Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. ir jo gynėjai advokatei V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. Š. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato. Laidavimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 1, 2, paskirtos R. V. baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę), t. y. nuo 2020 m. birželio 25 dienos.

– konfiskuota R. V. priklausanti transporto priemonė - automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės V. V. 2020 m. birželio 25 d. nutarimu automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) taikytas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus automobilio konfiskavimo procesą, panaikintinas.

Byloje esantis R. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus persiunčiamas VĮ „Regitra“ Kauno filialui.

Automobilio „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus persiunčiamas antstoliui, vykdysiančiam automobilio konfiskavimo procesą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 22 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatytas 1,90 promilės alkoholio, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių trukmę. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. ir jo gynėja advokatė V. G., nesutikdami su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde tik keliamas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trukmės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį patikrina baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, termino pagrįstumo.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas ir nepagrįstai, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skyrė trumpesnį nei BK 68 straipsnyje numatyta uždraudimo naudotis specialia teise terminą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo R. V. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones aštuonių mėnesių terminui, keistinas.

9. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog R. V. padarė nusikalstamą veiką šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,90 promilės), vairavo transporto priemonę, kai tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Nors R. V. kaltu prisipažino, nurodė, kad dėl to labai gailisi, tačiau teismas padarė išvadą, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, nebus pasiekti bausmės tikslai, todėl skyrė ir baudžiamojo poveikio priemones.

12. Apylinkės teismas skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalimi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skyrė uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, aštuonių mėnesių laikotarpiui. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei atsižvelgė į R. V. asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nusipelnęs Lietuvos sportui, garbaus amžiaus, po jam atliktos endoprotezavimo operacijos gali vaikščioti tik su ramento pagalba, t. y. jo judėjimas yra apsunkintas), į tą aplinkybę, kad automobilis jam yra vienintelė pagalba nuvykti pas gydytojus, taip pat į tai, kad ši R. V. nusikalstama veika yra akivaizdžiai atsitiktinumo išdava, o ne jo sistemingas gyvenimo būdas.

13. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyr. prokurorė nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu bei baudžiamojo įstatymo taikymu padavė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame nurodė, kad R. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nustatymas 8 mėnesių terminu yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei.

14. Teisėjų kolegija sutikdama su apeliacinio skundo argumentais pažymi, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždrausdamas naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nustato ir uždraudimo terminą nuo vienerių iki penkerių metų. Tuo tarpu, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas R. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė trumpesnį uždraudimo terminą nei numatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų seka, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonės nėra tapačios bausmei. Baudžiamasis įstatymas nustato skirtingus bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus, jos skiriasi savo esme, asmeniui taikomų jo teisių ir laisvių apribojimų turiniu, apimtimi ir kt. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamasis įstatymas nenustato teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės sutrumpinimo, kadangi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik skiriant bausmę, o ne baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. V. draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones aštuonių mėnesių laikotarpiui netinkamai taikė baudžiamųjų įstatymų – BK 54 ir 68 straipsnių normas – todėl nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

15. R. V. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,90 promilės). Pažymėtina, kad toks pažeidimas, buvo įvykdytas judrioje (duomenys neskelbtini), dienos metu (15.30 val.), kai eismas buvo intensyvus, o tai neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Ir nors jokia žala neteisėtais R. V. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nesumenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. R. V. vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi neatsakingai, kėlė pavojų aplinkiniams, todėl apylinkės teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę BK 68 straipsnio 2 dalyje šią įstatymo nuostatą taikė tinkamai. Tačiau kaip jau buvo akcentuota, parinkdamas šios priemonės trukmę, privalėjo ją skirti tokią kokia yra numatyta įstatyme. Ne be reikalo įstatymo leidėjas nustatydamas plačias ribas nuo vienerių metų iki penkerių metų, sudarė teismui galimybę parinkti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, labiau atitinkantį konkrečią situaciją. Šioje byloje pirmos instancijos teismas nustatė, kad R. V. neblaivumo patikrinimo nevengė, anksčiau neteistas (b. l. 67), administracine tvarka nebaustas (b. l. 74), VšĮ (duomenys neskelbtini), Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė, neregistruotas (b. l. 69, 72), yra nusipelnęs Lietuvos sportui (b. l. 104-105), garbaus amžiaus, turintis sveikatos problemų. Visa tai leidžia manyti, jog baudžiamojo poveikio priemonės trukmė pasieks savo tikslus net ir tuo atveju jeigu ji bus paskirta artima minimaliai trukmei. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, atsižvelgdama į R. V. amžių, į tai kad jis administracine tvarka baudžiamas pirmąjį kartą, todėl skyrus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 1 (vieneriems) metams, bus įgyvendintas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų.

16. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad minimalaus termino nustatymas R. V. uždraudžiant vairuoti transporto priemones nukryptų ne tik nuo teismų praktikos, bet ir pažeistų proporcingumo, teisingumo principus bei kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, tačiau su tokiais skundo argumentais sutikti negalima. Teisėjų kolegijos įsitikinimu tiek bausmės, tiek baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tinkamai individualizuoti ir priemonės privalo būti parinktos teisingai. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti proporcingas teisės pažeidimui, jis turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tam, kad būtų užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Aptartų duomenų ir faktų visuma patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju siekiami tikslai gali būti įgyvendinti nustatant R. V. minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą ir tai nebus nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos (apygardos teismų priimtos nutartys bylose Nr. 1A-474-966/2020; 1A-209-245/2020; 1A-94-365/2020). R. V. nėra linkęs nusikalsti asmuo, nusikaltimą padarė pirmą kartą, savo elgesį vertina itin neigiamai, gailisi, jaučia gėdą, yra teigiamai charakterizuojamas, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė (tokių duomenų byloje nėra), todėl nustatytas 1 (vienerių) metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemone terminas, nors ir yra minimalus, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste laikytinas atitinkančiu proporcingumo bei teisingumo principus.

17. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus, pasirinkdamas trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nei numatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, todėl toje dalyje nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria R. V., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 8 (aštuoniems) mėnesiams ir šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti 1 (vieneriems) metams.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.