Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. V. 2020 m. kovo 12 d. apie 23.11 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – individualiai įmonei (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. V. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino. Parodė, kad iš vakaro prieš įvykį sužinojo apie sutuoktinės nepagydomą onkologinę ligą, jautėsi labai pažeistas morališkai, nesuvaldė savo emocijų. 2020 m. kovo 12 d. apie 20 val. žmonos individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Chevrolet Captiva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš namų į Alytų pas draugą į (duomenys neskelbtini). esančius garažus, norėjo su juo pasikalbėti, bet draugo nerado, todėl vienas automobilyje išgėrė apie 150 g 40 laipsnių stiprumo trauktinės. Galvojo pasėdėti ir paskui važiuoti namo. Apie 23 val. nusprendė važiuoti į namus, nes nebuvo pasiėmęs telefono, negalėjo niekam paskambinti, kad jį kas nors parvežtų, todėl važiavo Pulko g. link Santaikos g. Santaikos gatvėje jam sprogo padanga, gal pradūrė prie garažų. Važiavo labai lėtai link žiedinės sankryžos į saugią vietą, kur galėtų pastatyti automobilį. Į degalinę pakeliui neužsuko, manė, kad toliau bus saugu pastatyti automobilį. Važiavę iš paskos moterys jam mirksėjo šviesomis. Mano, kad važiavimas buvo saugus, nes jis judėjo minimaliu greičiu. Negirdėjo, kad jį bandė įspėti garso signalu. Kai privažiavo moterys, jau buvo išlipęs ir automobilį apžiūrėjęs. Moterys pasakė, kad jis yra išgėręs. Suprato, kad jos iškvietė policiją. Atsisėdo į automobilį ir laukė pareigūnų. Šie jį patikrino alkotesteriu, nustatė lyg 1,6 promilės neblaivumą. Alkotesterio parodymų neginčijo. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. V. kaltė įrodyta. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Remiantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos D. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. 2020 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu - nustatyta, kad kaltinamasis R. V. 2020 m. kovo 12 d. apie 23.11 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – IĮ „Astava“ priklausantį automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip ??1,51 promilių neblaivumas – 1,58 promilės, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto ??BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, tačiau baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 83 – 85, 86 – 90, 91). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 79 – 80), nedirba, yra pensininkas (1 t., b. l. 92, 93). R. V. yra vedęs, jis turi mažametį vaiką (1 t., b. l. 82). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A., Venciūnų kaimo bendruomenės-asociacijos „Venciūniškiai“ pirmininkės D. K., Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidento S. I. charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 164, 165, 166, 167), pateikė neįgalaus brolio V. V. ir ligotos motinos I. E. V. prašymus neatimti kaltinamajam teisės vairuoti ir nekonfiskuoti automobilio (1 t., b. l. 158, 174).

R. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Laiduotoja prašoma skirti A. V. pateikė teismui prašymą atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be užstato (1 t., b. l. 148-149). Nurodė, kad R. V. yra jos sutuoktinis nuo 2000 m. rugsėjo 22 d. Jie turi bendrų pomėgių, sveikai gyvena, visada sutaria, juos sieja draugiški ir pagarbūs santykiai, sutuoktinis jos klauso ir atsižvelgia į jos nuomonę. Ji dės maksimalias pastangas, kad R. V. nepadarys naujo nusikaltimo. Ji gali sutuoktiniui daryti teigiamą įtaką – yra išsilavinusi, nuo 2005 m. gegužės 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur nuo 2017 m. vasario 27 d. užima finansų ir gamybos direktorės pareigas, vadovauja apie 200 darbuotojų kolektyvui, charakterizuojama kaip atsakinga, draugiška, organizuota, iniciatyvi. Teismo posėdyje nurodė, kad dėl savo artimo ryšio su A. V. galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jam yra autoritetas. Ji įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba vadovaujantį darbą. Sveikatos būklė jai netrukdys būti laiduotoja. Sutuoktiniui toks nusikalstamas elgesys nebūdingas, jis labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. Jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, nusikaltimui įtakos turėjo stresinė situacija. A. V. naudojasi tarnybiniu automobiliu, o savo individualios įmonės automobiliu yra leidusi naudotis sutuoktiniui. A. V. atlyginimas yra 3000 Eur per mėnesį, tačiau ji iki rugsėjo mėnesio bus laikinai nedarbinga, todėl tokio dydžio pajamų negaus. Todėl prašo laidavimą paskirti be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

