- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2S-1290-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01386-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB Bankui
- Advokatai
- Marius Navickas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui AB SEB Bankui, išvadą byloje teikiančiai institucijai Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą E. S. nesilankyti ieškovės E. S. ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1952-586/2016. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-458/2018 nutarė atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Šiaulio ir nukentėjusiosios E. S. atstovo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. S., kaltintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
1.2. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog nėra įrodytos ir nepagrįstos ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovo padarytų smurtinių veiksmų artimoje aplinkoje ir grasinimų. Nurodė, kad jam norisi patekti į savo namus, kuriuose paliko daugybę asmeninių daiktų, be kurių jis iki šiol nuolatos priverstas patirti nepatogumus. Teigia, kad jam įdomu ir svarbu matyti kaip auga šalių nepilnamečiai vaikai, kurie savo gyvenamojoje aplinkoje jaučiasi geriausiai, labiausiai pasitiki savimi, yra linksmesni, komunikabilesni ir drąsesni.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Nurodė, kad atsižvelgiant į aplinkybių visumą, t. y. išvadą byloje teikiančios institucijos atsiliepimą, į tai, jog išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje nepanaikino esančių aplinkybių, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, įtempti, toliau vyksta skyrybų procesas, ir būtina apginti nepilnamečių vaikų bei sutuoktinės interesus, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atsakovą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi taikydamas laikinąsias pasaugos priemones rėmėsi tuo pagrindu, kad ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad 2016 m. gegužės 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos tokios aplinkybės: „Apžiūros metu paimtas plaukų kuokštas, specialistas savo išvadoje nurodė, kad ieškovei nustatytas galvos sumušimas ir stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą“.
3.2. Atsakovas nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (buvęs Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu E. S. išteisino, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nuosprendis paliktas be pakeitimų.
3.3. Atsakovas nurodė, kad ieškovė į vaikų teisių apsaugos specialistus kreipėsi tik 2018 m. birželio 12 d., t. y. po to kai atsakovas kreipėsi su prašymu į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir kai ieškovei tapo žinoma apie teisę pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą. Atsakovas nuo 2016 metų vidurio nebegyvena su ieškove, taigi vaikų teisių apsaugos skyriaus nurodyta informacija turėjo būti ieškovei žinoma dar 2016 metais, tačiau šios aplinkybės ieškovės teismui prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, po to teikiant atskirąjį skundą nurodytos nebuvo. Atsakovas nuolatos bendrauja su vaikais, kurie džiaugiasi bendravimu su juo ir nei karto nesakė ir nebuvo kalbos apie tai, kad jo nenori matyti namuose.
3.4. Atsakovas nurodė, kad ieškovės 2018 m. birželio 12 d. vaikų teisių apsaugos skyriuje pateikta melaginga informacija buvo siekiama, jog teismas netenkintų atsakovo prašymo lankytis E. S. gyvenamojoje vietoje.
3.5. Atsakovas nurodė, jog apie 2 metus yra priverstas nuomotis kitą būstą dėl to patiria didelių papildomų išlaidų, nors namas kuriame jam uždrausta lankytis priklauso abiem sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise ir iki šiol nėra padalintas.
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą bei atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones net ir tuomet, kada ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Teismo įsiteisėjusioje nutartyje buvo nurodyta, jog: „faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų patraukti atsakovą baudžiamojon atsakomybėn už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepaneigia nustatytų faktų, jog atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kad ieškovės sveikata buvo sutrikdyta, patvirtinta ir pateikta 2016-05-17 išduota medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovei diagnozuotas kaklo ir stuburo raiščių patempimas, galvos sumušimas“.
4.2. Nurodė, jog aplinkybės, kad atsakovas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu (Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-10 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-458/2018 paliktas nepakeistas) išteisintas, nepatvirtina, jog išnyko aplinkybės dėl kurių įpareigojimas gyventi skyriumi buvo pritaikytas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodyta, jog: „teismas <...> įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamojo asmens naudai <...> išteisino pagrįstai“. Mano, jog iš išdėstyto matyti, kad baudžiamojoje byloje buvo itin daug nenustatytų ir/ar netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių vėliau kilo daug abejonių, kurių nebėra galimybės pašalinti, o vadovaujantis įstatymo normomis, šios aplinkybės aiškintos atsakovo (teisiamojo) naudai.
