Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-54-967/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-17
Bylos Nr.: e2A-54-967/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34337-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: V. J., A. J., H. B.
Atsakovas: E. S., S. G.
Advokatai: Mindaugas Paukštė

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-54-967/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34337-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J., A. J. ir H. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. J., A. J. ir H. B. ieškinį atsakovėms E. S. ir S. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. J., A. J. ir H. B. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovių E. S. ir S. G. (toliau kartu – atsakovės) solidariai priteisti 26 882,02 Eur turtinę žalą, 10 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovai (pirkėjai) sudarė su atsakovėmis (pardavėjais) sodo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai atsakovėms sumokėjo 94 000 Eur kainą (toliau – sutartis). 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovams pradėjus gyventi name paaiškėjo, kad jis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. 2020 m. spalio 2 d. ekspertas Ž. P. atliko namo konstrukcijų, elementų ir montavimo darbų techninį vertinimą ir pateikė techninio vertinimo aktą, kuriame konstatavo šiuos namo trūkumus: 1) vandentiekio ir nuotekų inžineriniai tinklai susidėvėję ir netinkami naudoti; 2) šildymo sistema neveikia tinkamai; 3) elektros instaliacija netinkamo pajėgumo, sumontuota netinkamai; 4) vidaus apdailos trūkumai – skilinėjančios sienos, neveikia durų spynos ir kt.

3. Ieškovų teigimu, nepaisant pretenzijų ir raginimų, atsakovės neįvykdė prisiimtų prievolių, t. y. nepašalino namo trūkumų. Ieškovai buvo priversti kreiptis į trečiuosius asmenis, kurie pašalino nustatytus darbų kokybės trūkumus, dėl to ieškovai patyrė nuostolius, kuriuos prašo atlyginti, teikdami šį ieškinį. Atsakovės šiurkščiai pažeidė sutarties 5.1.5 punktą, kadangi neinformavo ieškovų apie namo trūkumus, suklaidino ieškovus dėl geros namo būklės, t. y. jei atsakovės būtų informavusios ieškovus apie paslėptus namo trūkumus, ieškovai nebūtų sudarę sutarties arba būtų ją sudarę kitomis sąlygomis. Sutartyje ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad namo paskirtis yra gyvenamoji, 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo užbaigta namo rekonstrukcija. Ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad galės naudoti namą pagal paskirtį, o prieš mažiau nei 1 (vieną) mėnesį iki sutarties sudarymo atlikus namo rekonstrukciją, namo būklė yra nepriekaištinga, taip pat tikėjosi, jog namo šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos yra tinkamos naudoti pagal paskirtį, elektros instaliacija yra sumontuota laikantis norminiuose administraciniuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, o namo vidaus apdaila yra atlikta tinkamai. Atsakovės ne tik neinformavo ieškovų apie namo trūkumus, nors tokią pareigą turėjo, bet ir sutarties 5.1.5 punktu garantavo, kad namas yra be trūkumų, tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Eksperto išvada patvirtina, jog atsakovės pažeidė sutarties 5.1.5 punktą, kadangi patikros metu konstatuoti paslėpti namo trūkumai.

4. Iš viso ieškovai patyrė 26 822,02 Eur dydžio turtinę žalą dėl namo trūkumų šalinimo: 1) vandens gręžinio įrengimas, vandentiekio inžinerinių tinklų prijungimas (kadangi faktiškai vanduo į namą nebuvo tiekiamas) – 9 208,7 Eur; 2) dujinio šildymo katilo remontas – 9 088,03 Eur; 3) nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų remontas, šulinių valymas – 2 380 Eur; 4) šildymo sistemos remontas keičiant radiatorius – 107,66 Eur; 5) dujinės viryklės remontas – 160,82 Eur; 6) montažinės putos sienos plyšiams taisyti – 17 Eur; 7) elektros įvado remontas, vidaus elektros instaliacijos remontas – 5 860,44 Eur.

5. Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovai patyrė ir 10 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė ieškovų dideliais dvasiniais, emociniais išgyvenimais ir patirtais nepatogumais dėl to, jog negalėjo naudoti namo pagal jo paskirtį. Ieškovų vertinimu, 10 000 Eur dydžio patirta neturtinė žala yra minimali ieškovų dvasinių išgyvenimų piniginė išraiška, todėl neturtinė žala turėtų būti atlyginama visa apimtimi.

Atsiliepimas

6. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą, už piktnaudžiavimą procesu paskirti ieškovams 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovėms, ir priteisti atsakovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog atsakovės pardavinėjo sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovės sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB ,,Apus turtas“ tarpininke R. Š., kuri ieškojo pirkėjų ir rado ieškovus. Ieškovai su sūnumi D. J. buvo atvykę į sodo namą 3-4 kartus, jiems viskas buvo parodyta ir paaiškinta, be kita ko, ir tai, kad sodo name nebuvo gyventa 1,5 metų ir jis stovėjo nešildomas, taigi, 2020 m. liepos 30 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, kuria šalys įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovai informuoti, jog vandens gręžinys yra kaimyniniame žemės sklype ir šiai dienai yra žodinis susitarimas, leidžiantis naudotis įrenginiu. Kiek atsakovėms buvo žinoma, ieškovai planavo sodo namą pirkti pasinaudojant kreditu, tačiau kredito įstaigoje jiems buvo paaiškinta, kad sodo namo pirkimas nėra kredituojamas, atsižvelgiant į tai, ieškovai kreipėsi į atsakoves, prašydami pakeisti namo paskirtį iš sodo namo į gyvenamąjį namą; atsakovės sutiko ir 2020 m. rugpjūčio 2 d. tarp bylos šalių buvo pasirašytas priedas prie 2020 m. liepos 30 d. preliminariosios sutarties, kuriuo sutarta, kad atsakovės savo lėšomis iki 2020 m. spalio 1 d. užsakys ir įregistruos Nekilnojamojo turto registre namo projektą, pakeičiant paskirtį iš sodo namo į gyvenamąjį namą; atsakovės šiuos įsipareigojimus įvykdė. Taigi, nors namas buvo teoriškai ,,pagerintas“, tačiau tai buvo tas pats sodo namas, kurį ir pirko ieškovai; kad tai yra sodo namas patvirtina ir jo kaina – 30 000 Eur. Ieškovai įsigijo 1984 m. statytą sodo namą, kuris 2010 metais buvo pritaikytas gyvenimui, todėl visiškai nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad namas buvo parduotas su paslėptais trūkumais, nes, kaip minėta, sodo namas buvo pastatytas 1984 m. ir yra atitinkamos statybos kokybės.