Įvertinus tai, kad R. V. anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų, teigiamai charakterizuojamas, atsižvelgiant į jo paties bei liudytojos D. D., A. V. parodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajam nebūdingo elgesio pasekmė, padaryta kaltinamajam nesuvaldžius emocijų ir jų įtakoto elgesio po žinios apie onkologinę sutuoktinės ligą. Kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Taigi, teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo sutuoktinė A. V. prašo perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį R. V. pagal laidavimą. Tiek ji, tiek kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad abu sutaria labai gerai, santuokoje gyvena beveik 20 metų, A. V. dėl savo autoriteto ir artimo bendravimo turi galimybę daryti kaltinamajam gerą įtaką. Ji neteista (1 t., b. l. 150), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų ir gamybos direktore, darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 151). Įvertinęs šią charakteristiką, A. V. darbo pobūdį, teigiamas asmenines ir socialines savybes, jos siekį ir galimybę tiesiogiai kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nuolatinį bendravimą, teismas mano, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir ji darys teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Todėl ??A. V. skirtina laiduotoja. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad kaltinamasis R. V. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato ir byla jo atžvilgiu nutrauktina, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo R. V., teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus R. V. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, spręstina, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. V. atsakomybę, jam neskiriant šios baudžiamojo poveikio priemonės, nėra. R. V. gyvenimiška patirtis rodo, kad kaltinamasis puikiai suvokė, kokį ypatingą pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai kelia jo neteisėti veiksmai. Tai, jog kaltinamojo motina ir vienas brolis yra ligoti ar kad kaltinamasis turi mokyklinio amžiaus sūnų, kurį vežioja į mokyklą ar būrelį iš gyvenamosios kaimiškos vietovės į Alytaus miestą, nėra išskirtinės aplinkybės. Akivaizdu, jog asmuo, gerai žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina dėl tam tikrų darbinių, šeiminių ar kitų aplinkybių, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą.

Sprendžiant klausimą dėl R. V. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino, pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma, nesilaikant proporcingumo principo. Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į R. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes - tai, jog R. V. neblaivus tamsiu paros metu vairavo pakankamai ilgą atstumą beveik per visą Alytaus miestą ir užmiestyje, keldamas realų pavojų eismo saugumui, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad proporcingumo principo nepažeis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas dvejų metų laikotarpiui. Nors paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė bei jos taikymo terminas tokiam laikotarpiui R. V. sukels tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su sūnaus, brolio ar motinos priežiūra, vis tik kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajam R. V. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 13 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 113 – 115). Šia kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu R. V. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 13 d.

Kaltinamasis R. V. nusikaltimą padarė, neblaivus vairuodamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, R. V. vairuotas automobilis „Chevrolet Captiva“ baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018). BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Chevrolet Captiva“ yra registruotas ir priklauso IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso kaltinamojo R. V. sutuoktinei A. V. (b. l. 31 – 32, 33, 34, 82). Kaltinamojo pateiktos Vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos 2017 m. rugpjūčio 14 d., 3.1 punkte nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kaip turtinis kompleksas su visu įmonei priklausančiu turtu, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų visuma bei iš šios įmonės veiklos gaunamos pajamos yra laikoma sutuoktinės A. V. asmenine nuosavybe (1 t., b. l. 158). Taigi, konfiskuotinas turtas - automobilis „Chevrolet Captiva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, asmeninės nuosavybės teise priklauso kaltinamojo sutuoktinei A. V. ir šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė, o byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės „Chevrolet Captiva“, kategorija M1G, kėbulo tipas – visureigis, 2008 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. kovo mėnesį buvo 3 330 Eur be PVM (1 t., b. l. 35).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose?? Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Kaip jau minėta, kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Tai, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos netektis kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir įstatymų reikalavimams. Kaltinamasis R. V. per pastaruosius penkerius metus buvo septynis kartus nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip matyti iš ANR duomenų, yra linkęs žymiai viršyti leistiną maksimalų greitį netgi miesto vietovėje, tai jį neabejotinai charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją. Jo padarytas nusikaltimas buvo tyčinis ir realiai pavojingas kitų eismo dalyvių saugumui – kaltinamasis tamsiu paros metu neblaivus labai pavojingai vairavo automobilį beveik per visą Alytaus miestą, tai, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių, patvirtina liudytojos D. D. parodymai, kad jis vairavo pavojingai, staiga išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kurioje važiavo ir liudytoja, į savo eismo juostą sugrįžo tik po jos signalų, žiedinėje sankryžoje jis vos neįvažiavo į sunkvežimį, užvažiavo ant bortelio, visą laiką iki sustojimo jis važiavo pavojingai manevruodamas ir vis išvažiuodamas į priešingo eismo juostą. Pats kaltinamasis parodė, kad jam dar Santaikos gatvėje Alytaus mieste sprogo padanga, tačiau jis vis tiek važiavo toliau dar keletą kilometrų. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius šios rūšies nusikaltimų padarymo atvejus ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo.

