Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. gynėjos advokatės Eglės Šovienės, nuteistojo R. A., nuteistojo R. K., nuteistojo M. K., nuteistojo L. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta J. A. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta Ž. K. atžvilgiu) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. G. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

L. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. R. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

T. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai – iš L. G. ir M. K. solidariai priteista 217,85 Eur Ž. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią asmenims nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. A. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę bei į tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamas veikas, žada įsidarbinti, kad galėtų atlyginti patirtą žalą ir apeliacinio teismo prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. R. gynėjos advokatės Eglės Šovienės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistųjų R. K., M. K. ir L. G. apeliaciniai skundai tenkintini.

10. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

12. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą, savo išvadas dėl nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyvių požymių egzistavimo privalo pagrįsti įrodymais, juos įvertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame BPK straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

13. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).

14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinių skundų motyvus, neturi pagrindo sutikti su nuteistųjų R. A. ir T. R. apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl nepagrįsto jų pripažinimo kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašė visus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos įvertino laikydamas BPK reikalavimų, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pateikė įrodymų vertinimo motyvus, teismo išvadas dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei kaltės, kurios yra pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Skirdamas bausmes, pagrįstai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau vis tik teisėjų kolegija pritaria dalies apeliacinių skundų argumentams, kad bausmės tikslai nuteistiesiems L. G., R. A., M. K., R. K. gali būti pasiekti ir realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikavimo

Dėl L. G. apeliacinio skundo

18. Nuteistasis L. G. savo apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę bei į tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamas veikas, žada įsidarbinti, kad galėtų atlyginti patirtą žalą ir apeliacinio teismo prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

20. Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į dabartinę įstatymo redakciją, L. G. nesant pripažintam recidyvistu, negalėtų būti ir taikoma ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, teisėjų kolegija su šiais argumentai sutikti negali.

22. Kaip jau minėta, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta L. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naujas tyčines nusikalstamas veikas, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nurodant, kad nauja tyčinė nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyto sprendimo jį pripažinti recidyvistu, nors BPK 307 straipsnio pakeitimai galiojo jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o nuosprendis priimtas 2024 m. gruodžio 20 d. Šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

23. Byloje nustatyta, kad L. G. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 3 kartus, paskutiniuosius kartus jis teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir nusikaltimus nukreiptus prieš kitų asmenų nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Visas nusikalstamas veikas jis įvykdė jau būdamas pilnametis. Paskutiniuoju 2022 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Šiuo paminėtu nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu, o sumažinta bausmė subendrinta su ankstesniu 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme. L. G. paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Nors nuosprendis jau įvykdytas, tačiau L. G. teistumas nėra išnykęs. Taigi L. G. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Taigi, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. Visgi, nagrinėjamoje byloje paduotas tik paties nuteistojo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties, dėl L. G. (ne)pripažinimo recidyvistu plačiau nepasisako.

24. Be to, skiriant bausmes L. G. buvo atsižvelgta ne tik į tai, kad jis praeityje teistas (4 t., b. l. 64-69) ir esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jis vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, tačiau taip pat į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (4 t., b. l. 103–111), nedirbantis. Priešingai nei teigė nuteistojo L. G. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė ir į tai, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo įskaitą VšĮ Jonavos PSPC, kur lankosi nuo 2006 m., ir jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, byloje duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat skiriant bausmes buvo atsižvelgta ir į tai, kad jam nuo 2022 m. spalio 2 d. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis neterminuotai (4 t., b. l. 88-89, 93-94, 98-99), ikiteisminio tyrimo metu atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu L. G. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (4 t., b. l. 52-58). L. G. charakterizuojamas neigiamai, jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio.

26. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skirdamas bausmes ir jas individualizuodamas, nepasisakė kodėl asmenų atžvilgiu nesvarsto galimybės skirtas laisvės atėmimo bausmes atidėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nuteistajam L. G., taikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 straipsnio nuostatos).

