Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-104-586/2047 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Parengiamojo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas L. S. pareiškė prašymą sustabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje E. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas nutarė sustabdyti civilinę bylą (LRCPK 163 str. 1 d. 3 p.), motyvuodamas, kad iš civilinės bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad santuoką prašoma nutraukti esant E. S. kaltei dėl to, kad jis smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, nors ieškinyje prašoma ir kitais pagrindais nustatyti sutuoktinio kaltę, tačiau teismas padarė išvadą, jog tai pagrindinis motyvas dėl santuokos nutraukimo. Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-28-904/2017, kurioje E. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., dėl to paties įvykio, minimo ieškinyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog ieškovė ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindžia tuo, jog sutuoktinis naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, dėl to jam yra iškelta baudžiamojo byla. Taip pat teismas pripažino, kad ieškinyje yra nurodytos ir kitos aplinkybės dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės, todėl teismas turi visas galimybes pats nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t.y. teismas gali vertinti ir nustatyti sutuoktinio kaltės klausimą civilinėje byloje. Taip pat ieškovė turi teisę kitomis priemonėmis civilinio proceso tvarka pateikti įrodymus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodo, kad byloje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bus apklausiami ne tik liudytojai, kurie gali būti apklausti baudžiamojoje byloje, tačiau ir kiti asmenys, galintys apibūdinti atsakovo elgesį su ieškove. Be to teismas turėjo įvertinti ir tai, kad baudžiamojoje byloje gali nepakakti įrodymų, o civilinėje byloje, sprendžiant kaltės klausimą, teismas turi galimybę vertinti įrodymų visumą ir pagal savo vidinį įsitikinimą priimant procesinį sprendimą. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės iš esmės grindžia viena argumentu, jog atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, dėl ko buvo jam iškelta baudžiamoji byla, todėl atsakovo kaltės klausimas dėl santuokos nutraukimo naudojant smurtą prie ieškovę yra tiesiogiai susijęs su Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamąja byla. Be to nurodo, kad baudžiamojoje byloje bus tiriami ne tik liudytojų parodymai, bet ir kiti įrodymai – eksperto išvada, sprendžiamas klausimo dėl teismo ekspertizės skyrimo ir kiti byla reikšmingi įrodymai, todėl du kartus dėl to paties įvykio kviesti tuos pačius specialistus, paskirti atlikti ekspertizes būtų ekonomiškai nenaudinga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindų.Ieškovė pateikė ieškinį su prašymu nutraukti santuoką dėl vienos iš sutuoktinių (atsakovo) kaltės LRCK 3.60 straipsnio 2-3 d. pagrindu.Atsakovas pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje dėl atsakovo naudoto smurto artimoje aplinkoje, kadangi tai gali turėti esminės įtakos byloje dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės ieškinį.Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, jame nurodo, kad teismas gali vertinti ir nustatyti sutuoktinio kaltės klausimą civilinėje byloje pats. Taip pat ieškovė į bylą pateiks ir kitus su santuokos nutraukimo susijusius įrodymus bei bus apklausiami liudytojai. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Teismas sprendžia bylą sustabdyti, kai jos negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta kita byla, o kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas.Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės LRCK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, t.y. kai sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taip pat nurodo, kad yra pagrindas nutraukti bylą ir minėto straipsnio 3 dalies pagrindu – kai preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio, kadangi jis naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, jis yra ūmaus būdo, negerbia ieškovės, nevykdo sutuoktinio pareigų, bendrauja su ja, naudodamas necenzūrinius žodžius. Nurodo, kad dėl atsakovo naudoto fizinio smurto prieš ieškovę yra pradėtas baudžiamasis procesas - Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra užvesta baudžiamojo byla Nr. 1-28-904/2017 dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl tai įrodo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Šioje civilinėje byloje vertintina tai, kad ieškovė siekia nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi jis naudojo smurtą prieš ieškovę, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo elgesio su šeimos nariais (nustatant jis buvo žiaurus ar ne) ir priimtas nuosprendis gali turėti prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, sprendžiant klausimą dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką. Ieškovė iš esmės siekia nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, remdamasi vien šiuo pagrindu, jog yra užvesta baudžiamoji byla, o kitų reikšmingų įrodymų byloje, kuriuos būtų galima vertinti dėl atsakovo žiauraus elgesio su artimaisiais, ieškovė nėra pateikusi. Taigi iš esmės baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo smurto artimoje aplinkoje yra esminis argumentas byloje, siekiant nustatyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje jau yra baigtas ir byla perduota nagrinėti teismui, todėl darytina išvada, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės byloje, gali turėti lemiamą įtaką civilinės bylos sprendimui dėl atsakovo kaltės nustatymo. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą turi vadovautis civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis ir gali pats vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą savo vidiniu įsitikinimu, tačiau LRCPK 163 straipsnis numato, kad negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, kuri gali turėti įtakos teismo sprendimui, priimamam civilinėje byloje. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovė vienu iš santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės pagrindu nurodo jo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymą (LRCK 3.60 str. 2 d.), tačiau taip pat nurodo, kad atsakovas naudojo prieš ją fizinį smurtą, jam iškelta baudžiamoji byla. Papildomai pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nustačius atsakovo žiaurų elgesį su šeimos nariais, atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės būtų preziumuojama, o priešingu atveju – baudžiamojoje byloje nenustačius atsakovo žiauraus elgesio su šeimos nariais, teismas civilinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės nagrinėtų tik LRCK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu (dėl sutuoktinio pareigų nevykdymo). Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojoje byloje nustačius atsakovo žiaurų elgesį su šeimos nariais ir nustačius, jog yra pagrindas nutraukti šalių santuoką LRCK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu, ši aplinkybė galimai turėtų įtakos ir kitiems su santuokos nutraukimu susijusiais teisiniais padariniais byloje. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog atlikti tapatų įrodymų tyrimą tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje nėra tikslinga, kadangi tai pažeistų proceso ekonomiškumo principą tiek laiko, tiek finansiniu aspektais. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas civilinę bylą stabdyti, kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, tuo pačiu pažymėdamas, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė priklauso ir nuo šalių procesinio elgesio ir siekio kuo ekonomiškesnėmis laiko sąnaudomis išspręsti tarp šalių kilusį konfliktą. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą.