Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-478/2015

Teisėjas Bronislavas Liatukas. Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00204-2014-0

NUOSPREN DI S

2015 m. spalio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Olego Šibkovo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. R., išteisintajai S. L., išteisintosios gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo

S. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintas.

Nukentėjusiojo G. R. pareikštas civilinis ieškinys atmestas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. buvo kaltinama tuo, kad ji 2014 m. kovo 7 d., apie 12.45 val., prie „Swedbank“ AB bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė bankomato pinigų paėmimo skyrelyje be priežiūros nukentėjusiojo G. R. paliktus 4000 litų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. R. padarydama 4000 litų turtinę žalą, t. y. nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog S. L. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad S. L. 2014 m. kovo 7 d., apie 12.45 val., prie „Swedbank“ AB bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė bankomato pinigų paėmimo skyrelyje be priežiūros nukentėjusiojo G. R. paliktus 1158,48 eurų (4000 litų), tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. R. padarydama 1158,48 eurų (4000 litų) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

S. L., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje, kalta neprisipažino ir parodė, kad iki 2014-03-07 nukentėjusiojo nepažinojo. 2014-03-07, apie 12.45 val., buvo (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „I.“. Iki parduotuvės atvyko su sūnumi ir marčia. Piniginėje turėjo grynų pinigų, turi ir banko „Swedbank“ kortelę, ir, nors kortelė priklauso sutuoktiniui, ji turi teisę ja naudotis. Ji ėjo prie bankomato pažiūrėti, ar į kortelę pervesti pinigai. Prie pat bankomato žmonių nebuvo. Ištraukusi piniginę, joje įprastoje vietoje kortelės nerado. Į bankomatą nežiūrėjo, todėl nematė, ar jame kas buvo. Kurį laiką paieškojo kortelės, prie bankomato tikrai stovėjo apie pusę minutės, bet jos nebuvo. Tuo metu sūnus stovėjo atokiau. Ji nepasakė sūnui, kad nepasiėmė kortelės, ji tik norėjo pažiūrėti, ar pervesti pinigai, pinigų imti neketino. Po to ji nuėjo į parduotuvę. Marti vaikščiojo netoli bankomato. Ji nieko nematė. Parduotuvėje buvo trise apie 15-20 minučių. Išėjusi iš parduotuvės, nukentėjusiojo lauke nematė. Daugiau tą dieną parduotuvėje nebuvo. Praėjus maždaug mėnesiui jai skambino vyro brolis ir sakė, kad jų nuotrauka yra internete, kad jų ieško. Po kelių dienų į namus atėjo policijos pareigūnai. Jos sutuoktiniui per langą perdavė šaukimą ir pasakė, kad ji kviečiama atvykti į policijos įstaigą. Ji neigė ėmusi pinigus, nes to nepadarė. Papasakojo sūnui, dėl ko ją kvietė, sūnus nieko nematė, stovėjo netoliese. Nepamena, po kiek laiko pasižiūrėjo, ar pervesti pinigai. Ieškinio nepripažįsta, nes nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos (b. l. 84-86).