4.3. Nurodė, kad gyvenimas kartu su atsakovu viename name, kuriame yra tik vienas įėjimas ir viena bendra virtuvė (neišvengiamai reikės jomis naudotis bendrai su atsakovu, o tai vėl sudarys sąlygas konfliktinėms situacijoms kilti) yra negalimas ir neįmanomas. Per 2 metus (kol buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė) nuo atsakovo atprato vaikai. Atsakovo piktavališkas elgesys (tyčiojimasis iš ieškovės vaikų akivaizdoje, neleidimas naudotis tam tikromis namo patalpomis, interneto bei televizijos atjungimas, muzikos klausymasis naktimis, odinio diržo skalbimas skalbyklėje, kad būtų didelis triukšmas name ir t.t.) atsirado prasidėjus skyrybų procesui. Mano, kad grįžus atsakovui į gyvenamąją vietą, jo elgesys gali būti dar agresyvesnis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. priteisti laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms ir įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2016 m. birželio 16 d. nutartimi prašymas buvo tenkintas iš dalies, t. y. paskirtas laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2016 m. birželio 16 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, ir klausimas išspręstas iš esmės – taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atsakovui nesilankyti ieškovės E. S. ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1952-586/2016.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
9. Ištyrus ir įvertinus atskirojo skundo turinį matyti, jog atsakovas, prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-458/2018 paliktas nepakeistas) atsakovas buvo išteisintas dėl veikų, numatytų LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Nors minėtais procesiniais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau tai savaime nereiškia, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje civilinėje byloje.
10. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, konstatavo, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, atsakovas yra agresyvaus būdo, o atsakovo tolesnis gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietoje su ieškove ir nepilnametėmis dukromis kelia pagrįstą grėsmę jų gerovei, saugumui ir interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimų, tai, kad atsakovas buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu, nepaneigia šioje civilinėje byloje konstatuotų aplinkybių, jog atsakovo gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietoje su ieškove ir nepilnametėmis dukromis kelia grėsmę jų gerovei, saugumui ir interesams. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog nėra teisinio pagrindo keisti, ar naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovui nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje.
11. Aplinkybes, jog laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas, ar panaikinimas gali turėti neigiamų pasekmių taip pat patvirtina ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. birželio 18 d. išvada Nr. (18.1.22)-SDR-790. Šioje išvadoje nurodoma, jog: „Vaiko teisių skyrius, įvertinęs turimą informaciją mano, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netikslinga panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą E. S.“. Pažymėjo, jog bendrauti su dukromis P. ir S. atsakovui nėra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šiuo atveju prioritetinėmis yra laikomos nepilnamečių atsakovo dukrų teisės ir interesai, todėl atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos išaiškinimus bei vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatomis, laikytina, jog teisinio pagrindo naikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę, nėra.
12. Nors atskiruoju skundu nurodoma, jog atsakovui nuolatos bendraujant su vaikais jie džiaugiasi bendravimu su juo ir tai, kad nebuvo kalbos apie tai, kad vaikai jo nenori matyti namuose, tačiau tokie atsakovo teiginiai laikytini deklaratyviais, siekiant sau palankaus sprendimo priėmimo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. birželio 18 d. išvadoje nustatytos aplinkybės, jog: „skyriuje buvo bendrauta su nepilnamete P. S., kuri išsakė savo nuomonę, kad ji gyvena su mama ir sesute, su tėčiu abi susitinka, bendrauja, tėtis pasiima, bet retai, nes jo darbas užsienyje. Ji pasakojo, kad tėtis yra skriaudęs mamą, pykdavo ant mamos, jie bardavosi, todėl ji pergyvena dėl mamos ir sesės, nenorėtų, kad tėtis grįžtų gyventi į jų namus“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, jog dukra nenori, jog atsakovas grįžtų gyventi į namus.
13. Atsakovo nuomone, ieškovė, kreipdamasi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, pateikė melagingą informaciją, kuria buvo siekiama, jog teismas netenkintų atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomas aplinkybes. Teismo vertinimu, atsakovas išreiškia savo subjektyvią nuomonę dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. birželio 18 d. išvadoje nustatytų aplinkybių, todėl teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio
16. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (...).
17. Atsakovas už atskirąjį skundą turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį byloje nėra, ši aplinkybė nustatyta išnagrinėjus atskirąjį skundą, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš atsakovo E. S. priteisti valstybei 38 Eur žyminį mokestį.