Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad dėl turimos negalios mergaitės poreikiai yra dideli, per mėnesį būtiniesiems vaiko poreikiams išleidžia apie 700 Eur sumą. Pažymėjo, kad vaiko išlaikymui skiria beveik visas savo pajamas, kurias uždirba iš individualios veiklos. Nurodė, kad gaunamų pajamų dydis priklauso, nuo to, kiek buvo dirbta. Šiuo metu dirba mažai, kadangi, vaikas jau trečias mėnuo nelanko vaikų darželio. Nurodė, kad už vaiko slaugą gauna 250 Eur išmoką, mergaitei valstybė dėl turimos negalios skiria 253 Eur sumą. Taip pat, už mergaitei valstybė skiria ir 70 Eur „vaiko pinigų“. Pažymėjo, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaiko niekada neteikė. Nurodė, kad pastarųjų metų laikotarpyje per savo mamą perdavė 350 Eur sumą, skirtą vaiko poreikiams patenkinti, taip pat, perdavė 300 Eur malkoms. Pažymėjo, kad pastaruosius dvejus metus jo išviso nebuvo, t. y. vienus metus jis buvo išvykęs į užsienį, kitus metus buvo įkalinimo įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo kopijos matyti, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. gimė A. G., jos tėvais įregistruoti ieškovė ir atsakovas (b. l. 4).

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 500 Eur suma. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, jog vaiko poreikių patenkinimui reikalingos mėnesinės sumos dydis siekia 700 – 800 Eur. Vaiko poreikių lentelėje (b. l. 13) nurodyta, kad A. G. būtiniems poreikiams per mėnesį reikalinga 650 Eur suma, tai yra 50 Eur privatiems gydytojams ir jų konsultacijoms, 250 Eur mankštoms ir masažams, 70 Eur transporto išlaidoms, 20 Eur pramogoms, 30 Eur kanceliarinėms prekėms, 80 Eur maistui namuose, 30 Eur vaistams ir vitaminams, 15 Eur higienos prekėms, 50 Eur viršutiniams ir apatiniams drabužiams, 10 Eur mokesčiams už telefono ir interneto paslaugas, 20 Eur kaupiamajam sveikatos draudimui, 25 Eur vaikų darželiui. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už perkamas prekes ar paslaugas gautų čekių nėra išsaugojusi, todėl negali jų pateikti siekiant pagrįsti faktą, jog patirtos išlaidos susijusios su šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimu. Iš byloje pateikto neįgaliojo pažymėjimo Nr. 10374532 matyti, jog A. G. nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2026 m. rugsėjo 10 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Ieškovė nurodo, jog kas mėnesį privačių specialistų (gydytojų) konsultacijoms išleidžia po 50 Eur, mankštoms ir masažams po 250 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad mergaitė yra nešiojama, jai reikalingas neįgaliojo vežimėlis. Aplinkybė, jog mergaitei nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei tai, jog mergaitės mobilumui yra būtinas neįgaliojo vežimėlis, iš dalies pagrindžia ieškovės nurodytas per mėnesio laikotarpį patiriamas išlaidas privačių specialistų konsultacijoms, mankštoms ir masažams, tačiau ieškovė nepateikė jokių medicininių išrašų dėl mergaitės sveikatos būklės, nepateikė dokumentų, kurie objektyviai pagrįstų privatiems specialistams kas mėnesį išleidžiamą sumą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog pas minėtus specialistus yra lankomasi sistemingai kas mėnesį, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog ieškovė kas mėnesį mergaitės mankštoms ir masažams išleidžia po 250 Eur, kas sudaro 3000 Eur sumą per metus. Visuotinai žinoma ir pripažįstama, kad vaikui, turinčiam negalią yra reikalinga ypatinga sveikatos priežiūra siekiant palaikyti stabiliai gerą sveikatos būklę ir ją pagerinti, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę kreiptis į privačias gydymo įstaigas bei naudotis mokamomis reabilitacijos paslaugomis, nors Lietuvos Respublikoje gydymas bei medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams yra nemokamos. Ši aplinkybė turi išimčių, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovė vaiko poreikių tenkinimo lentelėje deklaratyviai nurodė sumas, kurias galimai išleidžia privatiems medicinos specialistams bei nepilnamečio vaiko masažams bei mankštos, tačiau šių aplinkybių objektyviai neįrodė, todėl ieškovės nurodytos išlaidos minėtose srityse mažintinos. Ieškovė pateikia kvitus už įsigytus degalus, poreikių lentelėje nurodo, jog tenka vykti į mokyklą (byloje nurodoma, jog vaikas lanko darželį už kurį mokamas 25 Eur mokestis), į būrelius, nors nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu apie jų lankymą neužsiminė. Ieškovė nenurodė, kurį darželį/mokyklą vaikas lanko, taip pat, kurias gydymo įstaigas, kokius apytiksliai atstumus transporto priemone tenka įveikti kas mėnesį siekiant patenkinti būtinuosius vaiko poreikius lankant ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigas, todėl manytina, kad poreikių lentelėje nurodyta galimai per mėnesį išleidžiama 70 Eur suma transportui yra per didelė. Taip pat per didelėmis sumomis laikytinos išlaidos skiriamos kanceliarinėms bei higienos priemonėms, manytina, kad ieškovės nurodytos 30 Eur ir 15 Eur sumos minėtoms priemonėms yra išleidžiamos ne kiekvieną mėnesį. Likusios vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos laikytinos būtinomis, realiomis ir protingomis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad šalių vaiko būtinų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apytiksliai 550 Eur suma, būtina užtikrinti ir papildomus poreikius.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, (b. l. 27). Viešųjų registrų duomenimis atsakovo vardu nekilnojamo turto, transporto priemonių nėra (b. l. 17, 19). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas verčiasi individualia veikla (b. l. 18, 28), taip pat yra registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 29). Teismo posėdžio metu nurodė, jog per mėnesį iš individualios veiklos uždirba apie 500-600 Eur.

Ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais (b. l. 7-8), turi automobilį (b. l. 6), verčiasi individualia veikla, teismo posėdžio metu nurodė, jog kas mėnesį gaunamų pajamų dydis svyruoja, priklauso nuo to, kiek buvo dirbama, apytiksliai į mėnesį uždirba apie 500-600 Eur. Ieškovės banko sąskaitos išrašų duomenimis, už mergaitės slaugą ieškovė iš valstybės kas mėnesį gauna 285,00 Eur sumą, A. G. kas mėnesį valstybė skiria 273,50 Eur išmoką bei 70 Eur vaiko pinigų (b. l. 30-53).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl šalių galimybių išlaikyti vaiką teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės ir atsakovo kas mėnesį gaunamos pajamos yra panašios, abu užsiima individualiomis veiklomis. Taip pat, atsakovas šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, ieškosi pastovaus darbo, verslo liudijimo duomenimis, atsakovas individualia veikla planuoja užsiimti vasaros laikotarpiu. Duomenų apie atsakovo nedarbingumą nepateikta. Ieškovė, skirtingai nei atsakovas turi registruotino turto. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Atsakovė viena rūpinasi bylos šalių nepilnamečiu vaiku, kuris turi sunkią negalią, už vaiko slaugą gauna 250 Eur išmoką. Bylos šalių nepilnametis vaikas kas mėnesį iš valstybės gauna 343,50 Eur sumą, kuri yra skirta išimtinai vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovas geranoriškai sutinka teikti 150 Eur dydžio išlaikymą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bylos šalių galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką yra apylygės, A. G. būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apytiksliai 550 Eur suma, mergaitei valstybė teikia 343,50 Eur paramą, kuri yra skirta išimtinai jos poreikių tenkinimui, mergaitė turi sunkią judėjimo negalią, savaime suprantama, jog jos būtinųjų poreikių mastas kas mėnesį gali kisti dėl pablogėjusios ar pagerėjusios sveikatos būklės, ieškovė viena rūpinasi nepilnamečiu neįgaliu vaiku, todėl iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui teismas priteisia išlaikymą po 170 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 12 d.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 7200 Eur įsiskolinimą.

Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo nesutiko, nurodė, kad jis pats arba per savo mamą perduodavo tam tikras pinigų sumas ieškovei. Ieškovė nurodė, jog iš tiesų atsakovas konkrečiai mergaitės poreikiams skyrė 350 Eur sumą bei 300 Eur malkų įsigijimui, tačiau sistemingo išlaikymo neteikė. Aplinkybę, dėl minėtų sumų patvirtino atsakovo mama liudytoja O. G., kuri taip pat nurodė, kad sūnaus paliepimu ir teiktais pinigais rėmė ieškovę t. y. 2017 m. ieškovę atstovaujančiam advokatui perdavė 1 700 Eur sumą, ieškovei perdavė 1 000 Eur vežimėlio įsigijimui, mokėjo už ieškovės automobilio remontą, ieškovei davė 600 Eur advokato pagalbai apmokėti, taip pat, 250 Eur, kuomet mirė ieškovės giminaitis, 160 Eur už geodezinių matavimų padarymą. Nurodė, kad vaikų gimtadienių proga atsakovas mergaitėms dovanoja po 100 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad materialinis išlaikymas vaikui turi būti tikslingas, teikiamas siekiant patenkinti būtinuosius jo poreikius. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis laikytina, jog tiek atsakovas, tiek liudytoja klaidingai tapatina materialinę pagalbą, skiriamą konkrečiai ieškovei su tikslingu ir sistemingu išlaikymo teikimu nepilnamečiui vaikui. Taip pat atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo deklaruojamą materialinio išlaikymo teikimą nepilnamečiui vaikui A. G.

Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą ir esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas vaiko išlaikymui turi skirti po 170 Eur per mėnesį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkinamas iš dalies. Iš atsakovo priteisiamas 5 400,00 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas 75 proc. (5 570 Eur * 100 % / 7 450 Eur). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistini 45,90 Eur (170 Eur * 12 mėnesių * 3% * 75%) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 121,50 Eur (5 540 Eur * 3% * 75%) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 167,40 Eur žyminio mokesčio.

Taip pat, byloje susidarė 5,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas 75 proc., priteistina 3,89 Eur (5,19 Eur * 75 %) suma, iš viso valstybės naudai priteisiant 171,29 Eur. Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes yra mažesnės nei 3 Eur (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83, 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270, 282 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.192, 3.200 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra, nuo 2019 m. kovo 12 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 400,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2019 m. kovo 10 d.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 171,29 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 29 ct) žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660). Minėtą sumą privalu sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS "Citadele bankas" Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.