7. Atsakovių teigimu, ieškovai melagingai teigia, kad atsakovės nereagavo į ieškovų raginimus ir pretenzijas ištaisyti trūkumus, kadangi jokių pretenzijų ir raginimų, išskyrus skambučius dėl šildymo, iš ieškovų pusės nebuvo. Atsakovės taip pat nebuvo informuotos apie jokius techninius vertinimus ir ekspertizes. Ieškovų teiginys, kad namo trūkumai buvo paslėpti, yra nepagrįstas, kadangi namo trūkumai buvo aiškiai matomi ir patikrinami, t. y. bylos šalys suprato, jog buvo parduodamas sodo namas, kurio paskirtis, neatliekant jokių darbų, buvo perregistruota į gyvenamąją, nes to pageidavo ieškovai. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta 2020 m. liepos 30 d., o priedas prie šios sutarties – 2020 m. rugpjūčio 2 d., todėl net ir visiškai su statybomis nesusijusiam asmeniui turėjo būti aišku, kad per kelias dienas negalima atlikti namo rekonstrukcijos. Ieškovai pateikė ekspertizės aktą, tačiau į ekspertizės atlikimą ar bent jau apžiūrą atsakovių nepakvietė, todėl kyla abejonių dėl ekspertizės pagrįstumo ir patikimumo. Ieškovai, remiantis sutarties 5.4.1 punktu, iki sutarties pasirašymo apžiūrėjo bei susipažino su perkamo namo faktine būkle ir kokybe, taigi nusprendus pirkti turtą tokį, koks jis yra, pirkėjai prisiėmė atsakomybę nereikšti pretenzijų dėl namo trūkumų, apie kuriuos jie buvo informuoti ir kurie akivaizdžiai buvo pastebėti prieš įsigyjant turtą.

8. Be to, manė, kad šiuo atveju buvo praleistas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, taikytinas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškinio senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo momento, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d., taigi ieškinio pateikimo momentu yra praleistas.

Šalies argumentai

9. Ieškovai pateikė dubliką, kuriuo prašė tenkinti jų ieškinį visiškai. Ieškovai dublike nurodė, kad namo pardavimas buvo pradėtas dar 2019 metais, o namo paskirties iš sodo namo į gyvenamąjį keitimu ieškovai pradėjo rūpintis dar iki potencialių pirkėjų – ieškovų atsiradimo, be to, ieškovams gaunant kreditą buvo visiškai neaktualu, kokia namo paskirtis. Nurodė, jog ieškovų sūnus D. J. kreipėsi į Č. G. (atsakovių sutuoktinis ir tėvas) dėl neveikiančio katilo pakeitimo nauju ir prašė sumokėti už naujo katilo pirkimą 6 000 Eur, tačiau, priešingai, negu teigė atsakovės, Č. G. pasiūlė patiems išvalyti katilą ir dūmtraukį bei pareikalavo daugiau jam neskambinti, atsisakė teikti bet kokią pagalbą šalinant ieškinyje nurodytus turto trūkumus. Dar daugiau, Č. G. nustojo atsakinėti į skambučius, ieškovams nebuvo žinomas tikras nei atsakovių, nei jų atstovo adresas, todėl su jais nebuvo įmanoma susisiekti ir derinti su turtu susijusių klausimų. Atsakovės klaidingai nurodė, jog ieškovai apžiūrėjo turtą ir jiems buvo viskas parodyta ir paaiškinta, t. y., nors ieškovai buvo atvykę apžiūrėti turto 3 kartus, tačiau detaliai jį apžiūrėti iš vidaus jiems nebuvo leista, šių apžiūrų metu net nebuvo leista pasinaudoti name esančiu tualetu. Atsakovių atstovas Č. G. kategoriškai pareiškė, kad namą ieškovai galės apžiūrėti tik po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, taip pat paaiškino, jog name atsakovės gyveno ir juo naudojosi, kad katilą be jokių problemų kūreno pati atsakovė E. S., tačiau, kaip minėta, po sutarties pasirašymo mėginant pirmą kartą užkurti katilą, jis neveikė, jį mėginęs kūrenti ieškovų sūnus dėl išsiveržiančių į patalpą dūmų net buvo praradęs sąmonę ir jam reikėjo teikti pirmąją pagalbą. Atsakovės nurodė, kad ieškovai į jas dėl namo trūkumų nesikreipė, tačiau ieškovai viso pardavimo metu bendravo su atsakovių atstovu Č. G., todėl ieškovai į jį ir kreipėsi dėl namo trūkumų. Ieškovai pirko turtą, kuris susideda iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Kaip matyti iš 2020 m. liepos 27 d. UAB ,,Apus turtas“ komercinio pasiūlymo, pardavimui buvo pasiūlytas tinkamas gyventi žiemą gyvenamasis namas, kuriame įrengtas vietinis vandentiekis ir vietinė kanalizacija. Priešingai, negu teigė atsakovės, ieškovai pirko ne 1984 m. pastatytą sodo namelį, bet gyvenamąjį namą, kuriam 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo išduotas pastato energetinio naudingumo sertifikatas ir kuris buvo įregistruotas remiantis 2020 m. rugpjūčio 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Turtą ieškovai pirko tikslu jame gyventi ir remiantis minėtais duomenimis pagrįstai tikėjosi, jog galės naudoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį, taip pat, jog gyvenamojo namo šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos yra tinkamos naudoti, elektros instaliacija yra sumontuota laikantis norminiuose administraciniuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, o gyvenamojo namo vidaus apdaila yra atlikta tinkamai. Paaiškino, kad pradėję gyventi gyvenamajame name ir naudotis turtu, ieškovai iš karto pastebėjo jo trūkumus, apie tai informavo ne tik atsakovių atstovą bet ir brokerę; ieškovai neturėjo kito gyvenamojo būsto, todėl tinkamai naudotis turtu reikalinga buvo skubiai, nedelsiant šalinti trūkumus, nes artėjo žiema, prasidėjo šildymo sezonas. Ieškovams pavyko pabaigti turto trūkumų šalinimo darbus tik 2021 m. pavasarį. Visiškai nepagrįstais laikė atsakovių teiginius apie ieškinio senatį, nes šiuo atveju netaikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas ieškinio senaties terminas. Ieškiniu prašoma atlyginti ieškovų patirtus nuostolius; tokiems ieškiniams taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Atsiliepimas

