Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos, žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodė, kad priekabą atsakovas išsinuomojo iš ieškovo 4 dienų laikotarpiui pervežti plastikinius langus iš Lietuvos į Norvegiją. Teigia, jog langai buvo pagaminti ir pakrauti UAB „Vinkelis ir Ko“ sandėliuose, neviršijant priekabos tonažo (tonažas – keliamoji transporto priemonės galia tonomis), todėl jos rėmas jokiais būdais ar pašaliniu poveikiu negalėjo būti perlenktas. Pažymėjo, kad krovos darbus vykdė langus gaminusi įmonė, pagal kurios išduotus dokumentus apie langų svorį, priekabos sugadinimas neįmanomas, kadangi buvo pakrauta pusė tiek, kiek priekaba veža pagal savo keliamąją galią. Mano, kad netinkama eksploatuoti priekaba negalėjo būti naudojama pagal paskirtį.

6.2. Nurodė, kad langų konstrukcijų transportavimo metu, tai yra nurodytu priekabos nuomos metu, jokių eismo įvykių nebuvo užfiksuota. Darė išvadą, kad priekaba buvo grąžinta jos savininkui tokios būklės, kokios buvo išnuomota, todėl jos techninei būklei iki tariamo įvykio ir po jo vertinti nėra atskaitos taško.

6.3. Teigia, kad ieškovės nuostoliai ieškinyje nepagrįstai nurodomi priekabos vertinimo forma, nes priekabos vertė jos išnuomojimo metu buvo nurodyta pačios ieškovės skelbime internete, ją pardavinėjant už 1 800 Eur, todėl atlikti atskirą jos vertinimą nebuvo reikalinga. Mano, kad ieškovė tai atliko tik norėdama pasipelnyti, vienvaldiškai fiksuodama priekabos sugadinimo faktą J. D. įrašu, priimant priekabą iš nuomininko.

8.1. Nurodė, kad byloje yra duomenys, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog priekaba atsakovui buvo išnuomota be defektų ir atitinkanti techninius reikalavimus. Teigia, jog šias aplinkybes patvirtina pati priekabos nuomos sutartis, iš kurios 1 priedo matyti, kad priekaba išnuomojama ir atsakovas ją priima be defektų. Atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad, prieš išsinuomodamas priekabą, ją vizualiai apžiūrėjo, todėl atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovo keliamos abejonės dėl priekabos netinkamumo eksploatuoti priekabos išnuomojimo metu yra klaidinančios.

8.2. Nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su priekaba langus gabeno į Švediją, o atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad langai gabenti į Norvegiją. Pažymėjo, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog grįždamas su priekaba dar tikėjosi parsivežti automobilį. Mano, jog šios aplinkybės leidžia teigti, kad pats atsakovas elgiasi nesąžiningai ir nenurodo aplinkybių, kaip buvo apgadinta priekaba, tačiau, ieškovės vertinimu, tai negali būti priežastis jį atleisti nuo civilinės atsakomybės.

8.3. Teigia, jog atsakovas klaidinamai nurodo, kad apie draudžiamąjį įvykį ieškovė nepranešė draudikui. Nurodė, kad iš priekabos nuomos sutarties 1.4 punkto matyti, kad priekaba buvo apdrausta tik civilinės atsakomybės draudimu. Taigi priekaba nebuvo drausta kasko draudimu. Mano, jog visiškai nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai apie tai, jog ieškovė nesikreipė į draudiką, kadangi ieškovė neturėjo to daryti, nes nėra jokių duomenų apie draudžiamąjį įvykį (su priekaba padarytą žalą trečiajam asmeniui).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteisti ieškovei padaryti nuostoliai, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nuomos sutartis – tai sutartis, kai viena šalis įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. liepos 9 d. sudarė priekabos nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį priekabą, o nuomininkas įsipareigojo priimti ir sumokėti nuomos mokestį pagal sutarties 1 priedą. 1 priede nurodyta, jog K. M. laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 9 d. 10.35 val. iki 2018 m. liepos 12 d. (4 dienos) išsinuomoja priekabą WEEKEND, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be defektų. Priekabos vertė 2 500 Eur be PVM (su PVM 3 025 Eur). Sutarties grafoje „Priimant priekabą iš Nuomininko“ ranka įrašyta: „priekaba grąžinta perlenktu rėmu, reikia defektuoti dėl remontų kaštų“, „su trūkumais kėbulo apgadinimas“, priekaba priimta 2018 m. liepos 12 d. 10.40 val., pasirašė direktorius J. D. ir nuomininkas K. M..

13. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės nesutinka, kad, jam naudojant išnuomotą priekabą pagal paskirtį, galėjo atsirasti priekabos sugadinimų ir dėl to kilti žala. Teigia, jog priekabą atsakovas išsinuomojo pervežti plastikinius langus iš Lietuvos į Norvegiją. Pažymėjo, jog langai buvo pagaminti ir pakrauti UAB „Vinkelis ir Ko“ sandėliuose, neviršijant priekabos tonažo, todėl jos rėmas jokiais būdais ar pašaliniu poveikiu negalėjo būti perlenktas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Ginčo nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai valdyti bei naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančią priekabą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti automobilio nuomos mokestį. Atsakovas, pasirašydamas minėtą sutartį, patvirtino, jog gavo techniškai tvarkingą ir geros būklės priekabą su visais priedais bei dokumentais (nuomos nutarties 4.1 punktas). Taip pat atsakovas įsipareigojo automobilį grąžinti laiku ir tokios būklės, kokios buvo išnuomotas (nuomos sutarties 4.1 punktas). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, santykiai. Pagal transporto priemonių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.512 straipsnio 1 dalis). Įstatymas taip pat numato, jog viena iš nuomininko pareigų – garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Be to, nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas kaip automobilio nuomininkas privalėjo užtikrinti, kad išnuomotas automobilis būtų techniškai tvarkingas. Iš į bylą pateikto nuomos sutarties 1 priedo matyti, kad grafoje „Priimant priekabą iš nuomininko“ ranka padarytas prierašas: „Priekaba gražinta perlinkusiu rėmu, reikia defektuoti dėl remonto kaštų.“ Taip pat šiame priede nurodyti priekabos trūkumai: „Su trūkumais, kėbulo apgadinimais.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas 2018 m. liepos 9 d. sudaręs nuomos sutartį gavo naudotis geros būklės, be defektų priekabą, tačiau 2018 m. liepos 12 d. ją grąžino su trūkumais, todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė 2018 m. liepos 9 d. nuomos sutarties sąlygas.

14. Apeliaciniu skundu yra nurodoma, kad atsakovo vežamas krovinys (langai) neviršijo priekabos tonažo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad buvo numatęs ne tik pervežti plastikinius langus į Švediją, tačiau ir parsigabenti automobilį iš Švedijos, todėl jam buvo reikalinga tokia priekaba, kurią galėtų panaudoti ir automobilio pervežimui. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog ginčo priekabos sugadinimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 12 d., t. y. kai ginčo priekabą buvo išsinuomojęs atsakovas. Priekabos nuomos sutarties 4.7 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas (atsakovas) visiškai atsako nuomotojui (ieškovei) už bet kokius nuostolius nuomotojui (ieškovei), atsiradusius dėl netinkamo nuomininko (atsakovo) sutartinių įsipareigojimų vykdymo (nevykdymo), įskaitant (tačiau neapsiribojant) kelių eismo taisyklių nesilaikymą, priekabos netinkamą naudojimą, apgadinimą, sugadinimą ar sunaikinimą, taip pat nesavalaikį priekabos grąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog ginčo priekabos sugadinimai atsirado atsakovui naudojantis priekaba, todėl jis tiesiogiai atsakingas dėl atsiradusios žalos ir privalo ją atlyginti.

15. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad langų konstrukcijų transportavimo metu, t. y. nurodytu priekabos nuomos metu, jokių eismo įvykių nebuvo užfiksuota. Darė išvadą, kad priekaba buvo grąžinta jos savininkui tokios būklės, kokia buvo išnuomota, todėl jos techninei būklei iki tariamo įvykio ir po jo vertinti nėra atskaitos taško. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog pats faktas, kad nebuvo užfiksuota eismo įvykių, dar nereiškia, kad priekaba negalėjo būti apgadinta kitokiu būdu. Kaip nustatyta šios nutarties 13 punkte, atsakovas, pasirašydamas priekabos nuomos sutartį, patvirtino, jog gavo techniškai tvarkingą ir geros būklės priekabą su visais priedais bei dokumentais, tačiau ją grąžino su trūkumais. Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo priekaba buvo grąžinta prastesnės būklės, nei ieškovė ją perdavė atsakovui, todėl šio apeliacinio skundo argumentai, kad priekabos nuomos metu jokių eismo įvykių nebuvo užfiksuota, teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui neturi.

16. Apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinkama su nustatyta priekabos verte. Teigiama, kad ieškovės nuostoliai ieškinyje nepagrįstai nurodomi priekabos vertinimo forma, nes priekabos vertė jos išnuomojimo metu buvo nurodyta pačios ieškovės skelbime internete, ją pardavinėjant už 1 800 Eur, todėl mano, kad atlikti atskirą jos vertinimą nebuvo reikalinga. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys priekabos nuomos sutarties 1 priede susitarė dėl priekabos vertės 2 500 Eur be PVM (su PVM 3 025 Eur). Šį priedą, be kita ko, pasirašė ir atsakovas. Taip pat matyti, jog ieškovės pateiktoje UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad esant gerai priekabos būklei jos vertė būtų 3 207 Eur, o ieškovei grąžintos priekabos vertė esant dabartinei jos sugadintai būklei 887 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tikroji ginčo priekabos vertė atitinka vertę, nurodytą prie priekabos nuomos sutarties pridėto 1 priedo trečioje dalyje, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo priekabos vertę ir ieškovui padarytos žalos mąstą. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nėra duomenų, kokiu metu atsakovo pateiktas skelbimas skelbtas, be to, jame nurodyta, jog šis pasiūlymas skirtas tik bendrai informacijai, todėl darytina išvada, kad teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovu, jog išnuomotos ginčo priekabos vertė buvo 1 800 Eur.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas apeliaciniame skunde nurodo analogiškus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija nurodo, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad apeliantas neįrodė, jog ginčo priekabos sugadinimai atsirado ne dėl jo kaltės, taip pat neįrodė, jog ginčo priekabos tikroji vertė yra mažesnė, nei nurodyta priekabos nuomos sutartyje.

18. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

22. Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.