Nors S. L. savo kaltę neigia, tačiau jos kaltė įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, „Swedbank“ AB sąskaitos išrašu, fotonuotraukomis, CD su vaizdo įrašu, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia S. L. kaltę ir leidžia atmesti jos pasirinktą gynybos versiją.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad įvykio metu dirbo „I.“ parduotuvėje prie monitorių. Pas jį atėjęs nukentėjusysis sakė, kad jam iš bankomato dingo pinigai, prašė pažiūrėti vaizdo įrašą, taip pat paprašė vaizdo įrašo kopijos, kurią pats vežė į policiją. Tuo metu vyko parduotuvės renovacija. Nebuvo sutvarkyti kompiuteriai, laikas įrašuose neatitiko realaus laiko. Atvykusiems pareigūnams parodė įrašą. Po savaitės atvykusiems pareigūnams vėl parodė įrašą, tačiau galimybių padaryti įrašo kopijos nebuvo. Į kompaktinį diskelį pavyko sukelti tik nuotraukas. Po kiek laiko pareigūnui vaizdo įrašo kopiją įrašė į laikmeną. Matė, kai pareigūnas įsikėlė vaizdo įrašą sau į kompiuterį. Rugsėjo mėnesį pas jį vėl atvyko nukentėjusysis, kuris pasakė, kad policijoje nėra vaizdo įrašo. Nukentėjusiajam atsakė, kad tikrai viską pateikė pareigūnui. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, nustebęs, pasimetęs, klausė, ar dar yra įrašas. Vaizdo įraše buvo matyti, kad nukentėjusysis nusiiminėja pinigus, tuo pačiu metu kalbėdamas telefonu. Po to nukentėjusysis nueina, nesimato, kad pasiėmė pinigus. Pinigai liko išlindę bankomate, tai matosi įraše. Įraše taip pat matyti, kad kaltinamoji, pamačiusi pinigus, pasiėmė juos ir nuėjo. Kartu su kaltinamąja buvo jaunuolis ir mergina. Jie visi nuėjo į parduotuvę. Grįžęs nukentėjusysis pinigų jau nerado. Automobilių aikštelė nefilmuojama. Policijos pareigūnui J. G. pateikė įrašą, kai jau nebedirbo „I.“ parduotuvėje. Įrašą buvo sau įsirašęs. Po kurio laiko įrašo jau neturėjo, bet jis išliko parduotuvės turimoje aparatūroje. Kai jo dar kartą paprašė padaryti įrašą, per apsaugos paslaugas teikiančių įmonių vadovus įrašą gavo. Lapkričio 13 d. atvežė tik kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kurį padarė iš laikmenos tyrėjo prašymu (b. l. 105-106).

Protokolu-pareiškimu (b. l. 3) nustatyta, kad 2014-03-07 G. R. kreipėsi į policiją, pranešdamas apie tai, jog 2014-03-07 12.45 val. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ bankomate atlikinėjo pinigų nuėmimo operaciją iš UAB „G.“ sąskaitos, tačiau pinigų – 4000 Lt nepaėmė, jie liko bankomato pinigų išdavimo vietoje, nes juos pamiršo paimti. Grįžus po 1 min, bankomato pinigų išdavimo vietoje pinigų nerado.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 4-6) nustatyta, kad apžiūrėta nusikaltimo vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra prekybos centras ,,I.“, ties įėjimu į prekybos centrą yra du atskiri bankomatai, iš kurių vienas – AB ,,Swedbank“, vaizdo stebėjimo kameros įrengtos pastato viduje.

Tarnybiniu pranešimu (b. l. 7) nustatyta, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą, vaizdo stebėjimo sistemos įrašų nebuvo galimybės pridėti prie bylos medžiagos, nes apsaugos darbuotojas T. paaiškino, jog tuo metu nebuvo galimybės perrašyti vaizdo įrašo į laikmeną, perrašius vaizdo įrašą į laikmeną, pažadėjo pats atvežti į policijos komisariatą.

„Swedbank“ AB sąskaitos išrašu (b. l. 12) nustatyta, kad nuo UAB „G.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) tame pačiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014-03-07 grynieji pinigai buvo nuimti keturis kartus.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 23) nustatyta, kad UAB „P.“ apsaugos darbuotojas T. K. 2014-03-10 pateikė CD su nuotraukomis iš parduotuvės apsaugos kamerų, kurios apžiūrėtos daiktų apžiūros protokolu (b. l. 24, 26, 25), nuotraukose užfiksuota apie 50 m amžiaus moteris ir 25 m vyras aprišta kaire ranka, po apžiūros nuotraukos pridėtos prie bylos medžiagos.