10. Atsakovės pateikė tripliką, kuriame prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą; už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovams 5 000 Eur baudą; priteisti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. priedas buvo surašytas vėliau nei 2020 m. liepos 30 d. preliminarioji sutartis, įrodo, kad preliminariosios sutarties papildymas 4.5 punktu dėl namo paskirties pakeitimo buvo inicijuotas ieškovų, nes atsakovėms tai jau nebuvo aktualu. Atsakovės šį preliminariosios sutarties papildomą įsipareigojimą įvykdė nustatytu terminu. Neatitinka tikrovės ieškovų teiginiai, kad ieškovams nebuvo žinomi nei atsakovių, nei jų atstovo gyvenamosios vietos adresai, todėl su jais nebuvo įmanoma susisiekti ir derinti su turtu susijusius klausimus, kadangi atsakovių ir jų atstovo gyvenamosios vietos adresai yra nurodyti ne tik 2020 m. liepos 30 d. preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje, bet ir pagrindinėje sutartyje. Neteisingas ieškovų teiginys, kad jiems detaliai apžiūrėti namo nebuvo leista, nes, priešingu atveju, ieškovai nebūtų sudarę preliminariosios sutarties ir sumokėję avanso. Po sutarties sudarymo, ieškovai iškart pradėjo naudotis turtu dar nesumokėjus už nupirktą turtą visos sumos, nes pagal sutarties 3.5 punktą ieškovai per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įsipareigojo sumokėti atsakovėms 20 000 Eur. Ieškovų nurodytas skambutis atsakovių atstovui Č. G. buvo 2020 m. rugsėjo 14 d., tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 16 d. ieškovai visiškai atsiskaitė pagal sutartį, t. y. dar iki mokėjimo termino pabaigos sumokėjo atsakovėms likusius 20 000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, kyla klausimas, kodėl ieškovai sumokėjo visą sumą dar iki mokėjimo termino pabaigos, jei laikė įsigytą turtą netinkamos kokybės.

11. Pasisakydamos dėl vandentiekio tiekimo, atsakovės nurodė, jog 2020 m. liepos 30 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 punktas patvirtina, kad ieškovai buvo informuoti apie tai, kad vandens gręžinys yra kaimyniniame sklype, ir kad su kaimynais buvo sudarytas žodinis susitarimas, leidžiantis naudotis įrenginiu, todėl manė, kad tariami „nuostoliai“, kurie ieškovų buvo patirti dėl naujo gręžinio ir vandentiekių tinklų prijungimo, faktiškai yra išlaidos dėl namo pagerinimo. Atsakovės daug metu eksploatavo name esantį kieto kuro katilą, tačiau jos name 1,5 metų negyveno, todėl prieš pradedant katilą eksploatuoti būtinas jo ir dūmtraukio valymas, ką atsakovės darydavo prieš kiekvieno šildymo sezoną, taigi tai ir buvo pasiūlyta padaryti ir ieškovams, tačiau vietoje kieto kuro katilo valymo ieškovai įrengė naują dujinio šildymo katilą ir dujinių tinklų prijungimą, todėl manė, kad tariami „nuostoliai“, patirti dėl naujo dujinio šildymo katilo įrengimo ir dujinių tinklų prijungimo, laikytini ieškovų išlaidomis dėl namo šildymo sistemos pagerinimo. Paaiškino, kad nuotekų šalinimų sistemos valymas yra periodiškos išlaidos, kurios būtinos jos eksploatacijai, taigi ieškovų patirti „nuostoliai“ dėl nuotekų šalinimo sistemos remonto taip pat laikytini nuotekų šalinimo sistemos pagerinimo išlaidomis. Nurodė, jog „nuostoliai“ dėl elektros įvado ir vidaus elektros instaliacijos remonto taip pat laikytini elektros tiekimo sistemos pagerinimo išlaidomis, nes elektros instaliacijos sistemos ir namo patalpų trūkumai ieškovams buvo gerai matomi namo apžiūros metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3673-1101/2022 ieškinį atmetė; priteisė atsakovei S. G. po 533,33 Eur iš kiekvieno ieškovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

13. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. pirmoje pusėje atsakovių atstovas Č. G. telefonu buvo informuotas apie name esančio kieto kuro katilo trūkumus; apie jokius kitus namo trūkumus iki šios civilinės bylos iškėlimo ieškovai atsakovių (ar jų atstovo Č. G.) neinformavo ir ginčo byloje dėl to nėra, ir nors ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovės nereagavo į ieškovų pretenzijas ir raginimus, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jokių pretenzijų ir raginimų atsakovėms (ar jų atstovui) nebuvo siųsta (išskyrus pirmiau nurodytą telefonu pareikštą pretenziją dėl šildymo katilo); ieškovai atsakovių neinformavo ne tik apie, jų manymu, atsiradusius namo trūkumus, bet ir apie tai, kad ketina atlikti namo defektaciją (namo trūkumų techninį vertinimą), dėl to ieškovai savo nuožiūra atliko remonto darbus. Tokius ieškovų veiksmus teismas laikė neatitinkančius sąžiningo elgesio kriterijaus.

14. Teismas pabrėžė, kad dėl paskirties perregistravimo ieškovai sutiko sumokėti papildomą 5 000 Eur kainą (94 000 Eur vietoj 89 000 Eur); Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, paskirties pakeitimą. Taigi, tiek kaina, kurią ieškovai sutiko sumokėti už namo paskirties pakeitimą, tiek rekonstrukcijos darbų terminas, teismo vertinimu, taip pat patvirtino, kad namo statuso pakeitimas iš sodo į gyvenamąjį namą buvo atliktas tik dokumentuose, tačiau realiai rekonstrukcijos darbai nebuvo atlikti ir ieškovai tai žinojo.

