Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei R. B., ieškovės atstovei advokatei Eglei Gecevičei, institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (iki 2018-06-30 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. B., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškiniu (b.l. 1-6) ieškovė prašė: 1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp R. B., gim. (duomenys neskelbtini)ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) nutraukti netaikant priemonių sutuoktiniams susitaikyti ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant santuokinę. 2. Nustatyti nepilnamečių vaikų: sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove - vaikų motina R. B.. 3. Nustatyti, kad atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti jų auklėjime bendru vaikų tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus pagal ieškovės ir vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą. 4. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant vaikams išlaikyti skirtas lėšas į R. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 7300, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 5. Nepriteisti ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės, kaip šalims, vienai iš kitos tarpusavio išlaikymo. 6. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad kartu su S. B. gyveno Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) mieste. (duomenys neskelbtini) susituokė Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) mieste gimus jų sūnui E. B., su sūnumi ir sutuoktiniu sugrįžo į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Kadangi sutuoktinis neturėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, jam teko grįžti į Ukrainą. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Šiaulių mieste, gimė jų dukra S. B.. Nurodė, jog gimus dukrai sutuoktinis buvo po pusmečio atvažiavęs, tačiau po trijų mėnesių, neturėdamas leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, buvo vėl priverstas grįžti į Ukrainą. Paaiškino, jog jis dar kelis kartus buvo atvykęs, tačiau 2017 m. kovo mėnesio pabaigoje, tik minimaliai rūpinęsis vaikais bei šeima, išvyko ir visiškai nustojo rūpintis šeima, jos poreikių tenkinimu. S. B. žadėjo vaikais rūpintis, tačiau jokios realios paramos, būtinos jų išlaikymui, vaikų kasdienių poreikių tenkinimui, neteikia. Sutuoktinis pasakė, kad nebenori su ja ir vaikais gyventi, nes turi kitą šeimą. Dėl šių argumentų prašo neskiriant termino susitaikymui santuoką nutraukti dėl atsakovo S. B. kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę, o atsakovui - turėtą pavardę.

3. Kadangi nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, gyvenamoji vieta, prioritetiškai ginant ir apsaugant su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, besąlygiškai nustatytina kartu su ja, kaip vaikų motina. Pažymėjo, jog su vaikais gyvena Šiaulių mieste pas savo giminaičius, kurie suteikė jai ir vaikams tinkamas gyvenimui gyvenamąsias patalpas. Paaiškino, kad vaikai lanko Šiaulių lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikai nori gyventi su motina, tarp jos ir vaikų yra susiformavęs stiprus psichologinis ir emocinis ryšys, ji viena vaikais rūpinasi, juos prižiūri, auklėja. Todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks vaikų teises ir jų interesus.

4. Pripažįsta, kad tėvams gyvenant skyrium, tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant lygiai taip pat, kaip ir motina, su kuriuo gyvena vaikai, ir vaikai turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Motina, pas kurią gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nenustatytina konkreti ir detali tėvo S. B. bendravimo su vaikais tvarka.

5. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, prašo iš S. B. priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėjo, jog bendra tik būtiniausių vaikų poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimo (išlaikymo) suma ir dydis, kas mėnesį turėtų būti 300,00 Eur per mėnesį. Jos, gaunant socialinę paramą bei esant socialiai remtinai, dirbant uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), gaunant darbines pajamas, - dalis vaikų išlaikymo prievolėje būtų po 150,00 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui. Vaikų tėvo S. B. dalis vaikų išlaikymo prievolėje taip pat turėtų būti po 150,00 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui skirtina suma. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinųjų sąlygų vaikams sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

6. Santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, kuris sudaro įvairius smulkius namų apyvokos ir buities reikmenis, pasidalino gera valia, todėl ginčo dėl jo nėra. Nurodė, jog neturi santuokos metu įgyto nekilnojamojo ar kito registruoto turto, kuris būtų įgytas iš jų bendrų lėšų, ir sutuoktiniams priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė nepageidauja priteisti sau išlaikymo iš atsakovo. Tokio pobūdžio išlaikymas iš jos atsakovui taip pat nepriteistinas, nes jis, būdamas darbingu bei sveiku, visiškai gali savimi tinkamai pasirūpinti. Neturi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus duomenų neturi. Taip pat nurodo, jog nereiškia reikalavimo priteisti iš atsakovo jai padarytą neturtinę žalą.

7. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus. Paaiškino, jog tris metus pragyveno Ukrainoje ir sugrįžo gyventi į Lietuvos Respubliką. Papildė, jog atsakovas yra įgijęs suvirintojo specialybę. Šiuo metu atsakovas nebesirūpina šeima, nebeatsiunčia ir pinigų. Patvirtino, jog nėra išsideklaravusi iš buvusios gyvenamosios vietos Ukrainoje.

8. Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai turėtų būti patenkinti visa apimtimi. Pažymėjo, jog ginčui spręsti civilinėje byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė, nes ieškovė turi gyvenamąją vietą Lietuvoje. Palaiko ieškovės ieškinio argumentus ir reikalavimus, nes nurodyti vaikų poreikiai racionalūs, atitinka jų poreikius. Vaikų poreikių suma yra 300,00 Eur mėnesiui, o ieškovė pajėgi skirti tik jų dalį. Mano, kad atsakovas prie likusios vaikų išlaikymo dalies turi pareigą prisidėti, nes neoficialiai dirba ir turi pajamų, nors ir gyvena užsienyje. Prašo iš atsakovo priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

9. Atsakovas S. B. gyvena užsienio valstybėje - (duomenys neskelbtini) mieste, Ukraina (b. l. 109). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo atsakovui įteiktas teisminiu pavedimu per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (b.l. 89-91). Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 str. nuostatos dėl pareigos paskirti savo įgaliotą asmenį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Atsakovas nurodė, jog šios bylos jo advokatas neves, todėl neprieštarauja dėl užakinio sprendimo priėmimo. Dėl šios priežasties pagal įstatymą atsakovui S. B. kiti procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami, liko byloje ir laikomi įteiktais tinkamai (CPK 805 str. 2 d.). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

10. Atsakovas pateikė atsiliepimą (b.l. 96-98), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, jog neprieštarauja santuokos nutraukimui, tačiau prieštaravo dėl išlaikymo, skirto jų bendrų vaikų išlaikymui, dydžio. Pažymėjo, jog šiuo metu ieškovė yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini) mieste, Ukraina, todėl civilinės bylos nagrinėjimas nepriklauso Lietuvos Respublikos Šiaulių apylinkės teismo jurisdikcijai. Pripažįsta, jog neturėjo dokumentų, kurie leistų jam likti Lietuvos Respublikoje daugiau nei tris mėnesius ir būtent dėl to buvo priverstas atvykti trims mėnesiams, po grįžti į Ukrainą trims mėnesiams, po to vėl vykti į Lietuvą trims mėnesiams, o po trijų mėnesių – vėl grįžti į Ukrainą. Kiekvieną kartą, kai tik atsirasdavo galimybė nuvykti pas ieškovę ir vaikus, jis tuoj pat nuvykdavo pas juos. Kadangi ieškovė neturi savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje negalėjo su ja užsiregistruoti ir tinkamai sutvarkyti visus reikalingus dokumentus, kad galėtų oficialiai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad jei tokių dokumentų nėra, negalėjo oficialiai gauti darbo, o Ukrainoje irgi ne visi sutiko priimti jį į darbą trims mėnesiams, bet įsidarbino neoficialiai ir visus uždirbtus pinigus išsiųsdavo ieškovei vaikų išlaikymui. 2016-04-11 ieškovei išsiųsta 110,00 Eur, 2016-12-01 – 50,00 Eur, 2017-05-12 – 60,00 Eur, 2017-11-25 – 100,00 Eur, 2018-02-23 – 80,00 Eur, 2018-06-08 – 50,00 Eur. Tai rodo, kad ieškovės teiginys apie tai, kad jam nerūpi vaikai ir šeima, nėra teisingas, nes sistemingai pervesdavo lėšas ieškovės vardu ir padėjo jai finansiškai. Paaiškino, jog su ieškove bendras sūnus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra Ukrainos pilietis. Dėl šių argumentų mano, kad nustatant alimentų dydį E. B. teismas turi taikyti galiojančio Ukrainos šeimos kodekso nuostatas, t. y. priteisiant vaikams išlaikyti po 1013 grivinas (ekvivalentas – 32,00 Eur) kiekvienam vaikui. Paaiškino, jog gyvena ir dirba Ukrainos teritorijoje, kur minimalus darbo užmokestis yra 3723 grivinos (ekvivalentas apie 118,00 Eur), o vidutinis darbo užmokestis yra apie 7000 grivinų (ekvivalentas – 222,00 Eur). Pažymėjo, jog iki šiol nėra oficialiai įsidarbinęs, jo pajamos nėra stabilios, be to išlaiko vaiką, gimusį kitoje santuokoje, todėl ieškovės prašoma priteisti alimentų suma jam būtų nepakeliama ir ji nėra pagrįsta įrodymais (čekiais ir kvitais), patvirtinančiais tokios apimties išlaidas. Ieškovė neturi savo namų, nėra oficialiai registruota Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos pajamos yra minimalios, todėl bus priverstas kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, nes šis klausimas nėra jų savanoriškai išspręstas.