„Swedbank“ AB pateiktomis 2014-03-07 operacijų, atliktų „Swedbank“ AB bankomate (duomenys neskelbtini), nuotraukomis (b. l. 14-22) nustatyta, kad 2014-03-07 12:43:14 į bankomatą įdedama kortelė; 2014-03-07 12:43:34 nuotraukoje užfiksuotas kortelės paėmimas; 2014-03-07 12:43:45 nuotraukose fiksuojamas pinigų išdavimas, pinigų išdavimo skyrelyje matyti 200 Lt banknotai, šalia bankomato nieko nėra; 2014-03-07 12:44:01 nuotraukose fiksuojamas prie bankomato esanti moteris ir pinigų iš bankomato pinigų išdavimo skyrelio paėmimas; 2014-03-07 12:45:43 į bankomatą įdedama kortelė; 2014-03-07 12:46:03 nuotraukoje užfiksuotas kortelės paėmimas; 2014-03-07 12:46:09 nuotraukose fiksuojamas pinigų išdavimas; 2014-03-07 12:46:11 nuotraukose fiksuojamas pinigų paėmimas; 2014-03-07 16:32:26 į bankomatą įdedama kortelė; 2014-03-07 16:32:43 nuotraukoje užfiksuotas kortelės paėmimas; 2014-03-07 16:32:54 nuotraukose fiksuojamas pinigų išdavimas; 2014-03-07 16:32:55 nuotraukose fiksuojamas pinigų paėmimas.

„Swedbank“ AB pateiktu raštu (b. l. 78) nustatyta, kad nepaimti pinigai į bankomatą sugrįžta po 15 sekundžių.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 102) nustatyta, kad UAB „S.“ apsaugos darbuotojas T. K. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu iš prekybos centro „I.“, esančio (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė konstatavęs, kad duomenys byloje neatitinka vieni kitų, nesutampa nusikalstamos veikos padarymo laikas, abejotina vaizdo įrašo saugojimo ir pateikimo tvarka, nukentėjusiojo G. R., liudytojų T. K. ir J. G. parodymuose nėra jokių tiesioginių kaltinamosios S. L. kaltės įrodymų, nei vienas jų nematė, kad kaltinamoji būtų paėmusi pinigus iš bankomato, jų parodymai apsiriboja vien vaizdo įrašo komentarais.

Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo kritiškai vertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo G. R. parodymai buvo nuoseklūs ir nesikeitė nė viename bylos nagrinėjimo etape. Nukentėjusysis parodė, kad 2014-03-07 (duomenys neskelbtini) sustojo iš bankomato nuimti pinigų ir nuėmė 4000 litų. Prie bankomato kalbėjo telefonu, kažkur aikštelėje suveikė signalizacija, ją išgirdęs užėjo už kampo. Jau buvo suvedęs kodą. Grįžęs pinigų nerado. Aplink nieko nepastebėjo. Manė, kad bankomatas paėmė pinigus atgal, nuėmė dar 2000 litų. Parduotuvėje jam parodė vaizdo įrašą, kuriame pamatė kaltinamąją, kuri net neketino eiti prie bankomato, tačiau priėjo, išgirdusi garsą iš bankomato. Vaizdo įrašą jam parodė apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojui įvykio aplinkybių nepasakojo, neprašė išsaugoti įrašo. Nuvyko į policiją ir apie įvykį pranešė. Taip pat nurodė, kad yra įrašas. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina „Swedbank“ AB sąskaitos išrašas (b. l. 12), iš kurio matyti, kad tame pačiame bankomate 2014-03-07 pinigai buvo nuimami keturis kartus, fotonuotraukos (b. l. 14-22), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis 2014-03-07 laikotarpiu nuo 12.43 val. iki 16.32 val. bankomate atliko grynųjų pinigų išėmimo operacijas, tačiau 12:44:01 val. pinigus iš bankomato pinigų paėmimo skyrelio paėmė ne nukentėjusysis, o prie bankomato buvusi moteris, 2014-03-10 daiktų pateikimo protokolas, kuriuo UAB „P.“ apsaugos darbuotojas T. K. pateikė CD laikmeną su nuotraukomis (b. l. 23), daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtos pateiktos fotonuotraukos (b. l. 25-26), CD laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 114), liudytojo T. K. parodymai (b. l. 105-106).