Dėl R. A. apeliacinio skundo

30. R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. A., tai yra sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiu ir koja į galvą ir tokiu būdu atėmę galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Huawei Y8p su SIM kortele bendros 140 eurų vertės, 250 eurų vertės rankinį laikrodį, 15 eurų vertės piniginę ir joje buvusius: nukentėjusiojo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę bei 50 eurų grynuosius pinigus ir tuo bendrais veiksmais su kitais asmenimis nukentėjusiajam S. A. nežymiai sutrikdė sveikatą ir pagrobė S. A. turto už 455 eurus.

31. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti, kadangi jis nukentėjusiojo nemušė, o pastarojo telefoną įgijo nežinodamas, kad jis yra pagrobtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, nukentėjusiojo ir liudytojų bei įtariamaisiais ir kaltinamaisiais apklaustų asmenų parodymus, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl R. A. kaltės yra teisėtos ir pagrįstos, todėl tenkinti nuteistojo prašymą ir jį išteisinti nėra jokio pagrindo.

32. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. A. yra pripažintas kaltu nusikalstamai veikęs kartu su bendrininkais. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022).

33. Pažymėtina, kad analogiškose bylose ne visada yra objektyvios galimybės tiksliai nustatyti visus faktus, ypač tokius kaip nagrinėjamu atveju – smurtą, kurį suduodami daugybinius smūgius, naudojo grupė neblaivių asmenų. Taigi suskaičiuoti kiekvieno smūgius (kur ir kiek suduota), savaime suprantama, yra sudėtinga ar net neįmanoma (jei tokio įvykio nestebi pašaliniai asmenys, jis nefiksuojamas techninėmis priemonėmis). Įrodinėjimo procese svarbu yra tai, ar bylos įrodymų pakanka nustatyti faktus, atskleidžiančius kiekvieno asmens padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, bei konstatuoti jos sudėtį sudarančių požymių buvimą. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl R. A.. kaltumo ir nustatydamas faktines aplinkybes apie jo dalyvavimą plėšime, įvertino įrodymų pakankamumą ir, jais remdamasis, padarė teisingą išvadą apie bendrus nuteistųjų smurtinius veiksmus, susijusius priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu bei pagrobtu nukentėjusiojo turtu.

34. Nors R. A. savo kaltę visą laiką neigė, tačiau jo duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu nesutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais tiek apie įvykio aplinkybes, tiek apie nukentėjusį mušusiųjų asmenų skaičių, jo paties atliktus veiksmus ar aplinkybes, kurias matė. Visi šie nesutapimai ir prieštaravimai išsamiai aptarti skundžiamame teismo nuosprendyje (nuosprendžio 12-13 lapai), todėl apeliacinės instancijos teismas tapačių argumentų nekartoja. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad duoti R. A. parodymai yra nepatikimi, duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei nusprendė laikyti pagrįstais nukentėjusiojo parodymus, kad jį prisiviję sučiupo trys asmenys (byloje nustatyta, kad tai L. G., T. R. ir R. K.), bet po to priėjo ir likusieji (R. A. ir M. K.), ir jie visi penki mušė, spardė ir tuo metu jam gulint ant žemės iš jo pagrobė visus jo nurodytus daiktus, ir tik moteriai pradėjus šaukti jie visi pasišalino.

35. Kad nuteistojo R. A. duoti parodymai yra nenuoseklūs patvirtina ir apeliaciniame skunde jo nurodomos aplinkybės, kad nematė kaip kada ir kas pagrobė nukentėjusiajam priklausiusius daiktus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino matęs, kaip M. K. palinkęs virš nukentėjusiojo nuseginėjo laikrodį (4 t., b. l. 120). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, kad R. A. kaip bendrininkas dalyvavo įvykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad po įvykio iš karto jiems visiems susitikus R. A. paklausė T. R. ką šis rado iš nukentėjusiojo pagrobtoje piniginėje, o L. G. nukentėjusiojo telefoną padavė R. A. (6 t., b. l. 16-20-58-61). R. A. patvirtino, kad jis suprato, kad telefonas yra nukentėjusiojo. Visgi, R. A., suprasdamas, kad telefonas gautas nusikalstamu būdu, jį pardavė trečiajam asmeniui, t. y. realizavo siekdamas finansinės naudos. Visi šie duomenys patvirtina, kad R. A. veikė bendrai su kitais asmenimis, siekdamas pagrobti ir užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą panaudojant fizinį smurtą pastarojo atžvilgiu.