11. Institucija teikianti išvadą byloje, išvadoje (b. l. 118-120) nurodė, jog iki 2019-02-01 nėra gavusi pranešimų apie E. B. ir S. B. teisių pažeidimus. Vaikai nuolat gyvena kartu su savo motina R. B., kuri visapusiškai jais rūpinasi. Mokinių registro duomenimis E. B. nuo 2018-09-01 lanko Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo klasę, S. B. nuo 2016-09-01 lanko Šiaulių miesto lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į nepilnamečių vaikų teises ir interesus institucija mano, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina bei išlaikymo priteisimas iš atsakovo atitinka vaikų interesus.

12. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė pateiktą teismui išvadą. Papildė, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 150,00 Eur per mėnesį gali patenkinti tik minimalius vaikų poreikius. Nesutinka, jog ginčui spręsti civilinėje byloje būtų taikyta Ukrainos teisė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tarp R. B., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Šiaulių mieste (b. l. 9), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, buvo sudaryta santuoka, kuri sudaryta Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruota (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7,8). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. B. (b. l. 10), ir (duomenys neskelbtini) dukra S. B. (b. l. 11), kurie kartu su motina R. B. nuo 2018-01-18 įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje (b. l. 16). R. B. šeimoje, kuri gyvena Šiaulių mieste sudėtyje yra įrašyti: sūnus E. B. ir dukra S. B. bei sutuoktinis S. B. (b. l. 15). R. B. nuo 2017-12-30 iki 2018-12-29 gavo 15,20 Eur išmoką vaikui už sūnų E. B., nuo 2018-01-01 iki vaikų pilnametystės gauna išmokas vaikams po 30,02 Eur (b. l. 17). 2017-08-22 Darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. (duomenys neskelbtini) priimta dirbti pardavėja – kasininke prekybos centre (duomenys neskelbtini), mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį (b. l. 18- 19). Pateikti duomenys apie R. B. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kuris vidutiniškai sudaro 333,55 Eur per mėnesį (b. l. 20). Pagal kelių transporto priemonių registro duomenis R. B. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b.l. 23). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad R. B. ir S. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 21,22). 2018-02-12 Šiaulių miesto lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) pažymoje apie ugdytinius pažymėta, jog E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), lanko minėtą įstaigą, kurioje mėnesinio atlyginimo dydis už vieną ugdytinio aplinkos išlaikymą sudaro 7,24 Eur, vienos dienos atlyginimo dydis už maitinimo paslaugas: - už patiekalų gamybą – 0,58 Eur; už produktus – 1,92 Eur (b. l. 14). Pateikta nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių sąmata (b. l. 12,13). Pateiktos: paso, išduoto S. B. vardu, skirto keliauti į užsienio šalis, (b. l. 99) R. B. vardu įregistruotų piniginių pervedimų (b. l. 104-107), santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 102-103), E. B., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo (b. l. 100-101), pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie R. B. įregistruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, Ukraina (b.l. 108-109), kopijos.

Dėl civilinės bylos teismingumo.

14. Remiantis CPK 782 str., bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė. Atsakovas yra Ukrainos pilietis. Remiantis Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 27 str. 1 d., nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiais sutuoktiniai buvo paduodant pareiškimą; jeigu sutuoktinių gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, tai kompetentingos ir šios Susitariančiosios Šalies įstaigos; nurodyto straipsnio 2 d. numatyta, kad tuo atveju, kai paduodant pareiškimą nutraukti santuoką vienas iš sutuoktinių yra vienos Susitariančiosios Šalies, o antrasis - kitos Susitariančiosios Šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos Šalies, o antrasis - kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kompetentingos abiejų Susitariančiųjų Šalių įstaigos, šiuo atveju jos taiko savo valstybės įstatymus. Dėl minėtų aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo yra pagrindas konstatuoti, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o konkrečiai – Šiaulių apylinkės teismui pagal ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą ir byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Kad taikytina Lietuvos Respublikos teisė argumentavo ir ieškovės atstovė bei tam neprieštaravo ir institucijos teikiančios išvadą atstovas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

15. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str.

16. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 str. 3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

17. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, kad šis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Ieškovė nenurodė daugiau aplinkybių, patvirtinančių atsakovo kaltę, papildomų dokumentų dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje (smurto ir pan.), ar jo nutesimą už tyčinį nusikaltimą, nepateikė. Atsakovas atsiliepime pripažino, jog neturėjo dokumentų, kurie leistų jam likti Lietuvos Respublikoje daugiau nei tris mėnesius ir būtent dėl to buvo priverstas atvykti trims mėnesiams, po grįžti į Ukrainą trims mėnesiams, po to vėl vykti į Lietuvą trims mėnesiams, o po trijų mėnesių – vėl grįžti į Ukrainą. Šiuos atsakovo argumentus patvirtina jo pateiktos paso, skirto keliauti į užsienio šalis, kopija. Paaiškino, jog kiekvieną kartą, kai tik atsirasdavo galimybė nuvykti pas ieškovę ir vaikus, jis tuoj pat nuvykdavo pas juos. Ukrainoje likęs įsidarbino neoficialiai ir visus uždirbtus pinigus išsiųsdavo ieškovei vaikų išlaikymui ir šiuos argumentus patvirtina pateiktos R. B. vardu įregistruotų piniginių pervedimų kopijos. Ieškovė šias aplinkybes buvo taip pat iš esmės nurodžiusi ir ieškinyje, o teismo posėdžio metu šių atsakovo nurodytų aplinkybių neginčijo.

18. Vertindamas aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog nei vienas iš sutuoktinių pastangų išsaugoti šeimą nesiėmė, jie faktiškai gyveno skyrium nuo 2017 m. kovo mėnesio pabaigos, nuo šio laikotarpio atsakovas piniginiais pervedimais atliko piniginių lėšų pervedimus R. B., 2017-05-12 pervesdamas 60,00 Eur, 2017-11-25 – 100,00 Eur, 2018-02-23 – 80,00 Eur, 2018-06-08 – 50,00 Eur. Konstatuotina, jog sutuoktinius esama situacija tenkino, jie nedėjo pastangų jos iš esmės keisti. CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas atsiliepimu sutiko nutraukti santuoką. Teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovo žodžiu dėl bendro gyvenimo aplinkybių ir santuokos iširimo priežasčių, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai ir neabejotinai išvadai, kad šalių santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės. Teismas pripažįsta, kad šalims gyvenant santuokoje šalys nebuvo viena kitai lojalios, nevykdė pareigos remti viena kitą moraliai, spręsti susidariusią sutuoktinio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, ar jo įdarbinimo situaciją šeimos naudai. Teismo vertinimu atsakovas pateikė įrodymų, kurie iš dalies paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo vienašališko sprendimo išvykti į Ukrainą ir jo visiško nustojimo rūpintis šeima, jos poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netaikant priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tuo šioje dalyje tenkinant iš dalies ieškovės ieškinį.

19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai tokio turto nėra ar jis padalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.). Todėl dėl šiai civilinei bylai aktualių klausimų išsprendimo pasisako žemiau.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

20. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Nesant ginčo bei esant ieškovės prašymui, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – B., atsakovui – B..

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

21. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 str. 1,2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaikų norus, vadovaudamasis vaikų interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendami vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jie kito iš tėvų atitinkamai remiami galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).

22. Nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas S. B. yra nepilnamečių vaikų E. B. ir S. B. tėvai. Nepilnamečiai vaikai daugiau nei treji metai faktiškai nuolat gyvena su motina Lietuvoje. Atsakovo atsiliepimo argumentai, jog ieškovė nėra oficialiai registruota Lietuvos Respublikos teritorijoje yra nepagrįsti. Nors ieškovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, tačiau nuo 2018-01-01 yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Šiaulių miesto savivaldybės, gyvena Šiaulių mieste. Ieškovė dirba, nors jos pajamos pagal darbo sutartį iš tiesų yra minimalios. Tai patvirtina rašytinė bylos medžiaga, ieškovės, ieškovės atstovės paaiškinimai, išvadą teikiančios institucijos išvada byloje ir atstovo paaiškinimai. Nustatyta, jog vaikų motina jais šiuo metu tinkamai rūpinasi. E. B. nuo 2018-09-01 lanko pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo klasę, S. B. nuo 2016-09-01 lanko lopšelį – darželį. Institucija teikianti išvadą patvirtino, jog iki 2019-02-01 nėra gavusi pranešimų apie vaikų teisių pažeidimus. Sutiktina su atsakovu, kad vaikų gyvenamosios vietos klausimas nėra išspręstas tėvų susitarimu, o esant tėvų ginčui, pagal įstatymą tai ir išsprendžia teismas, priimdamas šį sprendimą.

23. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismo vertinimu, vaikai pagal jų amžių yra prisirišę prie mamos, su ieškove daugiau nei treji metai faktiškai gyvena jiems įprastoje aplinkoje Lietuvoje, jiems sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, negauta skundų dėl jų priežiūros ir auklėjamo, vaikai ieškovei yra išreiškę norą gyventi su ja. Išvadą byloje teikianti neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo kitų argumentuotų prieštaravimų, vertinant vaikų motinos ir vaikų susiformavusį stiprų psichologinį ir emocinį ryšį, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. B., jos gyvenamojoje vietoje. Tuo ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

24. Jei iš esmės pasikeičia aplinkybės, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų (iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma – sveikatos pablogėjimas, turtinės padėties pablogėjimas, netinkama vaiko priežiūra ir kitos svarbios aplinkybės) tėvas ar motina, su kuriuo nebuvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gali reikšti pakartotinį ieškinį teismui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 str.).

Dėl vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo.

25. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

26. Atsiliepimu atsakovas neginčijo ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė trukdo vaikų tėvui bendrauti su jo sūnumi ir dukra. Atsižvelgiant ir į ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus, nesant išvadą teikiančios institucijos prieštaravimų, nustatytina ieškovės prašoma tokią atsakovo S. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią jis turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais: sūnumi E. B. ir dukra S. B. bei dalyvauti jų auklėjime bendru vaikų tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus pagal ieškovės ir vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą.

27. Išaiškintina, jog vaikams paaugus ar tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais tvarkos, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

28. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar skyrium, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

29. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai S. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant vaikams išlaikyti skirtas lėšas į R. B. nurodytą asmeninę sąskaitą banke, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

30. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaikų poreikius, svarbius jų, kaip savarankiškų asmenybių, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

31. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2016).

32. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina pasikeitus aplinkybėms gali pakartotinai kreiptis ateityje.

33. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikams tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikams reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

34. Iš vaiko poreikių paskaičiavimo (išlaikymo sąmatų) (b. l. 12,13), juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų ir ieškovės bei jos atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimų nustatyta, jog jie argumentuoja, kad nepilnamečių vaikų: E. B. ir S. B. poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 300,00 Eur suma. Ieškovės ir išvadą teikiančios institucijos atstovo parodymais teisme, bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog ieškovė nuo 2017-08-23 dirba, nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. jai buvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, kuris vidutiniškai sudarė 333,55 Eur per mėnesį, nuo 2017-12-30 iki 2018-12-29 ji gavo 15,20 Eur išmoką vaikui už sūnų E. B., nuo 2018-01-01 iki vaikų pilnametystės gauna išmokas vaikams po 30,02 Eur kiekvienam vaikui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji alga nuo 2019-01-01 sudaro 555,00 Eur (neatskaičius mokesčių), - 394,00 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje, gyvena (duomenys neskelbtini) mieste pas giminaičius, nes savo būsto neturi. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovės turtinė padėtis nėra pakankamai gera.

35. Teismas pasisakė dėl Lietuvos teisės taikymo sprendžiant šalių ginčą šeimos santykių srityje. Teismas vertina atsakovo paaiškinimą, jog jis gyvena ir dirba Ukrainos teritorijoje, kur minimalus darbo užmokestis yra 3723 grivinos (ekvivalentas apie 118,00 Eur), o vidutinis darbo užmokestis yra apie 7000 grivinų (ekvivalentas – 222,00 Eur). Atsakovas nurodė, jog iki šiol nėra oficialiai įsidarbinęs, jo pajamos nėra stabilios, be to jis išlaiko vaiką, gimusį kitoje santuokoje. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog atsakovas yra įgijęs suvirintojo profesiją, jis darbingas ir neturi sveikatos problemų. Teismui atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog turi santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie išlaikytinius, asmenine nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kreditorius, tačiau nereguliariomis piniginėmis perlaidomis nuo 2016-04-11 iki 2018-06-08 yra ieškovei siuntęs pinigines lėšas, kurių dydis sudarė nuo 50,00 Eur iki 110,00 Eur per mėnesį.

36. Teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį vaikų išlaikymui, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant išlaikymo dydį, taip pat į tėvų galimybes teikti vaikams tokio išlaikymo dydį, t. y. šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Atsakovas Lietuvoje nedirba, tačiau jis yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, nurodo, jog gyvena ir dirba Ukrainoje, todėl tikėtina, kad pragyvena ir gali skirti ieškovės ieškinyje prašomos išlaikymo sumos dalį – po 75,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą kiekvienam savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti alimentų suma jam būtų nepakeliama ir nėra pagrįsta įrodymais (čekiais ir kvitais), patvirtinančiais tokios apimties išlaidas. Tačiau teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka tik iš dalies. Teismo nustatytas aukščiau iš atsakovo nutartas priteisti išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei tik minimalių vaikų poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui, įvertinus ir vaikų amžių (gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei jų poreikius. Teismo vertinimu, ieškovė vaikų poreikius yra nepagrįstai padidinusi, nes skiriant jiems savo dalį išlaikymo sumos, jai beveik neliktų lėšų kasdieniam pragyvenimui. Būstui mokesčiai sudaro 60,00 Eur sumą, kultūriniam ir kitokiam ugdymui - 100,00 Eur sumą, aprangai - 120,00 Eur sumą, sveikatai - 40,00 Eur sumą, tačiau šios bendros dviejų vaikų išlaikymo sąmatos sumos iš tiesų nėra pagrįstos įrodymais (čekiais ir kvitais). Išlaidos vaikų maistui, kurios per mėnesį sudaro 240,00 Eur sumą, net ir iš dalies jas pagrindus 2018-02-12 pažyma apie vienos dienos atlyginimo dydį už maitinimo paslaugas, teismo vertinimu yra taip pat neproporcingos ir nepagrįstai padidintos. Įvertinus aukščiau išdėstytą, vaikų poreikių sumą paliekant nepakeistą dėl jų poreikių poilsiui, mokslui ir laisvalaikiui per mėnesį, teismo vertinimu bendra vaikų poreikių suma sudaro apie 150,00 Eur. Todėl atsakovo S. B. priteistinas išlaikymas po 75,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 8 d. (ieškinio pareiškimo teismui dienos) iki vaikų pilnametystės, pervedant išlaikymo sumą į ieškovės nurodytą sąskaitą banke, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Toks išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams tenkins tik būtiniausius jų poreikius ir nebus nepakeliama našta atsakovui. Tuo ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

37. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise jų motinai R. B. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro pakartotinį ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

38. Santuoką nutraukus sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai nutrūksta. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.). Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

39. Ieškovės ieškinys tenkintas 75 procentais (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovo valstybei nepriteistinos 0,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes jos neviršija įstatymu nustatytos minimalios 3,00 Eur sumos (CPK 96 str. 1,6 d. ). Iš atsakovo priteistina ½ dalis žyminio mokesčio valstybei santuokos nutraukimo dalyje – 50,00 Eur (100,00 Eur : 2); vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant (susijusiose) dalyse – 100,00 Eur; išlaikymo dalyje – 54,00 Eur ((75,00 Eur x 2) x 12 x 3%), t. y. iš viso 204,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 80 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

40. 2018-01-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu R. B. iki 2018-12-31 buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba (b. l. 24-25, 33-34), kuri pratęsta 2019-02-08 tos pačios institucijos sprendimu iki 2019-12-31, todėl remiantis 2019-02-27 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 577,90 Eur išlaidos (75 proc. nuo 770,53 Eur sumos) už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 str.).

Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste, ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, gyv. (duomenys neskelbtini) mieste, Ukraina, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. B. palikti santuokinę pavardę – B., S. B. pavardę – B.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, jog atsakovas S. B., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais: sūnumi E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei dalyvauti jų auklėjime bendru vaikų tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus pagal ieškovės ir vaikų E. B. bei S. B. nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš S. B., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, gyv. (duomenys neskelbtini) mieste, Ukraina, išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018 m. birželio 8 d. iki vaikų pilnametystės, pervedant vaikams išlaikyti skirtas lėšas į R. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 7300, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jų motinai R. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. B., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, gyv. M. (duomenys neskelbtini) mieste, Ukraina, valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 204,00 Eur (du šimtus keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas - 5660), šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), ir įmokos kodą.

Priteisti iš atsakovo S. B., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, gyv. (duomenys neskelbtini) mieste, Ukraina, 577,90 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 90 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB L. B. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - (duomenys neskelbtini), įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.