Įvertinus nukentėjusiojo G. R. ir liudytojo T. K. parodymus, kurie yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo bei patvirtinami rašytiniais įrodymais, darytina išvada, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino išteisintosios S. L. parodymų, tačiau juos laikė patikimais ir jais remdamasis išteisino S. L. dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išteisintosios parodymai nėra visiškai nuoseklūs. 2014 m. liepos 31 d. vykusiame teismo posėdyje kaltinamoji nurodė, kad į parduotuvę važiavo trise, sūnus, marti ir pati kaltinamoji, ji turėjo pakankamai grynųjų pinigų apsipirkimui, net nurodė tikslią sumą, kurią planavo išleisti, o prie bankomato priėjo tik norėdama patikrinti, ar yra pervesti pinigai į banko kortelę, neketindama jų nuimti. Neradusi kortelės įprastoje vietoje, net nežiūrėdama į bankomatą, ji nuėjo apsipirkti. Tuo tarpu 2014-12-19 po peržiūrėto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kad kaltinamoji priėjo prie bankomato, ištiesė ranką prie pinigų išdavimo angos, kaltinamoji paaiškino, kad ji, pamačiusi, jog neturi kortelės, parodė sūnui, kad turi tik tiek pinigų ir, pasak kaltinamosios, kadangi sūnus pasakė, kad užteks, jie nuėjo apsipirkti. Be to, kaltinamoji 2014-07-31 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad buvo trise - marti, sūnus ir ji pati, o 2014-12-19 teismo posėdyje ji nurodė, kad buvo tik su sūnumi. Akivaizdu, kad kaltinamosios nurodytos aplinkybės prieš įrašo peržiūrėjimą ir po jo skiriasi. Iš teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad teismas teisiamajame posėdyje net netyrė S. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog kaltinamosios S. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, vertinami kaip neteisingi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. L. parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, todėl jie vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Vertindamas byloje esančias foto nuotraukas, teismas nurodė, kad matyti 2014-03-07 prie bankomato esanti moteris, tačiau nėra fiksuotas faktas, kad ta moteris paima banknotus iš bankomato, fotonuotrauka – neryški, pinigų nesimato. Tačiau kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog S. L. neneigė, jog fotonuotraukose užfiksuota moteris yra ji. Teismas taip pat klaidingai vertino aplinkybę, jog nepaimti pinigai į bankomatą sugrįžta per 15 sekundžių, o nuo nukentėjusiojo pasišalinimo nuo bankomato iki kaltinamosios judesio ranka link bankomato praėjo 24 sekundės. Svarbu pažymėti, jog nukentėjusysis nuo bankomato pasišalino iš karto po to, kai pasiėmė iš bankomato kortelę, t. y. 12.43.35 val., pinigų jis nesulaukė. Iš „Swedbank“ AB pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pinigus bankomatas išdavė 12:43:45, o pinigai paimti 12:44:01, t. y. per 16 sekundžių, taigi, teismas nepagrįstai laiką, per kurį pinigai grįžta į bankomatą, skaičiavo nuo nukentėjusiojo pasišalinimo nuo bankomato.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad prieš tai aptartas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog 12:06:13 val. prie bankomato prieina nukentėjusysis ir dairosi, vėliau, būdamas prie bankomato, kalba telefonu, spaudo bankomato mygtukus ir 12:06:46 val. nuo bankomato nueina. 12:07:05 val. prie bankomato artėja kaltinamoji, laikydama rankoje atsegtą piniginę, 12:07:10 val. stebimas jos judesys ranka bankomato link, kažkas sublyksi, po to ji, nusisukusi nuo bankomato stabteli, vaizdo įraše nematyti, ką ji daro su turėta pinigine, 12:07:18 val. kaltinamoji nueina nuo bankomato ir įeina į parduotuvę. 12:07:39 val. prie bankomato pribėga nukentėjusysis ir vėl nubėga. 12:08:38 val. prie bankomato vėl ateina nukentėjusysis, spaudo mygtukus, kažką pasiima ir 12:09:25 val. nueina. 12:21:18 val. kaltinamoji išeina iš parduotuvės. Nors vaizdo įraše nesimato, ar kaltinamoji paima pinigus iš bankomato, matyti tik jos lengvas judesys ranka link bankomato ir blykstelėjimas, tačiau „Swedbank“ AB pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad S. L. laikė ranką prie bankomato pinigų išdavimo angos tuo metu, kai bankomatas buvo išdavęs grynuosius pinigus.