Dėl turtinės kaltinamojo padėties pastebėtina, kad jis tik selektyviai pateikė duomenis apie savo turimą turtą ir gaunamas pajamas – gaunama pensija yra 249,81 Eur (1 t., b. l. 153), 15 metų senumo (2005 m. lapkričio 11 d.) duomenimis, jam bendrąja daline nuosavybės teise priklausė du žemės sklypai (1 t., b. l. 180-183), tačiau jokių objektyviai jo dabartinę visą turtinę padėtį patvirtinančių duomenų – viso turimo nekilnojamojo ir kito registruotino turto, piniginių lėšų kredito įstaigose, santaupų, vertybinių popierių ir kitokio turto duomenų - teismui nepateikta. Nors jis nurodo turintis kreditorinių įsipareigojimų, iš jo pateiktos Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarimo dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo (1 t., b. l. 154-155) matyti, kad kredito gavėjas yra ne pats kaltinamasis, o A. V., kuri ir turi pareigą mokėti įmokas pagal šią sutartį. Pačios A. V. parodymais remiantis, jos atlyginimas atskaičius mokesčius yra 3000 eurų, ji dar turi ir jau minėtą individualią įmonę, pats kaltinamasis nurodė besiverčiantis dar ir ūkine veikla, taigi, akivaizdu, kad kaltinamojo ir jo sutuoktinės pajamos yra neabejotinai pakankamos visos šeimos pragyvenimui, vaikų išlaikymui ir šeimos narių kreditinių prievolių tinkamam vykdymui. Todėl teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis iš tiesų yra sunki. Todėl nėra pagrindo manyti, kad 3 330 Eur dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį? R. V. turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių siekiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek jo padarytos veikos pavojingumą, tiek kaltinamojo turtinę padėtį, tiek konfiskuotino automobilio vertę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vairuoto automobilio visos vertės konfiskavimas yra teisingas ir atitinka įstatymo leidėjo suformuotus tikslus kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę be PVM atitinkanti pinigų suma – 3 330 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilis „Chevrolet Captiva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 16 d. yra grąžintas R. V. (1 t., b. l. 72-74).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. 2020 m. kovo 13 d. nutarimu, patikslintu 2020 m. kovo 16 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. Turto saugotoju paskirta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ????(b. l. 58 – 60, 62 – 63, 65 – 68). Kaltinamojo R. V. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos ?????priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „Chevrolet Captiva“ paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. V. buvo paskirtos dvi kardomosios ??priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 110 – 112, 113 – 115). Šios kardomosios priemonės panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas atskirame voke prie proceso dalyvių asmens duomenų, perduodamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkei A. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, ??304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

R. V., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jį pagal laidavimą A. V. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams šešiems mėnesiams, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. V. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 330 (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt) eurų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. 2020 m. kovo 13 d. nutarimu, pakeistu 2020 m. kovo 16 d. nutarimu, R. V. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą atskirame voke prie proceso dalyvių asmens duomenų, perduoti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkei A. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.