Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei Ž. G. (Ž. G.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės Ž. G. (Ž. G.) (toliau – atsakovė) 523,14 Eur skolos, 20 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo teismas nusprendė netenkinti ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo, tuo pagrindu, jog ieškovė kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. sausio 22 d. tarp UAB „mogo LT“ ir J. G. buvo pasirašyta Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. LG22012015/0100 (toliau ir iki tol – sutartis), kurios pagrindu lizingo gavėjas įgijo teisę naudotis ir valdyti lizingo objektą transporto priemonę Volvo XC90, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

14. Nustatyta, jog 2016 m. balandžio 29 d. raštu dėl sutarties nutraukimo, UAB „mogo LT“ pranešė J. G. apie lizingo sutarties nutraukimą. 2016 m. birželio 14 d. pranešimu po transporto priemonės pardavimo J. G. buvo informuotas apie skolos likutį po transporto priemonės pardavimo – 1251,49 Eur.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. birželio 22 d. atsakovė išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo tiesiogiai sumokėti 1 246,49 Eur sumą pradinei kreditorei UAB „mogo LT“.

16. Bylos duomenimis, 2016 m. birželio 28 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ Nuosavybės teisės į esamų ir būsimų reikalavimo teisių portfelius perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę bei kitas su šia teise susijusias papildomas teises į J. G. vardu susidariusį įsiskolinimą.

17. Nustatyta, jog 2017 m. vasario 14 d. indosamentu vekselio turėtojas (indosantas) UAB „mogo LT“ nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. perdavė visas teises pagal vekselį Suomijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui Lindorff Oy. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduotas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Be kita ko, 2021 m. gegužės 17 d. UAB „Intrum Lietuva“ pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą informavo atsakovę.

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. birželio 15 d. pranešimu dėl vekselio pateikimo apmokėti, atsakovė buvo informuota, kad 2017 m. birželio 29 d. vekselio davėjui vekselio turėtojo buveinės adresu Konstitucijos pr. 29, Vilnius bus pateiktas apmokėti 2016 m. birželio 22 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis <...>.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-35582-909/2020, kuriuo tenkino ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį ir pagal lizingo sutartį priteisė ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ iš J. G. 571,69 Eur skolos, 51,45 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (623,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur žyminio mokesčio. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 28 d. Minėtoje byloje 2021 m. rugpjūčio 9 d. išduotas vykdomasis raštas.

Dėl apeliacinio skundo esmės

20. Ieškovė nagrinėjamu atveju teigia, kad J. G. nesumokėjo pradiniam kreditoriui UAB „mogo LT“ likučio po transporto priemonės pardavimo, siekiant užtikrinti nepadengto likučio po transporto priemonės pardavimo sumokėjimą, atsakovė 2016 m. birželio 22 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti UAB „mogo LT“ 1 246,49 Eur sumą. Paaiškina, jog vekselis buvo išrašytas kaip užtikrinimo priemonė dėl neįvykdytų J. G. įsipareigojimų pagal lizingo sutartį vykdyti.

21. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio konstatavo, jog ieškovė kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, o patenkinus ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, teismas nepagrįstai suteiktų teisę ieškovei praturtėti J. G. ir atsakovės Ž. G. sąskaita, kai skolos suma taptų dvigubai didesne. Ieškovė turėjo teisę įtraukti atsakovę solidaria skolininke civilinėje byloje Nr. e2-35582-909/2020.

22. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis; CK 1.105 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

24. ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai ir vekselio pateikimo apmokėti terminai. ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.

25. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

26. Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

27. Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2017 m. birželio 15 d. pranešimu dėl vekselio pateikimo apmokėti, atsakovę informavo, jog 2017 m. birželio 29 d. vekselio davėjui vekselio turėtojo buveinės adresu (duomenys neskelbtini) bus pateiktas apmokėti 2016 m. birželio 22 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė vekselį apmokėjo. Ieškovė 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo pagal minėtą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ginčo vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir jam nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį.

28. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje pažymi, jog tokiu atveju, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020, 29 punktą).

29. Taigi, vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Kitaip sakant, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

30. Taigi, vekselio nepateikus apmokėti per nustatytą terminą, jis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, kuriuo gali būti remiamasi įrodinėjant prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Pažymėtina, jog ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė tarp jos ir atsakovės susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių, dėl ko egzistuoja pagrindas ieškovės ieškinį atmesti.

31. A fortiori, kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota pozicija, kad tuo atveju, kai vekselis atlieka sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios. Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Vertinant šioje nutartyje pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus pažymėtina, jog išieškojimas pagal vekselį yra tiesiogiai susietas su pagrindinės prievolės (ne)įvykdymo faktu, taip siekiant išvengti dvigubo išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju išdavus paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip prievolės užtikrinimo priemonę, nebuvo sukurta vekselio davėjos (atsakovės) ir skolininko J. G. solidarioji prievolė, kaip tai yra numatyta įsakomojo vekselio išdavimo atveju pagal ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalį.

33. Šiuo atveju, kaip minėta buvo priimtas teismo sprendimas už akių dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. G. (šios nutarties 19 punktas). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad išrašyto vekselio suma yra didesnė nei buvo priteista iš skolininko, pati savaime nelemia išvados nei dėl prievolės solidarumo nei dėl dalinės prievolės sukūrimo. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog patenkinus ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, teismas nepagrįstai suteiktų teisę ieškovei praturtėti J. G. ir atsakovės Ž. G. sąskaita, kai skolos suma taptų dvigubai didesne.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

34. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, o atsakovei nepateikus duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios byloje nepaskirstytinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.