Kolegija taip pat pažymi, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai atskleistos kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos padarymo laiko neatitikimo priežastys. Ikiteisminio tyrimo metu padaryta tyrėjo klaida išaiškinta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad apsaugos darbuotojas vaizdo įrašą jam pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Vaizdo įrašą jis perkėlė į savo kompiuterį ir įrašo kartu su jį pateikusiu apsaugos darbuotoju neperžiūrėjo. Minėtą vaizdo įrašą jis jau buvo matęs parduotuvėje, kuomet buvo nuvykęs į įvykio vietą. Vėliau, peržiūrėdamas šį įrašą, pagal jau byloje gautus duomenis iš „Swedbank“ (nukentėjusiojo pinigų nuėmimo operacijos laiką) pasigedo jau matyto vaizdo, t. y. pinigų iš bankomato nuėmimo momento. Vėliau, kai jau byla buvo nagrinėjama teisme, ir pas jį atvyko apsaugos darbuotojas T. K., kuris paaiškino, kad laikas neatitiko tikrojo faktinio laiko dėl parduotuvėje vykusios rekonstrukcijos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu T. K. parodymai visiškai atitiko J. G. nurodytas aplinkybes. T. K. patvirtino, kad pateikto vaizdo įrašo laikas neatitiko faktinio laiko dėl to, kad buvo vykdoma parduotuvės rekonstrukcija, buvo nesutvarkyti kompiuteriai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių vaizdo įrašo ir „Swedbank“ fotonuotraukose fiksuoto laiko, neatitikimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ištirti įrodymai, vertinant juos visumos kontekste, o ne atskirai, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, patvirtina kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, t. y., kad S. L. 2014 m. kovo 7 d., apie 12.45 val., prie „Swedbank“, AB bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė bankomato pinigų paėmimo skyrelyje be priežiūros nukentėjusiojo G. R. paliktus 4000 litų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. R. padarydama 4000 litų turtinę žalą. S. L. veiksmai atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Išteisintoji veikė tiesiogine tyčia. Tokie S. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir ji yra baustina.

Teisėjų kolegija, skiriant bausmę S. L., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Viena iš principinių baudžiamųjų įstatymų nuostatų yra ta, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga tik tokia bausmė, kuri yra griežtai individualizuota atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę.

Prokurorė apeliaciniame skunde prašo, pripažinus S. L. kalta, paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą aštuonerių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Kolegijos nuomone, tokia prokurorės siūloma bausmė yra adekvati šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, S. L. padarytai nusikalstamai veikai ir pačios kaltinamosios asmenybei. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ji anksčiau nebuvo nusikaltusi ir yra teisiama pirmą kartą (b. l. 52), nusikalstamos veikos laikotarpiu nebuvo bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 53-54), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji nedirba. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jai nėra būdinga pažeisti įstatymus ar daryti nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus S. L. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nei S. L., nei jos sutuoktinis nedirba, sutuoktiniui dėl netekto 85 procentų darbingumo reikalinga nuolatinė slauga, S. L. yra paskirta savo sutuoktinio rūpintoja (b. l. 80,81), teismas mano, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir trukmė yra tinkama pasiekti bausmės tikslus.

Nukentėjusysis G. R. pareiškė 4000 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 41). Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas byloje ištirtais įrodymais, padaryta žala neatlyginta. Kadangi nustatyta, kad S. L. slapta pagrobė nukentėjusiojo G. R. pinigus, žalos atlyginimas priteistinas iš S. L..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nukentėjusiojo G. R. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

S. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. R. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo G. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš S. L. 1158,48 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis Eur 48 ct) eurus (4000 Lt).

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktinius įrodymus: CD su fotonuotraukomis ir CD su vaizdo įrašu palikti saugoti bylos medžiagoje.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.