15. Teismas pažymėjo, kad ieškovų atlikti darbai, kurių išlaidas prašo atlyginti iš atsakovių, susiję su daikto (namo) pagerinimo išlaidomis, o ne paslėptais trūkumais, kadangi: 1) ieškovai prieš sudarydami sutartį žinojo, kad vandens gręžinio šalia namo nėra, jis yra kaimyniniame sklype, kuriuo kaimynai leidžia naudotis, tuo tarpu tokia sąlyga buvo įtvirtinta ir šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje, kurios 6.3 punkte nurodyta, kad būsimasis pirkėjas informuotas, kad vandens gręžinys yra kaimyniniame sklype ir šiai diena yra žodinis susitarimas, leidžiantis naudotis įrenginiu; sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ieškovams tokia sąlyga buvo priimtina; 2) ieškinyje nurodyti reikalavimai dėl 9 088,03 Eur išlaidų už dujinio šildymo katilo remontą, taip pat dėl 160,82 Eur išlaidų už dujinės viryklės remontą ir 107,66 Eur išlaidų už radiatorių pakeitimą nėra tikslūs, nes ieškovai prašo atlyginti išlaidas ne už dujinio katilo remontą, o už naujo dujinio katilo įrengimą vietoj iki tol buvusio kieto kuro katilo, ir už naujos dujinės viryklės įsigijimą vietoj iki tol buvusios elektrinės viryklės, t. y. ieškovai, įsigydami 1984 metų sodo namą, kuris buvo renovuotas prieš dešimt metų iki jo įsigijimo (2010 metais), kuriame buvo senas kieto kuro katilas, turėjo suprasti, kad toks naudotas daiktas neatitiks naujo katilo kokybės, jam reikalinga priežiūra, papildomos investicijos; 3) pačiame techninio vertinimo akte, kuriuo remiasi ieškovai, prašydami atlyginti 2 380 Eur išlaidas už nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų remontą ir įrodinėdami namo trūkumus, yra nurodyta, kad sumontuota santechnikos įranga nepakankami gerai funkcionuoja, ir tik padaryta prielaida, kad vandens nuvedimas į lauke esantį surinktuvą–šulinį yra atliktas/sumontuotas nesilaikant statybos taisyklių, taigi šiuos ieškovų nurodytus trūkumus iš esmės laikė susijusius su natūraliu sodo namo nusidėvėjimu, o ne paslėptais trūkumais; 4) pirkėjai, prieš sudarant preliminariąją sutartį, buvo informuoti, kad name esantis elektros įvadas yra 2 kW galios, taigi, net jei būtų laikoma, kad tai yra trūkumas, jis buvo akivaizdus, o ne paslėptas, apie jį pirkėjai buvo informuoti, o tai, kad ieškovams namo eksploatacijos eigoje prireikė didesnės galios elektros energijos, negali būti laikoma paslėptu trūkumu, kaip ir tai, kad dėl per didelio elektros galios naudojimo nutrūko elektros tiekimas; 5) ieškovų prašomos atlyginti 17 Eur dydžio išlaidos montažinėms putoms sienų plyšiams taisyti yra susiję su akivaizdžiais, o ne paslėptais namo trūkumais, todėl negali būti atlyginamos.

16. Teismas sprendė, kad ieškovai neįvykdė įstatyminės pareigos per protingą terminą informuoti pardavėjų apie atsiradusius trūkumus, be to, ieškovų prašomos priteisti išlaidos susiję su namo pagerinimo darbais arba akivaizdžiais trūkumais, o ne paslėptų trūkumų šalinimu; ieškovai turėjo teisę pagerinti įsigytą namą ir savo gerbūvį, tačiau atsakovės neturi pareigos šių išlaidų padengti.

17. Teismo vertinimu, nėra nė vieno pagrindo, kuriuo remiantis ieškovams galėtų būti iš atsakovių priteista neturtinė žala; nenustatyta atsakovių, kaip pardavėjų, neteisėtų veiksmų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3673-1101/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Ieškovai yra senyvo amžiaus žmonės, neturintys specialaus juridinio išsilavinimo, leidžiančio vertinti sudaromų sandorių formuluotes, todėl inicijuodami preliminariosios sutarties priedą suvokė ir reikalavo, jog turto pardavėjai, pasirašydami jį, įsipareigoja sutvarkyti turtą iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo tokiu būdu, kad jį galima būtų naudoti pagal jo tiesioginę paskirti, t. y. jame gyventi.

18.2. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, jog jokie parduoto turto trūkumai sutartyje nebuvo aptarti, priešingai – yra nurodyta, kad daiktas trūkumų neturi ir yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį (paskirtis gyvenamoji); sutarties 5.1.5 p. nustatyta, jog atsakovės pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas, yra tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie šiuos trūkumus žinodami, apskritai nebūtų daiktų pirkę, arba nemokėtų daiktų kainos. Sutartyje ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog namo paskirtis yra gyvenamoji.

18.3. Paaiškino, kad ieškovai pagrįstai tikėjosi, jog namo šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos yra tinkamos naudoti pagal paskirtį, elektros instaliacija yra sumontuota laikantis norminiuose administraciniuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, o namo vidaus apdaila yra atlikta tinkamai, tačiau, kaip patvirtina eksperto išvada, atsakovės pažeidė sutarties 5.1.5 p., kadangi patikros metu konstatuoti šie paslėpti namo trūkumai: 1) vandentiekio ir nuotekų inžineriniai tinklai susidėvėję ir netinkami naudoti; 2) šildymo sistema neveikia tinkamai; 3) elektros instaliacija netinkamo pajėgumo, sumontuota netinkamai; 4) vidaus apdailos trūkumai – skilinėjančios dienos, neveikia durų spynos ir pan.

18.4. Nurodė, jog dėl sodo namo paskirties pakeitimo į gyvenamąją atsakovių atstovas į specialistus kreipėsi dar iki ieškovams pradėjus domėtis turto pirkimu. Be to, ieškovams gaunant kreditą turto pirkimui, buvo visiškai neaktualu, kokia yra namo paskirtis, o šias aplinkybes patvirtina 2020 m. rugpjūčio 25 d. Pareigūnų kredito unijos, suteikusios ieškovams paskolą turto pirkimu, raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog kredito lėšos skirtos sodo namo su žemės sklypu pirkimui; ieškovams svarbu buvo tik tai, kad perkamas namas būtų tinkamas gyventi.

