- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-209-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14739-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- V. A. M.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. S. (toliau – J. S.) Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 20 d., apie 15.05 val., vairuodamas automobilį „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Kaune, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, jog tai daryti saugu, nepraleido per važiuojamąją kelio dalį iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį per nereguliuojamą, kelio ženklais „Nr. 534“ pažymėtą „Pėsčiųjų perėją“ ėjusio pėsčiojo V. A. M., jį parbloškė ir sužalojo, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo paskirti laisvės atėmimo bausmę bei taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir panaikinti J. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemone. Pasak apelianto, jam paskirta bauda yra neproporcinga jo gaunamoms pajamoms. J. S. yra pensininkas, jo gaunamos pajamos nėra didelės. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, neįvertino J. S. turtinės padėties.
2.2. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu nuteistajam buvo skirta aukščiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė, nesuteikia pagrindo taikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką J. S. įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, nėra ir negali būti absoliutus pagrindas taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat ta aplinkybė, kad nuteistasis savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, nors kaltę pripažįsta ir gailisi, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nesuteikia pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Skunde nurodoma, kad eismo įvykio metu apeliantas buvo blaivus, savo kaltę iš karto pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis nei karto nebaustas. Tai J. S., kaip vairuotoją, charakterizuoja teigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, kad teise vairuoti transporto priemones jis naudojasi atsakingai, o jo padaryta nusikalstama veika, susijusi su naudojimusi šia specialia teise, yra atsitiktinė. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamą veiką J. S. įvykdė piktybiškai. Skunde nurodoma, kad apeliantas sunkiai vaikšto dėl sveikatos problemų, todėl be teisės vairuoti transporto priemones jam bus eliminuota galimybė tiek nuvykti į gydymo įstaigas, tiek ir į parduotuves, apsirūpinant maisto ir reikiamomis buitinėmis prekėmis. Tokiu būdu būtų nepagrįstai apsunkintas J. S. gyvenimas.
2.3. Skunde nurodoma, kad J. S. nebuvo išaiškinta galimybė pateikti prašymą dėl laidavimo, todėl jis, neturėdamas realios galimybės užtikrinti tinkamą savo teisėtų interesų apsaugą, negalėjo imtis reikiamų priemonių užtikrinti savo asmeninių ir turtinių teisių apsaugą įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos J. S. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis savo apeliacinį skundą palaikė, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis su apeliaciniu skundu nesutiko, o prokuroras prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas tenkinamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis. Skunde nuteistasis neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją šių klausimų išsamiau nevertina. A. S. apeliaciniame skunde prašo vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis taikyti jam laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.
5. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
6. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam nebuvo išaiškinta galimybė pateikti prašymą dėl laidavimo, todėl jis, neturėdamas realios galimybės užtikrinti tinkamą savo teisėtų interesų apsaugą, negalėjo imtis reikiamų priemonių užtikrinti savo asmeninių ir turtinių teisių apsaugą įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis savo kaltės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepripažino. Kaltu dėl nusikaltimo padarymo J. S. prisipažino tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nurodydamas, kad visiškai prisipažįsta įvykdęs eismo įvykį ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015). Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad savo kaltę pripažino po to, kai pasitarė su giminaičiais, tačiau iš jo išsakytos pozicijos aiškiai matyti, kad dėl įvykio J. S. labai pergyveno, jautėsi kaltas ir gailėjosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios. Baudžiamasis procesas vyko ganėtinai ilgą laiką, todėl nuteistajam buvo laiko apsispręsti. Pažymėtina, kad J. S. gimęs (duomenys neskelbtini), todėl dėl senyvo amžiaus gali savaip interpretuoti nusikalstamos veikos aplinkybes, kas ir galėjo lemti tai, kad kaltę nuteistasis pripažino tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nesutinka, kad nuteistasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje jis nėra pareiškęs, kreipėsi tik į transporto priemonės draudiką. Taikant laidavimą susitaikymas su nukentėjusiuoju nėra būtinas, problema laidavimo taikymo atveju dažniausiai kyla dėl žalos atlyginimo, tačiau kaip ir nurodyta aukščiau, civilinio ieškinio nukentėjusysis nepareiškė. Teismo vertinimu, laiduotojas A. Z. yra tinkamas – jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Esant šioms aplinkybės, teismas daro išvadą, kad A. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką J. S.. Atsižvelgiant tiek į aukščiau aptartas aplinkybes, tiek į nuteistojo J. S. bei A. Z. asmenines savybes, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrinant atleidžiant J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
7. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-309-699/2018). Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad nuteistasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, ilgus metus jis buvo drausmingas profesionalus vairuotojas, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, kad J. S. nukentėjusįjį sužalojo neatsargiai pradėdamas važiuoti, kai kitas eismo dalyvis skubino jį pradėti judėti garsiniu signalu, todėl buvo pasimetęs susidariusioje situacijoje ir stebėdamas sankryžą, nepastebėjo einančio pėsčiųjų perėja nukentėjusiojo. Nuteistasis yra senyvo amžiaus, turintis sveikatos problemų, gyvena vienas, o transporto priemonė jam yra būtina norint pasiekti gydymo įstaigą bei parduotuves. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam paskyrimo, naikintinas.
8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti, todėl remiantis jais skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo J. S. apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti.
J. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laiduotoju paskirti A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti J. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. Z. kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendžio dalį, kuria J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, panaikinti.
Nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.