėjus skirtų baudų, buvo pradėti priverstiniai išieškojimai, išduoti vykdomieji raštai, duomenų apie visišką baudų sumokėjimą šio nuosprendžio priėmimo dienai nėra, juolab kaip matyti iš minėtos Liteko sistemos duomenų nuteistojo A. U. prašymas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio vykdymo nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo atmestas, pažymint, jog visa paskirta bauda dar neišieškota, iš vykdomojoje byloje Nr. 0161/11/000130 esančių duomenų matyti, kad iš nuteistojo gaunamų pajamų yra reguliariai išieškomos sumos, kurios skiriamos tiek baudai, tiek vykdymo išlaidoms padengti, iš 2022 m. birželio 10 d. antstolės patvarkymo matyti, kad likusi neišieškota skola yra 487,84 Eur ir 78,05 Eur vykdymo išlaidų. Taigi, konstatuotina, kad asmeniui neatlikus bausmių, nesumokėjus baudų, vykdant jų priverstinį išieškojimą, kaltinamasis A. U. laikomas teistu, taip pat pagal bylos duomenis matyti, jog asmuo yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau baudos sumokėtos, byloje nėra jokių kitų kaltinamąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, juolab asmuo narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, saistomas socialinių ryšių, dirba, vedęs, turi vieną nepilnametį vaiką,

Išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam A. U. už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - švelniausia savo rūšimi iš visų BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 3 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (teistas, turi nesumokėtų/ neišieškotų baudų, taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, bet baudos sumokėtos, dirbantis bendrovės direktoriumi, auginantis vieną nepilnametį vaiką), A. U. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 5 mėnesiai (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio, procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

Civilinis ieškinys baudžiamojo proceso metu nebuvo pareikštas. Nukentėjusiajai 500 Eur grąžinti 2022 m. birželio 13 d. pakvitavimu (b. l. 62).

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nepateikta.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, A. U. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-82).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtoji bauda per penkių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. U. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.