18.5. Pažymėjo, kad elektros tiekimas į namą nutrūko ne dėl per didelio elektros galios naudojimo, o dėl netinkamo elektros įvado įrengimo, t. y. namo pajungimo prie šio įvado ir tai, kad šis pajungimas nebuvo tinkamai suderintas su elektros tiekėju ESO. Šio trūkumo nebuvo jokios galimybės nustatyti ar pastebėti iki sutarties sudarymo, nes tik pradėjus gyventi name paaiškėjo nurodytos aplinkybės; šalindami trūkumus bei siekdami sudaryti sąlygas gyvenimui name ir naudoti jį pagal paskirtį, ieškovai buvo priversti sutvarkyti elektros įvadą į namą ir dėl to patyrė išlaidų, kurias ir prašo atlyginti.

18.6. Pabrėžė, jog atsakovių teigimu „neseniai“ padarytas išorinės kanalizacijos sutvarkymas buvo atliktas taip, jog kanalizacija iš viso nebuvo įmanoma naudotis ir tai nėra susiję su „natūraliu sodo namo nusidėvėjimu“, bet būtent su elementariu statybos taisyklių ignoravimu, t. y. pradėjus gyventi name, jau spalio mėnesio pradžioje dėl „sutvarkytos“ kanalizacijos buvo užlietas visas namo pirmasis aukštas ir paaiškėjo, jog iš tikrųjų kanalizacija buvo remontuojama, tačiau jos vamzdžių sujungimai buvo atlikti nekokybiškai, dėl sujungimo įtrūkimų, nesuvedimo ir reikalingo kanalizacijai tinkamai eksploatuoti gylio nesilaikymo, kanalizacija nebuvo įmanoma naudotis. Taigi šių paslėptų trūkumų, neišardžius namo betoninių grindų bei neiškasus išorinės kanalizacijos vamzdžių, ieškovai negalėjo pastabėti perkant turtą.

18.7. Ieškovų teigimu, preliminariojoje sutartyje yra nurodyta, kad iki sutarties sudarymo pardavėjas įsipareigoja gauti kaimynės sutikimą dėl vandens tiekimo namui, tačiau tokio sutikimo iki šios dienos ieškovai neturi. Be to, jokios reikšmės neturi aplinkybė, jog ieškovo sūnus ketino pirkti kaimynės, pas kurią buvo įrengtas gręžinys, iš kurio buvo tiekiamas vanduo namui, žemės sklypą, kadangi žemės sklypas buvo parduotas kitam asmeniui, kuris atjungė vandens tiekimą ieškovams. Dar daugiau, VĮ „Registrų centras“ išraše yra nurodyta, jog namas turi vandentiekį, todėl pardavėjas, sudarydamas sutartį, turėjo užtikrinti, kad namui bus tiekiamas vanduo.

18.8. Paaiškino, kad parduodant namą, atsakovių atstovas kalbėdamas apie šildymą, paaiškino, kad katilas yra tvarkingas ir neseniai pastatytas, tačiau tik pradėjus juo naudotis paaiškėjo, kad jis ne tik netinkamas naudojimui, bet ir netinkamai bei pavojingai įrengtas, o tai patvirtina eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad šildymo sistema įrengta, tačiau ventiliaciniai kanalai sumaišyti ir netinkamai panaudotos, suvestos išvestys; pati sistema nėra prižiūrėta. Taigi, perkant namą ieškovai neturėjo jokios galimybės nustatyti, kad ventiliaciniai kanalai yra sumaišyti, nes tam, kad galima būtų tai pastebėti, yra reikalingas nuodugnus specialistų ištyrimas.

18.9. Ieškovų vertinimu, 10 000 Eur dydžio patirta neturtinė žala yra minimali ieškovų dvasinių išgyvenimų piniginė išraiška, todėl neturtinė žala turėtų būti atlyginama visa apimtimi.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovės prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3673-1101/2022 palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, esant būtinybei taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Nurodė, jog ieškovai turtą apžiūrėjo, viską išsiaiškino ir, kaip atrodė atsakovėms, suprato ką perka, t. y. kad buvo parduodamas sodo pastatas.

19.2. Paaiškino, jog kiek atsakovėms yra žinoma, ieškovai planavo sodo namą pirkti pasinaudojant kreditu, todėl ieškovai norėjo, kad būtų pakeista namo paskirtis iš sodo namo į gyvenamąjį namą. Tai buvo susiję su papildomomis išlaidomis, todėl atsakovės sutiko atlikti reikiamus veiksmus, kad būtų pakeista namo paskirtis, už papildomą 5 000 Eur mokestį, kuris buvo įtrauktas į namo pardavimo kainą, t. y. buvo nustatyta ne 89 000 Eur kaina, kaip buvo skelbiama parduodant sodo namą su sklypu, o 94 000 Eur. Po preliminariosios sutarties pasirašymo, ieškovų iniciatyva tarp šalių 2020 m. rugpjūčio 2 d. buvo pasirašytas priedas prie 2020 m. liepos 30 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, kuriuo sutarta, kad atsakovės savo lėšomis iki 2020 m. spalio 1 d. užsakys ir įregistruos nekilnojamojo turto registre namo projektą, pakeičiant paskirtį iš sodo namo į gyvenamąjį namą ir t.t.

19.3. Atsakovės, be kita ko, akcentavo, kad ieškovai gavo tai, ko galėjo tikėtis 1984 m. pastatytame ir 2010 m. rekonstruotame sodo name, kuris 1,5 metų nebuvo eksploatuojamas, ir turėjo visas galimybes patikrinti namo stovį bei jo nepirkti, arba grąžinti namą pardavėjoms, tačiau elgėsi priešingai, t. y. po sutarties sudarymo ieškovai iškart pradėjo naudotis turtu dar nesumokėjus už nupirktą turtą visos sumos, nes pagal sutarties 3.5 p. ieškovai per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įsipareigojo sumokėti atsakovėms 20 000 Eur; šiuos pinigus atsakovės gavo sekančią dieną po incidento su šildymo sistema (katilu), kai ieškovams buvo pasiūlyta grąžinti pinigus ir atsiimti sodo namą atgal, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d., dar nepasibaigus mokėjimo terminui, atsakovės gavo 20 000 Eur apmokėjimą.

19.4. Pabrėžė, jog jokių pretenzijų ir raginimų, išskyrus skambučius dėl šildymo sistemos (katilo), iš ieškovų pusės gauta nebuvo, atsakovės nebuvo informuotos apie „techninius vertinimus“ ir nebuvo pakviestos į jų atlikimą, atsakovės iki ieškinio gavimo nežinojo apie „eksperto išvadas“ ir ieškovų kreipimąsi į trečiuosius asmenis, kurie pašalino nustatytus darbų kokybės trūkumus, t. y. ieškovai niekaip atsakovių neinformavo apie neva esančius įsigyto namo trūkumus.