36. Nors nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu neprašo švelninti jam skirtos bausmės, vis tik atsižvelgiant į tai, kad skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018), todėl šiuo atveju pasisakoma ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

37. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia ir veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamasis veikė kaip bendravykdytojas. R. A. veikoje, numatytoje BK 180 straipsnio 1 dalyje, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). R. A. praeityje teistas (5 t., b. l. 17-28), esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, kaltinamasis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), eilę kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, paskirtų baudų nemoka (5 t., b. l. 41-83), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (5 t., b. l. 35-36), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgta ir į tai, kad nors ir nepripažino padaręs nusikaltimą, tačiau posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į R. A. polinkį nusikalsti, kadangi jis teisiamas trečią kartą, paskutiniu 2020 m. liepos 30 d., teismo nuosprendžiu taikyta švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas – nebuvo efektyvi ir savo tikslų nepasiekė, kadangi jis ir vėl nusikalto.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistojo R. A. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas procesinis sprendimas – 2025 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas jam paskirta 8 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. A. pagrįstai buvo parinkta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, o jos trukmė, atsižvelgiant į nuteistojo vaidmenį atliekant nusikalstamą veiką, t. y. pasyvesnį elgesį nei kitų bendrininkų, nustatyta trumpesnė nei kitų kartu nuteistų bendrininkų.

39. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šiuo klausimu nepasisakyta, vis tik, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir pritaikius R. A. bausmės vykdymo institutą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kas sudaro formalų pagrindą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį atliekant nusikalstamą veiką ir požiūrį į ją, į tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo, sprendžia, kad skirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant R. A. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui bei skiriant individualizuotus įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktuose, todėl jo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl R. K. apeliacinio skundo

40. Nuteistasis R. K. savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir prašo skirti švelnesnę – 90 parų trukmės arešto bausmę, arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą dviejų metų terminui skiriant įpareigojimus.

41. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

42. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nurodė, kad R. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia ir veikiant bendrininkų grupėje, jis veikė kaip bendravykdytojas. R. K. veikoje, numatytoje BK 180 straipsnio 1 dalyje, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino ir gailėjosi), ir yra nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktuose (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu).

43. Sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte pagrįstumą įrodo tai, kad R. K. praeityje teistas (5 t., b. l. 130-135), esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o būtent, būdamas teistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vėliau 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikus, tačiau esant neišnykusiam teistumui, vykdė nusikalstamas veikas, tarp kurių ir šiuo nuosprendžiu nurodyta bei kitas, dėl kurių jis pripažintas kaltu ir nuteistas 2023 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį) bei 2024 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį).

44. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. K. eilę kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, paskirtų baudų nemoka (5 t., b. l. 171-188,), VšĮ Jonavos PSPC PSC lankosi nuo 2022 m., jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, duomenų apie priklausomybės ligas, nėra (5 t., b. l. 165-166), nedirba. R. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Parenkant bausmės rūšį atsižvelgta į tai, kad jis baudų nemoka, laisvės apribojimo ir arešto bausmės nepasiekia bausmei keliamų tikslų, todėl pagrįstai nuspręsta nuteistajam skirti pačia griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, parinkta bausmė tiek savo rūšimi tiek trukme yra proporcingai nuteistojo asmenybei ir jo įvykdytai nusikalstamai veikai, todėl yra teisinga. Vis tik spręstina, kad pirmą kartą nuteistajam R. K. skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas turėjo nurodyti argumentus, kodėl asmeniui netaikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau to nepadarė.

45. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. K. atitinka visus formalius minėto straipsnio reikalavimus – nuteistas galutine 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Kaip jau minėta, realia laisvės atėmimo bausme jis nuteistas pirmą kartą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, o bausmės vykdymą atidedant 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui bei skiriant R. K. individualizuotus įpareigojimus, įtvirtintus BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktuose, kurie teisėjų kolegijos vertinimu, padės pasiekti įstatymo keliamus bausmės tikslus.

