Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. V., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį A. V. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant iš R. V. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 330 Eur.

R. V. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2020 m. kovo 12 d. apie 23.11 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – individualiai įmonei (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

2. Alytaus apylinkės teismas, konstatavęs, kad R. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, neabejotinai įrodyta, sprendė, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajam nebūdingo elgesio pasekmė, padarytas kaltinamajam nesuvaldžius emocijų ir jų įtakoto elgesio, įvertino R. V. teigiamai charakterizuojančių duomenų visumą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, laiduotojos tinkamumą ir padarė išvadą, kad R. V. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant BK 68 ir 72 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

3. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. (toliau – apeliantas) prašo: prie bylos prijungti pridedamus dokumentus; netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo išieškant valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 330 Eur; panaikinti arba pakeisti nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą mažinant iki 1 metų; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti ir netaikyti konfiskavimo bei uždraudimo naudotis specialia teise terminą sutrumpinti iki 1 metų. Prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino.

6. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui nėra paskiriama bausmė, jis nepatiria kitų su bausmės skyrimu susijusiu suvaržymų, todėl būtent baudžiamojo poveikio priemonių tinkamu parinkimu ir individualizavimu yra užtikrinamas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių, pasiekimas. Apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, reglamentuota BK 68 straipsnyje. Kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

7. Skundžiamu nuosprendžiu R. V., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d. Apeliantas neginčija nuosprendžio dalies, kuria jam paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau prašo sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą iki 1 metų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą, daro išvadą, kad apelianto argumentai dėl galimybės taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam terminui, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliantą charakterizuojančių duomenų kontekste, yra pagrįsti.

9. R. V. padarytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu nusikaltimu. Vairavimo esant neblaiviam pavojingumas abejonių nekelia, šios veikos, kaip itin pavojingos, vertinimą pagrindžia ir įstatymų leidėjo pozicija kriminalizuoti vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tačiau vien tik padaryto nusikaltimo pavojingumo nepakanka pagrįsti motyvuotoms išvadoms dėl konkretaus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, taip pat šios priemonės termino, kiekvienu atveju teismas sprendžia individualiai, įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

10. Šiuo atveju R. V. savo kaltės dėl vairavimo esant neblaiviam neneigė, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių neginčijo. Tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek vėliau procese pripažino, kad išgėręs alkoholį vairavo automobilį, paaiškino, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo žinia apie sutuoktinės onkologinę ligą. Dėl savo poelgio R. V. nuoširdžiai gailėjosi, šį poelgį vertino ir šiuo metu vertina itin neigiamai. Prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Į bylą pateiktose charakteristikose, tarpininkavimo raštuose R. V. charakterizuojamas išimtinai teigiamai (1 t. b. l. 164­–167). Anksčiau R. V. neteistas, į pacientų, stebimų dėl psichikos-priklausomybių, tarpą, neįrašytas, duomenų apie su alkoholio vartojimu susijusias problemas baudžiamojoje byloje nėra. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. V. už vairavimą esant neblaiviam nebaustas. Šių duomenų visuma teikia pagrindą manymui, kad apeliantas nėra linkęs nusikalsti asmuo ir tuo pačiu šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, leidžia vertinti labiau kaip atsitiktinį. Be to, R. V. gyvena kaimo vietovėje, kaip pats nurodė, teisė vairuoti jam yra būtina tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti atskirai gyvenančia savo garbaus amžiaus ir ligota mama bei neįgalumą turinčiu broliu, taip pat nuvežti sūnų į mokyklą, esančią už 6,5 km nuo namų, treniruotes, kadangi iki artimiausios transporto stotelės yra 2,5 km atstumas, kelias nesaugus (nėra kelkraščių). Šios aplinkybės, kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, iš tikrųjų nėra išskirtinės, galinčios pagrįsti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonė netaikymą. Tačiau vertinant jas kitų su padaryta nusikalstama veika bei apelianto asmenybe susijusių aplinkybių kontekste, jos vis tik yra svarbios sprendžiant dėl konkretaus baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo.

11. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartų duomenų ir faktų visuma patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta nustatant minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą. R. V. nėra linkęs nusikalsti asmuo, nusikaltimą padarė pirmą kartą, savo elgesį vertina itin neigiamai, gailisi, jaučia gėdą, yra teigimai charakterizuojamas, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė (tokių duomenų byloje nėra), todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemone terminas, nors ir yra mažesnis, negu vidurkis, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste laikytinas neatitinkančiu proporcingumo bei teisingumo principų. Todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

12. R. V. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš R. V. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 330 Eur. Apelianto teigimu, teismas, taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas, neįsigilino į jo itin sunkią finansinę padėtį, pažeidė proporcingumo principą, tačiau šie apelianto argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

13. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas, pripažinęs asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo atžvilgiu priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, privalo taikyti jam priklausančio turto konfiskavimą, jeigu šis turtas atitinka konfiskuotino turto požymius. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.). Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo), atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas vertinamu atveju yra būtinas, paminėtų reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes ir jas tinkamai įvertino.

14. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, atsižvelgė į tai, kad R. V. nors ir pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau jis tamsiu paros metu, mieste pavojingai manevravo (pasak liudytojos – išvažiuodavo į priešpriešinio eismo juostą, vos nesukėlė avarinės situacijos, vos neužkliudė kelio atitvaro), tik atsitiktinumo dėka bei dėl aktyvių kito automobilio vairuotojos ir keleivės veiksmų (važiavo paskui R. V. vairuojamą automobilį, informavo bendrąjį pagalbos centrą, sustabdė apeliantą), buvo išvengta galimų sunkių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad R. V. per paskutinius penkerius metus nuo 2016 metų administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas septynis kartus, iš kurių penkis kartus už nustatyto greičio viršijimą (viršijant greitį nuo 18 iki 29 km per valandą). Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. V. vis tik nėra itin drausmingas vairuotojas, o jo padaryto nusikaltimo – vairavimo esant neblaiviam, rūšinis pavojingumas šiuo atveju yra didesnis. Nuosprendyje buvo įvertintos ir apelianto akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jo turtine padėtimi, transporto priemonės reikalingumu savo ir savo šeimos narių poreikiams tenkinti. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu šių aplinkybių vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Visų prima atkreipiamas dėmesys, kad nors R. V. buvo paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, transporto priemonė, kuri buvo panaudota nusikaltimui daryti, nebuvo konfiskuota nustačius, kad ji priklauso ne apeliantui, bet jo sutuoktinės individualiai įmonei, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai šiuo atveju nenustatyti. Taigi minėta transporto priemonė ir toliau gali būti naudojama tenkinant šeimos poreikius (tiek iš apelianto, tiek iš jo sutuoktinės A. V. paaiškinimų matyti, jog teisę vairuoti transporto priemones turi ne tik apeliantas, bet ir jo žmona, kurios įmonei ir priklauso automobilis). Vertinant apelianto turtinę padėtį matyti, kad R. V. iš tikrųjų yra pensinio amžiaus, nedirba, gauna 249,81 Eur senatvės pensiją, tačiau šios aplinkybės itin sunkios turtinės padėties, dėl kurios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, savaime neįrodo. Apeliantas savo prašymą netaikyti BK 72 straipsnyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės, grindžia itin sunkia savo turtine padėtimi, tačiau pakankamai tokius teiginius patvirtinančių įrodymų (apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose ir kita) nepateikė. Tokių duomenų, be apelianto pateikto banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. birželio 19 d., nėra ir byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal paskolos sutartį kredito gavėja yra A. V., kuri ir turi pareigą mokėti įmokas bankui. R. V. pagal minėtą sutartį yra laiduotojas. Pati A. V. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (šiuo metu dėl gydymo yra nedarbingume), atlyginimas yra 3000 Eur per mėnesį. Taigi apelianto sutuoktinės gaunamos pajamos yra pakankamos jų vaikų išlaikymui bei turimų kreditinių įsipareigojimų vykdymui. Be to, A. V. nurodė, kad jie (ne tik ji viena), kaip ir visi, turi kažkiek santaupų, o iš bako sąskaitos išrašo matyti, kad atitinkamas pinigų sumas V. V. perveda ir jo sutuoktinė, kas neatitinka apelianto nurodytų aplinkybių dėl itin sunkios turtinės padėties. Jokių kitų naujų aplinkybių ar faktų, kurie nebuvo žinomi bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ar kurių šis teismas nevertino, R. V. savo apeliaciniame skunde nenurodė.

16. BK 72 straipsnio taikymo kontekste atkreipiamas dėmesys, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam vis tik yra pavojinga ir šiuo atveju tyčinė nusikalstama veika, padaryta naudojant didesnį pavojaus šaltinį – automobilį. Transporto priemonės konfiskavimas (šiuo atveju konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), pats savaime, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia, jeigu nėra kitų objektyvių ir patikimų duomenų, rodančių, kad pritaikius aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę pusiausvyra tarp siekiamų tikslų ir priemonių šiam tikslui pasiekti nebus išlaikyta. Vertinamu atveju byloje tokių duomenų nėra. Vairuodamas automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,58 promilės neblaivumas, R. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir, nors jokių pasekmių nekilo, vairuodamas neblaivus jis kėlė realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės R. V. yra atleistas, taigi, kaip minėta, jokių realių pasekmių, kokias sukelia nuteisimas ir bausmės paskyrimas, jis nepatirs. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskyrus 1 metų uždraudimą naudotis specialia teise, neskiriant kitų baudžiamojo poveikio priemonių, R. V. elgesys, kvalifikuotas kaip nusikalstama veika, iš esmės sukeltų tik už administracinio nusižengimo padarymą numatytas pasekmes, leistų įsivyrauti nebaudžiamumo nuostatoms, o asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Tai, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Turto konfiskavimo panaikinimas, kuomet už vairavimą išgėrus R. V. faktiškai tik laikinai prarastų teisę vairuoti, būtų ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas.

17. Apibendrinant aptartas aplinkybes konstatuojama, kad R. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai buvo nuspręsta taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę išieškant iš R. V. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui nelaikytinas neproporcingu ir varžančiu asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl šioje dalyje keisti nuosprendį nėra pagrindo. Konstatavus, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, paskirta teisingai įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes bei tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, skirti apeliantui kitą jo skunde minimą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra pagrindo.

18. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą R. V., kurias sudaro 103,92 Eur (2 t. b. l. 35). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens būtų nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (šiuo atveju atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens) valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, priteisti iš R. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nurodytas išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria R. V., vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metamas ir šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti 1 (vieniems) metams.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išlaidų už antrinę teisinę pagalbą iš R. V. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.