19.5. Laikė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno trūkumo ir įvertino juos kaip daikto pagerinimo išlaidas. Taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo laikyti, kad ieškovai nebuvo supažindinti su perkamu turtu ir negalėjo pasitikrinti jo kokybės.

19.6. Nurodė, jog apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos patyrimo yra visiškai neargumentuota, nepaneigianti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, t. y. surašytas tik formaliai, todėl skundas šioje dalyje negalėtų būti patenkintas.

19.7. Atsakovių vertinimu, šiuo atveju taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys negali būti tenkinamas vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovų paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

22. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. liepos 30 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, kuria šalys įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį dėl sodo pastato (1984 metais statyto sodo namo, kuris 2010 metais buvo renovuotas) ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. 2020 m. rugpjūčio 2 d. tarp šalių buvo pasirašytas priedas prie 2020 m. liepos 30 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, kuriuo sutarta, kad atsakovės savo lėšomis iki 2020 m. spalio 1 d. užsakys ir įregistruos nekilnojamojo turto registre namo projektą, pakeičiant paskirtį iš sodo namo į gyvenamąjį namą ir t. t., dėl to ieškovai atsakovėms sumokėjo ne nustatytą 89 000 Eur kainą, kaip buvo skelbiama parduodant sodo namą su sklypu, o 94 000 Eur (papildomai sumokant 5 000 Eur mokestį).

23. 2020 m. rugsėjo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovai iš atsakovių įsigijo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 94 000 Eur kainą (sutarties 2.1; 2.3; 3.1 punktai).

24. 2020 m. spalio 2 d. techninio vertinimo akte nurodyti šie namo trūkumai: šildymo sistema, vandentiekio sistema, elektros instaliacija, santechnikos įranga, apdailos trūkumai. Ieškovų teigimu, jie šiuos paslėptus trūkumus pašalino; dėl trūkumų šalinimo patyrė 26 822,02 Eur dydžio išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovių.

25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškovų apeliacinio skundo ir atsakovių atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai ieškovų ieškinį atmetė.

Dėl parduoto daikto kokybės

27. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

28. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės nustatytos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

30. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pažymėtina, kad jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis).

31. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

32. Apeliantai įrodinėjo aplinkybes, jog jie informavo ne tik atsakovių atstovą, bet ir atsakoves, jog ketina dėl neveikiančio katilo pakeitimo nauju ir kitų pastebėtų namo trūkumų kreiptis į specialistus, kurie galės kvalifikuotai nustatyti visus namo defektus, tačiau atsakovių atstovas atsisakė teikti bet kokią pagalbą šalinant ieškinyje nurodytus turto trūkumus ir dalyvauti tokio specialisto atliekamo turto apžiūroje, todėl laikė, kad atsakovės, veikdamos per savo atstovą, atsisakė dalyvauti namo techninių trūkumų vertinime bei šalinime. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokius savo teiginius pagrįsti ieškovai duomenų nei ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde į bylą nepateikė, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių pretenzijų ir raginimų atsakovėms (ar jų atstovui) nebuvo siųsta (išskyrus telefonu pareikštą pretenziją dėl šildymo katilo), taigi ieškovai atsakovių neinformavo ne tik apie, jų manymu, atsiradusius namo trūkumus, bet ir apie tai, kad ketina atlikti namo defektaciją (namo trūkumų techninį vertinimą). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog toks ieškovų elgesys, kai pardavėjai neinformuojami nei apie atsiradusius defektus, nei apie ketinimą pasitelkiant specialistus nustatyti ir užfiksuoti defektus, tokiu būdu nesuteikiant pardavėjams galimybės susipažinti su pirkėjų nurodytais namo trūkumais, ar pareikšti pastabų/paaiškinimų dėl jų, o remonto darbai atliekami savo nuožiūra ir tik po to teisme pirmą kartą pareiškiamas reikalavimas atlyginti defektų šalinimo išlaidas, neatitinka sąžiningo elgesio kriterijaus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog po incidento su šildymo sistema (katilu), kai ieškovams buvo pasiūlyta grąžinti pinigus ir atsiimti sodo namą atgal, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d., dar nepasibaigus mokėjimo terminui, atsakovės gavo 20 000 Eur apmokėjimą iš ieškovų, t. y. ieškovai nepasinaudojo įstatymų suteikta teise atsisakyti sutarties dėl turto netinkamos kokybės ir pareikalauti grąžinti už turtą sumokėtus pinigus, grąžinant turtą atsakovėms. Kritiškai vertinama ir aplinkybė, jog ieškovams nebuvo žinomas tikrasis atsakovių ir jų atstovo adresas, todėl su jais nebuvo įmanoma susisiekti ir derinti su turtu susijusius klausimus. Pažymėtina, kad tokie teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes atsakovių gyvenamųjų vietų adresai nurodyti tiek preliminarioje sutartyje, tiek pagrindinėje pirkimo pardavimo sutartyje, be to, byloje nėra ginčo, kad ieškovai turėjo atsakovių atstovo, iš esmės faktiškai dalyvavusio pirkimo proceso metu atsakovių vardu, telefono numerį, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, vienintelis namo trūkumas, apie kurį buvo informuotas atsakovių atstovas (telefonu) – šildymo katilo trūkumas. Priešingų duomenų, ieškovai į bylą nepateikė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškovų elgesį laikė panaikinančiu jų teisę remtis daikto neatitikimu, kaip tai numatyta CK 6.327 straipsnio 5 dalyje.

33. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

34. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkėjai įsigijo 1984 metais statytą sodo namą, kuris 2010 metais buvo renovuotas, o tai, kad ieškovai pirko sodo namą, patvirtina tiek 2020 m. liepos 30 d. preliminarioji sutartis, kurios 2.1 punkte įtvirtinta, kad pirkėjai iki 2020 m. lapkričio 30 d. įsipareigojo įsigyti sodo namą su žemės sklypu (preliminariosios sutarties 2.1 punktas), tiek ieškovų pateiktas kredito unijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas suteikti ieškovams 20 000 Eur paskolą sodo namo su žemės sklypu pirkimui. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. tarp šalių pasirašytas priedas prie 2020 m. liepos 30 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, kuriuo sodo namo paskirtis buvo pakeista į gyvenamojo namo paskirtį, buvo atliktas tik dokumentuose, tačiau realiai rekonstrukcijos darbai nebuvo atlikti ir ieškovai apie tai žinojo, sutiko sumokėti papildomą 5 000 Eur kainą (94 000 Eur vietoj 89 000 Eur); Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, paskirties pakeitimą, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas aplinkybes patvirtina tiek kaina, kurią ieškovai sutiko sumokėti už namo paskirties pakeitimą, tiek rekonstrukcijos darbų terminas, todėl apeliantų argumentus, jog jie pagrįstai tikėjosi, kad likus mažiau nei 1 mėn. iki sutarties sudarymo atlikus namo rekonstrukciją namo būklė yra nepriekaištinga, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Nors ieškovai įrodinėja aplinkybes, kad jie buvo atvykę apžiūrėti turtą kelis kartus, tačiau detaliai jį apžiūrėti jiems nebuvo leista, jį galėjo apžiūrėti tik išoriškai ir atsakovių atstovas kategoriškai pareiškė, jog turtą, o konkrečiai namą, ieškovai galės apžiūrėti tik po turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, nes jiems reikia išsivežti daiktus, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės laikytinos neįtikinamomis – neigiamos tokio aplaidaus elgesio perkant namą pasekmės tenka patiems pirkėjams.

36. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šios nuostatos, išskyrus 1 punkte nurodytą teisę, yra taikomos ir tuo atveju, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.399 straipsnis).

37. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovai šiuo atveju pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pirkėjo teisių gynimo būdą ir prašo atsakovių atlyginti pastato trūkumų pašalinimo išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad pirkėjui tokiu atveju turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

38. Nagrinėjamu atveju apeliantai prašė taikyti jų, kaip pirkėjų, įgijusių netinkamos kokybės gyvenamąjį namą, teisių gynimo būdą – priteisti iš atsakovių, kaip pardavėjų, trūkumų šalinimo išlaidas: 1) 9 208,70 Eur už vandens gręžinio įrengimą ir vandentiekio inžinerinių tinklų prijungimą; 2) 9 088,03 Eur už dujinio šildymo katilo remontą; 3) 2 380 Eur už nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų remontą, šulinių valymą; 4) 107,66 Eur už šildymo sistemos remontą keičiant radiatorius; 5) 160,82 Eur už dujinės viryklės remontą; 6) 17 Eur už montažines putas sienos plyšiams taisyti; 7) 5 860,44 Eur už elektros įvado remontą, vidaus elektros instaliacijos remontą. Todėl tokioje situacijoje itin atidžiai turėjo būti išnagrinėtos šalių susitarimo dėl turto pardavimo aplinkybės, įvertinant, kokios būklės turtą atsakovės siekė parduoti ir kokiomis sąlygomis būtent tokios būklės turtą sutiko pirkti apeliantai.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, preliminariosios bei pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybės, jų turinys, taip pat šalių elgesys iki jas sudarant bei vykdant, teikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad parduoto turto kokybė, o tuo pačiu ir apeliantų lūkesčiai dėl jo atitiko sulygtą kainą, todėl nėra pagrindo spręsti apie apeliantų, kaip pirkėjų, teisių pažeidimą.

40. Siekiant teisingai įvertinti pirkimo – pardavimo sandorio šalių valios formavimąsi bei jų lūkesčius, pirmiausia aptartinos aplinkybės, susijusios su ginčo turto pardavimo aplinkybėmis. Kaip minėta, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirkėjai įsigijo 1984 metais statytą sodo namą, kuris 2010 metais buvo renovuotas. Pagal į bylą pateiktus duomenis, 2020 m. liepos 27 d. UAB „Apus turtas“ komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad pardavimui siūlomas namas (duomenys neskelbtini), kuris yra tvarkingas ir tinkamas gyventi žiemą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina atsakovių dėstomas aplinkybes, jog namas buvo pardavinėjamas ne kaip gyvenamasis, o kaip sodo namas, kadangi, priešingu atveju, nekiltų abejonių dėl tinkamumo gyventi gyvenamajame name žiemos sezonu; jo pardavimo kaina nurodyta 89 990 Eur, kas taip pat patvirtina aplinkybes, jog namas buvo pardavinėjamas už mažesnę kainą, o kaina buvo padidinta dėl apeliantų noro pakeisti namo paskirtį.

41. Pažymėtina, jog sutarties 5.1.5 punktu, pirkėjai ir pardavėjai patvirtino, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas, yra tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų daiktų pirkę, arba nemokėtų daiktų kainos.

42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantų įvardyti gyvenamojo namo trūkumai, susiję su šildymo ir vandentiekio sistemomis, elektros instaliacija, santechnikos įranga, apdailos trūkumais, dėl kurių apeliantai patyrė išlaidas už vandens gręžinio įrengimą ir vandentiekio inžinerinių tinklų prijungimą, dujinio šildymo katilo ir dujinės viryklės remontą, radiatorių pakeitimą, nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų, elektros įvado ir vidaus elektros instaliacijos remontą bei sienų plyšių taisymą, faktiškai susiję su daikto (namo) pagerinimo išlaidomis, o ne paslėptais trūkumais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

43. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovai prieš sudarydami pirkimo – pardavimo sutartį žinojo, kad vandens gręžinio šalia namo nėra, o vandens gręžinys yra kaimyniniame sklype, kuriuo kaimynai leidžia naudotis. Tokia sąlyga įtvirtinta ir šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje, kurios 6.3 punkte nurodyta, kad būsimasis pirkėjas informuotas, kad vandens gręžinys yra kaimyniniame sklype ir šiai dienai yra žodinis susitarimas, leidžiantis naudotis įrenginiu, taigi, laikytina, kad sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ieškovams tokia sąlyga buvo priimtina. Tuo tarpu apeliantų teiginys, jog preliminariojoje sutartyje yra nurodyta, kad iki sutarties sudarymo pardavėjas įsipareigojo gauti kaimynės sutikimą dėl vandens tiekimo namui, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokių aplinkybių, remdamasi byloje esančia preliminariąja sutartimi, teisėjų kolegija nenustatė. Taigi, ieškovų reikalavimas atlyginti išlaidas už vandens gręžinio įrengimą ir vandentiekio inžinerinių tinklų prijungimą, kai įsigydami namą ir žemės sklypą ieškovai žinojo, kad vandens gręžinio šalia namo nėra, yra nepagrįstas, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šios išlaidos yra susijusios su įsigyto namo pagerinimu, o ne paslėptų trūkumų šalinimu; kita vertus, akivaizdu, jog gręžinio nebuvimas, jei būtų galima laikyti jį namo trūkumu, yra akivaizdus – apie jį ieškovai žinojo prieš sudarydami sutartį ir toks faktas juos tenkino.