Dėl M. K. apeliacinio skundo

46. Nuteistasis M. K. savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atidėti bausmės vykdymą dviejų metų terminui bei skirti įpareigojimus. Nuteistojo skundas tenkintinas.

47. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. K. pripažintas kaltu padarius du tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių, o kitas – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Veikos padarytos bendrininkų grupėje, veikiant kaip bendravykdytojui. M. K. veikoje, numatytoje BK 180 straipsnio 1 dalyje, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktuose (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu). Kaltinamojo M. K. veikoje, numatytoje BK 140 straipsnio 2 dalyje (Ž. K. sužalojimas) yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktuose (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas).

48. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte pagrįstumą patvirtina tai, kad M. K. praeityje teistas (6 t., b. l. 65-73), esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), t. y. 2022 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu būdamas nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, neišnykus teistumui, 2023 m. birželio 3 d. (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir lapkričio 21 d. (BK 140 straipsnio 2 dalis) vėl įvykdė tyčines nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. K. eilę kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, paskirtų baudų nemoka (6 t., b. l. 104-113), VšĮ Jonavos PSPC PSC epizodiškai lankosi nuo 2007 m., jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichologinis ištyrimas atliktas 2023 m. rugsėjo 1 d., duomenų apie priklausomybės ligas, nėra (5 t., b. l. 165-166), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

49. Parinkdamas M. K. skiriamą bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino nuteistojo polinkį nusikalsti, kadangi jis teisiamas ketvirtą kartą, ankstesni teistumai taip pat susiję su fizinio smurto naudojimą kitų asmenų atžvilgiu ar siekiu pasisavinti svetimą turtą, o kaip matyti iš prieš tai jam skirtų bausmių – akivaizdu, kad nei laisvės apribojimo, nei arešto bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, skitų administracinių baudų nemoka, todėl už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes ir jas tarpusavy subendrino taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam pirmą kartą realią laisvės atėmimo bausmę turėjo nurodyti argumentus, kodėl asmeniui netaikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, kaip ir anksčiau aptartais atvejais, to nepadarė.

50. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. K. atitinka visus formalius minėto straipsnio reikalavimus – nuteistas galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme už du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip jau minėta, realia laisvės atėmimo bausme jis nuteistas pirmą kartą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, o bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams bei skiriant M. K. individualizuotus įpareigojimus, įtvirtintus BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktuose.

Dėl T. R. (V.) apeliacinio skundo

51. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. R. gynėja advokatė Eglė Šovienė apeliaciniu skundu prašo išteisinti T. R. dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, o dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nuteistojo gynėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

52. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais skundžiamu nuosprendžiu kaltais pripažintais asmenimis, 2023 m. birželio 3 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. A., tai yra sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiu ir koja į galvą ir tokiu būdu atėmę galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam S. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Huawei Y8p su SIM kortele bendros 140 eurų vertės, rankinį laikrodį „(duomenys neskelbtini)“ 250 eurų vertės, piniginę 15 eurų vertės, piniginėje buvusius nukentėjusiojo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę, pinigus sumoje 50 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam S. A. poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktos dešinėje pusėje, pereinant į smilkinį, dešinės akies abiejuose vokuose, kairės akies abiejuose vokuose, pereinant į skruostą, abiejų žandų srityse, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, lūpų vidiniuose paviršiuose, muštines žaizdas dešinės akies apatinio voko srityje, burnos gleivinėje dešinio žando srityje ir liežuvio dešiniame šone, tokiais bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. A. sveikatą ir pagrobė S. A. turto už 455 eurus.

53. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija savo kaltę, teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išanalizavusi byloje apklaustų asmenų parodymus, konstatuoja, kad T. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

54. Apylinkės teismas, pagrįstai nurodė, kad T. R. kaltę patvirtina kitų kartu su juo buvusių asmenų duoti parodymai. Nors teisiamajame posėdyje L. G. nurodė, kad T. R. smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad R. K. ir T. V. (R.) taip pat sudavė smūgius (3 t., b. l. 76-80), jis šiuos duotus parodymus patvirtino ir nurodė, kad T. R. ir R. K. kažkokiu būdu nukentėjusįjį pargriovė (8 t., b. l. 89-90). Teisiamajame posėdyje apklausiamas R. A. parodė, kad muštynės vyko tarp T. R., R. K., L. G. ir nukentėjusiojo. Šie trys asmenys pirmieji nusivijo nukentėjusįjį (8 t., b. l. 90-91). Nuteistojo T. R. kaltę patvirtina ir R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, o būtent tai, kad L. G. pradėjo nukentėjusįjį mušti, o jis pradėjo nuo jų bėgti, tuomet jis, L. G., T. V. (R.) ir jo brolis M. vijosi nukentėjusįjį, kuris bėgdamas mėtė į juos akmenis. Vyrą pagavo, T. V. smogė jam kumščiu į šoną, <...> kažkokiu būdu nukentėjusįjį pastūmė ir šis griuvo ant nugaros, po ko jie trise (R. K., T. V. (R.) ir L. G.) jį spardė. T. V. (R.) atėmė piniginę (5 t., b. l. 91-95, 108-111, 8 t., b. l. 91). Kad T. R. kartu su kitais asmenimis vijosi nukentėjusįjį patvirtina liudytojos G. B. duoti parodymai (8 t., b. l. 122-123) taip pat ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duoti M. K. parodymai (6 t., b. l. 16-20, 58-61, 8 t., b. l. 91-92), kuris be to nurodė ir tai, kad šie nukentėjusįjį pasiviję asmenys jį spardė.

55. Minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad T. R. buvo vienas iš aktyviausių asmenų, naudojusių fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, byloje apklausti asmenys taip pat nurodė, kad T. R. pagrobė nukentėjusiojo piniginę ir joje buvusius grynuosius pinigus. T. R. teisme pripažino, kad jis paėmė nukentėjusiajam priklausiusią piniginę, tačiau teigė, jog jis ją tik pakėlė nuo žemės ir patikrino, kas yra viduje, pinigų viduje nebuvo, piniginę išmetė. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nepaneigia byloje konstatuotų aplinkybių, kad jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą, pagrobė pastarojo turtą, t. y. kad T. R. įvykdė objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius, dėl ko pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas.

Dėl T. R. paskirtos bausmės

56. Skundžiamu nuosprendžiu T. R. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Apeliaciniu skundu prašoma skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tačiau toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

57. Skirdamas bausmes T. R. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Veikos baigtos. Veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, T. R. padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip bendravykdytojas. Šioje veikoje, numatytoje BK 180 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktuose (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu). T. R. veikoje, numatytoje BK 178 straipsnio 2 dalyje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose (nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu). Sunkinančios apylinkės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pagrįstumą patvirtinta tai, kad T. R. praeityje eilę kartų teistas (7 t., b. l. 3-14), esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, po bausmės atlikimo nepraėjus dviem mėnesiams padarė naują tyčinį nusikaltimą (laisvės atėmimo bausmę atliko ir paleistas 2023 m. balandžio 19 d., nusikaltimą įvykdė 2023 m. birželio 3 d.), už kurį teisiamas šioje byloje.

58. Skiriant bausmes T. R. atsižvelgta ir į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, paskirtų baudų nemoka (7 t., b. l. 68-72), VšĮ Jonavos PSPC PSC epizodiškai lankosi nuo 2014 m., jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, duomenų apie priklausomybės ligas, nėra (7 t., b. l. 62-63), niekur nedirba. Jis iš dalies prisipažino padaręs atvirą vagystę, dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo neprisipažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.

59. Į bylą pateiktas gimimo įrašas patvirtina, kad T. R. 2024 m. gegužės 30 d. gimė dukra, tačiau tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog duomenų, ar vaikas šiuo metu gyvena su tėvais, byloje nėra. Liteko duomenimis nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo bei dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Taip pat į bylą pateiktas įrašas apie santuokos sudarymą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis T. R. buvo teisiamas dėl smurto prieš savo sutuoktinę, todėl šie į bylą pateikti duomenys niekaip teigiamai necharakterizuoja nuteistojo, veikiau priešingai – charakterizuoja itin neigiamai.

60. Parenkant bausmės rūšį ir jos dydį buvo atsižvelgta į T. R. polinkį nusikalsti. Šioje byloje jis buvo teisiamas devintą kartą, charakterizuojamas neigiamai, kas akivaizdžiai rodo, jog jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio. Nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinės, bet dėsningos nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmės. Skirdamas pačias griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus tokią bausmę, kadangi kaip jau minėta – T. R. praeityje teistas, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos laisvės apribojimo, arešto bausmės, taip pat jam ne kartą buvo paskirta ir reali laisvės atėmimo bausmė. Dar kartą pažymėtina, iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas 2023 m. balandžio 9 d., šioje byloje analizuojamą plėšimą padarė 2023 m. birželio 3 d., t. y. nepraėjus nei dviem mėnesiams, kas akivaizdžiai rodo, kad net ir paskirtos pačios griežčiausios bausmės jo nesulaikė nuo tolimesnių nusikaltimų vykdymo. Šią išvadą pagrindžia ir duomenys, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, T. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo sutuoktinę, dėl ko 2025 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas arešto bausme.

61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jas subendrinus taikant dalinį bausmių sudėjimą, yra pagrįstos, teisingos ir proporcingos jo asmenybei ir padarytoms nusikalstamoms veikoms, jų pavojingumui, o bausmės vykdymo atidėjimas T. R. netaikytinas, kadangi nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

62. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi nuteistiesiems buvo paskirti gynėjai: nuteistajam T. R. – advokatė Daiva Jurevičienė, nuteistajam M. K. – advokatas Arvydas Montrimas, nuteistajam R. K. – advokatas Aleksandras Pocius, nuteistajam R. A. – advokatė Loreta Daukšienė, nuteistajam L. G. – advokatas Romaldas Šuliokas (9 t., b. l. 117-118). Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus priimtais ir pateiktais sprendimais nustatyta, kad nuteistiesiems M. K., R. K. ir R. A. nuspręsta 100 proc. kompensuoti teisinės pagalbos paslaugas, dėl ko patirtos išlaidos iš jų nebus prašomos priteisti (9 t., b. l. 113-115).

63. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminės ir patikslintos pažymos, kuriose nurodyta, jog iš nuteistojo L. G. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 151,53 Eur (baigus įrodymų tyrimą gauta patikslinta pažyma, kurioje nurodoma jog priteistina suma – 294,28 Eur). 2025 m. vasario 18 d. pažymoje nurodoma, kad iš T. R. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 324,45 Eur (baigus įrodymų tyrimą gauta patikslinta pažyma, kurioje nurodyta, kad priteistina suma – 355,70 Eur) (9 t., b. l, 125, 129). Minėtose pažymose nurodoma, kad patirtos išlaidos turi būti priteistos valstybės naudai iš paminėtų nuteistųjų.

64. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad nuteistojo L. G. apeliacinis skundas tenkintinas, jis nedirba ir negauna oficialių pajamų, o T. R. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos iš L. G. ir T. R. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo T. R. gynėjos advokatės Eglės Šovienės apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų R. K., M. K. ir L. G. apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

L. G., R. A., R. K., M. K. ir T. R. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), paskirtų bausmių nekeičiant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, L. G. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, R. A. paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, R. K. paskirtos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, M. K. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą L. G. ir M. K. suformuotame kaltinime dėl nežymaus Ž. K. sveikatos sutrikdymo jį išdėstant taip: L. G. ir M. K. 2023 m. lapkričio 21 d., apie 22.00 val., name (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Ž. K. metu, L. G. tyčia pargriovė nukentėjusįjį Ž. K. ant grindų ir, jam gulint, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė Ž. K. į galvą; tuojau pat po to ne mažiau kaip du kartus M. K. įspyrė šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiam broliui Ž. K. į galvą, tuo padarydami nukentėjusiajam Ž. K. ekchimozę (poodinę kraujosruvą) kaktos dešinėje ir odos nubrozdinimą kaktoje, tokiais bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. K. sveikatą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistųjų neišieškoti.

Kauno apygardos nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.