- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- 1-2213-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24501-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, administracine tvarka nebaustas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. 2020-06-22 apie 15.30 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatytas 1,90 promilės alkoholio, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-06-22 apie 12 val. važiavo į susitikimą prie (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini). Susitiko su keliais pažįstamais. Su jais išgėrė keletą taurelių viskio. Išgėrę dar pasėdėjo saulėtoje vietoje. Jis nesijautė blogai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl manė, kad gali vairuoti. Į susitikimą atvyko jam priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“. Apie 15 val. važiavo savo automobiliu link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė, kad jam iš paskos atvažiuoja policijos automobilis, kuris pradėjo jį stabdyti. Sustojus, pareigūnai patikrino blaivumą. Pirmu pūtimu nustatė 1,90 promilių girtumą, antru - 1,93. Jis sutiko su visais pareigūnų reikalavimais, kadangi suprato, kad pasielgė netinkamai, jog būdamas neblaivus negalėjo vairuoti transporto priemonės. Labai nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Anksčiau niekada nėra padaręs panašių nusižengimų, niekada nėra vairavęs neblaivus, dėl to niekada nebuvo atimtas vairuotojo pažymėjimas.
Be to, kaltinamasis R. V. nurodė, kad jam yra problemų su kojomis, pėsčiomis sunku vaikščioti. Vaikystėje sirgo poliomielitu, todėl viena koja trupesnė, negali ant jos stovėti. Automobilį vairuoja atsargiai, laikosi atstumo.
Prašo nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, perduodant jį laiduotojai-jo dukrai R. Š., neskiriant užstato. Sutinka, kad pagal įstatymą jam turi būti laikinai atimta teisė vairuoti transporeto priemonę, tačiau prašo skirti kuo trumpesnį terminą, nes be automobilio jam labai blogai, reikia važiuoti pas gydytojus. Su ramentais vaikštant nugara paskausta, jei tenka daug pėsčiomis eiti.
Galima laiduotoja R. Š. nurodė, kad kaltinamasis yra jos tėtis. Jos yra trys dukros, R. Š.-pati vyriausia, vienintelė gyvena Kaune. Ji gerai bendrauja su tėčiu.
Taip pat nurodė, kad tėčio toks poelgis, t.y. kad jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, labai ją nustebino, tai pirmas toks kartas. Tėtis yra jai kaip pavyzdys, jis absoliučiai nevartoja alkoholio, nebent tik per šventes ir labai nedaug. Ji su tėčiu susiskambina kiekvieną dieną. Pati ji dirba nuo jo namų 5 min. kelio. Jei negaliu jam prisiskambinti, važiuoja pas jį į namus, nes tėtis turi problemų su koja ir jam reikalinga pagalba. Jam reikia nueiti į polikliniką, tai ji turi atsiprašyti iš darbo. Ji mano, kad žmogus, kuris neturi polinkio į alkoholio, taip suklydęs, galėtų dar klysti. Jam tikrai reikalingas automobilis kaip priemone pasiekti tikslą.
Prašo tėtį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jai pagal laidavimą be užstato, nes užstatas apsunkintų jos pačios ir jos šeimos gyvenimą. Jos pajamos- iki 500 eurų, „į rankas“- 460-500 eurų. Jis yra išsituokusi su vaiko tėvu, kartu negyvena, šis paduotas antstoliams yra nedirbantis, neteikia pajamų vaiko išlaikymui.
Kadangi kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikjos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ant važiuojamosios kelio dalies, kurį vairavo R. V.. Sudaryta fotolentelė (b.l. 9-22).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020-06-22 R. V. pirmojo tikrinimo metu (15.33 val.) nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (15.53 val.) nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Taip pat nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b.l. 36).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš Policijos registruojamų įvykio registro. Vaizdo įrašo „2020_0622_153224_008.MOV“ ekrano apačioje matyti užrašas „KNS_5F6F9E 2020/06/22 15:32:22“, fiksuojantis įvykio datą ir laiką. Matyti, jog automobilio vairuotojo pusėje sėdi R. V., vilkintis šviesios spalvos languotus marškinius trumpomis rankovėmis. Pareigūnė paklausia pastarojo, ar jis vartojo alkoholį? Šis atsako, kad ne. Pareigūnė taip pat paklausia, ar jis sutinka pasitikrinti blaivumą? Jis atsako, kad sutinka. Jis taip pat nurodo, jog alkoholį vartojo ryte. Patikrinus R. V. blaivumą nustatomas 1,90 promilių neblaivumas. Atidarius vaizdo įrašą „2020_0622_155348_010.MOV“ matyti, jog 15.53 val. pareigūnė, priėjusi prie R. V., dar kartą patikrina jo blaivumą. Nustatomas 1,93 promilių neblaivumas. Atidarius vaizdo įrašą „2020_0622_155632_011.MOV“ matyti, kaip viena iš policijos pareigūnių sėdi automobilyje, kita pareigūnė prieina prie R. V.. Tuomet jis, pasilaikydamas už automobilio, išlipa iš jo ir išsiima iš galinės sėdynės lazdą, kuria pasiremdamas ateina ant šaligatvio. Pareigūnė paprašo pastarojo paeiti į priekį dedant koją prieš koją. Matyti, kaip jis svirduliuoja. Pareigūnė taip pat paprašo R. V. ištiesti ranką ir pirštu paliesti nosies galiuką, tačiau to padaryti jam nepavyksta (b.l. 31-32).
Iš transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti UAB „Augenas“ aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b.l. 28).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. V. (b.l. 29).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Opel Zafira“, kaina Lietuvoje be pridėtinės vertės mokesčio - 1 464 Eur, su pridėtinės vertės mokesčiu - 1 770 eurų (b.l. 30
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. V. veiksmai, padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyti, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis R. V. 2020-06-22 apie 15.30 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatytas 1,90 promilės alkoholio.
Kad prieš pradėdamas vairuoti automobilį, vartojo alkoholinius gėrimus, pripažino ir pats R. V., taip pat jo girtumas patvirtintas ir alkoholio patikrinimo testo alkotesteriu. Pripažintina, kad R. V. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo dukters R. Š. prašymas nutraukti bylą R. V. atžvilgiu, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje R. Š. nurodė, kad kaltinamasis R. V. yra jos tėvas, su juo gerai bendrauja. Tėtis yra jai kaip pavyzdys, ji žino, kad jis absoliučiai nevartoja alkoholio,
Prašo tėtį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jai pagal laidavimą be užstato,
Prokuroras dėl kaltinamojo prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jį pagal laidavimą neprieštatauja.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl R. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas, nei už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei už kitus administracinius nusižengimus administracine tvarka nebaustas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, teisme nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra pensininkas, jo nusikalstamais veiksmais jokia žala nepadaryta. Taigi, trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis R. V. anksčiau neteistas (b.l. 67), administracine tvarka nebaustas (b. l. 74), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiname priklausomybės ligų centre nesigydė, neregistruotas (b.l. 68,69).
Be to, kaip matyti iš pateiktų teismui dokumentų, jaunystėje R. V. aktyviai sportavo, 15 kartų tapo Lietuvos (duomenys neskelbtini) čempionu, 1973 metais buvo pasaulio (duomenys neskelbtini), 2009-01-15 Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respubliokos Vyriausybės yra apdovanotas sporto garbės komandoro ženklu už nuopelnus Lietuvos sportui (b.l. 105),
Bylos duomenys patvirtina, jog R. Š. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba UAB (duomenys neskelbtini), nurodė galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. Š. yra verta teismo pasitikėjimo, kaltinamajam gali daryti teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant R. Š. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams R. Š. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).
Nustatyta, jog R. V. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,69 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Nors R. V. kaltu prisipažino, nurodė, kad dėl to labai gailisi, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl tikslinga R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Nors BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos yra taikomos, skiriant švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę, tačiau iš esmės baudžiamojo poveikio priemonė yra laikytina bausme, kadangi baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai.
Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK Bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, kaltinamojo R. V. asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nusipenęs Lietuvos sportui, garbaus amžiaus, po jam atliktos endoprotezavimo operacijos gali vaikščioti tik su ramento pagalba, t.y. jo judėjimas yra apsunkintas), į tą aplinkybę, kad automobilis jam yra vienintelė pagalba nuvykti pas gydytojus, taip pat į tai, kad ši R. V. nusikalstama veika yra akivaizdžiai atsitiktinumo išdava, o ne jo sistemingas gyvenimo būdas, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė–uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skirtina trumpesniam laikotarpiui, nei numatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, t.y. skirtina 8 (aštuoniems) mėnesiams, kas atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.
Baudžiamojo poveikio priemonės–uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirtos kardomosios priemonės- specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę), t.y. nuo 2020 m. birželio 25 dienos.
Dėl automobilio konfiskacijos
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. V. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta transporto priemonė „Opel Zafira“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti kaltinamajam R. V. (b. l. 29), konfiskuotina.
Kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės V.Viduolienės 2020-06-25 nutarimu automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) taikytas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2020-06-25 iki 2020-09-25 (b. l. 55-56), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus automobilio konfikavimo procesą, panaikintinas.
Byloje esantis kaltinamojo R. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (baudžiamosios bylos pabaigoje, viršelio įklijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas VĮ „Regitra“ Kauno filialui.
Automobilio „Opel Zafira“ valst. Nr(duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas antstoliui, vykdysiančiam automobilio konfiskavimo procesą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 3010 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. Š. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. V., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių transporto priemones 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirtos kardomosios priemonės- specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę), t.y. nuo 2020 m. birželio 25 dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 1, 2, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirtos kardomosios priemonės- specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę), t.y. nuo 2020 m. birželio 25 dienos.
– konfiskuoti R. V. priklausančią transporto priemonę-automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirtas kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės V.Viduolienės 2020-06-25 nutarimu automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) taikytą nuosavybės teisių apribojimą nuo 2020-06-25 iki 2020-09, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus automobilio konfikavimo procesą, panaikinti.
Byloje esantį R. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti VĮ „Regitra“ Kauno filialui.
Automobilio „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti antstoliui, vykdysiančiam automobilio konfiskavimo procesą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.