44. Pažymėtina, kad kitos išlaidos, kurias ieškovai prašė atlyginti, yra susijusios ne su dujinio katilo remontu, o už naujo dujinio katilo įrengimą vietoj iki tol buvusio kieto kuro katilo, ir už naujos dujinės viryklės įsigijimą vietoj iki tol buvusios elektrinės viryklės, kas, savo ruožtu patvirtina, kad tokios išlaidos neabejotinai yra susijusios su namo pagerinimu, o ne paslėptų trūkumų šalinimu, kadangi, kaip minėta, ieškovai, įsigydami 1984 metų sodo namą, kuris buvo renovuotas prieš dešimt metų iki jo įsigijimo (2010 metais), kuriame yra senas kieto kuro katilas, turėjo suprasti, kad toks naudotas daiktas neatitiks naujo katilo kokybės, jam reikalinga priežiūra, papildomos investicijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų reikalavimas atlyginti naujo dujinio katilo išlaidas, kai namą įsigijo su senu kieto kuro katilu, yra nesąžiningas, susijęs su namo pagerinimo darbais, o ne trūkumų šalinimu, todėl negali būti tenkinamas. Ir net laikant, kad ventiliaciniai kanalai buvo sumaišyti ar netinkamai panaudoti, laikytina, kad ieškovai galėjo šiuos trūkumus šalinti, o ne įsigyti naują dujinį šildymo katilą vietoj iki tol buvusio panaudoto kieto kuro katilo ir reikalauti šias išlaidas atlyginti atsakovių; tas pats pasisakytina ir dėl išlaidų už radiatorių pakeitimą.

45. Ieškovai, be kita ko, prašė atlyginti ir išlaidas, susijusias su nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų remontu, pažymėdami, kad pradėjus gyventi name, jau spalio mėnesio pradžioje dėl „sutvarkytos“ kanalizacijos buvo užlietas visas namo pirmasis aukštas, dėl to ir paaiškėjo, jog iš tikrųjų kanalizacija buvo remontuojama, tačiau jos vamzdžių sujungimai buvo atlikti nekokybiškai, dėl sujungimo įtrūkimų, nesuvedimo ir reikalingo kanalizacijai tinkamai eksploatuoti gylio nesilaikymo, todėl kanalizacija nebuvo įmanoma naudotis. Pažymėtina, kad pačiame techninio vertinimo akte, kuriuo remiasi ieškovai, įrodinėdami namo trūkumus, yra nurodyta, kad sumontuota santechnikos įranga nepakankami gerai funkcionuoja, ir tik padaryta prielaida, kad vandens nuvedimas į lauke esantį surinktuvą – šulinį yra atliktas/sumontuotas nesilaikant statybos taisyklių. Taigi, ir šie ieškovų nurodyti trūkumai nelaikytini tokiais, kurių ieškovai negalėjo tikėtis, pirkdami senos statybos sodo namą, be to, pati eksperto išvada padaryta remiantis prielaidomis.

46. Pasisakant dėl išlaidų už elektros įvado ir vidaus elektros instaliacijos remontą, pažymėtina, kad nors apeliantai teigė, jog elektros tiekimas į namą nutrūko ne dėl per didelio elektros galios naudojimo, o dėl netinkamo elektros įvado įrengimo, t. y. namo pajungimo prie šio įvado ir tai, kad šis pajungimas nebuvo tinkamai suderintas su elektros tiekėju ESO, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės liko neįrodytos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pagrįstai laikė, jog pirkėjai, prieš sudarant preliminariąją sutartį, buvo informuoti, kad name elektros įvadas yra 2 kW galios, taigi, net jei ir būtų laikoma, kad tai yra trūkumas, jis buvo akivaizdus, o ne paslėptas, apie jį pirkėjai žinojo. Todėl akivaizdu, kad tokie darbai, susiję su žymiu elektros energijos pajėgumo pagerinimu (šiuo metu elektros įvadas yra 18 kW galios), yra susiję su namo pagerinimo darbais, o ne paslėptų trūkumų šalinimu. Ieškovų prašomos atlyginti 17 Eur dydžio išlaidos montažinėms putoms sienų plyšiams taisyti yra susijusios su akivaizdžiais, o ne paslėptais namo trūkumais, todėl taip pat negali būti atlyginamos.

47. Aptartų namo pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovai iš esmės pakeisdami naujais įrenginiais šildymo sistemą, nuotekų valymo sistemą, elektros instaliaciją, įsirengdami vandens gręžinį, kurio iki tol nebuvo ir kitus darbus, taip pagerino įsigyto namo ir savo gerbūvį, tačiau atsakovės neturi pareigos šių išlaidų padengti, kadangi, pirma, ieškovai neįvykdė įstatyminės pareigos per protingą terminą informuoti pardavėjų apie atsiradusius trūkumus, antra, ieškovų prašomos priteisti išlaidos susiję su namo pagerinimo darbais arba akivaizdžiais trūkumais, o ne paslėptų trūkumų šalinimu. Minėti trūkumai, perkant 1984 metais statytą ir 2010 metais pritaikytą gyventi sodo namą ir žemės sklypą buvo akivaizdūs, todėl ieškovai, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, negali būti pripažintais rūpestingais pirkėjais, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

48. Nenustačius atsakovių atsakomybės pagrindų, neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas. Kita vertus, apeliantai civilinės atsakomybės sąlygų ir neįrodinėjo, tik nurodė emocinio pobūdžio išgyvenimus.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantų nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovių turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė S. G. prašo priteisti iš ieškovų 720 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2022 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaita faktūra NR. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. lapkričio 16 d. Kasos pajamų orderiu Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 720 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato Mindaugo Paukštės suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovų V. J., A. J. ir H. B. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 240 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

52. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3673-1101/2022.

Priteisti iš ieškovų V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) iš kiekvieno ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia TrumpulienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė