Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. S. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, išvadą byloje teikiančiai institucijai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms P. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 EUR per mėnesį, ir įpareigoti atsakovą E. S. nesilankyti ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-16 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo E. S. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai P. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 125,00 Eur kas mėnesį, ir nepilnametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 125,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisė nuo ieškinio priėmimo dienos, tai yra nuo 2016-06-15, iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti nesilankyti E. S. ir vaikų gyvenamojoje vietoje – atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, jog nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, į tai, jog civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 125 EUR kiekvienai dukrai iki bylos išnagrinėjimo. Prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, netenkino, kadangi ieškovė nepateikė teismui akivaizdžių įrodymų, jog atsakovas vartoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš ieškovę, o pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nutrauktas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2016-06-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir mažamečių vaikų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais įrodymais: Nors Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės sužalojimo, tačiau yra paduotas skundas aukštesniajam prokurorui. Teismo argumentas, jog šalys kartu gyvena, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl uždraudimo atsakovui lankytis ieškovės ir mažamečių vaikų namuose, nepagrįstas, kadangi šalys kaip šeima negyvena. Atsakovas grįžo gyventi į namus tik tada, kai atsakovui paskirta kardomoji priemonė buvo panaikinta. Ieškovė neturi galimybės išsinuomoti butą, kadangi yra vaiko priežiūros atostogose, o atsakovas neteikia vaikams jokio išlaikymo, gyventi su neprognozuojamo elgesio atsakovu yra neįmanoma. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atskirajame skunde nurodyti tokie argumentai: Nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas vartojo fizinę prievartą. Ieškovė yra provokatorė, ji stengiasi atsakovą įtraukti į konfliktines situacijas, dėl šių veiksmų atsakovas yra kreipęsis į policiją. Ieškovės skundo argumentai apie netinkamą atsakovo elgesį yra fantazijos padariniai. Prašydama taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, ieškovė pažeidžia atsakovo kaip tėvo teisę matytis su nepilnamečiais vaikais, tokiu būdu ieškovė traumuoja vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms P. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 EUR per mėnesį, ir įpareigoti atsakovą E. S. nesilankyti ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui lankytis namuose, kuriuose gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, teisėtumo ir pagrįstumo. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).CK 3.65 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias turi teisę taikyti teismas iki teismo sprendimo priėmimo, iš kurių ir – uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose, įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktai). Ieškovė prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.Teismas atmesdamas ieškovės prašymą motyvavo tuo, kad ieškovė nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog atsakovas vartoja fizinį ar psichologinį smurtą. Tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016-04-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl atsakovo, kadangi atsakovas, būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, necenzūriniais žodžiais iškeikdamas ir vydamasis ieškovę, jai grasino. Prokuroro 2016-04-22 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Nustatyta, kad atsakovas smurtinių veiksmų prieš ieškovę neatliko ir grasinančių žodžių neišsakė. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įrodymus apie tai, kad 2016-05-17 pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi atsakovas konflikto metu ieškovę stumdė, plūdo necenzūriniais žodžiais bei suėmęs tempė už plaukų. Minėtas ikiteisminis tyrimas 2016-06-13 nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę. Tačiau iš 2016-06-13 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos tokios aplinkybės. Apžiūros metu paimtas plaukų kuokštas, specialistas savo išvadoje nurodė, kad ieškovei nustatytas galvos sumušimas ir stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų patraukti atsakovą baudžiamojon atsakomybėn už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepaneigia nustatytų faktų, jog atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kad ieškovės sveikata buvo sutrikdyta, patvirtinta ir pateikta 2016-05-17 išduota medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovei diagnozuotas kaklo ir stuburo raiščių patempimas, galvos sumušimas. Anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, atsakovas yra agresyvaus būdo, o atsakovo tolesnis gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietoje su ieškove ir nepilnametėmis dukromis kelia pagrįstą grėsmę jų gerovei, saugumui ir interesams. Kadangi CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įrodymai patvirtina, kad šalys turi dvi mažametes dukras, todėl darytina išvada, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė geriausiai garantuoja taip pat ir vaikų gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą, iki bus išspręstas ginčas tarp šalių, kadangi vaikai matydami tėvų konfliktus bei smurtą namuose yra traumuojami. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad taikant ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę atsakovas neturės galimybės susitikinėti su dukromis bei dalyvauti jų auklėjime. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atsakovo argumentu, kadangi tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, atsakovas turi teisę ir kartu pareigą ne tik matytis su dukromis neribotai, bet ir dalyvauti jų auklėjime, prižiūrėti jas, rūpintis jų sveikata bei jas išlaikyti. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko bei sutuoktinio interesai, taip pat kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Patenkinus ieškovės atskirąjį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistina 21 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, ir klausimą iš spręsti iš esmės.

Prašymą tenkinti.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą E. S. nesilankyti ieškovės E. S. ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1952-586/2016.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. S. 21 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. S..