- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- 2YT-881-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01722-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ji dėl svarbių priežasčių praleido terminą pateikti notarui pareiškimą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo Z. Z. (Z. Z.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) ir atnaujinti šį terminą.
Pareiškėja nurodė, kad yra Z. Z. ir M. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra, tėvai daugiau vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. Z.. Jos palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja su tėvu Z. Z.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas Z. Z.. Mirusysis Z. Z. turėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, o būtent: 1/8 dalį žemės sklypo ir 1/8 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Po tėvo mirties buvo labai sukrėsta, jautė didelį emocinį skausmą, buvo sutrikusi dėl rūpesčių apgulties. Nors tėtis buvo senyvo amžiaus, tačiau didelių problemų su sveikata neturėjo, jautėsi gerai, todėl tėvo mirtis buvo labai netikėta. Po tėvo mirties išgyveno netektį, tvarkė laidotuvių, vėliau kapo, paminklo statymo klausimus ir buvo įsitikinusi, kad kreipimuisi pas notarą turi 6 mėnesius. 2024 m. spalio 18 d. į „Messenger“ programėlę gavo žinutę iš antstolės Teresos Gerasimovič kontoros apie tai, kad norima susisiekti. Pokalbio su antstolio kontoros darbuotoja metu paaiškėjo, kad tėvo vardu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ yra paimtas mobiliojo ryšio telefonas (apie 1 300 Eur vertės), todėl vykdomas skolos išieškojimas, nors tėvas jokio telefono neturėjo. Tikėtina, kad jį kažkas apgavo. 2024 m. spalio 24 d. gavo laišką iš valstybės įmonės Turto banko dėl tėvo paveldėjimo bei siūlymą kreiptis į Šalčininkų rajono 3-ąjį notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo. Nedelsdama susisiekė su notare ir buvo užregistruota 2024 m. spalio 28 d. vizitui. Po to notarė išėjo kasmetinių atostogų, todėl dokumentą, kad tėvo palikimo niekas nėra priėmęs, pareiškėja gavo tik 2024 m. lapkričio 19 d., ir nedelsdama pradėjo ruošti dokumentus teismui. Pažymėjo, kad buvo suklaidinta teisinės situacijos, nes nesuprato pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui pateikimo ir nuosavybės teisės liudijimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūrų skirtumo, todėl buvo klaidingai įsitikinusi, kad palikimą galima priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neturi jokio teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo. Palikimą priima pirmą kartą, nes po mamos mirties visus dokumentus tvarkė tėtis, pareiškėja buvo nepilnametė. Z. Z. sudaręs testamento nebuvo. Praleido palikimo priėmimo po tėvo mirties terminą labai nežymiai, vos pusantro mėnesio. Po tėvo mirties liko skola už paimtą išsimokėtinai telefoną, kurią sutinka ir įsipareigoja padengti. Pareiškėja pažymi, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, kitų asmenų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Palikimo priėmimo termino atnaujinimas reikalingas tam, kad priimtų po tėvo Z. Z. mirties palikimą pagal įstatymą ir įregistruotų turtą savo vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad yra gavusi pranešimą apie galimą palikėjo Z. Z. palikimo perėjimą valstybei, todėl yra pradėjusi, bet dar nebaigusi palikėjo Z. Z. palikimo perėjimo valstybei procedūrą. Tuo atveju, jei teismas nuspęs, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl Z. Z. palikimo priėmimo, pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštaraus, pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė Z. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjos tėvas mirė būdamas našliu, kitų vaikų, išskyrus pareiškėją, neturi. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjos tėvo vardu registruota 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatu – kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
2024 m. lapkričio 19 d. Šalčininkų rajono savivaldybės trečiojo notaro biuro notarės liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po Z. Z. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) šiame notaro biure nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. lapkričio 19 d. užvesta nebuvo. Pagal 2024 m. lapkričio 19 d. Testamento registro duomenis palikėjo Z. Z. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota. Taigi, pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo mirties, priimti ir prašo šį terminą atnaujinti.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad terminas praleistas dėl susidėjusių gyvenimiškų aplinkybių ir teisinių žinių stokos. Pareiškėja manė, kad palikimą turi priimti per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, todėl per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą. Apie tai, kad praleido terminą palikimui priimti sužinojo gavusi kvietimą atvykti į antstolės kontorą, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš jos tėvo ir gavusi laišką iš valstybės įmonės Turto banko dėl palikimo priėmimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja, sužinojusi įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą ir tai, kad šį terminą praleido, nedelsdama kreipėsi į notarą, taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų dėl kreipimosi į teismą. Pareiškėja neturi teisinių žinių, išgyvena dėl tėvo netekties. Nuo termino palikimui priimti pasibaigimo momento iki kreipimosi į teismą praėjo nedaug laiko (mažiau nei du mėnesiai), nors ir pavėluotai, tačiau pareiškėja aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties.
Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę palikėjo palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad yra pradėjusi, bet dar nebaigusi palikėjo Z. Z. palikimo perėjimo valstybei procedūros, tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti, pareiškėjos prašymui neprieštaraus. Valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti NŽT prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymų nepareiškė.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių (išgyvenimų dėl šeimos nario netekties ir teisinių žinių stokos) negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Terminas praleistas nežymiai ir jį atnaujinus kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jos tėvo Z. Z. (Z. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad pareiškėjai per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.